Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. G. (per „Zoom“ programą),

atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams advokato padėjėjai R. J. ir advokatui M. N. (M. N.) (per „Zoom“ programą),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M. (per „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus (prevencinis ieškinys).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti visuomenės poreikiams:

1) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, t. y. pastatą - sandėlį 1F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

2) pastatą - klubą 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pastatą - sandėlį 2F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) pastatą - sandėlį 3F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) pastatą - gamybinį pastatą 5P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) pastatą - gamybinį pastatą 8P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7) pastatą - sandėlį 10F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8) pastatą - sandėlį 6F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9) pastatą - sandėlį 7F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

10) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

2.1. Ieškovė 2007 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DT-1424 bei 2007 m. gegužės 11 d. priėmimo–perdavimo aktu įsigijo statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 02-01-108.51 pagrindu 2007 m. spalio 11 d. tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2007-201, pagal kurią ieškovei išnuomotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Priėmus 2012 m. vasario 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymą ir nustačius didesnę žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, 2012 m. vasario 27 d. nuomos sutartis buvo keista, padidinant mokėtiną nuomos mokestį už žemės sklypą. Nuomos sutartis sudaryta 22 metų terminui (iki 2029 m. spalio 11 d.).

2.2. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. vasario 28 d. aktu Nr. KPD-RM-1750 žemės sklypas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Kultūros paveldo departamento 2018 m. sausio 8 d. aktu Nr. KPD-SK-229/4 ieškovei priklausantiems statiniams adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos vertingosios savybės. Taigi žemės sklypui ir statiniams yra taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai.

2.3. Ieškovė statinius įsigijo ir nuomos sutartį sudarė siekdama vykdyti statybos darbus žemės sklype. Pirmasis statybos žemės sklype projektas parengtas 2008 metais, buvo numatytos komercinio pastato statybos, tačiau dėl ekonominės krizės buvo sustabdyti bet kokios paskirties nekilnojamojo turto vystymo projektai. Rengiant naują statybos projektą, ieškovė gavo 2019 m. lapkričio 12 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nurodymus iki 2020 m. kovo 31 d. apsaugoti statinius nuo neigiamo atmosferos poveikio. Ieškovė minėtus nurodymus įvykdė 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. informavo Kauno miesto savivaldybę apie parengtą Prekybos ir pramogų parko koncepcijos projektą, pasiūlė projektą pristatyti Kauno miesto savivaldybės atstovams. Ieškovė, įvertinusi savivaldybės atstovų pastabas dėl projekto, su projektuotoju sudarė 2020 m. birželio 8 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 20200608. Ieškovei derinant projekto žemės sklype įgyvendinimą su Kauno miesto savivaldybe, Nacionalinės žemės tarybos Kauno skyrius pateikė 2020 m. liepos 1 d. pranešimą Nr. 8SD-3083-(14.8.125 E.) apie nuomos sutarties nutraukimą. 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio infrastruktūros objektui (objektams)“ Nr. T-451, kuriuo nusprendė pritarti žemės sklypo poreikiui infrastruktūros objektui (objektams), pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. Žemės sklype yra planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

2.4. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais. Tarybos sprendime nurodoma, kad žemės sklypas yra reikalingas infrastruktūros objektui (objektams), nors Tarybos sprendime nėra detalizuojamas „visuomenės poreikis“. Automobilių stovėjimo aikštelė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį nėra infrastruktūros objektas, skirtas tenkinti išimtiniams visuomenės poreikiams. Šiuo atveju Tarybos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neegzistuoja joks žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis.

2.5. Tarybos sprendimas taip pat prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo tikslams (išsaugoti nekilnojamąjį turto paveldą), nes iš jau planuojamo infrastruktūros objekto pobūdžio (automobilių stovėjimo aikštelė) akivaizdu, kad statinių vertingųjų savybių neketinama išsaugoti. Toks savivaldybės tikslas taip pat nesuderinamas su viešuoju interesu.

2.6. Ieškovė turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį žemės sklype vykdyti statybos darbus ir juos užbaigti iki nuomos sutarties termino pabaigos, ko nebus galima atlikti Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai įgyvendinus neteisėtus ketinimus ir pateikus Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, o Nacionalinei žemės tarnybai šį prašymą tenkinus. Atsakovėms atlikus šiuos veiksmus ir Nacionalinei žemės tarnybai priėmus palankų atsakovėms sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ieškovė patirtų žalą. Ji netektų nuomos teisės į žemės sklypą bei nuosavybės teisės į statinius, taip pat į statybos projektų rengimą ir statinių išsaugojimą tikslu žemės sklype vykdyti statybas bei realizuoti savo verslo projektą, jau investuotos 1 965 482,13 Eur sumos bei negautų pajamų, kurias planavo gauti užbaigusi statybas žemės sklype.

