Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, Simonui Geniui,

kaltinamajam N. P., jo gynėjui advokatui P. M., kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), dabartinė gyv. v. (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas 10 klasių, nedirbantis, šiuo metu yra suimtas kitoje byloje ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas:

2016-05-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (Nr. 1-285-890/2016) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (2015-11-13 veika), taikant BK 64¹ str., bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat per šį laikotarpį pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis;2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (Nr. 1-442-526/2016) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (2015-10-24 veika), taikant 64¹ str., bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (teistumas neišnykęs),

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., dabartinė gyv. v. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 159 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2015-04-20, apie 22.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. S. (M. S.), gim. 2000-06-26, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo nustatyto amžiaus, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, Kauno g. 9B, Klaipėda, tyčia metaliniu strypu išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio N. P., priekinį ir galinį stiklus, sudaužė kairės pusės veidrodėlį. Tokiu būdu D. G. veikdamas kartu su M. S., sugadino N. P. priklausančio turto už 1300 eurų.

N. P. organizavo svetimo turto sugadinimą ir įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: 2015-04-20, apie 22.30 val., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą susitarė su D. G., gim. 2000-06-26, ir žinodamas, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, įtraukė juos į bendrininkų grupę ir organizavo automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio N. P., sugadinimą, tai yra paprašė D. G. bei M. S., kad jie apgadintų minėtą automobilį, pažadėdamas už tai 100 eurų atlygį, ko pasėkoje D. G. 2015-04-20, apie 22.30 val., Kauno g. 9B, Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe su M. S., gim. 2000-06-26, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo nustatyto amžiaus, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, tyčia metaliniu strypu išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) (priklausančio N. P.), priekinį ir galinį stiklus, sudaužė kairės pusės veidrodėlį, padarydami 1300 eurų turtinę žalą. Tokiu būdu N. P. organizavo svetimo turto sugadinimą ir įtraukė vaiką, t.y. M. S. į nusikalstamą veiką.

V. S. parodymai iš esmės tapatūs parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.1. 57-58).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis N. P. savo iniciatyva pateikė USB laikmeną su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, esančios Kauno g. 9B, Klaipėda, (t. 1, b. l. 36-37).

Apžiūros protokolu užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio metu vienas vaikinas kalba telefonu, apžiūrinėja automobilius, jų valstybinius numerius, o vėliau padaro kaltinamuoju aktu inkriminuotą nusikaltimą (t. 1, b. l. 38-39).

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. S. yra gimęs 2000-06-26 (t. 1, b. l. 88).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 187 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. <...> Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog 2015-04-20, apie 22.30 val., D. G., veikdamas bendrininkų grupe su M. S., gim. 2000-06-26, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo nustatyto amžiaus, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, Kauno g. 9B, Klaipėdoje, tyčia metaliniu strypu išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio N. P., priekinį ir galinį stiklus, sudaužė kairės pusės veidrodėlį. Tokiu būdu D. G., veikdamas kartu su M. S., sugadino N. P. priklausančio turto už 1300 eurų. Kaltinamasis D. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, jo parodymus patvirtina byloje esantys liudytojų M. S., V. S., nukentėjusiojo N. P. parodymai, iš dalies kaltinamojo N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu. Kadangi, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teismas neturi pagrindo abejoti bylos duomenų visuma ir daro išvadą, jog D. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d. kaip svetimo turto sugadinimas.

Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 str. 4 d.). Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus <...> BK 26 str. 4 d. nustatyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 str. 4, 5, 6 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012).

Valstybinį kaltinimą palaikanti prokuratūra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 str. 1 d. numatyta tvarka, pateikė prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (t. 2, b. l. 93), prašydama N. P. byloje pareikštą kaltinimą išdėstyti taip:

Nors N. P. savo kaltę pripažįsta iš dalies – t. y. sutinka organizavęs N. P. priklausančio automobilio sugadinimą, tačiau neigia žinojęs, jog D. G. nusikaltimo padarymo dieną buvo nepilnametis bei neigia aplinkybę, jog susitarimo su D. G. metu buvus kartu ir mažametį M. S., dėl to nesutinka įtraukęs į nusikalstamą veiką vaikus.

Teismas sutinka su kaltinamojo N. P. argumentais, jog dėl trumpo pažinties laiko su kaltinamuoju D. G., fizinės D. G. brandos, jo išvaizdos, turimo amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo dieną - 2015-04-20 D. G. turėjo 17 metų, 18 metų suėjo po keturių dienų - 2015-04-24), N. P. galėjo ir nežinoti, kad D. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Dėl to, ši faktinė aplinkybė šalintina iš kaltinimo, kaip neįrodyta..

Tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – kaltinamojo - D. G., liudytojų – M. S., V. S., nukentėjusiojo - N. P., ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kita bylos rašytinė medžiaga, patvirtina, jog N. P. 2015-04-20, apie 22.30 val., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, susitarė su D. G. , gim. 2000-06-26, ir žinodamas, kad M. S., gim. 2000-06-26, yra mažametis, įtraukė juos į bendrininkų grupę ir organizavo automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio N. P., sugadinimą, tai yra paprašė D. G. bei M. S., kad jie apgadintų minėtą automobilį, pažadėdamas už tai 100 eurų atlygį, ko pasėkoje D. G. 2015-04-20, apie 22.30 val., Kauno g. 9B, Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe su M. S., gim. 2000-06-26, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo nustatyto amžiaus, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, tyčia metaliniu strypu išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) (priklausančio N. P.), priekinį ir galinį stiklus, sudaužė kairės pusės veidrodėlį, padarydami 1300 eurų turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 159 str. atsiranda, kai į nusikalstamą veiką įtraukiamas asmuo, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjęs 18 metų amžiaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija B3-252 2003-06-23, TP 2003, 19, kasacinė nutartis Nr. 2K-278/2005).

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dalinis kaltės pripažinimas, nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupe, kaip nusikalstamos veikos organizatorius (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis iki nusikaltimo padarymo teistas nebuvo, šio nuosprendžio priėmimo metu yra teistas du kartus, nebaustas administracine tvarka, iki 2015-10-31 dirbo (t. 1, b. l. 170), visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padarytos veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, padarytą turtinę žalą nori atlyginti, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 str. 1 ir 2 d., 61 str., kaltinamajam D. G. skirtina BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos terminą, artimą įstatyme numatytam jos minimumui (BK 48 str. 2 d.). Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, remiantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., subendrintina su 2016-05-05, 2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir D. G. paskirtina galutinė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 105-107) iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į kardomąją priemonę - suėmimą.

Į bausmės laiką įskaitytinos bausmės, atliktos pagal 2016-05-05, 2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Kaltinamasis N. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), šią veiką padarė organizuodamas, taip pat padarė ir nusikalstamą veiką vaikui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamas veikas padarė neteistas (t. 1, b. l. 178), nedirba (t. 1, b. l. 179, 180), registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 78-79), prisipažįsta organizavęs nusikalstamą veiką nuosavybei, dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 str. 1 ir 2 d., 55 str., 61 str., kaltinamajam N. P., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., skirtina sankcijoje nurodyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant ilgesnį bausmės terminą, nei įstatyme numatyta minimali termino riba, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 str., skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant bausmės terminą, artimą įstatyme numatytam vidurkiui (BK 48 str. 2 d.) bei paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose: tam tikru laiku būti namuose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės subendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, N. P. naikintina (t. 1, b. l. 122-124).

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-516-697/2015, 2K-511-693/2015).

Teismas, pasisakydamas dėl laidavimo galimybės kaltinamojo N. P. atžvilgiu, pažymi, jog dėl laiduotojo – I. K., N. P. motinos, kaip pasitikėjimo verto asmens (dirba, charakterizuojama teigiamai, neteista) ir jos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.), teismui nekilo abejonių. Tačiau, šiuo atveju laidavimas nėra galimas dėl BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų viseto nebuvimo. T. y., nors kaltinamasis veikas padarė pirmą kartą, būdamas neteistas (BK 40 str. 2 d. 1 p.), bet N. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir ne dėl visų nusikalstamų veikų aplinkybių (BK 40 str. 2 d. 2 p.), o nusikalstama veika padarytos žalos arba bent jos dalies iki nuosprendžio priėmimo nėra atlyginęs ar bandęs atlyginti (BK 40 str. 2 d. 3 p.). Todėl, teismo vertinimu, N. P. teisinė situacija neatitinka visų BK 40 str. 2 d. nurodytų sąlygų, dėl to kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis N. P. yra pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 21, 30-31), byloje yra pareikštas jo civilinis ieškinys dėl 3500 Eur dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Šią sumą, nukentėjusiojo teigimu, sudaro: 700 Eur advokato išlaidų, 1300 Eur už automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) remontą bei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl patirto šoko ir išgyvenimų, pamačius automobilio būklę po jo sugadinimo.

BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Byloje pareikštas civilinio ieškovo N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 1300 Eur turtinės žalos atlyginimo už automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) remontą yra pagrįstas, remonto paslaugos buvo teikiamos dėl kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytų sugadinimų, jis įrodytas byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.). Kadangi nustatyta, jog kaltinamieji BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, 1300 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Pagal CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis N. P. parodė, jog neturtinę žalą grindžia asmeniniu paaiškinimu, kad įvykis sukėlė jam sunkius psichologinius išgyvenimus, šoką, jaudulį dėl dukrų, nemigą naktimis. Kurį laiką buvo apribotos jo galimybės pasiekti darbovietę, prarado dalį pajamų, be to, sušlubavo sveikata.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis N. P. dėl jo turtui padarytų sugadinimų patyrė šoką, jautė psichologinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiojo automobilio sugadinimas) padaryta kaltinamųjų D. G. ir N. P. tyčine nusikalstama veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas turto – automobilio sugadinimas, kurio pasekoje automobilį buvo būtina remontuoti. Sutiktina, kad asmuo kurį laiką patyrė dėl to nepatogumus, negalėjo susisiekti su darboviete, tačiau duomenų apie tai, kad dėl to buvo prarastos gaunamos pajamos, teismas byloje neturi, kaip ir į bylą nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis N. P. dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į medikus, vartojo tam tikrus vaistus. Taip pat įvertintina ir kaltinamųjų turtinė padėtis – kaltinamieji šiuo metu niekur nedirba, D. G. yra suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, N. P. yra registruotas darbo biržoje, tačiau abu yra jauno, darbingo amžiaus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant proceso šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1500 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiojo naudai iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors nusikalstamą veiką pagal BK 187 str. 1 d. organizavo atlikti kaltinamasis N. P., o D. G., kaip tiesioginis vykdytojas, tai atliko kartu su M. S., gim. 2000-06-26, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo nustatyto amžiaus, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau, teismo vertinimu, abu kaltinamieji – N. P. ir D. G. yra atsakingi už nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes ir išgyvenimus, todėl turi solidariai ir atlyginti patirtą neturtinę žalą.

BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis N. P. šioje byloje civiliniu ieškiniu prašo teismo priteisti iš kaltinamųjų 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Bylos medžiaga nustatyta, jog jo interesus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gynė bei jam atstovavo advokatas I. B. (t. 1, b.l. 182). Jis dalyvavo keliose nukentėjusiojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu, kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvavo viename teismo posėdyje nagrinėjant bylą teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis turėjo iš viso 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, pateikė teismui tai patvirtinančius mokėjimo nurodymus (t. 1, b. l. 23-25).

Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, nukentėjusiojo patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos yra pagrįstos, realios, todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl 700 Eur išlaidų priteisimo atstovo advokato paslaugoms tenkintinas ir priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Dėl kitų proceso išlaidų

Byloje yra gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. NTP-7-5718, kuria prašoma iš kaltinamojo N. P. priteisti 75,27 Eur advokatės A. Matiukienės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 37). Kaltinamajam N. P. valstybės garantuojamas gynėjas buvo paskirtas 2016-05-03 nutartimi (t. 2, b. l. 8-9), paskirta advokatė buvo atėjusi į pirmą posėdį, tačiau buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo, paaiškėjus, jog kaltinamąjį gina advokatas P. M.. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD (1 vnt.) su įvykio vietos, nuotraukomis (t. 1., b. l. 16), CD (1 vnt.) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (t. 1., b. l. 40), CD (1 vnt.) su telefonų išklotinėmis (t. 1., b. l. 163), daktiloplokštelė (t. 1., b. l. 48) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1) p. b) p. p. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016-05-05, 2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, prie griežčiausios 2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo ir 2016-05-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vienuolikai (11) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal 2016-05-05, 2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą. Suimti jį teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą devyneriems (9) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str., ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo N. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti N. P. solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir N. P. 2300 Eur: 1300 Eur turtinės žalos atlyginimo už automobilio remontą, 700 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. P. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD (1 vnt.) su įvykio vietos nuotraukomis (t. 1., b. l. 16), CD (1 vnt.) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (t. 1., b. l. 40), CD (1 vnt.) su telefonų išklotinėmis (t. 1., b. l. 163), daktiloplokštelę (t. 1., b. l. 48) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.