Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija) 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 56-65 (toliau – ir komisijos sprendimas); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), 4 800,42 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) atlyginti išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2. Ieškovė paaiškino, kad žala jai padaryta dėl jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. (toliau – ir pacientas) viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Jonavos ligoninėje (toliau – Jonavos ligoninė) netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

3. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 4–5 d. jos (duomenys neskelbtini) pakilo temperatūra, 2021 m. gegužės 6 d. buvo patvirtintas teigiamas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atsakymas. 2021 m. gegužės 10 d. šeimos gydytoja skyrė pacientui vartoti antibiotikus.

4. 2021 m. gegužės 14 d. ieškovė ir jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti į Jonavos ligoninės COVID-19 ligos skyrių dėl COVID-19 infekcijos, atsiradusio karščiavimo bei kvėpavimo nepakankamumo, abu stacionarizuoti toje pačioje palatoje. Buvo atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai, rentgenas, V. Ž. diagnozuotas plaučių uždegimas. Ieškovės teigimu, sužinojusi, kad (duomenys neskelbtini) bus gydomas antibiotiku „Deksametazon“, ji informavo personalą, jog, 2020 m. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose (toliau – KMUK) gydant plaučių uždegimą, šis medikamentas nebuvo veiksmingas ir kad pacientui buvo paskirtas vaistas „Zibor“.

5. 2021 m. gegužės 17 d. ieškovė informavo skyriaus vedėją apie buvusį vaistų netinkamumą, tačiau peržiūrėjęs pateiktą KMUK išrašą gydytojas G. R. pasakė, kad tokio vaisto neturi, toliau gydė „Deksametazon“, gydymo plano nekeitė. Gydytojas nuo pirmadienio vizitavo 1 kartą per dieną, o nakties metu budintis personalas neužeidavo. 2021 m. gegužės 19 d. paciento būklė buvo žymiai blogesnė, ieškovė prašė kartoti tyrimus, tačiau gydytojas sakė, kad tyrimus kartoti per anksti, nors nakties metu deguonies saturacija krito iki 72, būnant su deguonies kauke ir nosinėmis kaniulėmis.

6. 2021 m. gegužės 20 d. ryte buvo atlikti kraujo tyrimai, paciento būklė blogėjo, apie vidurdienį jis buvo iškeltas į reanimacijos palatą, gydymas pakeistas į platesnio spektro antibiotikus.

7. (duomenys neskelbtini) V. Ž. mirė. Ieškovės nuomone, tai įvyko dėl medikų nerūpestingumo ir aplaidumo.

8. Jonavos ligoninės atsakyme nurodyta informacija, kad, stacionarizuojant V. Ž., jį apžiūrėjo ir būklę įvertino skyriaus vedėjas gydytojas G. R., kad buvo įvertinta jo plaučių būklė auskuluojant, neatitinka tikrovės. Gydytojas G. R. pirmą kartą palatoje apsilankė tik 2021 m. gegužės 17 d.

9. Po pateikto pakartotinio ieškovės skundo Jonavos ligoninė atsakyme nurodė, kad V. Ž. apžiūrėjo gydytoja D. V. ir neužsimenama, kad apžiūros metu buvo atliktas įvertinimas auskuluojant; V. Ž. ligos istorijoje Nr.2021S/1343 2021 m. gegužės 14 d. gydytojos D. V. įraše pažymėta, kad plaučiuose – drėgni karkalai apatinėse dalyse, tačiau ieškovė tvirtina, jog vertinimas auskuluojant atliktas nebuvo.

10. Nuo 2021 m. gegužės 18 d. atsirado akivaizdūs paciento būklės blogėjimo požymiai, tačiau nei kardiograma, nei auskulacija atlikta nebuvo, kraujospūdį gydytojas pamatavo tik kartą. 2021 m. gegužės 18 ir 19 d. įrašų apie paciento būklę bei atsiradusius nusiskundimus gydytojai nefiksavo, gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2021S/1343 temperatūros pildymo kortelėje temperatūros kreivė panaikinta baltu korektoriumi, vietoje jos nubraižyta kita, su aukštesniais rodmenimis.

