- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-491-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27273-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki ieškinio pateikimo, suinteresuotas asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Prašyme nurodė, kad jis su suinteresuotu asmeniu santuokoje susilaukė sūnaus. Šalių santykiai ėmė blogėti 2020 m., kai suinteresuotas asmuo po motinystės atostogų grįžo į darbą ir pradėjo magistro studijas. Ji didelį dėmesį skyrė mokslams ir karjerai, palaipsniui pasidarė irzli, abejinga, tarpusavio pokalbiai tapo trumpi ir formalūs. Pareiškėjas, manydamas, jog tarpusavio ryšys su suinteresuotu asmeniu blėsta dėl to, jog jai sunku dirbti ir mokytis po vaiko motinystės atostogų, stengėsi padėti. Pareiškėjas užsiimdavo kasdiene nepilnamečio vaiko priežiūra: maitinimu, higiena, miego rėžimu, laisvalaikio leidimu, geros emocinės būklės palaikymu bei prisidėjo prie namų ruošos darbų, kai suinteresuotas asmuo tik ryte nuvesdavo nepilnametį vaiką į darželį ir vakare pasiimdavo jį iš darželio. Suinteresuotas asmuo vis dažniau leisdavo laiką už namų ribų, su draugais ar bendradarbiais, kol galiausiai 2023 m. spalio mėnesį pareiškė, kad pageidauja nutraukti su pareiškėju santuoką. Šalių sutarimu buvo nuspręsta, kad nepilnametis vaikas lieka gyventi su motina, nes tai galimai geriausiai atitiks tokio amžiaus vaiko interesus, nors suinteresuotas asmuo ir nebuvo sukūrusi itin glaudaus ir artimo ryšio su sūnumi, bet su sąlyga, jog pareiškėjas galės bendrauti su vaiku be apribojimų. Toks susitarimas pareiškėjui buvo priimtinas ir tinkamas, nes jis norėjo ir toliau palaikyti itin stiprų ir glaudų emocinį ryšį su sūnumi, bei prisidėti prie jo priežiūros, ugdymo ir auklėjimo, neįvedant griežtų apribojimų ar taisyklių, galinčių kelti įtampą bei nepatogumus tiek vaikui, tiek šalims. Tačiau suinteresuotas asmuo šį susitarimą pradėjo ignoruoti ir savavališkai nustatinėti pareiškėjui bendravimo su vaiku tvarką, ją visiškai ribodama, tokiu būdu norėdama atitolinti pareiškėją nuo šalių nepilnamečio vaiko. Atsakovė siekia nutraukti pareiškėjo itin stiprų ir glaudų emocinį ryšį su sūnumi, norėdama, kad sūnus kuo daugiau laiko praleistų su motinos nauju gyvenimo partneriu ir sukurtų su juo artimą ryšį. Suinteresuotas asmuo riboja pareiškėjo galimybes bendrauti su vaiku ir nesuteikia jam galimybės dalyvauti kasdienėje vaiko veikloje, reikalauja, kad bendravimas su vaiku vyktų tik jai patogiu laiku, dažnai keičia susitarimą paskutinę akimirką, sukeldama įtampą tiek pareiškėjui, tiek vaikui. Vykdyti privalomąją mediaciją tarp šalių jau yra paskirtas mediatorius, tačiau yra laukiamas suinteresuoto asmens sutikimas / nesutikimas dalyvauti privalomajame mediacijos procese, kurio, tikėtina, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą situaciją, suinteresuotas asmuo neskubės pateikti. Todėl pareiškėjas dar neturi galimybės pateikti ieškinio teismui. Siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo byloje, būtina kuo skubiau taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad pareiškėjas neprarastų ryšio su nepilnamečiu sūnumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė jo ir suinteresuoto asmens susirašinėjimą trumposiomis sms žinutėmis, iš kurių matyti, kad vaiko tėvai nesutaria, koks sūnaus ir tėvo bendravimo laikas labiausiai tinkantis vaikui. Tačiau iš pateikto vertinimui šalių susirašinėjimo negalima besąlygiškai pripažinti, kad suinteresuotas asmuo iš esmės riboja vaiko ir tėvo bendravimą, prieštarauja jų pasimatymams. Vadovaujantis teismui pateiktu ribotu šalių susirašinėjimu, ištraukomis iš pokalbių, nesant pilno vaiko tėvų bendravimo konteksto, nėra pagrindo išvadai, kad būtent pareiškėjo siūlomas taikyti pasimatymų laikas su vaiku geriau