Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1447-601/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-05
Bylos Nr.: e2A-1447-601/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18478-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Edita Šliumpienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekfita“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.10.4Prevencinis ieškinys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1447-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18478-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekfita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3384-947/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekfita“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekfita“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, t. y. pastatą – sandėlį 1F1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat: pastatą – klubą 1C2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 2F1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 3F1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gamybinį pastatą 5P1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gamybinį pastatą 8P1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 10F1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 6F1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 7F1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype adresu Kaune, (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad prevencinio ieškinio instituto normų pagrindu siekia užkirsti kelią neteisėtam ir nepagrįstam žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimui visuomenės poreikiams, t. y. apginti savo nuosavybės teisę į statinius bei nuomos teisę į žemės sklypą bei teisėtą ir pagrįstą interesą žemės sklypo teritorijoje vystyti veiklą, o taip pat – užkirsti kelią žalos atsiradimui, kuris pasireikštų jau šiuo metu patirtomis 1 965 482,13 Eur dydžio ieškovės išlaidomis ir negautomis pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai ketino gauti iš įgyvendinto projekto. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis, kadangi žemės sklype yra planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) 45 straipsnio 1 dalį nėra infrastruktūros objektas, skirtas tenkinti išimtiniams visuomenės poreikiams. Juolab, kad šiuo metu žemės sklypui ir statiniams yra taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, tuo tarpu iš jau planuojamo infrastruktūros objekto pobūdžio (automobilių stovėjimo aikštelė) akivaizdu, kad statinių vertingąsias savybes neketinama išsaugoti, todėl toks savivaldybės tikslas nesuderinamas ir su viešuoju interesu.

3. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas apskritai nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl byla turėtų būti nutraukta. Teismui nenutraukus bylos, ieškinys turėtų būti atmestas, kaip neteisėtas ir visiškai nepagrįstas, kadangi nėra privalomų prevencinio ieškinio pareiškimo sąlygų – būsimų neteisėtų veiksmų ir būsimos žalos. Anot atsakovių, savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, poreikio infrastruktūros objektui (objektams)“ yra tik išreikštas ketinimas svarstyti galimybę inicijuoti galimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau kol kas nėra aišku, ar sprendimas paimti žemės sklypą ir statinius visuomenės poreikiui bus priimtas. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, bus pradėta administracinė procedūra. Jeigu toks sprendimas nebus priimtas, joks pažeidimas ieškovės atžvilgiu nebus padarytas. Šiuo atveju net nėra aišku, ar ieškovės nurodomi neteisėti veiksmai bus kada nors atlikti ir atsiras. Net jei ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas dėl atitinkamo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo inicijuoti galimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tai nereiškia būsimų neteisėtų veiksmų, nes teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas būtų tik vienas iš pirmųjų žingsnių link žemės paėmimo visuomenės poreikiams kitų etapų, kurie nebūtinai būtų pabaigti. Įvertinus ieškovės pagrįstus nuostolius, būtų nustatytas teisingas atlygis už statinius ir su tuo susijusius nuostolius. Todėl ieškovės teiginiai, kad jai nebus teisingai atlyginta, yra neteisingi ir prieštarauja įstatyminiams imperatyvams. Be to, patenkinus ieškinį, kuriame nėra pareikštas reikalavimas dėl tarybos sprendimo pripažinimo neteisėtu, susidarytų ydinga ir teisei priešinga situacija, nes byloje nebūtų nagrinėjamas administracinio akto teisėtumas, tačiau teismas tenkintų prevencinį ieškinį, pripažindamas administracinio akto neteisėtumą ir subjekto, priėmusio aktą, neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu taip pat nesutiko. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė būsimų neteisėtų atsakovių veiksmus, potencialios žalos atsiradimo grėsmės ateityje ir jos siekio pašalinti žalos grėsmę, todėl prevencinis ieškinys turėtų būti atmestas. Nors ieškovė teigia, kad, paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, bus sunaikintos pastato vertingosios savybes, tačiau pati ieškovė nuo 2007 m. spalio 11 d. nenaudojo žemės sklype esančių pastatų pagal paskirtį, todėl dėl ieškovės ilgalaikės nepriežiūros pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu yra sunykęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, o taip pat atmetė ieškovės UAB „Ekfita“ ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prevenciniu ieškiniu ir siekti, kad teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, išnagrinėtų ginčą, kuriame, ieškovės vertinimu, yra pažeidžiamos jos daiktinės ir prievolinės teisės (nuosavybės teisė, žemės sklypo nuomos teisė), kadangi ieškovė negalėjo skųsti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimo. Be to, teismas pažymėjo, kad šioje byloje ir Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 10 d. nutartyje įvertino, jog ieškovė, inicijuodama aptariamą ginčą, pagal tai, kaip yra suformuluotas prevencinio ieškinio pagrindas ir dalykas, visų pirma, siekia apginti savo daiktines – nuomos teises – į jos išsinuomotą žemės sklypą bei nuosavybės teises į žemės sklype esančius statinius, su iš to išplaukiančiomis ekonominio pobūdžio pasekmėmis, todėl keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