11. 2021 m. gegužės 20 d. įraše „laboratorinių tyrimų rezultatai“ nurodyti ne 2021 m. gegužės 20 d., bet 2021 m. gegužės 14 d. atliktų tyrimų rodmenys (tik CREA (kreatinino) ir CRB (C-reaktyvaus baltymo) rodmenys įrašyti teisingi, t. y. 2021 m. gegužės 20 d. atliktų laboratorinių tyrimų duomenys). Nors 2021 m. gegužės 20 d. aprašyme nurodoma, kad ligonis kiek vangesnis, jaučiasi patenkinamai, šis įrašas neatitinka tikrovės, nes nurodoma, kad išklausomas susilpnintas vezikulinis alsavimas, tačiau vertinimas auskuluojant darytas nebuvo, pacientas buvo silpnas, savarankiškai atsistoti negalėjo, neturėjo jėgų sėdėti, gausiai prakaitavo. Tik gavę 2021 m. gegužės 20 d. atliktų tyrimų rezultatus, gydytojai skubiai iškėlė jį į reanimacijos palatą.

12. Ligos istorijoje Nr. 2021S/1343 2021 m. gegužės 20 d. išvadoje nurodoma, kad, būklei blogėjant, ligonis bus intubuotas ir pradėta DPV (dirbtinė plaučių ventiliacija), tačiau paciento sutikimo intubacijai nebuvo, ieškovė – paciento dukra, buvusi tame pačiame skyriuje, apie intubavimą taip pat nebuvo informuota, sutikimo tam nedavė. 2021 m. gegužės 22 d. ryte gydytojas G. R. informavo, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo sutrikęs širdies ritmas, jį atstatė, tačiau ligos istorijoje Nr. 2021S/1343 šis faktas nefiksuotas.

13. Ieškovė mano, kad Jonavos ligoninėje jos (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas netinkamas gydymas. Stacionarizavus, (duomenys neskelbtini) CRB buvo 45.21, Jonavos ligoninė pritarė, kad yra bakterinė infekcija, todėl toliau paskyrė antibiotikus. Kai kuriems asmenims, sergantiems COVID-19 infekcija, dusulys atsiranda dėl to, kad jų imuninė sistema per daug stipriai reaguoja į COVID-19 virusą, tokiais atvejais pateisinamas ir būtinas „Deksametazon“ paskyrimas. Tačiau šiuo atveju nebuvo laboratorinių duomenų apie per didelį paciento imuninės sistemos aktyvumą. Mano, kad „Deksametazon“ paskyrimas buvo žalingas ir nepateisinamas, jo potenciali žala buvo didesnė, negu nauda.

14. Ieškovė kreipėsi į komisiją dėl jos (duomenys neskelbtini) Jonavos ligoninėje netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija 2022 m. gegužės 25 d. sprendime nustatė, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir pareiškėjos prašymo atlyginti žalą netenkino.

15. Ieškovė nesutinka su komisijos sprendimu ir teigia, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro ritualinės paslaugos, dvasininko paslaugos, laidotuvių vainikai, giesmininkės paslaugos, gedulingi pietūs. Be to, ieškovės santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo labai glaudūs; po (duomenys neskelbtini) gyvenimas ieškovei nebeteko prasmės, ji palūžo dvasiškai ir psichologiškai, sutriko miegas, todėl dėl patirtų dvasinių išgyvenimų jai priteistinas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

17. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, teismas nustatė, kad žala – paciento mirtis, atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Jonavos ligoninėje, ir esamų bylos įrodymų kontekste ši žala vertinama kaip neišvengiama. Teismas pažymėjo, kad šią išvadą, grindžiamą byloje esančių įrodymų visuma, papildomai patvirtina ir teismo ekspertizės išvada.

18. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, šios žalos – paciento mirties, nebuvo galima išvengti. Be to, dėl pacientui diagnozuotų ligų (kuriomis jis sirgo iki jam suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas dėl COVID-19 ligos), patologinių būklių (būklė po insulto, po koronarų stentavimo, širdies nepakankamumo, hipertenzijos), dėl paciento amžiaus ligos eiga lėmė tuo metu susidariusią labai sunkią paciento būklę ir letalią išeitį, nepriklausomai nuo jam suteiktų medicininių paslaugų, kurias teismas įvertino kaip kokybiškas.