2.7. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ginti ieškovės teises ir teisėtus interesus prevencinio ieškinio instituto normų pagrindu, nes reikalaujama užkirsti kelią neteisėtam ir nepagrįstam žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimui visuomenės poreikiams, siekiama apginti ieškovės nuosavybės teisę į statinius bei nuomos teisę į žemės sklypą bei teisėtą ir pagrįstą interesą žemės sklypo teritorijoje vystyti veiklą, taip pat siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui, kuris pasireikštų jau šiuo metu patirtomis ieškovės išlaidomis ir negautomis pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai ketino gauti iš įgyvendinto projekto.

3. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovių pozicija

4. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

5.1. Atsakovės nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimus atsakovių atliktus ar būsimus neteisėtus veiksmus, taip pat nepateikė jokių svarių argumentų, įrodančių tokias aplinkybes. Ieškovė nurodė tik galimus, būsimus neteisėtus veiksmus, tačiau nepagrindė tikėtino jų realumo.

5.2. Ieškovė būsimus atsakovių neteisėtus veiksmus grindžia savivaldybės Tarybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio infrastruktūros objektui (objektams)“. Tarybos sprendimas šiuo metu yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovė jo neginčija, tačiau ieškinyje nurodo jo neteisėtumą ir iš jo kylančius atsakovių neteisėtus veiksmus – galimą žemės sklypo kartu su statiniais paėmimą visuomenės poreikiams. Ieškovė byloje nepagrindė ir neįrodė, kodėl teisėti veiksmai šiuo atveju turėtų būti laikomi neteisėtais. Be to, šiuo metu yra išreikštas tik ketinimas svarstyti galimybę inicijuoti galimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi kol kas nėra aišku, ar sprendimas paimti žemės sklypą ir statinius visuomenės poreikiui bus priimtas. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, bus pradėta administracinė procedūra. Jeigu toks sprendimas nebus priimtas, joks pažeidimas ieškovės atžvilgiu nebus padarytas. Šiuo atveju net nėra aišku, ar ieškovės nurodomi neteisėti veiksmai bus kada nors atlikti ir atsiras. Net jei ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas dėl atitinkamo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo inicijuoti galimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tai nereiškia būsimų neteisėtų veiksmų, nes teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas būtų tik vienas iš pirmųjų žingsnių link žemės paėmimo visuomenės poreikiams kitų etapų, kurie nebūtinai būtų pabaigti.

5.3. Patenkinus ieškinį, kuriame nėra pareikštas reikalavimas dėl Tarybos sprendimo pripažinimo neteisėtu, susidarytų ydinga ir teisei priešinga situacija, nes byloje nebūtų nagrinėjamas administracinio akto teisėtumas, tačiau teismas tenkintų prevencinį ieškinį, pripažindamas administracinio akto neteisėtumą ir subjekto, priėmusio aktą, neteisėtus veiksmus.

5.4. Atsakovės nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jos sunaikins ir neišsaugos statinių dalių, esančių kultūros paveldo vertybėmis, be to, inicijavus žemės sklypo bei statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir ją įgyvendinus, ieškovė netektų nuomos teisės į žemės sklypą, nuosavybės teisės į statinius ir patirtų turtinę žalą, susijusią su teisėtais lūkesčiais žemės sklype statyti statinius, vystyti veiklą bei iš jos gauti pelną.

5.5. Šiuo atveju dėl pačios ieškovės ilgalaikės nepriežiūros statiniai yra visiškai sunykę arba išlikusios tik mažos jų dalys. Atsižvelgiant į tai, Administracijos Kultūros paveldo skyrius 2020 m. spalio 26 d. raštu priėmė sprendimą suteikti papildomą teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) pastato fasadui, (duomenys neskelbtini), su apibrėžta vertybės teritorija, kuri sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis. Įvertinus tai, kad ieškovė nuo 2007 m. spalio 11 d. nenaudojo žemės sklype esančių statinių pagal paskirtį, dėl ko per 13 metų jie sunyko, susiklostė priešinga situacija nei nurodo ieškovė. Institucijos, kurioms įstatymu yra pavesta ginti viešąjį interesą, siekė apsaugoti statinius nuo sunaikinimo dėl ilgalaikės jų nepriežiūros.

5.6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybes teise priklausančiu statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Įvertinus ieškovės pagrįstus nuostolius, būtų nustatytas teisingas atlygis už statinius ir su tuo susijusius nuostolius. Todėl ieškovės teiginiai, kad jai nebus teisingai atlyginta, yra neteisingi ir prieštarauja įstatyminiams imperatyvams.

