- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-107-579/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00091-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- P. P., ir E
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatyta po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti per 3 (tris) mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 2 (dvejus) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš P. P. priteista 270 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. S. bei A. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. P. nuteistas už tai, kad kartu E. S. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2020 m. spalio 28 d., apie 21.40 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Ignalinos rajone, Dietkauščiznos kaimo prieigose, P. P. stebint vietovę ir saugant nusikaltimo bendrininkus E. S. ir A. S., E. S. ir A. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007 m. liepos 26 d.) redakcija), ir 3.1.2. papunkčio reikalavimus, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759,, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d.) redakcija), neteisėtai, dviračiais, gabeno 4 000 pakelių cigarečių ,,Minsk capital MS“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 14 036 Eur, t. y. 2000 pakelių cigarečių gabeno ir paslėpė slaptavietėje, esančioje Ignalinos rajone, Dietkauščiznos kaimo prieigose apie 80 metrų nuo kelio Dietkauščizna-Bernotai, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, paėmę likusius 2 000 pakelių cigarečių ,,Minsk capital MS“, neteisėtai gabeno juos į minėtą slaptavietę, kol 2020 m. spalio 28 d., apie 23.50 val., E. S. kartu su P. P. ir A. S. Ignalinos rajone, Dietkauščiznos kaimo prieigose buvo sulaikyti, o cigaretės rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų. P. P. veiksmai kvalifikuoti kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde prašo išteisinti jį dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; netenkinus šio prašymo – sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių, bausmės vykdymą iš dalies atidedant, nedelsiant atliktinos bausmės dydį nustatant 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip padarydamas esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, priimti teisingą nuosprendį ir dėl to padarė klaidingas bei bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
2.2. Skunde pažymima, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, išskyrus kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio.
2.3. Kaip teigiama skunde, jokiais byloje surinktais faktiniais duomenimis nebuvo paneigti P. P. parodymai, kad jam iki sulaikymo nebuvo žinoma apie tai, jog kiti nuteistieji gabens ne 2 000, o 4 000 pakelių cigarečių. Viso proceso metu P. P. nuosekliai tvirtino, kad su cigarečių gabenimo organizatoriumi susitarė dėl labai konkretaus ir tikslaus cigarečių kiekio – 2 000 pakelių – gabenimo, nei susitardamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nei stebėdamas aplinką, ar neatvažiuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, nuteistasis nežinojo, kad pasikeitus aplinkybėms E. S. ir A. S. cigaretes gabens ne vieną, o du kartus. E. S. pripažino, jog krūmuose rastus 2 000 pakelių cigarečių atgabeno ir paslėpė su A. S., bet nurodė, kad pagal pirminį susitarimą turėjo būti gabenama tik 2 000 pakelių cigarečių ir tik E. S. bei A. S. atvykus į sutartą vietą paimti cigarečių, cigaretes atgabenę asmenys pasakė, kad cigarečių bus daugiau, todėl pastarieji cigaretes nešė du kartus, o antrojo gabenimo metu, susitikus su P. P., visi buvo sulaikyti. A. S. iš esmės patvirtino E. S. parodymus dėl cigarečių gabenimo aplinkybių ir taip pat nurodė, kad su cigarečių gabenimo organizatoriumi buvo susitarta dėl konkretaus cigarečių kiekio – 2 000 pakelių, t. y. 4 dėžių, cigarečių gabenimo, kadangi toks kiekis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. A. S. teisme duoti parodymai nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu skiriasi tik tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog P. P. jie sutiko grįždami su pirmaisiais cigarečių ryšuliais (pastarasis davė atsigerti), tuo tarpu teisme nurodė, kad P. P. sutiko antrą kartą gabendami ryšulius su cigaretėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. S. parodymais, nes jie neatitinka kito nuteistojo E. S. parodymų, paties A. S. teisme duotų parodymų. Be to, byloje liudytojais apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai V. S., M. Ž., J. A., turėję išankstinės informacijos apie numatomas gabenti cigaretes ir betarpiškai stebėję cigarečių gabenimą, nepatvirtino, jog matė P. P. su kitais nuteistaisiais iki sulaikymo, kai cigaretės buvo gabenamos antrą kartą.
