Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. S. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-05-22 nutarties, kuria jai buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje šiomis nutartimis:

1.1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-05-28 nutartimi, kuria buvo nustatyta, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 154 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), nepakaltinamumo būsenoje;

1.2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-05-29 nutartimi, kuria nustatyta, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), nepakaltinamumo būsenoje;

1.3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-06-26 nutartimi, kuria nustatyta, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), nepakaltinamumo būsenoje;

1.4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-28 nutartimi, kuria nustatyta, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (6 veikos), nepakaltinamumo būsenoje.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas.

4.1. Kaip matyti iš skundo turinio, esminis gynėjos argumentas yra tas, kad V. S. psichikos sveikatos būsena yra pagerėjusi, todėl jai šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje turėtų būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su šiuo reikalavimu apygardos teismas sutinka.

4.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

4.3. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

4.5. Iš Išvados matyti, kad V. S. buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (b.l. 3), tačiau jos psichinė būsena gerėjanti. Stebimuoju laikotarpiu elgesys formaliai teisingas, be agresijos, dienotvarkės pažeidimų. Ji sunkiai adaptavosi skyriuje, atsisakė vaistų, įprastinių tyrimų, teigė, esanti persekiojama. Pritaikius gydymą gydytojų komisijos sprendimu savijauta pagerėjo, nes vidiniai išgyvenimai bent kiek nublėso. Pokalbio metu įsitempusi, nerimaujanti, formalaus kontakto, nenuoseklaus ir paralogiško mąstymo. Teiginiai prieštaraujantys realybei („gydytoja vaistų nesiūlė, skundų nedaug rašiau ir neberašysiu“), bei veikiantys V. S. elgesį. Ji siūloma veikla užsiima, tačiau lieka įtari, kaltinanti aplinką, kryptingai kovojanti už savo įsivaizduojamas tiesas. Komisija rekomenduoja tęsti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės klausimą, Komisijos rekomendacijos neužtenka - būtina įvertinti asmens socialinį pavojingumą bei kitas aplinkybes. Teismo posėdžio metu V. S. prisipažino, kad ji padarė įstatymu uždraustas veikas paveikta ligos, prirašė nesąmonių, šiuo metu taip nebesielgtų. Tai rodo, kad savo ligos bei padarytų veikų atžvilgiu teikimo nagrinėjimo metu ji buvo pakankamai kritiška. V. S. padarytos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, nesusijusios su smurtu ir yra nukreiptos į kito žmogaus garbę ir orumą. Agresijos priepuolių bei ligos paūmėjimo nebuvo ir gydymo metu. Iš išvados bei gydytojos R. Bandžiulienės parodymų teismo posėdyje, matyti, kad V. S. laikosi ligoninės režimo, lanko užimtumui skirtas programas, sportuoja. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis V. S. gydoma virš metų. Paskirtus vaistus vartoja ir jos psichinė būklė yra gerėjanti. Byloje nėra duomenų, kad V. S. praeityje sirgo sunkiomis psichinėmis ligomis ir buvo gydoma medicinos įstaigose. Skunde nurodoma, kad V. S. turi pedagoginį išsilavinimą ir visą laiką dirbo su vaikais, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Iš internetinės erdvės matyti, kad ji įkūrė ir vadovavo vaikų ugdymo įstaigai VšĮ "Mažieji kūrėjai", atsiliepimų, kad ji būtų neadekvačiai bendravusi su vaikais, nėra. Tą patį darbą norėtų tęsti ir ateityje. Aptartomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad V. S. nėra socialiai pavojinga ir gali būti gydoma ambulatorinėmis sąlygomis. Gydytoja teisme nurodė, kad V. S. privalo kiekvieną dieną gerti vaistus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tiki, kad šiuo metu esama V. S. sveikatos būklė netrukdys suvokti gydymo tęstinumo svarbą. Be to V. S. tolimesniu gydymu ambulatorinėmis sąlygomis suinteresuotas jos sūnus R. S., kuris dalyvavo apylinkės teismo posėdyje. Jis nurodė, kad gyvena kartu su mama dideliame name, gerai su ja sutaria ir norėtų, kad mama gydytųsi namų aplinkoje, kur yra laukiama šeimos narių, draugų ir kaimynų ir tiki, kad šalia artimų žmonių sveikimo procesas bus efektyvesnis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius, jog V. S. vengia gydytis ambulatorinėmis sąlygomis, jos gali būti keičiamos į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ligoninėje.

5. Visuma aptartų duomenų patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. S. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, tačiau yra pagrindas manyti, kad V. S. sugebės savarankiškai gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o kartu gyvenantis sūnus tai užtikrins. Teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimą visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryšius. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. S. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-05-22 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: V. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.