- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 1-79-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00091-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Kaltinamasis
- P. P., E. S.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „S.“ skardininku, anksčiau teistas:
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 m. Bausmę atliko 2016-02-12 Pravieniškių PN;
2. Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;
3. Vilniaus apygardos teismo 2018-08-09 nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės atlikimo vietos - Vilniaus PN paleistas 2019-09-18 neatlikęs 1 mėn. ir 25 d.,
E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-11-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant mokytis;
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-01-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. Paskirtą bausmę subendrinus su 2007-11-12 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą;
3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-03-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėn. Paskirta bausmė subendrinta su 2008-01-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 8 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.;
4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 m. Paskirta bausmė subendrinta su 2008-03-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2013-09-09 Pravieniškių PN;
5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėn. Bausmę atliko 2014-08-22 Alytaus PN;
6. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286, 290 straipsnius, 40 parų arešto;
7. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto. Paskirta bausmė subendrinta su 2015-06-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – areštas 70 parų;
8. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, areštu 52 paroms. Paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 90 parų. Bausmę atliko 2016-05-20 Marijampolės PN;
9. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-12-14 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn.;
10. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. Paskirta bausmė subendrinta su 2016-12-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn. Bausmę atliko 2020-01-17 Vilniaus PN,
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB “M. S.” automobilių mechaniku, neteistas (teistumas išnykęs 2018-01-20),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. P., E. S. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. spalio 28 d. apie 21. 40 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, P. P. stebint vietovę ir saugant nusikaltimo bendrininkus E. S. ir A. S., E. S. ir A. S. pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ( Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija), ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus E. S. valstybės nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759,, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013-08-31) redakcija), neteisėtai, dviračiais, gabeno 4000 pakelių cigarečių ,,Minsk capital MS“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 14036 eurų, t.y., 2000 pakelių cigarečių gabeno ir paslėpė slaptavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose apie 80 metrų nuo kelio (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, paėmę likusius 2000 pakelių cigarečių ,,Minsk capital MS“, neteisėtai gabeno juos į minėtą slaptavietę, kol 2020 m. spalio 28 d. apie 23 val. 50 min. E. S. kartu su P. P. ir A. S., (duomenys neskelbtini) prieigose buvo sulaikyti, o cigaretės rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų.
2. Kaltinamasis P. P. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad sutinka, jog gabeno ne 4000, o 2000 pakelių cigarečių. Šį darbą pasiūlė Ž., kurio sodo namelyje (duomenys neskelbtini), įrenginėjo lietaus nuvedimo sistemas. Jis su Ž. tarėsi - tai buvo pagrindinė sąlyga, kad gabens tik 2000 pakelių cigarečių, nes anksčiau jis buvo baustas už cigarečių gabenimą. Savaitė iki gabenimo Ž. jam parodė vietą, kurioje jis turės atlikti stebėjimą. Spalio 28 d. per programėlę „Telegram“ gavo iš Ž. žinutę, kad reikės dirbti. Su Ž. susitiko (duomenys neskelbtini) prie kapinių 16 val. Kartu su Ž. buvo E. Ž. jiems davė navigaciją, dvi radijo stoteles, automobilį „Passat“ ir nurodė važiuoti prie „M.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur turėjo paimti A. Pats Ž. tame gabenime nedalyvavo. Tada nuvykę prie „M.“ paėmė A. ir nuvažiavo į reikiamą vietą. Jis išlipęs iš automobilio ėjo apie 2, 5 km., ir iki 23. 00 val. stebėjo pagrindinį kelią gulėdamas šalikelės griovyje. Po to ėjo atgal ir sutiko E. bei A. Jie nešė ryšulius. Einant juos tris sulaikė pasieniečiai. Apie tai, kad bus gabenami 4000 pakelių cigarečių neminėjo nei Ž., nei kiti vaikinai. Cigarečių tema apskritai nebuvo bendraujama. Su juo turėjo būti atsiskaityta po gabenimo.
3. Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jam pasiūlė užsidirbti draugas M., jo pavardės nepamena. M. parašė SMS – ar nori užsidirbti. Siūlė persisiųsti programėlę „Telegram“. Persisiuntė. Po trijų dienų gavo žinutę, Ž.– dėl darbo. Paklausė – koks darbas. Ž. parašė, kad reikės nešti cigaretes, kad kiekis nedidelis, kad jei sugaus, baudžiamosios bylos nebus. Sutiko, nes buvo pandemija, neturėjo pajamų. Gyvena 6 asmenų šeimoje - sugyventine ir keturiais vaikais. Praėjus savaitei gavo žinutę, kad reikės dirbti. Taip pat parašė, kad 19. 00 val. reikia būti (duomenys neskelbtini) prie „M.“ parduotuvės ir laukti dviejų vyrų, kurie atvyks automobiliu „Passat“ tamsios spalvos. Atvažiavo P. ir E. Kuris iš jų vairavo nepamena. Kartu važiavo apie pusvalandį, po to vienas iš jų išlipo, su kitu nuvažiavo pagal navigacijoje nurodytą maršrutą. Nuvažiavo į sodybą. Ten rado du dviračius, jam buvo duota navigacija, kitas vaikinas pasiėmė raciją. Toliau dviračiais važiavo pagal navigaciją iki miško, o per mišką iki upės ėjo pėsčiomis. Upės kitoje pusėje buvo baltarusiai. Jie permetė virvę ir liepė traukti. Prisitraukė du ryšulius, užsidėjo ant pečių ir grįžo prie dviračių, pavežė ryšulius toliau apie 600 m., numetė krūmuose ir vėl grįžo. Kas davė nurodymą grįžti nežino. Prie upės pakartojo tą patį ir jau grįžtant sutiko tą, kurį buvo paleidę iš automobilio anksčiau. Toliau einant juos sulaikė pareigūnai. Jam Ž. buvo pažadėjęs sumokėti 100 Eur, turėjo sumokėti po atlikto darbo. Šiuo metu jis dirba, turėtų uždirbti iki 800 Eur, be to, jo sugyventinė gauna 400 Eur.
4. Kaltinamasis E. S. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad per pažįstamą susisiekė su Ž., kuris su juo kontaktavo per programėlę „Telegram“. Su Ž. tarėsi dėl cigarečių gabenimo. Tarėsi, kad gabens iki 2000 cigarečių pakelių, nes nenorėjo rizikuoti dėl baudžiamosios atsakomybės. Sutiko gabenti cigaretes dėl sunkios finansinės padėties. Po kelių dienų parašė, kad reikės dirbti, nurodė atvykti prie kapinių. Nuvykus jo jau laukė Ž. Bekalbant atvažiavo P. Ž. nurodė važiuoti prie „M.“ paimti dar vieną žmogų. Taip pat davė automobilio raktelius, paaiškino, kaip naudotis navigacija, davė radijo stoteles. P. sėdo už vairo, jis šalia. Prie „M.“ paėmė A., toliau važiavo pagal navigaciją. Privažiavus vieną tašką P. išlipo, sakė, kad susitiks po visko, jis buvo žvalgas. Toliau vairavo jis. Nuvažiavo į sodybą. Ž. buvo minėjęs, kad sodyboje bus du dviračiai. Sodyboje paėmė dviračius ir jais važiavo pagal navigaciją. Prie miško paliko dviračius ir toliau ėjo pėsčiomis. Priėjus upę, kitoje jos pusėje, buvo baltarusiai, kurie permetė virvę, o jie prisitraukė du juodus nešulius. Kai nešulius užsidėjo baltarusiai sušuko, kad turi dar. Nenorėjo imti, bet pagalvojo, kad gali kilti problemų su Ž., kad jis gali nesumokėti arba sumušti, todėl nusprendė sugrįžti ir paimti. Paimtas dėžes nugabeno iki dviračių, šiek tiek pavažiavo, o dėžes paslėpė žolėje. Tada grįžo atgal, paėmė dar du nešulius ir kai vėl grįžo, sutiko P. Visiems einat sulaikė pasieniečiai.
5. L. V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirba VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriuje. 2020-10-28 buvo gauta duomenų apie tai, kad bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, todėl buvo surengta pasala. Jis kartu su kolega M. Ž. stebėjo kelią (duomenys neskelbtini). Jis pats buvo arčiau (duomenys neskelbtini) kaimo, o M. Ž. arčiau (duomenys neskelbtini) kaimo. Kolega J. A. su tarnybiniu šunimi laukė (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose. Apie 21 val. 40 min. jis pastebėjo, kaip nuo miško keliuko link kelio (duomenys neskelbtini) stumdami dviračius eina du asmenys. Priėję kelią asmenys sėdo ant dviračių ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jie ant nugarų nešėsi stačiakampio formos ryšulius. Netrukus per radijo ryšį išgirdo, kaip kolega M. Ž. pranešė, kad minėti du asmenys nulipo nuo dviračių ir nunešė ryšulius į krūmynus. Palikę nešulius jie grįžo ir vėl pajudėjo V. S. pusėn. Nuo kelio du asmenys nusuko toje pačioje vietoje, kur jie buvo pastebėti pirmą kartą. Buvo nuspręsta priartėti arčiau miško, kur įėjo minėti du asmenys. Apie 23 val. 50 min. išgirdo kaip miško keliuku kažkas eina, todėl jis kartu su kolega M. Ž. iššoko iš priedangos. Pašvietę prožektoriumi pamatė, kad taip pat atbėga ir kolega J. A. Asmenys nebandė bėgti. Sulaikytieji su savimi turėjo du ryšulius. Apie 50 m. nuo sulaikymo vietos buvo rasti ir du dviračiai. Vėliau buvo rasti ir kitu du pirmiau nunešti ir paslėpti ryšuliai. Pasaloje stebėjimui naudojo termovizorių (t.1, b.l. 167 – 168, 169 – 170).