2.4. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apelianto parodymai dėl jo vaidmens nusikalstamoje veikoje, atliktų veiksmų ir tyčios kryptingumo buvo nuoseklūs, juos ne tik patvirtino kitų nuteistųjų parodymai, bet jie nebuvo paneigti jokiais kitais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. P. tyčia neapėmė A. S. ir E. S. padarytos nusikalstamos veikos, nes P. P. buvo susitaręs dalyvauti gabenant konkretų kiekį – 2 000 pakelių cigarečių, kurių vertė pagal byloje esantį vertinimą sudarytų 7 018 Eur (140,36 MGL) ir neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų parodymų jokiems bylos duomenims nepaneigiant, bet pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog nuteistųjų parodymais negalima vadovautis vien dėl to, kad jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, įrodinėjimo našta buvo perkelta nuteistiesiems, kas vertintina esminiu BPK pažeidimu. Kita vertus, nusprendęs vadovautis pirminių A. S. parodymų dalimi, prieštaraujančia teisme duotiems parodymams, pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti A. S. apie šiuos prieštaravimus, bet to nepadarė, todėl siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus, šis nuteistasis papildomai apklaustinas apeliacinės instancijos teisme.
2.5. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės dydį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo paskirta aiškiai neteisinga ir per griežta bausmė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstė bausmių skyrimo motyvus, P. P. buvo paskirta žymiai griežtesnė bausmė nei kitiems nuteistiesiems, todėl darytina išvada, jog apygardos teismas neindividualizavo skiriamų bausmių, tinkamai neįvertino P. P. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo. Skunde lyginami nuteistuosius E. S. ir P. P. charakterizuojantys duomenys, kurie apelianto vertinimu yra praktiškai analogiški: abu turi sukūrę šeimas, P. P. dirbo, E. S. mokėsi, anksčiau teisti, tik E. S. dešimt kartų už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, teisingumui, viešajai tvarkai, kai P. P. tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai. Be to, E. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas kaip nusikaltimo vykdytojas, o P. P. tik kaip padėjėjas. Nepaisant nurodytų aplinkybių skundžiamu nuosprendžiu P. P. buvo paskirta dvigubai didesnė bausmė nei E. S., kai paprastai nusikaltimų vykdytojai būna baudžiami griežčiau nei padėjėjai.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde teigia, jog baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, kadangi buvo susitaręs ir žinojo tik apie 2 000 pakelių cigarečių gabenimą, kas įvertinus šių akcizais apmokestinamų prekių vertę, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuosprendis dėl P. P. padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai motyvuotas, o teismo išvados neprieštaringos, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padėjimas gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, visgi nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
5. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šie baudžiamajame įstatyme nurodyti veiksmai yra alternatyvūs, taigi, be kita ko, pažeidus akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, asmuo realizuoja šioje baudžiamojo įstatymo normoje nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. P. P. viso proceso metu – tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (pirmosios instancijos teisme), teigė su nenustatytu asmeniu (kuris buvo įvardintas kaip Ženia) susitaręs, jog padės (stebėdamas aplinką) gabeni konkretų kiekį cigarečių – 2 000 pakelių, tai yra padės gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė nesiekia 150 MGL (7 500 Eur). Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, šioje dalyje nuteistojo parodymai išties buvo nuoseklūs. Visgi tokia nuosekli nuteistojo pozicija dėl gabentų cigarečių kiekio, teisėjų kolegijos vertinimu neatitinka tikrovės bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nekeliantiems abejonių įrodymams.
6. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamai veikai buvo kruopščiai pasiruošta – prekių gabenimui buvo sutelkti trys asmenys, vienas kurių, P. P., atliko aplinkos stebėtojo funkcijas, tai yra nusikalstama veika iš anksto buvo planuojama siekiant kuo labiau sumažinti sulaikymo tikimybę, vykimui į pasienio ruožą nuteistiesiems buvo suteiktas automobilis, stebėtojo ir nusikaltimo vykdytojų bendravimas buvo palaikomas naudojantis radijo ryšio įranga (racijomis), vietos, kur nuteistieji turėjo vykti, buvo pažymėtos navigacijos įrenginyje. Kaip cigarečių gabenimą organizavusį asmenį visi trys nuteistieji nurodė asmenį vardu „Ženia“, kurio tikslesnių anketinių, kontaktinių duomenų nei P. P., nei kiti du nuteistieji įvardinti negalėjo, nors visi trys teigė su šiuo asmeniu bendravę „Telegram“ programėlėje. P. P. su A. S. ir E. S. buvo sulaikytas tuo metu, kai pastarieji gabeno dalį (pusę) kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyto krovinio, tai yra 2 000 pakelių cigarečių. Atsižvelgdami į jų sulaikymo aplinkybes ir tuo metu pas nuteistuosius rastų cigarečių kiekį (2 000 pakelių), P. P., A. S. ir E. S. jau pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu sutartinai tvirtino gabenę tik dalį įtarime nurodytų prekių kiekio, tai yra 2 000 pakelių, o apie kitus 2 000 pakelių teigė nieko nežinantys. Ir tik vėliau proceso metu, įvertinę ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (visų pirma pareigūnų, mačiusių juos gabenančius ir likusias cigarečių dėžes, parodymus) E. S. ir A. S. savo parodymus pakoregavo, patvirtino tą patį vakarą gabenę ir dar 2 000 pakelių cigarečių, tuo tarpu P. P. laikėsi pirminės savo pozicijos ir viso proceso metu tvirtino žinojęs tik apie tokį gabentų cigarečių kiekį (2 000), kuris neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti, proceso metu P. P. parodymus davė atsižvelgdamas į prieš jį surinktų įrodymų apimtį – kadangi buvo sulaikytas tuo metu, kai kiti du nuteistieji gabeno būtent 2 000 pakelių cigarečių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teisme (taip pat ir apeliaciniame skunde) teigė žinojęs būtent tik apie tokį gabenamų cigarečių kiekį. Kaip ir dėl nusikaltimą organizavusio asmens, taip ir dėl gabentų akcizais apmokestinamų prekių kiekio P. P. parodymai buvo neišsamūs, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms, elementariai logikai, todėl pagrindo jais vadovautis nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar iki sulaikymo visi trys nuteistieji buvo suderinę parodymus, kuriuos reikėtų pateikti pareigūnams jų sulaikymo atveju (ką patvirtina ir pirmos visų nuteistųjų apklausos), neatsitiktinai ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimas buvo padalintas į dvi dalis, prekes paskirstant taip, kad sulaikymo atveju pas asmenis būtų rastas tik toks akcizais apmokestinamų prekių kiekis, kuris užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
7. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas P. P. poziciją, neva jis nežinojo tikrojo gabentų cigarečių kiekio, rėmėsi A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. kovo 3 d., šis nuteistasis (A. S.) nurodė, jog su E. S. nešant pirmąsias dėžes su cigaretėmis, einant pagrindiniu keliu, sutiko jų laukiantį P. P., kuris, išsitraukęs iš kuprinės buteliuką vandens, davė jiems atsigerti (P. P. kuprinėje atitinkamai rastas tuščias vandens buteliukas, 2 t., b. l. 67-70). Tuomet, išėję iš miško, A. S. ir E. S. dviračiais nuvežė cigaretes ir jas paliko (paslėpė) krūmuose, grįžo atgal prie upės ir paėmė dar po vieną cigarečių ryšulį. Eidami atgal toje pačioje vietoje sutiko P. P., toliau ėjo trise ir tuomet buvo sulaikyti (3 t., b. l. 70, 71). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. S. savo parodymus pakeitė – dėl P. P. sutikimo nešant krovinį teisme jis nurodė, jog šį nuteistąjį sutiko gabenant antrąsias cigarečių dėžes, tai yra prieš juos sulaikant pareigūnams, pirmųjų dėžių gabenimo metu teigė P. P. nematęs. