Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) L. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei N. K.-B dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo iš atsakovės, atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas (ieškovas) L. P. (toliau – ir pareiškėjas, ieškovas, tėvas), iki ieškinio pareiškimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1.1. šalių dukros A. P. (toliau – ir dukra, vaikas, nepilnametė) laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos tėvu, pareiškėju L. P..

1.2. įpareigoti atsakovę N. K.-B (toliau – ir atsakovė, motina) teikti laikiną dukros išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į pareiškėjo sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 d. ir skirti pareiškėją šių lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis.

1.3. Sustabdyti 2022 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18999-812/2022 bei (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1385-584/2026 vykdymą dalyje dėl A. P. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

1.4. Nustatyti laikiną N. K.-B bendravimo bei dalyvavimo nepilnametės dukros auklėjime tvarką:

1.4.1. Dukra įprastai gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan., o už jos veiklas bei ugdymą yra atsakingas ieškovas.

1.4.2. Atsižvelgiant į dukros dienos rėžimą, užimtumą ugdymo bei gydymo įstaigose ir atsakovės užimtumą (jei toks būtų), atsakovės ir dukros bendravimas naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą, dukros iniciatyva nėra ribojamas.

1.4.3. Atsakovės iniciatyva bendravimas, tuo pačiu atsižvelgiant į dukros dienos rėžimą, užimtumą ugdymo bei gydymo įstaigose, kitose veiklose (įskaitant, bet neapsiribojant – varžybose, konkursuose, kultūriniuose renginiuose, asmeninėse šventėse), nuotolinėmis ryšio priemonėmis galimas 17-20 val. darbo dienomis, ir 11-14 val. 17-20 val. ne darbo dienomis, ieškovui įsipareigojant sudaryti tam tinkamas sąlygas: suteikti ryšio priemones, apmokėti ryšio paslaugų išlaidas.

1.4.4. Apie planuojamą atvykimą į Lietuvą atsakovė informuoja ieškovą ne mažiau kaip prieš 7 dienas objektyvia rašytine forma (pvz., elektroniniu paštu, trumpąja žinute ar pan.).

1.4.5. Atsakovei būnant (viešint, gyvenant ar laikinai gyvenant) Lietuvos Respublikoje taikytina maksimalaus lygiaverčio bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė dar įsipareigotina užtikrinti dukros dalyvavimą papildomo ugdymo veiklose (tame tarpe – sportinėse treniruotėse, varžybose, renginiuose, šventėse).

1.4.6. Atsakovė bendrauja su dukra A. P. kiekvieną savaitę darbo dienomis (antradienį, ketvirtadienį), paimdama dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ar po papildomų ugdymo užsiėmimų, grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 21 val. Taip pat bendrauja kiekvieną savaitgalį, vieną šalių bendru sutarimu pasirinktą dieną (šeštadienį ar sekmadienį, o šalims nesutarus - sekmadienį), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 21 val.

1.4.7. Šalys, atsakovei būnant Lietuvoje, su dukra bendrauja po pusę (½ dalį) dukros ugdymo įstaigos pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka:

1.4.7.1. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį dukros pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su dukra bendrauja atsakovė, o antrąją ½ dalį – ieškovas. Atsakovė pasiima dukrą pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš dukros laikinos gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina dukrą paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į dukros gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą.

1.4.7.2. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį dukros pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su Vaiku bendrauja ieškovas, o antrąją ½ dalį – atsakovė. Atsakovė pasiima dukrą pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš dukros laikinos gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina dukrą paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Dukros laikiną gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą.

1.4.7.3. Vasaros atostogų pagal ugdymo įstaigos kalendorių metu taikoma įprastinė bendravimo tvarka, o šalys apie ketinimą atostogauti objektyvia forma įspėja iki birželio 1 dienos. Jei tėvai nesusitars kitaip, nustatytina tokia bendravimo tvarka: vasaros atostogų metu, nelyginiais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su dukra nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos, o atsakovė - nuo liepos 16 iki 31 dienos ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos. Tėvai prioritetą skiria ne savo asmeninėms atostogoms, o suplanuotoms dukros veikloms vasaros atostogų metu: tame tarpe – stovykloms, kvalifikaciniams egzaminams ir pan.

1.4.8. Tėvai nekliudo dukrai bendrauti su kitais artimais giminaičiais (įskaitant, bet neapsiribojant, kiekvieno iš tėvų tėvus, brolius / seseris ir pan.) dukros ir ieškovo/atsakovės bendravimo metu.