6. L. M. Ž. ir J. A. parodė iš esmės analogiškai liudytojui V. S. (t. 1, b.l. 172 – 175, 183 - 184).
7. Be kaltinamųjų P. P., E. S. ir A. S. duotų paaiškinimų, liudytojų duotų parodymų, kaltinamųjų kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis:
7.1. 2020-11-03 aktu dėl tarnybinio šuns panaudojimo (t.1, b.l. 11 – 16);
7.2. įvykio vietos apžiūros protokolais (t.1, b.l. 18 – 23, 24 - 27);
7.3. vaizdo fiksavimo kameromis užfiksuotų vaizdų apžiūros protokolu (t.1, b.l. 28 – 41);
7.4. keturių stačiakampių ryšulių, apvyniotų juodos spalvos polietileno plėvele su pritvirtintomis medžiaginėmis petnešomis, apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 42 – 45);
7.5. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuodyta, kad rastų ir paimtų 4000 vienetų pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ vertė įskaičius privalomus sumokėti mokesčius yra 14036 eurų (t.1, b.l. 47 – 48);
7.6. asmens kratos protokolais, kurių metu iš P. P., E. S. ir A. S. buvo paimti jų sulaikymo metu vilkėti drabužiai (striukės, pirštinės) bei pas P. P. buvo rastos ir paimtos dvi radijo ryšio stotelės „Owouxun KG-816“ ir chaki spalvos kuprinė (t.2, b.l. 65 – 70, 78, t. 3, b.l. 16, 55);
7.7. specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų petnešų Nr. 1 ir Nr. 2 rasti mikropluoštai analogiški E. S. striukės audeklo pluoštams, ant petnešos Nr. 2 rastas pluoštas, analogiškas A. S. striukės audeklo pluoštui. Ant tyrimui pateiktų petnešų Nr. 3 rasti mikropluoštai, analogiški P. P. striukės audinio pluoštui ir E. S. striukės audinio pluoštui. Ant tyrimui pateiktų petnešų Nr. 4 rasta mikropluoštų, analogiškų E. S. striukės audinio pluoštui. Ant tyrimui pateiktų petnešų Nr. 3 ir ant P. P. ir A. S. striukių rasta vienodų pašalinių pluoštų, nepriklausančių tiriamiesiems objektams. Ant tirti pateiktų petnešų Nr. 4 ir A. S. striukės rasta vienodų pašalinių mikropluoštų, nepriklausančių tiriamiesiems objektams. Ant tyrimui pateiktos E. S. striukės rastas bespalvės lipnios juostos fragmentas vienodas su bespalvėmis lipniomis juostomis, kuriomis apklijuoti 4 juodos spalvos plastiko plėvelių gabalai (t.1, b.l. 67 – 78);
7.8. P. P. 2020-10-29 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kad jis ėjo priekyje, atliko žvalgo funkciją, cigarečių betarpiškai nenešė ir apie jų kiekį nežinojo. Netvirtina duotų paaiškinimų, kad kelios dienos iki sulaikymo jis dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, prie žiedo, kai automobiliu Volvo atvažiavo apie 40 metų vyras ir priėjęs prie jo pasakė, kad jis kažkur matytas (t 2. b.l. 89 – 90);
7.9. P. P. 2020-11-11 papildomos įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kad su Ž. susipažino dirbant (duomenys neskelbtini). Ž. pats priėjo prie jo ir pasakė, kad jis kažkur matytas, siūlė užsidirbti sumontuojant jo sodo namelyje lietaus nuvedimo sistemą. Dirbant pas Ž. šis pasiūlė užsidirbti pinigų gabenant cigaretes. Atsisakė, todėl Ž. pasiūlė atlikti vietovės stebėtojo funkcijas. Sutiko už 120 Eur, be to, cigarečių turėjo būti nedidelis kiekis. Vietos, kur atliko lietaus nuvedimo darbus, parodyti negalėtų, nes važiavo Ž. iš paskos, be to, buvo tamsu. Vėliau Ž. nebesutiko, susirašinėjo per „Telegram“ programėlę (t. 2, b.l. 93);
7.10. E. S. 2020-10-29 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kad jis nešė tik vieną kuprinę, kurioje buvo dvi dėžės cigarečių. Iš kur atsirado dar daugiau cigarečių jis nežino. P. P. ir A. S. jis pažįsta iš matymo, tačiau apie tarpusavio santykius neatsakinės. Kada ir kas jam pasiūlė nešti cigaretes jis neatsimena. Kaip pas jį atsirado cigaretės taip pat neatsimena (t. 3, b.l. 27);