5.7. Atsižvelgiant į tai, kad nėra privalomų prevencinio ieškinio pareiškimo sąlygų – būsimų neteisėtų veiksmų ir būsimos žalos, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

6. Atsakovių atstovai bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių atstovai akcentavo, kad ginčas apskritai nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl byla turėtų būti nutraukta. Teismui nenutraukus bylos, ieškinys turėtų būti atmestas, kaip neteisėtas ir visiškai nepagrįstas.

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

8.1. 1994 m. buvo suformuotas 0,2800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris Kauno miesto valdybos 1994 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 1645-V išnuomotas prekybos ir administracijos pastatui statyti. 2000 m. suformuotas 0,3640 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A- 2617 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį sujungiami du valstybinės žemės sklypai (0,2800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3640 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir suformuotas 0,6440 ha žemės sklypas, skirtas prekybos įmonių, finansų įstaigų, administracinių, turizmo, parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statinių statybai bei daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Pagal 2007 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2007-201 (2012 m. vasario 27 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-33) 0,6440 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) išnuomotas ieškovei 22 metams ir nustatyta žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos (51 procentas) ir gyvenamosios teritorijos

(49 procentai), pobūdžiai – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos

(51 procentas) ir daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos

(49 procentai). Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. vasario 28 d. aktu Nr. KPD-RM-1750 žemės sklypas ir pastatas – klubas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Kultūros paveldo departamento 2018 m. sausio

8 d. aktu Nr. KPD-SK-229/4 ieškovei priklausantiems statiniams, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos vertingosios savybės: atskirai stovinčių pastatų užstatymas. 2018 m. liepos 11 d. buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-122-(14.8.71.). Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklype esantis klubas yra mūro plytų, kurio dalis stogo yra įgriuvę, vietomis apaugęs savaiminiais želdiniais, apie statinį ir kitose žemės sklypo dalyse auga savaiminių medžių-krūmų želdiniai, kiti statiniai yra sunykę, žemės sklypas nėra naudojamas ar kitaip tvarkomas, veikla nevykdoma. 2019 m. lapkričio

12 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nurodymuose nustatyti reikalavimai apsaugoti statinius (jų fragmentus) nuo neigiamo atmosferos poveikio. Kauno miesto skyrius, 2020 m. kovo 16 d. susipažinęs su Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) jokie statybos darbai nebuvo ir nėra atliekami. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. 55-2-197 informavo Tarnybą, kad Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos posėdyje buvo priimtas sprendimas suteikti teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) pastato fasadui, (duomenys neskelbtini), su nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu apibrėžta vertybės teritorija, kuri sutampa su žemės sklypo ribomis (duomenys neskelbtini).

8.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Šiuo atveju įstatymų leidėjas yra numatęs, kad Kauno miesto taryba gali inicijuoti žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, o Nacionalinė žemės tarnyba yra įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija.

8.3. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad net ir nusprendus žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams, ieškovės nuostoliai bus atlyginti.

8.4. Ieškovė teigia, kad paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams bus sunaikintos pastato vertingosios savybes, tačiau ieškovė nuo 2007 m. spalio 11 d. nenaudojo žemės sklype esančių pastatų pagal paskirtį, todėl dėl ieškovės ilgalaikės nepriežiūros pastatas adresu (duomenys neskelbtini) ir sunyko.

8.5. Šiuo atveju ieškovė neįrodė būsimų neteisėtų atsakovių veiksmus, potencialios žalos atsiradimo grėsmė ateityje ir jos siekio pašalinti žalos grėsmę, todėl prevencinis ieškinys turėtų būti atmestas.

9. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios teisinę reikšmę ginčo išsprendimui

10. 1994 m. buvo suformuotas 0,2800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris Kauno miesto valdybos 1994 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 1645-V buvo išnuomotas prekybos ir administracijos pastatui statyti.

11. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A-2617 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį buvo sujungti du valstybinės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (3 600 m²) ir (duomenys neskelbtini) (2 800 m²). Suformuotas bendras 6 400 m² žemės sklypas, kurio naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos (51 procentas) ir gyvenamosios teritorijos (49 procentai), pobūdžiai – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (51 procentas) ir daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (49 procentai).

12. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DT- 1424 bei 2007 m. gegužės 11 d. priėmimo-perdavimo aktu įsigijo statinius, esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (pastatą – sandėlį 1F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

13. Ieškovė taip pat įsigijo pastatą – klubą 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 2F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 3F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gamybinį pastatą 5P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gamybinį pastatą 8P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 10F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 6F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 7F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

14. Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 02-01-10851 pagrindu 2007 m. spalio 11 d. tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2007-201. Nuomos sutarties terminas – 22 metai, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (iki 2029 m.). Nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba (49 procentai), naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (51 procentas).

15. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2007-201 buvo keista 2012 m. vasario 27 d. pakeitimu Nr. 8SŽN-33, padidinant mokėtiną nuomos mokestį, t. y. 2012 m. vasario 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-156 nustačius didesnę išnuomoto žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 1 180 933 Lt.

16. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. vasario 28 d. aktu Nr. KPD-RM-1750 žemės sklypas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną).

17. Kultūros paveldo departamento 2018 m. sausio 8 d. aktu Nr. KPD-SK-229/4 ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos vertingosios savybės.

18. Ieškovė prevenciniu ieškiniu akcentavo savo pažeistas teises ir teisėtus lūkesčius. Ieškovė nurodė, kad tiek statinius įsigijo, tiek žemės sklypo nuomos sutartį sudarė, siekdama ateityje vykdyti statybos darbus žemės sklype, tačiau statybos ir verslo projekto realiam įgyvendinimui sutrukdė objektyvios aplinkybės. Iki nuomos sutarties termino pabaigos ieškovė turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį realiai atlikti statybos darbus ir įgyvendinti savo verslo koncepciją. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams (automobilių stovėjimo aikštelei įrengti), ieškovės vertinimu, pažeistų tiek teisės aktų imperatyvius reikalavimus, tiek ieškovės, kaip žemės sklypo nuomininkės ir sklype esančių pastatų savininkės, turtinius interesus.

19. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo ruožtu visiškai nesutiko su ieškinio reikalavimais, akcentuodamos, kad ginčas apskritai nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl byla turėtų būti nutraukta. Teismui nenutraukus bylos, atsakovių Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, ieškinys turėtų būti atmestas, kaip neteisėtas ir visiškai nepagrįstas.

Dėl bylos nutraukimo

20. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija argumentavo, kad nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl teisės, o ieškovė, net neturėdama teisinio materialinio suinteresuotumo, siekia nepagrįstai uždrausti atsakovėms atlikti savo įstatymines funkcijas. Toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškinio reikalavimas „uždrausti imtis bet kokių priemonių ir veiksmų ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams“ objektyviai ir akivaizdžiai niekada negalėtų būti patenkintas, ir tai patvirtina, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Byla, atsakovių vertinimu, turėtų būti nutraukta (CPK 5 straipsnis, 293 straipsnio 1 punktas).

21. Teismas šioje byloje dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko pasisako tik išsprendęs ginčą iš esmės, t. y. priimdamas galutinį sprendimą. Teismas bylos ankstesnėje stadijoje prašymo dėl bylos nutraukimo nesprendė, siekdamas užtikrinti visų ginčo šalių teisę į objektyvų ir nešališką teismą. Priešingu atveju, t. y. teismui pirmiau išsprendus atsakovių prašymą bylą nutraukti (patenkinus prašymą arba atmetus), teismas būtų privalėjęs išsakyti savo nuomonę, išsamiai neištyrus visų bylos faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų (CPK 176–185 straipsniai). Atsakyti, ar asmuo, šiuo atveju ieškovė, turi teisę į teisminę gynybą, buvo galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02, 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04).

22. Tai, kad ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prevenciniu ieškiniu ir siekti, kad tik teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, išnagrinėtų ginčą, kuriame, ieškovės vertinimu, yra pažeidžiamos jos daiktinės ir prievolinės teisės (nuosavybės teisė, žemės sklypo nuomos teisė), patvirtina faktas, kad skųsti 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo ieškovė negalėjo. Tai patvirtina tiek byloje atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovų žodiniai paaiškinimai, kad 2020 m. spalio 20 d. sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka dėl padaryto rašymo apsirikimo, tiek teismų praktika šiuo klausimu. Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose yra išplėtota praktika, kad sprendimai, priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo pirminėje stadijoje, nepriėmus nei specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neatlikus sąnaudų ir naudos analizės, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui nepriėmus atitinkamo sprendimo pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnį, teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-4640-320/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą administracinėje bylose Nr. eAS-687-261/2016, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1076/2010).