19. Ieškovės kritika dėl netinkamo „Deksametazon“ skyrimo pacientui, teismo vertinimu, paneigta bylos duomenimis. Teismas pažymėjo, kad ekspertas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog šio vaisto trumpalaikis vartojimas imuniteto reikšmingai nesumažina.

20. Teismo vertinimu, byloje nepakanka objektyvių duomenų konstatuoti, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paciento sveikatai padaryta žala nėra neišvengiama žala; tarp pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (nevertinant veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo) ir jam padarytos žalos (mirties) nėra priežastinio ryšio.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

21.1. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes: sprendime nepasisakyta ir nevertinta, dėl kokių priežasčių nebuvo vykdomi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383 patvirtinto Vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) reikalavimai (nebuvo atliktas feritino tyrimas, nebuvo paimtas kraujo pasėlis).

21.2. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, visiškai neįvertino dalies įrodymų (teismas nevertino ieškovės pateiktų žinučių, sprendime dėl jų nepasisakė, nors būtent jose buvo užfiksuota paciento būklė tomis dienomis, kai jo ligos istorijos gydytojai nepildė).

21.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė pakeisti jos (duomenys neskelbtini) paskirtą gydymą antibiotiku „Deksametazon“ kitu vaistu. Būtent šio vaisto, kuris slopina imuninės sistemos atsaką į infekciją, paskyrimas V. Ž. lėmė infekcijos organizme išplitimą ir mirtį.

21.4. Ekspertai, atlikę teismo deontologinę ekspertizę, vertino tik V. Ž. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2021S/1343, tačiau nevertino paciento ambulatorinės sveikatos istorijos iš VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro, dokumentų iš elektroninės sveikatos sistemos, todėl jų išvados, kuriomis priimdamas sprendimą rėmėsi teismas, nelaikytinos visapusiškomis ir pagrįstomis.

21.5. Paciento sutikimas dėl stacionarizavimo Jonavos ligoninėje ir paskirto gydymo nebuvo gautas. Pacientas ir jo atstovė nebuvo informuoti apie paskirto gydymo šalutinį poveikį. V. Ž. gydymas Jonavos ligoninėje be informacija pagrįsto sutikimo buvo neteisėti gydymo įstaigos veiksmai, kuriais buvo pažeista paciento apsisprendimo teisė ir kurie lėmė žalos atsiradimą.

22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra tapatūs argumentams, išsakytiems pirmosios instancijos teisme, jie grindžiami subjektyviu situacijos vertinimu ir nepaneigia byloje nustatytų, specialistų ir ekspertų išvadomis pagrįstų, išvadų.

22.2. Ieškovė skundą grindžia naujomis aplinkybėmis: neigdama ekspertų išvadas dėl vaisto „Deksametazon“ poveikio imuninei sistemai, nurodo, kad šio vaisto vartojimas ligoninėje negali būti traktuojamas kaip trumpalaikis ir neturėjęs įtakos imuninės sistemos slopinimui, nes V. Ž., dar iki hospitalizacijos, t. y. nuo 2021 m. kovo 24 d. vartojo vaistą „Medrol“ („Prednizolon“), kuris kaip ir vaistas „Deksametazon“ priklauso tai pačiai gliukokortikoidų vaistų grupei, slopinančiai imuninę sistemą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. kovo 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų medicininį dokumentų išrašą (siuntimą) LA2021-0136261/220000-2021-274628 ir 2021 m. balandžio 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašą (siuntimą) LA 2021-0211900/220000-2021-381735. Apeliantės teigimu, teikiami įrodymai patvirtina, kad nuo 2021 m. kovo 24 d. V. Ž. vartojo jam paskirtą vaistą „Medrol“ 8 mg („Prednizolon“), kuris kaip ir vaistas „Deksametazon“ priklauso tai pačiai gliukokortikoidų vaistų grupei. Šie duomenys, apeliantės vertinimu, pagrindžia ilgalaikį vaisto, slopinančio imuninės sistemos atsaką į infekciją, vartojimą, kuris lėmė infekcijos organizme išplitimą ir paciento mirtį.