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus A. S. dar kartą apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kur jis vėlgi tvirtino P. P. sutikęs vieną kartą, prieš sulaikymą, gabenant antrąsias dėžes. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 65, 66, 70, 71), aptarto prieštaravimo tarp jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis paaiškinti negalėjo, teigė, jog galimai klaidingai parodymus užrašė apklausą atlikęs tyrėjas. Pažymėtina, jog A. S. apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko dalyvaujant gynėjui, apklausos protokole, patvirtindami parodymų teisingumą, pasirašė tiek advokatas, tiek pats A. S., kuris taip pat prie parašo užrašė, jog protokolas iš jo žodžių surašytas teisingai. Šios apklausos metu A. S. aplinkybes dėl dėžių gabenimo ir P. P. sutikimo nurodė itin tiksliai, netgi pakartotinai pabrėžė, jog einant atgal su antruoju cigarečių kroviniu (tai yra antrą kartą) toje pačioje vietoje (kaip ir einant pirmą kartą) sutiko P. P.. Ši apklausa vyko ne iš karto po įvykio, o po sulaikymo praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams, taigi nurimus emocijoms, kilusioms iš karto po sulaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu būtent šioje apklausoje, vykusioje 2021 m. kovo 3 d., A. S. įvykio aplinkybes nurodė išsamiausiai ir tiksliausiai, vėlesni jo parodymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo pakoreguoti atsižvelgiant į kitų nuteistųjų parodymus, taigi pagrindo jais vadovautis nėra.
8. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta ir taip, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2021).
9. Nagrinėjamu atveju A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis patvirtino, kad P. P. sutiko du kartus, tiek gabenant pirmąsias dėžes su cigaretėmis, tiek gabenant likusį kiekį cigarečių, po ko visi trys nuteistieji buvo sulaikyti pareigūnų, yra patvirtinti ir kitų byloje surinktų įrodymų. Įvykio naktį teritoriją stebėjo pareigūnai V. S., M. Ž. bei J. A.. Kaip šie pareigūnai nurodė apklausų metu, remdamiesi turima žvalgybine informacija apie galimą neteisėtą akcizinių prekių gabenimą, jie stebėjo Dietkauščiznos, Bernotų ir Mielagėnų kaimo prieigas. Liudytojas V. S. nurodė, jog apie 21.40 val. pastebėjo nuo miško keliuko link kelio Dietkauščizna-Bernotai judančius du asmenis, kurie vedėsi dviračius; šie asmenys atėjo iki kelio, atsisėdo ant dviračių ir nuvažiavo link Bernotų kaimo. Ant pečių minėti asmenys vežėsi stačiakampio formos ryšulius. Kitas liudytojas, pareigūnas M. Ž., stebėjęs aplinką arčiau Bernotų kaimo, patvirtino matęs, kaip šie asmenys (A. S. ir E. S.) turėtus ryšulius nunešė į netoli jo stebėjimo vietos buvusius krūmynus ir paslėpę grįžo ta pačia kryptimi, iš kurios buvo atvažiavę. Tuomet, remiantis liudytojo V. S. parodymais, nurodyti du asmenys nuvyko ta pačia kryptimi, iš kurios ateinantys buvo pastebėti pirmą kartą, tai yra į mišką. Pareigūnams priartėjus prie miško, į kurį nuėjo minėti du asmenys, apie 23.50 val. einantys miško keliuku buvo sulaikyti trys asmenys. Aptarti pareigūnų parodymai patvirtina, jog nuteistieji A. S. ir E. S. abu kartus ryšulius su cigaretėmis gabeno tuo pačiu miško keliu – paėmę pirmuosius ryšulius nenustatytoje vietoje, šiuos ryšulius miško keliuku jie nešė iki kelio Dietkauščizna-Bernotai, šiuo keliu ryšulius vežė dviračiais Bernotų kaimo link ir paslėpė juos krūmynuose; palikę pirmuosius ryšulius, grįžo į tą patį mišką, jame nenustatytoje vietoje paėmė antruosius ryšulius, su kuriais vėlgi judėjo tuo pačiu miško keliuku kelio Dietkauščizna-Bernotai link, prie jų prisijungė ir P. P., po ko, nepriėję pagrindinio kelio, visi trys miško keliuke buvo sulaikyti pareigūnų (1 t., b. l. 13, 14).