23. Akcentuotina ir tai, kad šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 10 d. nutartyje įvertino, kad ieškovė, inicijuodama aptariamą ginčą, pagal tai, kaip yra suformuluotas prevencinio ieškinio pagrindas ir dalykas, visų pirma, siekia apginti savo daiktines – nuomos teises – į jos išsinuomotą žemės sklypą bei nuosavybės teises į žemės sklype esančius statinius, su iš to išplaukiančiomis ekonominio pobūdžio pasekmėmis, todėl keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

24. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir pasirinkti vieną iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinio ieškinio teikimą. Konstatuotina, kad ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl bylos nutraukimo yra atmestinas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl teismų praktikos taikymo

25. Papildomai teismas pasisako dėl atsakovių reikalavimo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

26. Teismas, išsamiai susipažinęs su atsakovių atstovų nurodytais teismų procesiniais sprendimais, t. y.

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1145-560/2009 (byla pagal ieškovų (fizinių asmenų) ieškinį atsakovei Jungtinėms Amerikos Valstijoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo),

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-35996-595/2014 (byla pagal ieškovo – banko prevencinį ieškinį atsakovei valstybės įmonei uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, t. y. nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą banko atžvilgiu),

- Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-651-236/2019 (byla, susijusi su viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose egzistuojančiu teisiniu suinteresuotumu ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus),

konstatuoja, kad nėra pagrindo šioje byloje remtis nurodytu teisės normų aiškinimu, nes nagrinėjamo ginčo ir nurodytų bylų ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi.

27. Šalių atstovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008 (teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėtoje byloje neturėjo būti taikomas CK 6.255 straipsnis, o yra pareikštas reikalavimas taikyti priemones, kurios gali būti taikomos po juridinio asmens veiklos ištyrimo (CK 2.124–131 straipsniai)), sprendžiant šį ginčą yra aktuali tik tiek, kiek tai svarbu, nagrinėjant prevencinio ieškinio pateikimo sąlygas apskritai. Tačiau ir šiuo atveju nagrinėjamo ginčo bei nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi.

Dėl prevencinio ieškinio reikalavimų pagrįstumo

28. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad nuo pat statinių įsigijimo ir žemės sklypo nuomos sudarymo pagal galimybes ėmėsi veiksmų vystyti verslo projektus, t. y. iki šiol turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį realiai atlikti statybos darbus ir įgyvendinti savo verslo koncepciją minėtame žemės sklype:

• 2008 m. ieškovė parengė pirmąjį statybos žemės sklype projektą, planavo komercinio pastato statybas žemės sklype. Projektas nebuvo sėkmingas dėl 2008–2009 m. ekonominės krizės;

• rengiant naują statybos projektą, ieškovė gavo 2019 m. lapkričio 12 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nurodymus, kuriuose buvo nustatyti du reikalavimai: pirma, apsaugoti statinius nuo neigiamo atmosferos poveikio, užsandarinant esamą stogą ar įrengiant naują laikiną; antra, likusias konstrukcijas išramstyti. Šiuos reikalavimus buvo nurodyta įvykdyti iki 2020 m. kovo 31 d. Ieškovės užsakymu 2019 m. lapkričio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengė vieno iš ieškovei priklausančių statinių – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1C2p, (duomenys neskelbtini), Avarinės būklės šalinimo ir konstrukcijų konservavimo darbų bei Griovimo darbų ir konstrukcijų konservavimo aprašus. Be to, ieškovė su trečiaisiais asmenimis sudarė įvairias sutartis (su UAB „4 PLIUS“ 2020 m. sausio 14 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2020/01/14 dėl projektinių pasiūlymų; su UAB „Karpex“ 2020 m. sausio 20 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis dėl savaiminių želdinių, statybinių atliekų, šiukšlių, kitų pavojų keliančių objektų išvežimo iki 2020 m. kovo 31 d.; su VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centru ir su UAB „Ecoservice“ 2020 m. vasario 10 d. buvo sudaryta Atliekų perdavimo ir tvarkymo sutartis Nr. 20-TS-1). Avarinės būklės šalinimo ir statinių išsaugojimo darbai buvo užbaigti 2020 m. kovo 4 d.;

• atlikusi avarinės būklės šalinimo ir statinių išsaugojimo darbus, ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. informavo Kauno miesto savivaldybę apie parengtą Prekybos ir pramogų parko koncepcijos projektą. Kauno miesto savivaldybės atstovams projektas buvo pristatytas 2020 m. gegužės 21 d. Buvo gautos Kauno miesto savivaldybės atstovų pastabos;

• dėl COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos ieškovė susidūrė su investicijų pritraukimo problemomis. Potencialūs projekto investuotojai dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje projektą vertino, kaip išaugusios rizikos, todėl nusprendė investicijų į mažmeninės prekybos projektus artimiausiu metu nevykdyti, tokio pobūdžio sprendimus atidedant kitiems metams. Ieškovė, įvertinusi šią situaciją, 2020 m. birželio 8 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 20200608 su nauju projektuotoju UAB „Architektas L. V. ir partneriai“, kuris parengė kitą projektą. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 17 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei Naujojo projekto koncepcijos pirminius vizualus, pasiūlė pristatyti projektą susitikimo metu. Dėl šio projekto plėtros su savivaldybės atstovais vyko susirašinėjimas;

