Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, antstolė B. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė B. T. išnagrinėjo skundą ir 2016-08-24 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino jo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos m. VPK 2005-04-27 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1303,29 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. A., valstybės naudai. Vykdomasis dokumentas pateiktas antstolei 2005-08-25.

Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Nutarimą skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 312 straipsnis). Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad bauda pareiškėjui buvo paskirta 2005-04-27 Klaipėdos m. VPK nutarimu Nr. 3156. Baudos paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 308 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė nuo vykdomosios bylos užvedimo nuolat atliko tam tikrus veiksmus, tikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas kredito įstaigoms, skolininkui buvo siunčiami pranešimai, patvarkymai, buvo areštuotos lėšos esančios banko sąskaitose, tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėju atveju vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo atliekami veiksmai, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Teismas sutinka su antstolės pozicija, kad skolininkas nesikreipė į antstolę su prašymu pakeisti baudą viešaisiais darbais ir tai neatleidžia nuo prievolės sumokėti jam paskirtą baudą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo J. A. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 513 straipsnio 2 dalis, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. A. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.