7. Kita vertus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės, kaip daikto savininkės ar žemės sklypo nuomininkės, teisės ar interesai buvo pažeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-451. Priešingai, nei Kauno miesto savivaldybė, nei Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydamos viešojo administravimo funkcijas, neatliko tokių veiksmų, kurie turėtų realias teisines pasekmes, neteisėtai varžytų ieškovės, kaip žemės sklypo nuomininkės ir statinių savininkės, teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad kol kas nėra priimtas konkretus teisines pasekmes sukeliantis sprendimas dėl stovėjimo aikštelės įrengimo žemės sklype, t. y. šis klausimas kol kas yra tik diskusinio lygmens, o realių teisinių pasekmių nesukeliantys veiksmai negali neproporcingai pažeisti ar paneigti ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, interesų. Kita vertus, anot teismo, tai, kad ieškovės nuomos teise valdomame valstybinės žemės sklype būta pažeidimų, susijusių su teritorijos nepriežiūra atitinkamu laikotarpiu, sudaro pagrindą atsakovėms atitinkamai reaguoti ir priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu, kiek tai liečia visuomenės poreikių aspektą.

8. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad, netenkinus prevencinio ieškinio, ji netektų nuomos teisės į žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-553-955/2021 jau yra sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau kitu, o ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams, pagrindu. Tuo tarpu ieškovės argumentus, kad tarybos sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo tikslams (išsaugoti nekilnojamąjį turto paveldą), kad statinių vertingųjų savybių atsakovės neketina išsaugoti, kad savivaldybės veiksmai nesuderinami su viešuoju interesu, teismas laikė nepagrįstomis prielaidomis, dėl kurių išsamesnio teisinio vertinimo neteikė, manydamas, kad tai neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. Be to, pasak teismo, šiam konkrečiam ginčui išspręsti neturi teisinės reikšmės ir ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie realiai patirtas išlaidas, nuomos teise valdant žemės sklypą ir prižiūrint nuosavybės teise priklausančius pastatus. Teismo įsitikinimu, jeigu ieškovė ateityje vertins, jog dėl valstybės ar savivaldos institucijų veiksmų, kuriais įgyvendinama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, jai bus padaryta žala, ieškovė, inter alia (be kita ko), teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę reikalauti atlyginti tokią padarytą žalą. Todėl išsamiau dėl kiekvieno ieškovės pateikto įrodymo (žemės nuomos mokesčio mokėjimas, išlaidos už apsaugos, turto draudimo, notaro, vertėjų ir kt. paslaugas, kredito įmokų mokėjimas ir kt.) taip pat nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ekfita“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės UAB „Ekfita“ prevencinis ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Ekfita“ prevencinį ieškinį, t. y. uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esančius statinius, o būtent: pastatą – sandėlį 1F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat – klubą 1C2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį 2F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį 3F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą 5P1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gamybinį pastatą 8P1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį 10F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį 6F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį 7F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, visuomenės poreikiams. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš visų atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino „būsimų neteisėtų veiksmų“ sąvoką, kaip vieną iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnį ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliantės teigimu, prevenciniu ieškiniu galima užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, todėl šiuo atveju atsakovių rengimasis (ketinimai) atlikti neteisėtus veiksmus (paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams) yra visiškai pakankamas pagrindas prevenciniam ieškiniui reikšti.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų (Tarybos sprendimo, jo aiškinamojo rašto, viešų savivaldybės atstovų pasisakymų spaudoje), patvirtinančių atsakovių rengimąsi atlikti neteisėtus veiksmus, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis;