• 2020 m. spalio 27 d. vykdant 2019 m. rugsėjo 7 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 20190907/1, kuria ieškovė pavedė UAB „Nekilnojamojo turto profesionalai“, pasitelkiant trečiąjį asmenį, parengti pastato (pažymėjimas plane 1C2p), esančio žemės sklype, kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektą ir gauti tvarkybos darbų leidimą, buvo gautos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus išduotos tvarkybos darbų projektavimo sąlygos;

• ieškovė yra baigusi derinti ir parengusi pateikti „(duomenys neskelbtini) pastato fasado, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 44582, (duomenys neskelbtini), supaprastintos sudėties tvarkybos darbų (avarinės grėsmės pašalinimo) projektą“. Šie tvarkybos darbų projekto sprendiniai, kaip projektiniai pasiūlymai, buvo suderinti 2021 m. vasario 5 d.;

• ieškovė akcentavo, kad visuose jos projektuose buvo numatyti naujo statinio statybos sprendiniai, kuriais išsaugomos esamų statinių vertingosios savybės, taip užtikrinant Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo tikslo (nekilnojamojo turto paveldo objektų išsaugojimas) įgyvendinimą.

29. Savo ruožtu atsakovės argumentavo, kad priešingai nei įrodinėjo ieškovė, žemės sklypas nuo pat nuomos sutarties sudarymo nebuvo naudojamas pagal paskirtį, o sklype esantys pastatai ilgainiui sunyko. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovės teikė rašytinius įrodymus:

• 2018 m. liepos 11 d. buvo atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas, surašytas aktas Nr. 8ŽN-122-(14.8.71.) (pridėtos 4 nuotraukos). Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype esantis pastatas – kubas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra mūro plytų, kurio dalis stogo yra įgriuvę, vietomis apaugęs savaiminiais želdiniais, apie statinį ir kitose žemės sklypo dalyse auga savaiminiai medžiai, krūmų želdiniai, kiti statiniai yra sunykę, žemės sklypas nėra naudojamas ar kitaip tvarkomas, veikla nevykdoma;

• Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 04-2-730 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad pastatas – kubas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas, pastato išlikusi tik nedidelė dalis, likusieji pastatai yra apgriuvę arba sunykę, objektai nėra naudojami pagal paskirtį, nyksta dėl valdytojo nevykdomos veiklos, nepakankamos priežiūros. Faktinių duomenų patikrinimas atliktas 2018 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. 04-7-1911 (pridėtos šešios nuotraukos);

• 2018 m. lapkričio 30 d. buvo atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas, surašytas aktas Nr. 8ŽN-215-(14.8.71.) (pridėtos šešios nuotraukos). Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype esantis pastatas – kubas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra apgriuvęs, avarinės būklės;

• 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo metu taip pat buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-37-(14.8.66.), konstatuojant, kad teritorijoje yra išlikę tik dalies statinių likučiai.

30. Šios šalių nurodytos aplinkybės byloje nebuvo ginčijamos ir atitinkamai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo žemės sklypo nuomos pradžios ir nuo statinių įsigijimo ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su minėtų nekilnojamųjų daiktų valdymu bei naudojimu. Sprendžiant šį šalių ginčą, teismui neprivalu vertinti, ar šios priemonės buvo pakankamos ir adekvačios. Tai nėra šios bylos objektas, dėl kurio teismas turėtų pateikti atskirą teisinį vertinimą. Teismas šiuo atveju akcentuoja kitą momentą – ieškovės veikla, valdant ir naudojant nekilnojamuosius daiktus, nepaneigia oficialiuose rašytiniuose įrodymuose pateiktų duomenų, jog tiek žemės sklypas, tiek jame esantys statiniai ilgą laiką nebuvo naudojami pagal paskirtį ir tai atitinkamai sąlygojo teritorijos nepriežiūrą, poreikį atlikti avarinės būklės šalinimo ir konstrukcijų konservavimo darbus (žr. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 5 d. Statinio techninės būklės tyrimo aktą Nr. 19-10/02 su priedais – pastatų fotofiksacijos medžiaga 2019 m. spalio 16 d.). Byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, aptarti teismo sprendimo 29 dalyje, patvirtina, kad teritorijoje tam tikru laikotarpiu kaupėsi net buitinės atliekos (Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 04-7-1911 su nuotraukomis). Šie duomenys nagrinėjame byloje yra aktualūs ir turi teisinę reikšmę, kadangi pagrindžia atsakovių atsiliepimų argumentus apie tai, jog ieškovės nuomos teise valdomame valstybinės žemės sklype būta pažeidimų, susijusių su teritorijos nepriežiūra atitinkamu laikotarpiu. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai yra svarbios, kadangi sudaro pagrindą Kauno miesto savivaldybei, savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai atitinkamai reaguoti ir priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu, kiek tai liečia visuomenės poreikių aspektą.