7.11. E. S. 2020-11-18 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kad spalio viduryje draugo pasiteiravo dėl darbo, nes sunkiai sekėsi pragyventi. Savo draugo anketinių duomenų neatskleis, kaip jis atrodo nepasakos. Draugas davė telefono numerį ir sakė susirasti jį bendravimo programoje „Telegram“. Susisiekus su tuo asmeniu šis parašė, kad reikės gabenti cigaretes, kurių vertė bus iki baudžiamosios atsakomybės. Už tai žadėjo sumokėti 120 Eur už perneštą kuprinę. Sulaikymo dieną jam buvo pranešta, kur atvažiuoti. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie ten esančių kapinių. Nuvykus jau laukė asmuo, kuris prisistatė kaip Ž. Belaukiant dar vieno žmogaus Ž. padavė navigaciją, parodė kaip ji veikia bei liepė ją įjungti išleidus P. Navigacijoje turėjo būti nurodyta, kur reikia nuvažiuoti, kur palikti automobilį, kur eiti pėsčiomis iki tam tikros vietos, tada paimti cigaretes ir vėl grįžti prie palikto automobilio. Kur toliau reikės gabenti cigaretes pasakyta nebuvo. Privažiavus P., Ž. pasakė, kad reikia vykti prie „M.“ parduotuvės ir paimti kartu trečią asmenį. Vairavo P. Automobilyje buvo paliktos radijo ryšio stotelės, kuriomis turėjo naudotis iškilus pavojui. Vietovę turėjo stebėti P. Prie „M.“ parduotuvės paėmė A. Toliau važiavo įvairiais keliais, o sustojus ir išlipus P., toliau vairavo jis, važiavo pagal navigaciją. Nuvažiavus iki reikiamo taško, A. liepė sustoti. Toliau ėjo pėsčiomis iki priėjo upelį. Kitoje pusėje buvo du asmenys, kurie permetė virvę. Su jais nekalbėjo. Tada persitraukė dvi kuprines. Beimant kuprines navigacija įkrito į vandenį, todėl grįždami ieškojo orientyro – plento. Grįžtant sutiko P., o einant toliau juos sulaikė. Iš kur atsirado dviračiai ir kitos cigaretės jis nežino. Vietos, kur paliko automobilį ir iš kur paėmė cigaretes parodyti negalėtų, nes buvo tamsu (t. 3, b.l. 29);
7.12. E. S. 2021-03-10 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kurie yra analogiški teisminio nagrinėjimo metu teiktiems paaiškinimams (t. 3, b.l. 35 – 36);
7.13. A. S. 2020-10-29 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kad 2020-10-28 apie 15 val. jam paskambino draugas (vardo ir pavardės nenurodys), kuris pasiūlė užsidirbti 100 Eur. Jis nieko neaiškino, tik nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „M.“. Nuvykus nurodytu laiku prie jo privažiavo E. ir P. Jie papasakojo, kad mišku reikės nešti cigaretes. Tada nuvažiavo į kažkokią apleistą sodybą, o dar vėliau prie miško, kur vieną iš vaikinų išleido, nes jis turėjo stebėti vietovę. Tada vėl grįžo į sodybą, persirengė ir pėsčiomis nuėjo prie miško. Jį vedė arba P., arba E., nes žinojo, kur reikia eiti. Pakeliui racijos pagalba su kažkuo palaikė ryšį. Prie kažkokių fermų sutiko tą trečią asmenį, stebėjusį vietovę. Prie fermų rado du juodos spalvos ryšulius, prie kurių buvo pritvirtinti automobilio saugos diržai. Paėmę ryšulius ėjo atgal. Einant atgal buvo sulaikyti (t. 3, b.l. 65);
7.14. A. S. 2021-03-03 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, kad su asmeniu, kuris siūlė užsidirbti gabenant cigaretes, bendravo per programėlę „Telegram“. Sulaikymo dieną važiavo kartu su P. ir E. Vairavo P. Privažiavus prie netoli sulaikymo vietos esančios pavėsinės, P. persirengė ir pasiėmęs radijo stotelę nuėjo link miškelio. Jie kartu su E. nuvažiavo į kažkokią sodybą. Ten persirengė ir pasiėmę dviračius nuvažiavo link vietos, kurioje paliko P. Miško pradžioje paliko dviračius ir toliau keliavo pėsčiomis pagal navigacijoje esančias koordinates. Prie upės laukė du vyrai, kurie permetė virves. Traukiant virves jam iškrito ir nuskendo navigacija. Tie vyrai kažką sakė rusiškai, tačiau jis nesuprato. Tada jie nuėjo atgal ir ant pagrindinio kelio sutiko P. P. juos pavaišino vandeniu, kurį išsitraukė iš kuprinės. Toliau ėjo iki dviračių, dar kažkiek pavažiavo ir krūmuose paliko ryšulius. Palikę ryšulius vėl grįžo prie upės. Už penkių minučių pasirodę baltarusiai permetė virves, o jie atsitraukė dar po vieną ryšulį. Pinigų niekam nemokėjo. Pasiėmę ryšulius grįžo prie dviračių. Einant atgal toje pačioje vietoje sutiko P. Tada atgal jau ėjo trise, P. ryšulių nenešė. Nepriėjus dviračių buvo sulaikyti (t. 3, b.l. 71).