9.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės spręsti, ar atsakovių ketinami atlikti veiksmai yra teisėti, ir tuo pažeidė CK 4.100 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį ir CPK 265 straipsnio 1 dalį. Apeliantė pažymi, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės rengiasi (ketina) paimti žemės sklypą (ir jame esančius statinius) tariamai egzistuojančiam visuomenės poreikiui – automobilių stovėjimo aikštelės statybai, kuris nepatenka į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintą baigtinį visuomenės poreikių sąrašą. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog neįrodyti būsimi neteisėti veiksmai, kaip viena iš prevencinio ieškinio sąlygų. Juolab, teismas apskritai nepagrįstai nesprendė klausimo, ar automobilių stovėjimo aikštelės poreikis gali būti laikomas teisėtu pagrindu paimti žemės sklypą (ir jame esančius statinius) visuomenės poreikiui tenkinti.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės UAB „Ekfita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo dalyje, kurioje ieškovės UAB „Ekfita“ prevencinis ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės prašo taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokie būsimi neteisėti veiksmai, kaip būtina prevencinio ieškinio sąlyga, pagal CK 6.255 straipsnį, šios teisės normos nepažeidė ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nenukrypo. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovėms neatlikus jokių konkrečių teisines pasekmes ieškovei sukeliančių veiksmų nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus;

10.2. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja atsakovų esami ar būsimi neteisėti veiksmai, kaip būtina prevencinio ieškinio sąlyga. Tarybos sprendimas, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinį yra teisėtas ir galiojantis, todėl jis negali būti pagrindu kokiu nors tariamai neteisėtų veiksmų konstatavimu. Šis sprendimas priimtas tik vidinės procedūros organizavimo tikslais, siekiant kad savivaldybės Tarybai būtų atsakyta į klausimą dėl galimo visuomenės poreikio, tokio poreikio patenkinimo galimybių ir visapusiškos jo kaštų ir naudos analizės ir tik tai įvertinusi Taryba galėtų kreiptis ar nesikreipti su prašymu į NŽT vadovą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, kurio sprendimas yra skundžiamas administraciniam teismui, kuris ir turi kompetenciją spręsti ir patikrinti visuomenės poreikio egzistavimą ir jo pagrindimą;

10.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes ir sprendė, kad atsakovių ketinami atlikti veiksmai yra teisėti ir nepažeidė CK 4.100 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ir CPK 265 straipsnio 1 dalies. Teismas visiškai pagrįstai nesprendė klausimo dėl automobilių stovėjimo aikštelės poreikio, kaip teisėto pagrindo paimti žemės sklypą ir jame esančius statinius visuomenės poreikiui tenkinti. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė rėmėsi iš esmės tik prielaida, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atveju, ji neva patirtų žalą. Net ir paėmus žemės sklypą (kartu su statiniais) visuomenės poreikiams, ieškovei būtų tinkamai už tai atlyginta (ieškovė nepateikė priešingų duomenų).