31. Toliau pasisakant visuomenės poreikių klausimu šios bylos kontekste, paminėtina, kad teismas pasirengimo bylai stadijoje aiškinosi, kokiu pagrindu ieškovė reiškia ieškinį atsakovėms. Ieškovė patikslino, kad prevencinio ieškinio faktinis pagrindas – 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio infrastruktūros objektui“ Nr. T-451, kuriuo buvo nuspręsta pritarti šio žemės sklypo poreikiui infrastruktūros objektui (objektams), taip pat pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. Atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai byloje nenurodė, kokiems visuomenės poreikiams planuota (planuojama) paimti žemės sklypą. Atstovai argumentavo, kad šiuo sprendimu Kauno miesto savivaldybė tik pradėjo svarstyti tokią galimybę (idėjos stadija). Atsakovių atstovai nepatvirtino ieškovės teiginių, kad pagal viešai skelbiamą informaciją žemės sklype yra planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės po 2020 m. spalio 20 d. sprendimo iki byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau papildomai būtų ėmusios teisines pasekmes sukeliančių veiksmų, inicijuojant žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, nepatenkantiems į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytą visuomenės poreikių baigtinį sąrašą. Atitinkamai daroma išvada, kad šio prevencinio ieškinio vienintelis faktinis ir teisinis pagrindas yra 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuris, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas byloje konstatuoti prevencinio ieškinio pagrįstumą.

32. Teismo vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija dėl ginčo dalyko sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, kas ir yra svarstoma kitoje civilinėje byloje Nr. e2-553-955/2021. Tačiau šio ginčo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko veiksmus, kurių teisėtumas yra kvestionuotinas ir kurie sudaro pagrindą ieškovei savo interesus ginti būtent prevencinio ieškinio pagrindu. Vien tik ketinimų viešas deklaravimas, neatlikus jokių konkrečių teisines pasekmes sukeliančių veiksmų (nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai prašymo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir pan.) nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.255 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

33. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad netenkinus prevencinio ieškinio, ji netektų nuomos teisės į žemės sklypą, nėra teisiškai pagrįsti. Nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kaip jau minėta, yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodytoje byloje jau sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau kitu pagrindu, ne Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies pagrindu (paėmus žemę visuomenės poreikiams).

34. Taip pat sutiktina su atsakovių pozicija, kad ieškovė iš esmės rėmėsi tik prielaida, jog žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atveju ji prarastų investuotas sumas (1 965 482,13 Eur; žr. ieškinio 2.44 punktas) ir negautų pajamų, kurias planavo gauti užbaigus statybas. Ieškovės argumentai, kad Tarybos sprendimas taip pat prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo tikslams (išsaugoti nekilnojamąjį turto paveldą), kad statinių vertingųjų savybių atsakovės neketina išsaugoti, kad savivaldybės veiksmai nesuderinami su viešuoju interesu, taip pat laikytini tik nepagrįstomis prielaidomis, dėl kurių teismas išsamesnio teisinio vertinimo neteikia – tai neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui.

35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė egzistuojant prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas – teismo vertinimu, nei Kauno miesto savivaldybė, nei Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydamos viešojo administravimo funkcijas, neatliko tokių veiksmų, kurie turėtų realias teisines pasekmes, neteisėtai varžytų ieškovės, kaip žemės sklypo nuomininkės ir statinių savininkės, teisėtus interesus.