8. Kaltinamieji P. P., E. S. ir A. S. neginčija cigarečių gabenimo fakto ir jų sulaikymo aplinkybių, įvykio vietos apžiūrų metu ir foto nuotraukose esančių duomenų, nustatytos gabentų cigarečių vertės, tačiau nurodo, kad su asmeniu vardu Ž. tarėsi, kad jie gabens tokį cigarečių kiekį, kurio gabenimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, t. y., du tūkstančius pakelių. Kaltinamasis P. P. taip pat teigė, kad buvo įsitikinęs, jog E. S. ir A. S. gabens tik du tūkstančius pakelių cigarečių, tačiau apie kitus, papildomai rastus du tūkstančius pakelių cigarečių, jis nežinojo.
9. Tačiau teismas, įvertinęs kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų turinį, juos sugretinęs tarpusavyje, nelaiko šių paaiškinimų nuosekliais bei neįžvelgia pagrindo tikėti jais ir remtis visa jų apimtimi pirmiausia dėl to, kad jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant byloje esančius įrodymus, formuojant teismo vidinį įsitikinimą, tam tikrą reikšmę turi ir pirminiai įtariamųjų paaiškinimai, pateikti praėjus vienai dienai po jų sulaikymo. Šie jų paaiškinimai iš esmės skiriasi detalėse, prieštarauja vėlesniems ir kintantiems įtariamųjų paaiškinimams, todėl kaltinamųjų teisme duoti paaiškinimai negali būti laikomi nei nuosekliais, nei patikimais, nes akivaizdu, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui kaltinamųjų paaiškinimai palaipsniui buvo suderinti. Iš pirmųjų P. P., E. S. ir A. S. paaiškinimų matyti, kad asmens vardu Ž. jie nenurodė. Jie taip pat nepripažino aplinkybės, kad buvo gabenta 4000, o ne 2000 pakelių cigarečių, be to, neigė ką nors žinantys apie atrastus dviračius. Tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje suvokę, kad bylos duomenys patvirtina, kad buvo gabenami 4000 pakelių cigarečių, kaltinamieji E. S. ir A. S. pilnai pripažino kaltę. Reiškia kaltė pripažįstama formaliai, tik esant pakankamai įrodymų kaltei pagrįsti.
11. Nežiūrint į tai, kad kaltė yra pripažįstama, teismui kyla abejonės cigarečių gabenimo organizatoriaus vardu Ž. klausimu. Teismo vertinimu šis asmuo yra išgalvotas, siekiant nutylėti tikrąsias nusikaltimo aplinkybes. Iš pateiktų kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad jų nurodytų susipažinimo su Ž. aplinkybių neįmanoma patikrinti, nes kaltinamieji slepia draugų, per kuriuos galėjo susipažinti su Ž, duomenis. Kaltinamasis P. P., kuris pagal jo paaiškinimą su Ž. bendravo daugiausiai, negalėjo nurodyti Ž. sodo namelio, kuriame įrenginėjo lietaus nubėgimo sistemą, adreso. Paaiškinimas, kad negali prisiminti, nes paskui Ž. važiavo tamsiu paros metu yra neįtikinamas ir logiškai nepagrįstas. Jeigu P. P. ir atliko kokius nors darbus Ž. sodo namelyje, tai logiška, kad juos atliko šviesiu, o ne tamsiu paros metu, be to, darbai turėjo užtrukti galimai ne vieną dieną, į sodo namelį turėjo būti gabenamos medžiagos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas kaltinamasis nepateikė duomenų, susijusių su kontakto palaikymu su Ž. naudojant programėlę „Telegram“. Taip pat kyla abejonės tuo, kad Ž. surado P. P. ir E. S., kurie tarpusavyje yra pažįstami (abu atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose), patikėjo nepažįstamiems P. P. ir E. S. automobilį, radijo stoteles bei navigacijos įrangą. Duomenys apie tai, kur tiksliai turėjo būti nugabentos cigaretės, kas jas turėjo perimti, kaip turėjo būti atsiskaityta už cigarečių gabenimą, yra abstraktūs ir nekonkretūs, todėl taip pat neįtikinami.