10. Judėjimą miške, kuriame buvo sulaikyti nuteistieji, fiksavo kamera, kuri 19.31 val. užfiksavo šiuo miško keliuku einantį P. P., po šiek tiek daugiau nei pusvalandžio minėtu keliuku ta pačia kryptimi nuėjo A. S. ir E. S., 21.39 val. jie grįžo jau su ryšuliais ant pečių (atitinkamai 21.40 val. išeinančius iš miško juos pastebėjo liudytojas V. S.), tuomet 22.16 val. nuteistieji vėl užfiksuoti tame pačiame keliuke be ryšulių (jau po to, kai pirmuosius ryšulius paliko krūmynuose), einantys kryptimi, kuria pasiimti ryšulių ėjo pirmą kartą, galiausiai 23.44 val. grįžtantys su ryšuliais užfiksuoti ne tik A. S. ir E. S., bet ir priekyje jų einantis P. P. (1 t., b. l. 28-38). Aptartas vaizdo įrašas patvirtina kelias aplinkybes – visų pirma tai, kad nuteistieji, kaip nustatyta ir remiantis liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, ryšulius su cigaretėmis abu kartus gabeno tuo pačiu miško keliuku, antra, tuo pačiu keliuku, kuriuo einantys buvo sulaikyti visi trys nuteistieji, dar prieš praeinant (pirmą kartą) A. S. ir E. S. buvo užfiksuotas praeinantis ir P. P., kas patvirtina, jog aplinką stebėti skundo autorius pradėjo dar prieš pirmųjų ryšulių paėmimą.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis nurodė cigarečių gabenimo metu P. P. sutikęs du kartus, pareigūnų parodymai dėl cigarečių gabenimo maršruto, iš kurių matyti, jog cigaretės abu kartus buvo gabenamos tuo pačiu miško keliuku, P. P. užfiksavimas šiame miško keliuke dar prieš pirmą kartą pasirodant nuteistiesiems A. S. ir E. S., galiausiai, P. P. miške praleistas laikas (kameros jis užfiksuotas 19.31 val., o sulaikytas 23.50 val., taigi stebėjimą atliko ne mažiau nei keturias valandas) patvirtina, jog nuteistajam P. P. buvo žinomas nusikalstamos veikos planas bei gabentų cigarečių kiekis. Ypač įvertinant tai, kad tarpusavio bendravimui tiek aplinką stebėjęs P. P., tiek cigaretes gabenę A. S. ir E. S. naudojosi radijo ryšio priemonėmis ir koordinavo savo veiksmus. A. S. ir E. S. grįžtant miško keliuku su pirmaisiais ryšuliais, nuteistasis P. P. su jais negrįžo, vietoje to, davė pastariesiems atsigerti vandens ir pasiliko toliau stebėti aplinką. A. S. ir E. S. paėmus antruosius ryšulius, miško keliuku link pagrindinio kelio su jais jau judėjo ir P. P., kadangi planas jau buvo įgyvendintas ir visos cigaretės paimtos, tikslo likti toje pačioje vietoje ir toliau stebėti aplinką nebebuvo. Kadangi fiziškai P. P. cigarečių ryšulių negabeno, tik stebėjo aplinką, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį.
Dėl P. P. paskirtos bausmės
12. Skirdamas P. P. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę (ankstesnius jo teistumus, turimą darbą bei teigiamą darbovietės administracijos charakteristiką, įgytą išsilavinimą, pastangas keliant savo kvalifikaciją, vykdomus finansinius įsipareigojimus, sukurtą šeimą), padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (jog padarytas sunkus nusikaltimas, kuris nebuvo atsitiktinis, jam buvo kruopščiai pasiruošta), dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktuose), taip pat atsižvelgta į aplinkybę, jog nusikaltimą P. P. padarė praėjus kiek daugiau nei metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas paskyrė P. P. bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – ketverius metus laisvės atėmimo. Atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę bei siekdamas išsaugoti jo turimus socialinius ryšius, teismas taikė dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nedelsiant atliktinos bausmės dydį nustatęs vienerius metus, likusios bausmės vykdymą atidėdamas trejiems metams. Su tokia bausme apeliaciniame skunde nesutinkama pažymint, jog kitam nuteistajam E. S. buvo paskirta švelnesnė bausmė, nors abiejų nuteistųjų asmenybės yra panašios, be to, E. S. buvo nusikaltimo vykdytojas, o P. P. – tik padėjėjas (2.5. punktas).
13. BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos.
14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).
15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino praktiškai visas aktualias bausmės skyrimui aplinkybes. Nors P. P. veiksmai kvalifikuoti kaip padėjėjo, jo indėlis nusikalstamoje veikoje buvo ne mažiau svarbus nei kitų dviejų nuteistųjų, nusikaltimo vykdytojų – visi trys nuteistieji kartu vyko į veikos darymo vietą, kiekvienas turėjo tam tikras priemones (P. P. ir E. S. racijas, A. S. navigacijos prietaisą), nors fiziškai P. P. akcizais apmokestinamų prekių negabeno, jis atliko aplinkos stebėtojo funkciją, turėjusią apsaugoti nuteistuosius nuo sulaikymo, kas laikytina reikšmingu indėliu sėkmingam veikos padarymui. Taigi aplinkybė, jog P. P. veiksmai kvalifikuoti kaip padėjėjo, nors ir turi būti įvertinta skiriant bausmę, šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės nustatant jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės terminą. Visgi pažymėtina, jog apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems P. P. ir E. S. bausmes, jiems abiem nurodė iš esmės tokius pačius motyvus: padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistųjų ankstesnius teistumus, aplinkybę, jog nusikaltimą jie padarė atlikę ankstesniais nuosprendžiais paskirtą bausmę (P. P. – praėjus kiek daugiau nei metams po paleidimo, E. S. – praėjus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams po paleidimo), buvo įvertintos ir nuteistųjų asmenybes apibūdinančios aplinkybės, kurios yra iš esmės panašios – abu yra sukūrę šeimas, P. P. dirbo ir kėlė savo kvalifikaciją, E. S. mokėsi, abu nuteistieji vykdė finansinius įsipareigojimus. Įvertinus aptartas aplinkybes ir papildomai neargumentuojant tokio sprendimo motyvų, nuteistiesiems už tą pačią nusikalstamą veiką buvo paskirtos skirtingos bausmės – P. P. ketveri metai laisvės atėmimo, o E. S. – dveji metai. Visų pirma pažymėtina, jog teismo motyvai ne visiškai atitinka nuosprendžio rezoliucinės dalies turinį: nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad P. P. skiriamas laisvės atėmimo bausmės dydis, lygus sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (kas pagal BK 199² straipsnio 2 dalies sankciją būtų ketveri metai, vienas mėnuo ir 15 dienų), tačiau faktiškai paskirta bausmė, artima vidurkiui, tai yra ketveri metai. Antra, teismas skyrė P. P. du kartus didesnę laisvės atėmimo bausmę nei kitam nuteistajam – E. S., padariusiam tą patį nusikaltimą, nors jų asmenybės buvo įvertintos panašiai, be to, apeliantas atliko padėjėjo vaidmenį, o E. S. – vykdytojo. Esant tokiai situacijai, pirmos instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo principui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nenustačius šių nuteistųjų skirtingo tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir skirtingo asmenybės pavojingumo, jiems turi būti skiriamos vienodos bausmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant P. P. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo P. P., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam skiriama švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, bausmės atidėjimo sąlygos, atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytus motyvus, nustatomos tokios pat, kaip ir nuteistajam E. S..
Dėl proceso išlaidų
16. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. S.priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 146,60 Eur.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2021, 2K-188-628/2021). Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal kito nuteistojo, tai yra pagal P. P. apeliacinį skundą, šis skundas nėra susijęs su nuteistojo A. S. teisine padėtimi, gynėjas nuteistajam buvo reikalingas vienam posėdžiui, atliekant pastarojo apklausą, teisėjų kolegija konstatuota, jog už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį: už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką P. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, iš dalies atidėti P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti P. P. įpareigojimą pradėti dirbti per 3 (tris) mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 1 (vienerius) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.