- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-37-744/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31983-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. 16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 14.05 val., tai yra viena diena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 58 parų arešto bausme ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, E. K. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 5 d. 15.30 val., tiksli data ir laikas nenustatytas, išlaužė V. V. negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, lango rėmą, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė 3 vienetus stirninų ragų, vieneto kaina 15 Eur, bendra vertė 45 Eur, 1 vienetą briedžio ragų, kurio vertė 50 Eur, 1 vienetą elnio ragų, kurio vertė 50 Eur, 1 vienetą elnio ragų, kurio vertė 15 Eur, bendra elnio ragų vertė 65 Eur, žiūronus, kurių vertė 200 Eur, magnetolą „Panasonic“, kurios vertė 35 Eur, įvairius alkoholinius gėrimus, kurių bendra vertė 50 eurų, tai yra butelį putojančio vyno „Alita“, 0,7 l talpos, kaina 9 Eur, butelį „Pienių vynas“, 0,7 l talpos, kaina 8 Eur, butelį vyno „Risling“, 0,7 l talpos, kaina 6 Eur, butelį brendžio „Grand Cavalier“, 0,5 l talpos, kaina 9 Eur, butelį degtinės „Bajorų“, 0,7 l talpos, kaina 6 Eur, butelį viskio „Jack Daniels“, 0,5 l talpos, kaina 12 Eur, 500 g pakuotę kavos „Pauling“, kurios vertė 5 Eur, 2 butelius aliejaus „Saulėgrąžų“, 1 l talpos, vieneto kaina 2,79 Eur, bendra kaina 5,58 Eur, 3 stalinius laikrodžius, vieneto kaina 5 Eur, bendra vertė 15 Eur, stalinį laikrodį, kurio vertė 7 Eur, suvenyrinį varinį varpelį, kurio vertė 20 Eur, radijo imtuvą „VEF“, kurio vertė 150 Eur, tuo bendrai V. V. padarydamas 647,58 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo paskirti jam mažesnę bausmę arba taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Pažymi, kad buvo susiradęs darbą ir dirbo (duomenys neskelbtini), jo motina neįgali, jai reikia pagalbos, todėl, būdamas laisvėje, jis galėtų padėti motinai ir atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. K. gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam mažesnę bausmę arba taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Taigi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
10. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubaudė laisvės atėmimu 2 metams. Skirdamas bausmę nuteistajam E. K. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad E. K. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas 17 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl paskiriamos bausmės individualizavimo ir nustatęs, jog nuteistasis E. K. yra recidyvistas, nesvarstė galimybės šią aplinkybę pripažinti E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas apie tai plačiau nepasisako, nes nėra prokuroro ar nukentėjusiosios skundo, todėl nėra pagrindo sunkinti nuteistojo teisinės padėties.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė už šį nusikaltimą – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta bausmė (1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, kad buvo susiradęs darbą ir dirbo (duomenys neskelbtini), kad jo motina neįgali, jai reikia pagalbos, todėl, būdamas laisvėje, jis galėtų padėti motinai ir atlyginti padarytą žalą, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. E. K., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.
12. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu „lygtinį paleidimą“. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas yra įgyvendinamas bausmės vykdymo stadijoje. Šios nutarties priėmimo metu skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis nėra vykdomas ir nuteistasis E. K. neatlieka jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka nuteistasis E. K. turės galimybę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, faktiškai atlikęs nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. K. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
13. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą lemia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.
14. Nuteistasis E. K. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinę apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. yra anksčiau ne kartą teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nei dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę už tokios pat rūšies tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei. Nuteistajam E. K. anksčiau taikytos poveikio priemonės teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos darymo metu jis nedirbo, nusikalstamų veikų darymas galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.