36. Pažymėtina, kad ieškiniu buvo prašoma uždrausti paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams esant labai konkrečioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant išimtinai tik į 2020 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimą Nr. T-451, kuriuo pritariama žemės sklypo poreikiui infrastuktūros objektui. Nors, kaip nustatyta, poreikis infrastruktūros objektui nebuvo detalizuotas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime, ieškovė laikėsi pozicijos, kad šis poreikis buvo aiškus – automobilių stovėjimo aikštelei statyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei kreipiantis į teismą 2020 m. lapkričio 18 d. (ieškinys parengtas 2020 m. lapkričio 17 d.) šaliai dar nebuvo tiksliai aiškūs atsakovių priimti sprendimai valstybinės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimu, tačiau viešoje erdvėje esanti informacija buvo pakankamas pagrindas ieškovei manyti, kad jos, kaip žemės sklypo nuomininkės ir statinių savininkės, interesai gali būti pažeisti (žr. į bylą pateiktą 2020 m. spalio 18 d. svetainėje www.kauno.diena.lt publikuotą straipsnį pavadinimu „Netoli (duomenys neskelbtini) planuojama nauja automobilių aikštelė“; 2020 m. spalio 18 d. svetainėje www.vz.lt publikuotą straipsnį pavadinimu „Netoli (duomenys neskelbtini) planuojama nauja automobilių aikštelė“; 2020 m. spalio 20 d. svetainėje www.delfi.lt publikuotą straipsnį pavadinimu „Netoli (duomenys neskelbtini) bus įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė). Tuo labiau, kad ieškovės pateikti įrodymai apie neseniai vykusias gana konstruktyvias diskusijas su savivaldybės atstovais dėl verslo koncepcijos plėtros minėtame žemės sklype kėlė ieškovei lūkestį, kad ji toliau gali planuoti atitinkamų projektų eigą (žr. į bylą pateiktus 2020 m. balandžio 1 d., 3 d., gegužės 15 d., 18 d., 19 d., rugpjūčio 6 d., 17 d., 18 d. elektroninį susirašinėjimą su Kauno miesto mero pavaduotoju ir mero pavaduotojo referente). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia atsakovių argumentus, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir į teismą kreipėsi, gerai suvokdama, kad tam neturi jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Tai, kad ieškovės argumentai apie automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą turėjo pagrindą patvirtina į bylą pateikti Kauno miesto savivaldybės dokumentai, susiję su 2020 m. spalio 20 d. Kauno mieto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-451 projekto svarstymu komitetuose ir šio Tarybos sprendimo aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra planuojama įrengti apie 6 000 kvadratinių metrų, apie 240 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau, priešingai nei tvirtina ieškovė, kol kas nėra pagrindo teigti, kad šiuo klausimu yra priimtas konkretus teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Stovėjimo aikštelės įrengimo žemės sklype klausimas kol kas yra tik diskusinio lygmens. Realių teisinių pasekmių nesukeliantys veiksmai nagrinėjamu atveju negali neproporcingai pažeisti ar paneigti ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, interesų. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri, kaip nustatyta byloje, yra tik pirminėje stadijoje, todėl negalima teigti, kad ją įgyvendinant turėjo būti, bet nebuvo atsižvelgta į žemės sklypų nuomininkės ir pastatų savininkės (ieškovės) interesus. Teismas pažymi, kad jei ieškovė ateityje vertins, jog dėl valstybės ar savivaldos institucijų veiksmų, kuriais įgyvendinama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, jai bus padaryta žala, ieškovė, inter alia, teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę reikalauti atlyginti tokią padarytą žalą. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie realiai patirtas išlaidas, nuomos teise valdant žemės sklypą ir prižiūrint nuosavybės teise priklausančius pastatus, šiam konkrečiam ginčui išspręsti neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl kiekvieno įrodymų teismas nepasisako (žemės nuomos mokesčio mokėjimas, išlaidos už apsaugos, turto draudimo, notaro, vertėjų ir kt. paslaugas, kredito įmokų mokėjimas ir kt.).

37. Prevenciniu ieškiniu ieškovė neįrodė, kad žala jau padaryta ar kad egzistuoja potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, neįrodė atsakovių veiksmų neteisėtumo, t. y. sprendimų neatitikimo teisės aktams ar žemės sklypo nuomos sutartyje nustatytiems reikalavimams, piktnaudžiavimo savo teisėmis ar įgaliojimais. Sutiktina su atsakovių pozicija, kad protinga ir pagrįsta tikimybė, jog žala atsiras ateityje negali būti konstatuota byloje – kol kas ieškovės argumentai apie jos teisių realų pažeidimą yra tik prielaida, o teismas, priimdamas sprendimą, remtis vien tik prielaidomis negali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ir atsakovių nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, kaip vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002).

38. Apibendrinant teismo pateiktus motyvus, konstatuojama, kad ieškovė šiame ginče privalėjo įrodyti savo prevencinio ieškinio pagrįstumą ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Tačiau faktų, kurie patvirtintų visas be išimties prevencinio ieškinio sąlygas, byloje nenustatyta. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovės, kaip daikto savininkės ar žemės sklypo nuomininkės, teisės ar interesai buvo pažeisti minėtu 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-451, todėl ieškinys yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

41. Nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė byloje turėjo 7 671,06 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 50589 apmokėta 2020 m. gruodžio 30 d.).

42. Ieškinys yra atmestas, prašoma priteisti 7 671,06 Eur suma už teisines paslaugas (įvertinus kiekvienos teisinės paslaugos rūšį: už atsiliepimo į ieškinį parengimą, už kitų procesinių dokumentų parengimą, už advokato ir advokato padėjėjos dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose) neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, kita bylos šalis šių išlaidų dydžio nekvestionavo, todėl priteisiama atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

44. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Remiantis šia teisės norma, byloje 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 671,06 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt vieno Eur 06 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Byloje 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.