24. Atsakovė prašo nepriimti apeliantės teikiamų naujų įrodymų. Teigia, kad teikiami įrodymai apeliantei buvo žinomi ir turimi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

27. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

28. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pacientui (apeliantės (duomenys neskelbtini)) sveikatos priežiūros paslaugos Jonavos ligoninėje buvo teikiamos tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, buvo vertinama, ar pacientui skirtas gydymas atitiko gerąją medicinos praktiką, paciento sveikatos būklę, bei tai, ar vaistas „Deksametazon“ buvo skirtas pagrįstai, todėl apeliantei, esant suinteresuotai pagrįsti jos įrodinėjamas aplinkybes (kad pacientui skirtas gydymas buvo netinkamas ir lėmė jo mirtį), visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus ji turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

29. Pažymėtina, kad naujai pateikiami įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, apeliantė apie jų buvimą neabejotinai žinojo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.

30. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl apeliantės prašymo netenkina, teikiamų rašytinių įrodymų nepriima.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir esminių faktinių aplinkybių

31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliantės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

32. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, apeliantės teigimu, atsiradusios dėl netinkamai pacientui (jos (duomenys neskelbtini) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. apeliantės (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į Jonavos ligoninės COVID-19 skyrių. Priežastis – 2021 m. gegužės 6 d. tyrimu patvirtinta COVID-19 infekcija ir atsiradęs karščiavimas bei kvėpavimo nepakankamumas. Stacionarizavus, pacientui buvo diagnozuotas plaučių uždegimas ir paskirtas gydymas antibiotiku „Deksametazon“.

34. 2021 m. gegužės 20 d. ryte buvo atlikti kraujo tyrimai, paciento būklė blogėjo, todėl jis buvo iškeltas į reanimacijos palatą, gydymas pakeistas į platesnio spektro antibiotikus.

35. (duomenys neskelbtini) pacientas mirė. (duomenys neskelbtini) išduotame medicininiame mirties liudijime Nr. 21-34620234 nurodyta tiesioginė mirties priežastis – ūminis širdies nepakankamumas, tarpinė priežastis – šokas, pneumonija, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – COVID-19 liga, virusas nustatytas (U07.1), kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – būklė po insulto, po koronarų stentavimo, širdies nepakankamumas, hipertenzija.

36. Apeliantė, manydama, kad pacientas mirė dėl Jonavos ligoninės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kreipėsi į komisiją, prašydama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

37. Komisija 2022 m. gegužės 25 d. sprendime nustatė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir apeliantės prašymo atlyginti žalą netenkino. Apeliantė nesutiko su komisijos sprendimu, teigė, kad jos (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti reikiami tyrimai, neįvertintas skirto gydymo poveikis imuninei sistemai, neužtikrinta tinkama sveikatos priežiūra ir visa tai lėmė paciento mirtį.

38. Pirmosios instancijos teismas ieškinio, kuriuo prašoma priteisti iš valstybės žalos atlyginimą už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, netenkino. Teismas nurodė, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų konstatuoti, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paciento sveikatai padaryta žala nėra neišvengiama žala; tarp pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jam padarytos žalos (mirties) nėra priežastinio ryšio. Apskųstame sprendime pažymėta, kad tikėtina, jog žala kilo kaip paciento turėtos ligos ir sveikatos sutrikimų pasekmė bei komplikacija, ir šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga neturėjo galimybės išvengti.

39. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, mano, kad jos priimtos neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus bylos medžiagą, neįvertinus paskirto gydymo poveikio ligos eigai ir paciento sveikatos būklei.

Dėl pagrindų kilti sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei

40. Pacientų teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra garantuojama PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje.

41. Sveikatos priežiūros paslaugos pacientui Jonavos ligoninėje buvo teikiamos nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki (duomenys neskelbtini), todėl kilusio ginčo nagrinėjimui aktuali nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi PTŽSAĮ redakcija, kurioje įtvirtintas nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs žalos be kaltės modelis, suponuojantis atitinkamus įrodinėtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti pokyčius, lyginant su tomis sąlygomis, kurios galiojo iki 2020 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, jog bylai aktuali PTŽSAĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d., tačiau tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, kadangi teismo sprendimo motyvai ir teisinis reglamentavimas, kuriuo remtasi priimant ginčijamą sprendimą, pagrindžia, kad teismas vadovavosi bylai aktualia PTŽSAĮ redakcija.