12. Šių aukščiau teismo išdėstytų motyvų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į A. S. 2021-03-03 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotus paaiškinimais, kad sugrįžus su pirmais nešuliais sutiko P., kuris jiems davė atsigerti vandens. Tada palikę ryšulius krūmuose vėl grįžo prie upės. Paėmę antruosius nešulius ir vėl grįžę atgal, toje pačioje vietoje sutiko P. Einant trise buvo sulaikyti (t. 3, b.l. 71). Taigi teismo vertinimu šie paaiškinimai, kaip jau minėta aukščiau teismo išdėstytų motyvų kontekste dėl asmens vardu Ž., kartu vertinant parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus ir jos sudėtingumą, taip pat aplinkybes, kad kaltinamieji nuo pat pradžių neigė gabenę 4000 pakelių cigarečių, paneigia P. P. teiginius, kad jis nežinojo (nesuprato), kad bus gabenami 4000 cigarečių pakelių. Be to, pats faktas, kad P. P. buvo sulaikytas gabenantis tik 2000 pakelių cigarečių, nešalina jo atsakomybės pilna apimtimi, nustačius, kad nusikaltimo bendrininkai gabeno 4000 pakelių cigarečių.
13. Iš bylos medžiagos ir kaltinamojo akto matyti, kad prokuroras kaip įrodymus pateikia asmens kratos protokolus, kurių metu iš P. P., E. S. ir A. S. buvo paimti jų sulaikymo metu vilkėti drabužiai (striukės, pirštinės) (t.2, b.l. 65 – 70, 78, t. 3, b.l. 16, 55) bei specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų petnešų Nr. 3 rasti mikropluoštai, analogiški P. P. striukės audinio pluoštui (t.1, b.l. 67 – 78).
13.1. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasis šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Motyvuojamoji dalis
13.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-10-29 P. P. pateikė vyr. tyrėjui A. P. savo striukę. Tyrėjas, vadovaudamasis BPK 145, 146, 149, 179 straipsniais, surašė asmens kratos protokolą (t. 2, b. l. 78), kuriame nurodė, kad P. P. savo noru pateikė striukę. Taip pat nurodė, kad striukė kamufliažinės spalvos. Protokolą pasirašė tiek P. P., tiek vyr. tyrėjas A. P. Tačiau teisme apklaustas P. P. paaiškino, kad jis cigarečių nenešė, abejoja specialisto išvada bei nematė, kaip po asmens kratos buvo supakuota jo striukė. Šiuo nuteistojo paaiškinimu teismas neturi pagrindo abejoti.
13.3. BPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą.
13.4. Tyrėjo A. P. surašytame protokole nenurodyta, kaip ir kada buvo supakuota įtariamojo P. P. striukė (individualūs paketo požymiai, specialus paketas ar pan.) bei nenurodyta, kokie būtent paaiškinamieji užrašai buvo užrašyti. Protokolo tęsinyje buvo nurodyta tik paimtos striukės spalva, tačiau nebuvo užpildyta grafa nurodant užantspaudavimą ir pakuotės numerį. Teismas pažymi, kad paimti daiktai buvo pateikti tirti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, vėliau pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tirti pateikti objektai buvo supakuoti keturiose dėžėse (t. 1, b.l. 68 - 69), vienoje jų - Nr. 1, buvo P. P. asmens kratos metu paimta striukė, o dėžėje Nr. 4 buvo supakuoti 4 juodos spalvos polietileno plėvelės gabalai su petnešomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo P. P. striukė buvo įpakuota į protokole nenurodytą, individualų numerį (Nr. 1) turinčią, dėžę. Ant dėžės taip pat buvo protokole nenurodyti užrašai: Dėžė Nr. 1 2020-10-29 asmens kratos metu P. P. gim. (duomenys neskelbtini) paimta striukė. IT nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat uždėta etiketė su brūkšniniu kodu: „(duomenys neskelbtini) reg. Data: 2020-11-06. Be to, ant dėžės su P. P. striuke nebuvo nei tyrėjo, nei įtariamojo parašų. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vyr. tyrėjas A. P. 2020-10-30 apžiūrėjo keturis stačiakampius ryšulius, įvyniotus į juodos spalvos polietileno plėvelę, rastus ir paimtus apžiūrint įvykio vietą bei surašė apžiūros protokolą, kuriame nurodė, kad nuėmus juodos spalvos polietilenines plėveles su petnešomis, jos supakuotos į maišus tikslu atlikti pluoštinių medžiagų ekspertizę (t. 1, b.l. 42). Apžiūros protokolo tęsinyje nurodyta, kad plėvelė su petnešomis supakuota į dėžę Nr. 1 (t. 1, b.l. 43). Taigi iš šių duomenų matyti, kad tiek P. P. striukė, tiek plėvelė su petnešomis buvo supakuotos į dėžę Nr. 1, nors Lietuvos teismo ekspertizės centrui plėvelė su petnešomis buvo pateikta dėžėje Nr. 4. Be to, buvo nurodyta, kad plėvelė su petnešomis supakuota į maišus tikslu atlikti ekspertizę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į nurodytas skirtingas procesinių veiksmų ir daiktų įpakavimo datas.
13.5. Taigi teismas, įvertinęs gautus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytas esminis BPK pažeidimas - duomenys (P. P. rūbai) ir plėvelė su petnešomis paimti pažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimus, t. y., tinkamai ir aiškiai protokole neužfiksavus tyrimo veiksmo atlikimo rezultatų, kurie nekeltų jokių abejonių, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negali būti įrodymas.