1.4.9. Jei atsakovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali bendrauti ir dalyvauti dukros auklėjime (tame tarpe – atsitikus sveikatos sutrikimui, atsakovei išvykus į užsienį ir pan. ) – ji privalo apie negalėjimą bendrauti kiek įmanoma operatyviau (nedelsiant), bet ne vėliau nei prieš 24 val., informuoti atsakovą objektyvia forma (trumpąją žinute arba elektroniniu paštu).

1.4.10. Jeigu dukra šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali bendrauti su atsakove – ieškovas privalo apie tai kiek įmanoma operatyviau (nedelsiant), bet ne vėliau nei prieš 24 val. arba kai tik pastebimi dukros ligos simptomai, informuoti atsakovę objektyvia forma (trumpąja žinute arba elektroniniu paštu). Ši taisyklė netaikoma tuo laikotarpiu, kai atsakovė negyvena Lietuvoje.

1.4.11. Ieškovas privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti atsakovę apie dukros sveikatos būklę dukrai susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdama išsamios su vaiku susijusios informacijos, atsakovė savarankiškai kreipiasi į dukros ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jos vaiku.

1.4.12. Ieškovas privalo informuoti atsakovę apie dukros gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus

2. Pareiškėjas nurodo, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18999-812/2022, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu sprendimu dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, ieškovas buvo įpareigotas teikti dukrai išlaikymą periodinėmis įmokomis po 250 Eur per mėnesį. Konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, tačiau realiai buvo bendraujama tokia pačia tvarka, kuri buvo patvirtinta taikos sutartimi (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2YT-1385-584/2026.

3. (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovė su kitu vyru, kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus, vėliau sudarė santuoką, tačiau, dėl įvairių priežasčių nebuvo apsisprendus kurioje valstybėje gyvens, kurį laiką buvo likusi Lietuvoje. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2YT-1385-584/2026 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kurioje buvo pakeista dalis dėl ieškovo bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarkos, faktiškai įteisinant anksčiau susiklosčiusią bendravimo tvarką. Teismas patvirtino: L. P. bendrauja su dukra A. P. kiekvieną savaitę darbo dienomis (pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį), paimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ar po burelių, ar lavinimo užsiėmimų, grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 21 val. Taip pat bendrauja kiekvieną savaitgalį, vieną šalių bendru sutarimu pasirinktą dieną (šeštadienį ar sekmadienį), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 21 val.

4. (duomenys neskelbtini) atsakovė išvyko į (duomenys neskelbtini)su savo sutuoktiniu ir neseniai gimusiu jiems sūnumi, dukrą paliko su ieškovu. Nuo to laiko teismo nustatyta bendravimo tvarka faktiškai nebevykdoma, atsakovė su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis. (duomenys neskelbtini) atsakovė pasakė, jog atvyks į Lietuvą, pasiims dukrą, o ieškovas po to galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Dukra šiuo metu gyvena pas ieškovą ir nori toliau čia pasilikti. Ji savo mamą myli ir nori su ja bendrauti, tačiau nenori kartu su ja gyventi užsienio valstybėje ir nenori išvykti iš Lietuvos.

5. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo šeimos ginče dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dukrai nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarkos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų.

6. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovė įgyja teisę priverstinio vykdymo tvarka kreiptis dėl galiojančių (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo sprendimų vykdymo dėl leidimo išsivežti dukrą į užsienį be ieškovo sutikimo ir tai šiandien neatitiktų geriausių dukros interesų, sukeltų papildomų išgyvenimų ir taip jau dukrai psichologiškai nesaugioje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas atmetamas.

7. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalis). Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

8. Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovas savo prašymą grindžia aplinkybe, kad šiuo metu ieškinio teismui neteikia, nes nėra pasibaigęs privalomosios mediacijos procesas. Ieškovas pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių (toliau – ir Tarnyba), prašydamas vykdyti privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dukrai nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarkos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų. Nustatyta, kad Tarnybos sprendimu nutarta teikti mediacijos paslaugas. Pareiškėjas teigia, kad taikus sutarimas tarp šalių yra galimas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys anksčiau iškilusius ginčus dėl nepilnametės dukros, ne vieną kartą yra išsprendę taikiai, abiejų šalių sutikimu. Taigi, iš su prašymu pateiktų duomenų galima spręsti, kad šalys yra linkusios klausimus, susijusius su šalių nepilnamete dukra spręsti taikiai, todėl teismas daro išvadą, kad yra taikaus susitarimo galimybė, t. y. jog egzistuoja reali tikimybė šalims derinti pozicijas dėl ginčo ir išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiški mediacijos proceso baigtis, teismas daro išvadą, jog atsakovės sužinojimas apie ieškovo kreipimąsi į teismą galėtų sukelti tarp šalių papildomą įtampą ir konfliktus, atsirastų prielaidos tarp ieškovo ir atsakovės kilti priešpriešai, o tai galėtų pakenkti šalių nepilnamečio vaiko gerovei. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Teismas pažymi, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti šalis, mediacijos tikslai negali būti paneigti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Pabrėžtina ir tai, kad aukštesnės instancijos teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1620-967/2023, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-491-638/2025).

9. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėtina, kad pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra kai tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis. Asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir tai, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju nei viename iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra duomenų, kad atsakovės, t. y. vaiko motinos, elgesys, jos gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia tik savo paties deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis. Nurodydamas, kad atsakovė sudarė santuoka su kitu vyrų, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), su juo susilaikė sūnaus bei ketina išvykti nuolatos gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikia susirašinėjimo su atsakove ištrauką, kurioje ji mini tai, kad trumpam išvyksta į (duomenys neskelbtini), tačiau iš šio susirašinėjimo turinio nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ketina persikraustyti į kitą šalį ir / ar, kad atsakovė ketina išsivežti šalių dukrą su savimi. Priešingai, susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė tariasi dėl šalių dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo, kol ji bus laikinai išvykusi ir siūlo dukrai pagyventi su pareiškėju. Kiti pareiškėjo teiginiai apie atsakovės galimą išvykimą gyventi į užsienio valstybę taip pat yra prieštaringi, kadangi dalyje prašymo teigiama, kad atsakovė išvyksta gyventi į užsienio valstybę ir ketina pasiimti dukrą su savimi, tačiau kitoje prašymo dalyje yra teigiama, kad atsakovė neapsisprendžia, kurioje šalyje ji nori gyventi ir nėra aišku, ar ji planuoja išvykti.

11. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė šiuo metu būtų ėmusis konkrečių neatidėliotinų veiksmų pakeisti nepilnametės faktinę gyvenamąją vietą ar išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos. Vien hipotetinė tokios situacijos galimybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra nustatyta reali ir tiesioginė grėsmė vaiko interesams, kuri pateisintų skubų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą ar kitų prašomų priemonių taikymą.

12. Pareiškėjas teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė įgyja teisę priverstinio vykdymo tvarka kreiptis dėl galiojančių teismo sprendimų vykdymo dėl leidimo išsivežti šalių dukrą į užsienį be ieškovo sutikimo ir tai šiandien neatitiktų geriausių dukros interesų. Su šiuo pareiškėjo teiginiu nėra pagrindo sutikti įvertinus tai, kad nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimais nėra nustatyta atsakovės teisė išsivežti šalių dukrą į užsienį be ieškovo sutikimo. Pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina šalių konfliktinių santykių buvimo fakto, taip pat grėsmės, kad atsakovė gali imtis veiksmų, dėl kurių šalių dukros ir ieškovo bendravimas būtų apribotas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu, bendru šaliu sutarimu, dukra faktiškai gyvena su pareiškėju.

13. Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, jog yra reali grėsmė ginčo šalių dukters teisėms ir teisėtiems interesams ir kad egzistuoja aplinkybės patvirtinančios būtinybę taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

14. Be to, vadovaujantis anksčiau aptartomis CPK nuostatomis pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, turi nurodyti, kokį reikalavimą ketina reikšti ieškiniu ir kartu su pateikiamu prašymu sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Pareiškėjas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečiai nenurodė kokius reikalavimus ketina pareikšti atsakovei, taip pat nepateikė duomenų, kad yra sumokėjęs įstatymų reikalavimus (CPK 80straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis) atitinkantį užstatą.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo (ieškovo) pateiktas prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui atmetamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 punktas, 147 straipsnio 3 dalis).

16. Atmetus prašymą pareiškėjui išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms, jam neužkertama teisė reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) (CPK 5 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo (ieškovo) L. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.