42. Ginčui aktualioje PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje taip pat yra apibrėžta „neišvengiamos žalos“ sąvoka, kuri aktuali, sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio PTŽSAĮ nuostatas. Neišvengiama žala yra paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

43. Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – Žalos atlyginimo tvarkos aprašas), nustato tokius neišvengiamos žalos kriterijus: 1) ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.3 papunktis).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; ši žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina nustatyti: ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytus jos identifikavimo kriterijus, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 39–40 punktai).

45. Taigi, kilusiam ginčui aktualioje PTŽSAĮ redakcijoje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu yra nustatoma, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad žalos buvo galima išvengti; sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju valstybei pareiga atlyginti žalą kyla specialiuoju civilinės atsakomybės pagrindu – žala yra kompensuojama specialiame įstatyme (PTŽSAĮ) nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl pacientui padarytos žalos ir žalos neišvengiamumo

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, jo vertinimu, byloje nepakanka objektyvių duomenų konstatuoti, jog, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paciento sveikatai padaryta žala nėra neišvengiama žala.

47. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neįžvelgia pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų visumą įvertino neteisingai ir nepagrįstai paciento mirties nesusiejo su netinkamai jam Jonavos ligoninėje suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pacientui paskyrus gydymą vaistu „Deksametazon“, ji prašė pakeisti vaistą kitu, paciento geriau toleruojamu, vaistu. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino pacientui skirto gydymo pagrįstumą ir tikslingumą. Siekiant įvertinti paskirto vaisto veiksmingumą, ekspertams buvo užduotas klausimas – „Ar pacientui pagrįstai buvo skirtas vaistas „Deksametazon“?“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartis). Ekspertai 2023 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. EDM 5(40)/2024 (01) pateikdami atsakymus (išvadas) į pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi suformuluotus klausimus nurodė, kad pacientui vaistas „Deksametazon“ skirtas pagrįstai (ekspertizės išvada Nr. 2)

49. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad „Deksametazon“ skyrimas pacientui buvo kontraindikuotinas, nes jam buvusi ne virusinė, o bakterinė pneumonija, kurios gydymui skirti antibiotikai, tačiau vienas iš nepageidautinų gliukokortikoidų poveikių yra bakterinės infekcijos išplitimas. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad šio vaisto („Deksametazon“) paskyrimas neturėjo įtakos bakterinės infekcijos plitimui paciento organizme, kadangi buvo paskirta teisinga dozė. Kontraindikacijų „Deksametazon“ skyrimui nebuvo (Ekspertizės išvada Nr. 2).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų pagrįstumu, kadangi jas patvirtino ir kita bylos medžiaga: 1) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) pažymėjo, kad, paciento ligos istorijos duomenimis, pacientui buvo diagnozuota ne bakterinė, o virusinė pneumonija – J12.8 (kodas pagal TLK-10-AM). Kita virusų sukelta pneumonija, kuri išsivystė kaip komplikacija, sergant U07.1 COVID-19 liga; 2) Vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 27 punkte nustatyta, kad pacientams, kuriems diagnozuota COVID-19 liga, taikomi gydymo metodai nurodyti šio Aprašo 3 ir 4 lentelėse. 3 lentelėje COVID-19 ligos gydymas pagal ligos sunkumo formą nurodyta, kad „Deksametazon“ skiriamas hospitalizuotiems pacientams, kuriems reikalinga deguonies terapija mažos tėkmės nosinėmis kaniulėmis ar įprasta veido kauke ar veido kauke su rezervuaru, kuriems reikalingos didelės tėkmės nosinės kaniulės arba neinvazinė ventiliacija ir DPV.

51. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat teigia, jog ekspertai, atsakydami į klausimus, nevertino, kad vaistas (turintis tą pačią veikliąją medžiagą kaip ir „Deksametazon“) buvo paskirtas ir gydantis ambulatoriškai. Ilgalaikis šio vaisto vartojimas lėmė paciento imuninės sistemos susilpnėjimą ir atitinkamai ligos išplitimą. Ekspertų vertinimu, nustatinėti ir vertinti imuninės sistemos atsaką į SARS virusą nėra tikslinga, nes tai neturi įtakos diagnostikos ir gydymo taktikai. COVID-19 ligos atveju specifinių laboratorinių rodiklių, atspindinčių per stiprią paciento imuninę reakciją, nėra. Paciento imuninę reakciją į SARS virusą atspindi klinikinė COVID-19 ligos išraiška (pvz. plaučių pakenkimo sunkumas) (ekspertizės išvada Nr. 3 ir 4).

52. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl nepakankamų tyrimų paskyrimo, siekiant įvertinti paciento sveikatos būklę ir skirto gydymo įtakos ligos eigai. Ekspertai pateikė išvadą, kad pacientui viso gydymo metu pakankama apimtimi ir dažnumu skirti medicininiai, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai (ekspertizės išvados Nr. 16, 18). Taip pat paaiškinta, kad kraujo pasėlio paėmimas prieš keičiant antibakterinę terapiją buvo tikslingas <???> tačiau retrospektyviai vertinant žaibišką ligos progresavimą ir paciento mirtį (duomenys neskelbtini), tokio tyrimo atlikimas nebūtų pakeitęs ligos išeities, nes kraujo pasėlio atsakymas paprastai gaunamas po trijų parų (ekspertizės išvada Nr. 9).

53. Be to, pacientui atvykus į ligoninę paskirtas gydymas iš pradžių davė teigiamus rezultatus: C reaktyvus baltymas (CRB) sumažėjo nuo 45,21 iki 21,46 mg/l, tai rodo, kad paskirtas gydymas buvo efektyvus (ekspertizės akto p. 11).

54. Ekspertizės akto išvadose vienareikšmiškai nurodyta, kad paciento letalią išeitį lėmė COVID-19 viruso sukeltas plaučių uždegimas, kuris komplikavosi abipuse pneumonija, ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Išvadoje pažymėta, kad pacientas turėjo daug lėtinių ligų, bloginančių bendrą organizmo atsaką į taikomą gydymą, ligos eigą ir išeigą. Tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir paciento mirties priežastinio ryšio nėra.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad pacientui skirtų tyrimų apimtis, taikytas gydymas pagal tuo metu esančią situaciją buvo pakankamas, tyrimai parinkti adekvačiai ir tikslingai, o instrumentiniai, kraujo klinikiniai, biochemijos tyrimai atlikti ir esant poreikiui pakartoti bei įvertinti teisingai. Paciento ištyrimas, diagnostika ir būklės stebėjimas bei korekcija atsiradus pokyčiams buvo pakankamai nuoseklūs, o gydymas paskirtas, remiantis COVID-19 ligos gydymo gairėmis bei Aprašu.

Dėl ekspertizės akto išvadų pagrįstumo

56. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu apeliantė abejoja ir dėl to, kad jos paremtos ekspertizės aktu, kurio išvados, apeliantės teigimu, buvo priimtos nevertinant paciento ambulatorinės sveikatos istorijos iš VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenų, dokumentų iš elektroninės sveikatos sistemos.

57. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju paciento mirtis buvo neišvengiama, būtina įvertinti, ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jais negalima remtis.

58. Vertinant apeliantės skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas rėmėsi specialistų žiniomis. Kaip kasacinio teismo išaiškinta tokio pobūdžio bylose, tik specialių žinių turintys specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teismo ekspertizės išvadomis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliktos teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų ir eksperto šališkumo (CPK 216, 218 straipsniai). Objektyvių duomenų, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kad išvados yra paremtos netinkamai taikytais tyrimo metodais, visapusiškai neįvertinus bylos medžiagos, apeliantė nepateikė.

61. Priešingai nei nurodo apeliantė, siekdami atsakyti į užduotus klausimus, ekspertai kreipėsi į teismą ir prašė pateikti papildomus paciento medicininius dokumentus: gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2021S/1343 iš Jonavos ligoninės, ambulatorinę kortelę iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos (2 t., b. l. 200). Prašomi pateikti dokumentai, kartu su duomenimis iš e.sveikatos elektroninės sistemos, ekspertams buvo pateikti (3 t., b. l. 47). Tai įrodo, kad ekspertai visapusiškai įvertino duomenis apie pacientui ne tik Jonavos ligoninėje, bet ir ambulatoriškai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, turėjo galimybę nustatyti suteikto gydymo bei paskirtų vaistų tinkamumą, detaliai įvertinus bendrą paciento sveikatos būklę.

62. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja teisiniai pagrindai abejoti ekspertizės akto išvadų išsamumu ir (ar) pagrįstumu ir teisėtai jomis bei kita bylos medžiaga rėmėsi priimdamas apskųstą sprendimą.