14. Kiti byloje esantys ir teismo įvertinti duomenys tiek juos vertinant atskirai, tiek kartu, įrodo P. P., E. S. ir A. S. dalyvavimą jiems inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.
15. Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Vadinasi, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 199² straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
16. P. P., A. S. ir E. S. pagal 199² straipsnio 2 dalį kaltinami ir už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. spalio 28 d. apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, P. P. stebint vietovę ir saugant nusikaltimo bendrininkus E. S. ir A. S., E. S. ir A. S. nuvyko į tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą esančią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kur, neteisėtai įgijo 4000 pakelių cigarečių ,,Minsk capital MS“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 14036 eurų.
17. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna akcizais apmokestinamų prekių. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Tačiau šioje byloje esminės akcizais apmokestinamų prekių įgijimo aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo prekes, kas patvirtintų, kad jos visą laiką buvo kaltinamųjų žinioje, kur jos buvo laikomos ir pan., nenustatytos, todėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo faktas šioje byloje tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu prekių gabenimo faktu. Todėl laikytina, kad ši kaltinamojo akto dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas dėl akcizais apmokestinamų priekių įgijimo yra nekonkretus ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Tuo tarpu neginčijamas konstatavimas, kad P. P., A. S. ir E. S. gabeno akcizais apmokestinamas prekes, tačiau tai savaime nereiškia, jog būtent jie įgijo šias prekes. Minėta, kad BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
18. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Dėl to teiginiai, kad P. P., A. S. ir E. S. įgijo akcizais apmokestinamas prekes šalintini iš kaltinimo.
19. Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad veikiant bendrininkų grupėje buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, t. y., buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kiekvienas bendrininkų grupės narys atliko tam tikrą vaidmenį – E. S. ir A. S. veikė kaip vykdytojai, P. P. - kaip padėjėjas, kuris veikos darymo metu žvalgė ir saugojo nusikalstamos veikos darymo vietos apylinkes stebėdamas, ar neatvažiuoja valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. P. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimas
20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes. Nustatydamas bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į BK 61 straipsnio nuostatas, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
21. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
22. Teismas nepripažįsta, kad kaltinamųjų P. P., E. S. ir A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamieji duodami paaiškinimus teisme pripažino esmines nusikaltimo aplinkybes ir gailėjosi, tačiau akivaizdu, kad jie dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik dėl surinktų įrodymų, todėl šis jų prisipažinimas nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
23. Atsižvelgiant į kiekvieno bendrininko darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį bei bendrininkavimo sudėtingumą teismas kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta aplinkybę, kad jie veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamieji P. P. ir E. S. anksčiau teisti už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
24. Kaltinamasis P. P. padarė sunkų nusikaltimą būdamas tris kartus teistas už sunkius nusikaltimus – plėšimą ir du kartus už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, administracine tvarka, po to, kai 2019-09-18 buvo paleistas iš Vilniaus PN atlikęs bausmę, nebaustas (t. 2, b.l. 8 – 10), nuo 2019-10-31 dirba UAB „S.“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 155), įgijo vidurinį išsilavinimą ir kelia kvalifikaciją (t. 3, b.l. 156, 157), moka skolas (t. 3, b.l. 158), 2021-06-26 priėmė santuokos sakramentą (t. 3, b.l. 171). Duomenų, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio būtų padaręs kitų teisės pažeidimų, nėra. Iš esmės tai rodo, kad P. P. nors ir turi sukūręs socialinius ryšius, tačiau jų nesiekia išsaugoti, nes nusikalsta jau ketvirtą kartą, veikiant bendrininkų grupe, be to, naują sunkų nusikaltimą padarė praėjus kiek daugiau nei metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, todėl pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudą, nėra. Pažymėtina, kad padarant nusikalstamą veiką buvo pasiskirstyta vaidmenimis, veikos padarymui buvo kruopščiai pasiruošta, buvo pasirūpinta navigacija bei radijo ryšio stotelėmis siekiant užtikrinti sklandų nelegalių prekių gabenimą ir įspėti vieni kitus pasirodžius pasienio pareigūnams. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Taigi įvertinęs visas šias aplinkybes teismas nustato P. P. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
25. Kaltinamasis E. S. padarė sunkų nusikaltimą būdamas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai ir teisingumui, administracine tvarka, po to, kai 2020-01-17 buvo paleistas iš Vilniaus PN atlikęs bausmę, nebaustas (t. 2, b.l. 105), mokosi (t. 3, b.l .135, 136, 172), dengia įsiskolinimus (t. 3, b.l. 138 – 141, 173 - 174), gyvena su sugyventine, kuri laukiasi (t. 3, b.l. 137). Duomenų, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio būtų padaręs kitų teisės pažeidimų, nėra. Iš esmės tai rodo, kad E. S. nors ir turi sukūręs socialinius ryšius, tačiau jų nesiekia išsaugoti, nes nusikalsta jau vienuoliktą kartą, veikiant bendrininkų grupe, be to, naują sunkų nusikaltimą padarė praėjus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, todėl pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudą, nėra. Pažymėtina, kad padarant nusikalstamą veiką buvo pasiskirstyta vaidmenimis, veikos padarymui buvo kruopščiai pasiruošta, buvo pasirūpinta navigacija bei radijo ryšio stotelėmis siekiant užtikrinti sklandų nelegalių prekių gabenimą ir įspėti vieni kitus pasirodžius pasienio pareigūnams. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Taigi įvertinęs visas šias aplinkybes teismas nustato E. S. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
26. Tačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.
27. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas būtų vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamą veiką padariusių P. P. ir E. S. elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Todėl vertinant šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį jiems paskirtos bausmės. Teismo vertinimu, kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jų asmenybę ir siekiant išsaugoti turimus socialinius ryšius, galimas kaltininkus izoliuojant nuo visuomenės daug trumpesniam, nei jiems skirtinas bausmės laikas. Teismo manymu, kaltinamajam P. P. vienerių metų laisvės atėmimo laikas, o kaltinamam E. S. šešių mėnesių laisvės atėmimo laikas padarys pakankamą poveikį, kad jie suvoktų ir dar kartą apgalvotų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principą.
28. Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba UAB „M. S.“ automobilių mechaniku (t. 3, b.l. 149), turi didelę šeimą (t. 3, b.l. 150), byloje duomenų, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio būtų padaręs teisės pažeidimų, nėra. Atsižvelgiant į paminėtus A. S. charakterizuojančius duomenis, į jo turtinę padėtį, sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę ir galimybes įvykdyti paskirtą bausmę, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant A. S. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytam dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. turi didelę šeimą, išlaiko 4 vaikus, tikslinga baudos sumokėjimo terminą nustatyti didesni nei du mėnesiai.
Dėl konfiskuotino turto
29. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
30. Kaltinamieji nusikaltimo darymui panaudojo dviračius ir radijo stoteles, todėl šie daiktai teismo nuosprendžiu konfiskuojami laikantis BK 72 straipsnio 2 dalies bei BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.
Dėl proceso išlaidų
31. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Proceso išlaidas sudaro ir daiktų laikymo išlaidos bei kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 105 straipsnio 5, 6 punktai).
32. Šiame baudžiamajame procese buvo patirtos tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjų atstovavimo kaltininkams išlaidos.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje akcentuojama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslas yra užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia ir kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Valstybė tokią teisinę pagalbą teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus (LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A-4896-261/2020, 2016 m. sausio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2138-552/2016, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-822-1082/2011 ir pan.).
34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie turi finansinių galimybių apmokėti gynėjo dalyvavimo išlaidas, jas atlygintų ir būtino gynėjo dalyvavimo atveju. Manytina, kad minėta nuostata atitinka teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą principų turinį, kadangi, pirma, asmuo visais atvejais savo gynyba gali pasirūpinti savarankiškai sudarydamas privatų susitarimą su advokatu, o valstybės garantuojama teisinė pagalba skiriama tik, kai asmuo nėra pasikvietęs savo gynėjo, antra, valstybės patirtų būtino gynėjo dalyvavimo išlaidų atlyginimo nuostata taikoma tik tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas kaltu, trečia, išlaidų atlyginimas klausimas yra susietas su nuteistojo turtine padėtimi.
35. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. EŽTT pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.
36. Kaltinamųjų P. P. ir A. S. turtinė padėtis tiek šiuo metu, tiek ateities požiūriu, leidžia iš jų priteisti proceso išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti P. P. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, iš dalies atidėti P. P. paskirtos bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti P. P. įpareigojimą pradėti dirbti per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dvejus metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020-10-29 iki 2020-10-30.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, P. P. suimti.
Pripažinti E. S. kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, iš dalies atidėti E. S. paskirtos bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti E. S. įpareigojimą pradėti dirbti per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020-10-29 iki 2020-10-30.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, E. S. suimti.
Pripažinti A. S. kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 200 MGL (10 000 EUR) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020-10-29 iki 2020-10-30, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (100 EUR) dydžio baudai ir laikyti jį galutinai nubaustu 9900 (devynių tūkstančių devynių šimtų) EUR bauda.
Baudos sumokėjimo terminą nustatyti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Sunaikinti juodos spalvos polietileno plėveles su petnešomis, saugomas VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Konfiskuoti dviračius „V.“, „M.“, dvi radijo ryšio stoteles „Owouxun KG-816“, saugomas VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Grąžinti striukes teisėtiems savininkams – P. P., E. S. ir A. S., o šiems atsisakius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Išieškoti 353, 88 Eur iš kaltinamojo A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Išieškoti 270 Eur iš kaltinamojo P. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.