Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriuo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. Š., jo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

teikimą ir išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros institucijos uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ atstovui specialistui Donatui Miezenui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas UAB „Vilkmergės klinika“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pratęsimo V. Š. (toliau – teikimas). Teikime prašoma V. Š. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Teikime nurodoma, kad V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). V. Š. nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini). iki 2038 m. balandžio 29 d. Netektas darbingumas (duomenys neskelbtini). Pragyvenimo šaltinis – darbingumo lygio išmoka. Jis gyvena vienas. Tėvai mirę, brolis V. gyvena (duomenys neskelbtini). Brolių ryšiai glaudūs. V. kiekvieną savaitgalį atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) pas brolį, visapusiškai rūpinasi juo. V. gyvena vienas trijų kambarių bute su patogumais. Viena antroji buto yra jo, kita dalis brolio V.. Įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus neturi. Kompensacijas už komunalines paslaugas gauna.

3. Nurodoma, kad V. Š. priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje nuo 2014-05-13 iki 2021-10-28. 2014 m. kovo – balandžio mėn. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Teismo nutartimi 2014 m. gegužės 13 d. perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi V. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi buvo pakeista į sustiprinto stebėjimo sąlygas. 2014 m. gruodžio 8 d. keičiama diagnozė. Nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris paskutinį kartą pratęstas to paties teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi. 2021 m. spalio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi nutarta V. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą.

4. Teikime taip pat nurodoma, kad 2022 m. gegužės 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi V. Š. pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2022 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nutarta V. Š. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. V. Š. 2021 m. spalio 29 d. išvyko gyventi į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvendamas namuose V. Š. toliau tęsia gydymą, jis gydosi ambulatoriškai, reguliariai vartoja vaistus, laikosi gydytojo psichiatro nurodymų, jaučiasi patenkinamai. Jis gyvena vienas, juo reguliariai rūpinasi brolis yra jo prižiūrimas, yra užtikrinama, kad V. vartotų vaistus, nustatytu laiku nuvyktų pas gydytoją psichiatrą, jam yra suteikiamos tinkamos gyvenimo ir priežiūros sąlygos, jis laikosi gydymo režimo. Ambulatorinio gydymo metu nei pacientui, nei aplinkiniams nebuvo iškilusi grėsmė.

5. Teikime nurodoma, kad dėl esamos sveikatos būklės asmuo dalinai palaiko ryšius su broliu, su jį supančia aplinka, dažnai išgyvena stresines situacijas, konfliktus, dalinai geba pats juos spręsti, valdyti. Dalinai geba atlikti norimas ir reikiamas atlikti veiklas (reikalinga kitų asmenų pagalba). Kontaktą palaiko, tačiau jis daugiau formalus, iniciatyvos bendravimui nerodo. Stebimi dalinai atstatyti bendravimo, savitvarkos, asmens higienos, maisto gaminimo, namų ruošos įgūdžiai. Ne visada gali pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, suprasti savo veiksmų reikšmes ar juos valdyti. Jam diagnozuotas besitęsiantis psichikos susirgimas, psichinė būsena stabili. Pas gydytoją psichiatrą lankosi reguliariai. Būklei kritiškas. Motyvuotas ambulatoriniam gydymuisi. V. Š. teigia, jog supranta gydytojo psichiatro skirto medikamentinio gydymo ir rekomendacijų laikymosi svarbą. Šiuo metu gydymas tęsiamas. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra bei stebėjimas dėl vaistų vartojimo, pagalba naudojant pinigus, rūpinantis savimi ir priimant kasdienius sprendimus. Dėl ligos savitumo, sveikatos būklė gali pablogėti ir padidėti socialinis pavojingumas sau ir supančiai aplinkai. Todėl tikslingas priverstinis ambulatorinis gydymas, nes tokiu atveju gydytojai turi teisę kontroliuoti gydymą ir pacientai lankosi pas gydytojus teismo sprendimu. Priverstinis ambulatorinis gydymas skiriamas siekiant apginti paciento interesus. Teismo nutartis įpareigoja pacientą laikytis teismo sprendimo, jį disciplinuoja. Šiuo metu gydymas ir stebėjimas tęsiamas. Per visą stebėjimo laikotarpį pažeidimų, psichozinių reiškinių nebuvo stebėta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad V. Š. psichikos būklė yra stabili, konfliktų, agresijos nebuvo. Ligos eiga laikytina remisijos fazėje.

6. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, prašoma V. Š. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7. Teismo posėdžio metu teikimą pateikusios UAB „Vilkmergės klinika“ atstovas specialistas gydytojas psichiatras Donatas Miezenas nurodė, kad teikimą palaiko. Papildomai paaiškino, kad sveikatos būklė dabar yra pagerėjusi. Pasiekta dalinė medikamentinė remisija. Reguliariai lankosi pas gydytoją. Skiriami ilgai veikiantys vaistai. Nurodė, kad gydymo nutraukimas gali turėti labai neigiamas pasekmes būklei, todėl rekomenduojama tęsti ambulatorinį gydymą ir stebėjimą. Patvirtino, kad pakanka ambulatorinio stebėjimo užtikrinti medikamentų vartojimų.

8. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė tenkinti teikimą.

9. Asmuo, kuriuo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta teikimą, su teikimu sutinka. Paaiškino, kad vartoja vaistus, juos toleruoja, šalutinių poveikių nėra.

10. V. Š. gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad V. Š. gana kritiškai vertina savo situaciją, pats sutinka, kad gydymas ir stebėjimas būtų pratęstas. Prašo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismų praktikoje, šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.2 p.). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.3 p.).

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. Š. priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje nuo 2014-05-13 iki 2021-10-28. 2014 m. kovo–balandžio mėn. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Teismo nutartimi 2014 m. gegužės 13 d. perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi V. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi buvo pakeista į sustiprinto stebėjimo sąlygas. 2014 m. gruodžio 8 d. buvo pakeista diagnozė į diagnozę (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi stacionarinis stabėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris paskutinį kartą pratęstas to paties teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi. 2021 m. spalio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarė V. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą. 2022 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nutarta V. Š. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (b. l. 1-2).

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. Š. diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu specialistas gydytojas psichiatras patvirtino, kad V. Š. gydyme pasiekta dalinė medikamentinė remisija, šiuo metu V. Š. būklė yra pagerėjusi, tačiau būtina ir toliau vartoti vaistus. Pats V. Š. sutinka toliau gydytis, sutinka, kad toliau būtų pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas. Tiek pats V. Š., tiek gydytojas psichiatras teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. Š. vartoja skirtus vaistus. Byloje nėra duomenų apie V. Š. būklės pablogėjimą. Kaip nurodoma teikime, dėl ligos savitumo, sveikatos būklė gali pablogėti ir padidėti socialinis pavojingumas sau ir supančiai aplinkai, todėl tikslingas priverstinis ambulatorinis gydymas, nes tokiu atveju gydytojai turi teisę kontroliuoti gydymą ir ar pacientai lankosi pas gydytojus teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. Š. būklė nepakitusi, pablogėjimo nenustatyta, liga yra dalinėje medikamentinėje remisijos stadijoje, tačiau yra poreikis tęsti gydymą vaistais ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

14. Esant tokioms aplinkybėms V. Š. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės –ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Pratęsti V. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.