užtikrina nepilnamečio vaiko teises matytis su tėvu. Pareiškėjo nesutikimas su vaiko motinos siūlomomis susitikimų dienomis savaime nereiškia, kad suinteresuotas asmuo siekia riboti vaiko ir tėvo bendravimą, kadangi netoleruotina situacija, kuomet nepaisant vaiko dienotvarkės, vienas iš tėvų siekia praleisti su juo laiką ir pagal pareikalavimą vaikas turi bendrauti su vienu iš tėvų. Pateiktas susirašinėjimas datuojamas lapkričio 12 d. („nov 12“). Tai yra nuo fiksuojamų įvykių praėjo daugiau nei vienas mėnuo. Paties pareiškėjo paaiškinimais, su vaiku jis gyvena atskirai nuo 2024 m. kovo mėnesio, iki 2024 m. birželio mėnesio jis turėjo galimybę matytis su nepilnamečiu vaiku tik kas antrą savaitę, 2024 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiai pareiškėjui buvo leista praleisti su vaiku po dvi savaites per mėnesį, 2024 m. rugsėjo mėnesį – tik vieną savaitę, 2024 m. spalio mėnesį suinteresuotas asmuo pateikė dar kitą vaiko ir tėvo bendravimo projektą. Taigi, pareiškėjo ir vaiko bendravimo tvarka, anot jo paties, buvo įvairi, pareiškėjas tokią situaciją toleravo. Teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjas nepagrindė, kaip šiuo metu pasikeitė situacija, kuri turi sąlygoti operatyvų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymą ir kardinaliai pakeisti jo bei sūnaus bendravimo tvarką ją išplečiant taip, kad vaikas paeiliui ir lygiomis dalimis gyventų su kiekvienu iš tėvų.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepagrindus būtinybės operatyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją taikant laikinąsias apsaugos priemones, manytina, kad inicijuotas privalomosios mediacijos procesas ir šios procedūros trukmė (sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo turi būti pateiktas per 14 dienų) nepablogins nepilnamečio vaiko ir šalių padėties. Priešingai, aplinkybė, kad šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kurią pareiškėjas nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį, kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys gali derinti pozicijas dėl ginčo, taigi, išlieka taikaus susitarimo sudarymo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismo įsikišimas į ginčo sprendimą vykstant mediacijos procesui nebūtų suderinamas ne tik su mediacijos tikslais, tačiau ir su civilinio proceso tikslais.
Šalies argumentai
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių objektyvių aplinkybių, nesulaukus privalomosios mediacijos pabaigos, nepateikus ieškinio, buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, taip pat nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą tenkinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismo priimtos skundžiamos nutarties motyvai yra pagrįsti tik teismo prielaidomis ir subjektyviu pareiškėjo pateiktų su prašymu įrodymų interpretavimu. Teismas tinkamai neatsižvelgė, neišanalizavo ir neįsigilino į pareiškėjo su prašymu pateiktą medžiagą, akivaizdžiai įrodančią suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą savo kaip motinos vadžia ir akivaizdžiai įrodančią, kad suinteresuotas asmuo riboja pareiškėjo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Suinteresuoto asmens elgesys neabejotinai sukelia grėsmę pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko interesams.
7.2. Nepilnametis vaikas yra užmezgęs artimą ir itin glaudų emocinį ryšį su pareiškėju/tėvu, todėl būtina užtikrinti, kad šis ryšys būtų ir toliau išsaugotas ir puoselėjimas, siekiu išvengti neigiamų išgyvenimų ar ilgalaikės emocinės žalos nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjas savo 2024 m. gruodžio 23 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pateikė teismui nuotraukas, patvirtinančias pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko artimą ryšį.
