Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., R. L., R. G. įmonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skunde nurodyta, kad antstolis A. B. 2018-03-22 paskelbė varžytynes pareiškėjos turtui: ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už pradinę 4960 Eur pardavimo kainą. Žemės sklypo dalies varžytynės turi būti atšauktos, nes pareiškėja niekam nėra skolinga, ji nebuvo informuota nei apie varžytynes, nei apie parduotino turto įvertinimą, be to, jai, kaip bendraturtei, buvo užkirstas kelias įsigyti realizuojamo turto dalį pirmumo teise. Neaišku, ar apie parduodamą turtą antstolis informavo antstolę E. R. ir pasiūlė jai prisijungti prie išieškojimo. Mano, kad netinkamai nustatyta parduodamo žemės sklypo reali vertė, turtas parduodamas realiai jo neatidalinus, nenustačius bendraturčių teises ir naudojimosi tvarką.

5. Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Pareikštu skundu pareiškėja skundžia antstolio A. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2018-03-22 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, siekdama atšaukti varžytynes, kuriose parduodama pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato priverstinai parduotino turto rinkos vertę.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2482-772/2008 dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojai R. G. įmonei. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7741-772/2017 tenkino pareiškėjos R. G. įmonės prašymą ir nustatė, kad skolininko R. L. turto dalis, esanti skolininko sutuoktinės L. L. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), yra lygi 50 proc. (arba ½ dalis), su minėta bendraturte (150-152 v. b. l.). 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo antstolis paskyrė ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „OBER-HAUS“ (183-184 v. b. l.). Gavęs turto vertintojo išvadą dėl žemės sklypo rinkos vertės, antstolis 2018 m. kovo 22 d. patvarkymu paskelbė ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes už pradinę 4960 Eur turto pardavimo kainą (183-184 v. b. l.). Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo skolininkui R. L. buvo įteiktas 2018-03-26, o pareiškėjai siųstas minimas patvarkymas grįžo neįteiktas su pašto paslaugas teikiančios įmonės žyma, kad pareiškėja L. L. pranešimo neatsiėmė (182-186 v. b. l.).

9. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškojimas iš skolininko turto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas nuo 2008 metų, pareiškėjai yra žinoma apie vykdomąją bylą ir joje vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš sutuoktinio R. L., pareiškėja dalyvavo procese civilinėje byloje Nr. e2VP-7741-772/2017 dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, neskundė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria buvo nustatyta ½ skolininko R. L. turto dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja nesidomi išieškojimo eiga, neatsiima jai atsiųstų procesinių dokumentų, įskaitant dokumentus dėl turto vertės nustatymo, varžytynių paskelbimo (132, 178, 196 v. b. l.), taigi, pareiškėjos procesinis elgesys neatitinka rūpestingo, atidaus vykdymo proceso dalyvio, žinančio apie vykdomus išieškojimo veiksmus iš bendro turto, kriterijų. Teismas pažymi, kad vykdomo procesu suinteresuoto asmens pasyvus elgesys, nesidomėjimas vykdymo eiga negali būti kliūtis antstoliui imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog R. L. ir L. L. santuoka yra nutraukta, asmenys tarpusavyje nekomunikuoja, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio.

10. Išieškojimas realizuojant turtą varžytynėse vykdomas ne iš pareiškėjos asmeninio turto, o iš skolininko R. L. turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, į kurį negali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas. Taip pat kaip nepagrįstas vertintinas pareiškėjos teiginys, jog jai, kaip bendraturtei, buvo užkirstas kelias įsigyti realizuojamo turto dalį pirmumo teise. CK 4.79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai neturi pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, kai turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių.

11. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų dėl turto vertės nepateikė jokių įrodymų, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai, UAB „OBER-HAUS“ individualaus vertinimo metu netinkamai įvertino turtą, kad turto vertinimo procedūra prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja nepateikė apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią jai priklausančio turto vertę. Jeigu pareiškėja siekia naujo turto įkainojimo vykdomojoje byloje, ji privalo pateikti objektyvius įrodymus, jog esamas turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų.

12. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad antstolis A. B. 2018-01-18 patvarkymu dėl areštuoto turto pervertinimo informavo kitus Šiaulių apygardos teritorijoje veikiančius antstolius, įskaitant ir antstolę E. R., apie ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymą bei šios žemės sklypo dalies realizavimą varžytynėse. Antstolė E. R. 2018-03-23 priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (176-177, 198 v. b. l.).

13. Pareiškėja skunde nurodo, kad žemės sklypo dalis parduodama varžytynėse realiai jo neatidalinus, nenustačius bendraturčių teisių ir naudojimosi tvarkos (pareiškėjos žiniomis, dalis miško jau yra iškirsta R. L.).

14. Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį išieškotojo, skolininko ar kito bendraturčio pateiktu prašymu nustatydamas skolininko turto dalį teismas turi kartu nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė civilinėje byloje Nr. e2VP-7741-772/2017 nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, nustatydamas skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nenustatė.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

17. Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotoja, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

18. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pranešimas dėl kirtimų, atliktų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad valstybės institucijos neturi duomenų kirtimą, atliktą minimame žemes sklype, leidimai kirtimams nėra išduoti (168-171 v. b. l.). Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių kirtimų ginčo sklype faktą.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, varžytynių paskelbimą, turto realizavimo procedūras varžytynėse, o pareiškėja neįrodė, jog apie išieškojimo procesą jai nebuvo žinoma, realizuojamas varžytynėse turtas įvertintas per maža kaina ir/ ar turto vertė nustatyta netinkamai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis). Pažymėtina, kad tik turto realizavimo metu gali būti objektyviai nustatyta reali jo vertė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.