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės UAB „Ekfita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šio ginčo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovės Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko veiksmus, kurių teisėtumas yra kvestionuotinas ir kurie sudaro pagrindą ieškovei savo interesus ginti būtent prevencinio ieškinio pagrindu. Vien tik ketinimų viešas deklaravimas, neatlikus jokių konkrečių teisines pasekmes sukeliančių veiksmų, nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Prevenciniu ieškiniu negali prašyti uždrausti atlikti įstatyme nenumatytus veiksmus (kurie ir taip yra draudžiami), todėl laikytina, kad tik atlikti veiksmai gali būti skundžiami teismui, priešingas aiškinimas sukurtų priešingą teisei situaciją, kai viešajam subjektui pradėjus svarstymą dėl jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, bet kuris subjektas reikšdamas prevencinius ieškinius paralyžiuotų viešųjų subjektų darbą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prevenciniu ieškiniu ieškovė neįrodė, jog žala jau padaryta ar kad egzistuoja potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, kaip ir neįrodė atsakovių veiksmų neteisėtumo, t. y. sprendimų neatitikimo teisės aktams ar žemės sklypo nuomos sutartyje nustatytiems reikalavimams, piktnaudžiavimo savo teisėmis ar įgaliojimais. Teismas pagrįstai atsisakė remtis prielaidomis apie ieškovės teisių realų pažeidimą.

11.3. Atsakovė akcentavo, kad sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti (kuris sukelia teisines pasekmes), priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kurio sprendimas, gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendimai, priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo pirminėje stadijoje, nepriėmus nei specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neatlikus sąnaudų ir naudos analizės, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui nepriėmus atitinkamo sprendimo pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnį, teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas prevencinis ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

15. Nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) UAB „Ekfita“ 2007 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DT- 1424 bei 2007 m. gegužės 11 d. priėmimo-perdavimo aktu įsigijo statinius, esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (pastatą – sandėlį 1F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įsigijo pastatą – klubą 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 2F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 3F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gamybinį pastatą 5P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gamybinį pastatą 8P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 10F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 6F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 7F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2007-201 (2012 m. vasario 27 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-33) 0,6440 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (patenka ir (duomenys neskelbtini) sklypas, nes sklypai buvo sujungti), Kaune išnuomotas ieškovei 22 metams (toliau – žemės sklypas) ir nustatyta žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba (49 procentai), naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (51 procentas).

16. 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, poreikio infrastruktūros objektui“ Nr. T-451, kuriuo buvo nuspręsta pritarti šio žemės sklypo poreikiui infrastruktūros objektui (objektams), taip pat pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijų planavimo dokumento rengimą ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

17. Apeliantė prevencinį ieškinį (apeliacinį skundą) grindžia tuo, kad atsakovai rengiasi atlikti neteisėtus veiksmus – paimti jai išnuomotą žemės sklypą su ten esančiais jai priklausančiais statiniais visuomenės poreikiams, dėl ko būtų padaryta žala ieškovei (prarastų investuotas lėšas, prarastų galimybę gauti pajamas).

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad apeliantė neįrodė, jog žala jau padaryta ar kad egzistuoja potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo. Teismas konstatavo, kad nei Kauno miesto savivaldybė, nei Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydamos viešojo administravimo funkcijas, neatliko tokių veiksmų, kurie turėtų realias teisines pasekmes, neteisėtai varžytų apeliantės, kaip žemės sklypo nuomininkės ir statinių savininkės, teisėtus interesus.

19. Apeliantė nuodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino prevencinio ieškinio sąlygas ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovų ketinami atlikti veiksmai yra teisėti, nesukeliantys žalos grėsmės apeliantei.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. 3K-3-123/2011). Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

22. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, kurie gali sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Šie reikalavimai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių realiai ir tiesiogiai gali būti kildinamas žalos atsiradimas. Tokios aplinkybės gali būti nepripažįstamos, jeigu veiksmais sukeliama grėsmė asmens teisėms, jų įgyvendinimui, bet neaišku, ar dėl to atsiras žalos arba nuostolių. Jeigu konkreti žala ar nuostoliai nenumatomi, o atliktų veiksmų ar sprendimų rezultatas būtų tik tam tikri suvaržymai, tai nebūtų įrodyta būtina prevencinio ieškinio sąlyga dėl galinčios būti ateityje žalos realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovų veiksmų neteisėtumą sieja su jų, kaip viešojo administravimo subjektų, rengimusi paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams – automobilių aikštelės įrengimui. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, nes:

23.1. nėra nustatyta (apeliantė nenurodė), kokius gi konkrečius neteisėtus veiksmus atliko ar rengiasi atlikti atsakovai. Pažymėtina, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovė pagal savo kompetenciją, kaip viešojo administravimo subjektas, negali būti laikomi neteisėtais patys savaime, t. y. atsakovės 2020 m. spalio 20 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, poreikio infrastruktūros objektui“ Nr. T-451 (kuriuo buvo nuspręsta pritarti šio žemės sklypo poreikiui infrastruktūros objektui (objektams), taip pat pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijų planavimo dokumento rengimą ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams), negali būti laikomas neteisėtu, nes priimtas vadovaujantis įstatymu (LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 30 punktu) bei nėra nuginčytas;

23.2. nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra leistinas (teisėtas) veiksmas, tik tai turi būti daroma įstatymų nustatyta tvarka, todėl pačios procedūros, laikantis nustatytos tvarkos, iniciavimas (rengimaisi ją inicijuoti) taip pat negali būti laikoma neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad prevencinis ieškinys nėra skirtas uždrausti viešojo administravimo subjektui atlikti įstatymu jam numatytas funkcijas;

23.3. apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog žemės sklypą siekiama paimti visuomenės poreikiui – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 20 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, poreikio infrastruktūros objektui“ Nr. T-451, jame nėra ne tik nurodytas konkretus visuomenės poreikis, bet nenurodyta, kad jau būtina organizuoti žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams (nurodyta „prireikus“), tai yra tai tik sprendimas, kuris leidžia pradėti analizuoti ir vertinti dėl galimybės žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams (atlikti sąnaudų ir naudos analizę). Tai, kad sprendimo aiškinamajame rašte ir savivaldybės atstovų pasisakymuose spaudoje yra užsimenama apie žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikį - automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, nėra pagrindas konstatuoti, jog būtent toks sprendimas (tokiam visuomenės poreikiui) ir bus priimtas. Be to, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pagal savivaldybės tarybos prašymą, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas (ŽĮ 46 straipsnio 2 dalis), kurio sprendimas yra skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priimdamas sprendimą privalo įvertinti ar konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, o jeigu dėl to kyla ginčas, tą įvertina ir administracinis teismas (ŽĮ 46 straipsnio 2 dalis, 6 dalis), t. y. būtent šioje stadijoje yra vertinamas konkretus visuomenės poreikio egzistavimas, o ne savivaldybės tarybos priimamuose sprendimuose. Todėl apeliantės nurodoma aplinkybė dėl galimai netinkamo visuomenės poreikio nurodymo, nėra reikšminga ir nepagrindžia atsakovų veiksmų neteisėtumo.

24. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais, kad galimas iniciavimas žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, kelia realų pavojų, jog ateityje gali būti padaryta žalos apeliantei. Pažymėtina, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, lūkesčių neišsipildymo, tačiau ne realų pavojų, jog bus padaryta žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali kelti realaus pavojaus, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra detaliai reglamentuotas įstatymuose, kuriuose numatyta, kad už paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama (CK 4.100 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 4.102 straipsnis, ŽĮ 47 straipsnis), t. y. už paimamą turtą atlyginama jo rinkos verte bei atlyginami kiti dėl turto paėmimo patiriami nuostoliai. Esant nesutarimui dėl turto vertės ar nuostolių dydžio, ginčą sprendžia teismas, kuris nustato teisingą atlyginimą. Taigi, šiuo atveju įstatyme įtvirtintos aiškios turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bei garantuojamas teisingas atlyginimas.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė savo prevencinio ieškinio pagrįstumo, t. y. neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų buvimo, neįrodė realios žalos padarymo ateityje grėsmės.

26. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti 5 245,81 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

29. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).

30. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3)), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nėra itin didelė; byla nėra sudėtinga; apeliaciniu skundu ginčijami nesudėtingi, nedidelės apimties klausimai), į advokato darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas pakankamai aiškūs, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus, apeliantė už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1 996,50 Eur), sprendžia, kad atsakovei iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 500 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekfita“, juridinio asmens kodas 145190021, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Edita Šliumpienė