Šalies argumentai
7.3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turėjo nustatyti tokį vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelį, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina („50/50 procentų laiko“ modelis) (vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrautų kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio).
7.4. Suinteresuotas asmuo pareiškėjui nesudaro galimybių ilgiau pabendrauti su vaiku, vykstant privalomajai mediacijai ir civilinės bylos tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nagrinėjimui, dėl pareiškėjo trumpo bendravimo laikotarpio su vaiku gali „atšalti“/susilpnėti pareiškėjo ir vaiko santykiai. Pareiškėjo vertinimu, suinteresuotas asmuo / vaiko motina akivaizdžiai siekia nutraukti pareiškėjo itin stiprų ir glaudų emocinį ryšį su sūnumi, norėdama, kad sūnus kuo daugiau laiko praleistų su jos nauju gyvenimo partneriu (su kuriuo Suinteresuotas asmuo pareiškėjui buvo neištikima) ir sukurtų su juo artimą ryšį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad šiuo metu atsakovė riboja ieškovo galimybes bendrauti su vaiku ir nesuteikia jam galimybės dalyvauti kasdienėje vaiko veikloje, reikalauja, kad bendravimas su vaiku vyktų tik atsakovei patogiu laiku, dažnai keičia susitarimą paskutinę akimirką, sukeldama įtampą tiek ieškovui, tiek vaikui. Be to, vykdyti privalomąją mediaciją tarp ginčo šalių jau yra paskirtas mediatorius iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tačiau dar laukiama atsakovės sutikimo dalyvauti privalomajame mediacijos procese, kurio, tikėtina, atsakovė neskubės pateikti. Todėl ieškovas dar neturi galimybės pateikti ieškinio teismui.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriui (toliau – Tarnyba) 2024 m. gruodžio 11 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją (toliau – mediacija) civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Tarnyba 2024 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti ir paskyrė mediatorių.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ieškovas 2024 m. gruodžio 11 d. pradėjo privalomosios mediacijos procesą, rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė, o tai reiškia esant realiai tikimybei šalims išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs tai, kad iki šiol ieškovas ieškinio nėra pareiškęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), taip pat į tai, kad nėra aiški mediacijos proceso baigtis (mediacija nepradėta, nutraukta, ar šalys ginčą išsprendė taikiai, kt.), daro išvadą, kad atsakovės sužinojimas apie ieškovo kreipimąsi į teismą galėtų sukelti tarp šalių papildomas įtampas, konfliktą, atsirastų prielaidos tarp ieškovo ir atsakovės kilti priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Pastebėtina, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti šalis, mediacijos tikslai negali būti paneigti.
14. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateiktų jokių duomenų, kad šiuo atveju ginčo šalių vaiko interesai būtų pažeidžiami, ar motinos veikimas būtų priešingas nepilnamečio vaiko interesams ar konstatuotas vaiko motinos netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu. Ieškovas į bylą pateikė ieškovo ir suinteresuoto asmens susirašinėjimą trumposiomis sms žinutėmis, iš kurių matyti, kad vaiko tėvai nesutaria, koks sūnaus ir tėvo bendravimo laikas labiausiai tinkantis vaikui. Tačiau iš pateikto šalių susirašinėjimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad suinteresuotas asmuo iš esmės riboja vaiko ir tėvo bendravimą, prieštarauja jų pasimatymams. Ieškovo nesutikimas su vaiko motinos siūlomomis susitikimų dienomis savaime nereiškia, kad suinteresuotas asmuo siekia riboti vaiko ir tėvo bendravimą. Be to, pats ieškovas ieškinyje paaiškino, kad ieškovas iki 2024 m. birželio mėnesio turėjo galimybę matytis su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitę, 2024 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo leista praleisti su vaiku po 2 savaites per mėnesį, tuo tarpu 2024 m. rugsėjo mėnesį jau tik 1 savaitę.
15. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, visumą bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepagrindė konkrečios realios grėsmės jo ir nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams ar teismo sprendimo įvykdymui būtent iki ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepagrindė objektyvios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškovas pareikš ieškinį teismui, suformuluodamas konkrečius reikalavimus.
16. Papildomai išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja ieškovo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.