Dėl apeliantės pateiktų susirašinėjimų įrodomosios reikšmės

63. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantė taip pat teigia, kad sprendimo ydingumą lėmė nevisapusiškai ir netinkamai atliktas įrodymų vertinimas. Apeliantės teigimu, teismas nepasisakė dėl jos pateiktų susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis įrodomosios reikšmės.

64. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

65. Šiuo atveju apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekdama pagrįsti jos įrodinėjamas aplinkybes, kad pacientui Jonavos ligoninėje nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, pateikė susirašinėjimo su šeimos nariais trumposiomis SMS žinutėmis išrašus (2 t., b. l. 158-164).

66. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija išaiškina apeliantei, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymais civiliniame procese yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Vadinasi, įrodymais civiliniame procese yra ne bet kokie duomenys, bet duomenys, turintys informacijos apie nustatomus reikšmingus bylai faktus.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti susirašinėjimai trumposiomis SMS žinutėmis perteikia tik subjektyvų apeliantės, kuri suinteresuota bylos baigtimi, situacijos vertinimą, tačiau neatspindi faktinių realiai pacientui atitinkamu laikotarpiu teiktų sveikatos paslaugų, jų kokybės bei tinkamumo. Todėl šie susirašinėjimai, kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis, teismo sprendime pagrįstai nebuvo atskirai aptarti ir vertinti kaip įrodymai, turintys informacijos apie bylai reikšmingus faktus.

68. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodė tokį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė teismo atliktą vertinimą paneigiančių įrodymų. Be to, apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių su nagrinėjamu ginču susijusių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl sutikimo teikti sveikatos priežiūros paslaugas

69. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pacientas Jonavos ligoninėje buvo stacionarizuotas ir gydomas be jo sutikimo. V. Ž. gydymas Jonavos ligoninėje be informacija pagrįsto sutikimo buvo neteisėti gydymo įstaigos veiksmai, kuriais buvo pažeista paciento apsisprendimo teisė ir kurie lėmė žalos atsiradimą.

70. PTŽSAĮ 14 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

71. Remiantis teisiniu reglamentavimu laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Ši nuostata netaikoma PTŽSAĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais (PTŽSAĮ 16¹ straipsnio 1 dalis), t. y. jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus bei prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą. Šiais atvejais būtina gauti informacija pagrįstą rašytinį paciento sutikimą.

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo, o gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo nustatytos formos rašytinio sutikimo nebuvimas savaime nereiškia, jog asmuo buvo gydomas be jo sutikimo.

73. Šiuo atveju nustatyta, to neneigia ir apeliantė, kad pacientas į Jonavos ligoninę buvo pristatytas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kadangi jam buvo nustatyta COVID-19 infekcija ir pasireiškė dusulys, karščiavimas, silpnumas. Toks atvejis, kai asmuo išsikviečia medicininę pagalbą į namus ir siekia, kad jam būtų suteikta neatidėliotina medicininė pagalba, pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu, laikytinas pakankamu konstatuoti, jog pacientas yra informuotas ir sutinka dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Pacientui teiktos paslaugos nepateko į PTŽSAĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse aptartus atvejus, kuomet teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo būtina gauti rašytinį paciento sutikimą, todėl tai, kad paciento ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nėra paciento parašu patvirtinto sutikimo dėl jo gydymo konkrečiu vaistu, savaime nepagrindžia aplinkybės, kad jis nebuvo informuotas apie taikomą gydymą ir nedavė sutikimo.

74. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje, kaip minėta, nustatyta, kad pacientui buvo skirtas tinkamas, sveikatos būklę ir gerąją medicinos praktikos patirtį atitinkantis gydymas. Mirties priežastį lėmė paciento turėtos ligos, sveikatos sutrikimai ir ligos komplikacija. Todėl net ir nustačius, kad paciento sveikatos istorijoje nėra atitinkamos formos sutikimo gydymui, tik ši aplinkybė nepagrįstų, jog apeliantės prašoma priteisti žala yra netinkamos sutikimo gydymui išraiškos formos pasekmė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

75. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nustatymo sąlygas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

76. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliantei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas (350 Eur), tačiau netenkinus apeliantės apeliacinio skundo ir paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.