Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimas į teismo posėdį atsakovei A. K. įteiktas asmeniškai. Todėl, teismas vertina, kad atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atsakovės prašymas atidėti bylą, pateikiant teismui dokumentus, patvirtinančius negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, nebuvo gautas, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas A. K. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovės šeima yra žinoma nuo 2015-09-22 dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. A. K. turi penkis vaikus: M. V., gim. (duomenys neskelbtini), l. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-07-02 šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas, sudaromi pagalbos šeimai planai, teikiamos socialinės paslaugos.

5. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimu patvirtinta atsakovės A. K. A. K. taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovės A. K. vaikų I. ir K. K., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K., gyv. (duomenys neskelbtini).

6. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-02 sprendimu neterminuotai apribota A. K. motinos valdžia į sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko globėju paskirtas Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė", ten pat nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta. Skyriaus žiniomis, vaiko poreikiais mama nesidomi, vaikas pats mamai skambina telefonu, prašo jį aplankyti, mama prižada, tačiau pažadų nevykdo. To pasekmė būna vaiko susierzinimas, kylantys agresijos priepuoliai. Nuo 2018-06-08 iki 2020-06-07, M. V. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

7. Atsakovės A. K. sūnus, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), paimtas iš jam nesaugios aplinkos, surašius paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktą (2018-04-06, Nr. TV12-64). BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktoriaus 2018-04-06 įsakymu Nr. IKP-34 „Dėl intensyvios krizių įveikimo pagalbos" vaikui, A. K. buvo teikiama krizių įveikimo paslauga BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Socialinės priežiūros ir globos skyriuje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-20 įsakymu Nr. AD-1975 vaikui, A. K. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas", Ozo g. 37, Vilnius, globos vieta budinčio globėjo gyvenamojoje vietoje.

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-47-328/2021 A. K. buvo laikinai apribota motinos valdžia į sūnų A. K. Klaipėdos apygardos teismas 2021-09-30 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vaiko nuolatine globėja Klaipėdos apylinkės teismo 2021-12-15 nutartimi paskirta R. R. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6615-911/2023 nuolatiniu A. K. globėju paskirtas ir V. R.

9. Klaipėdos apylinkės teismui 2021-05-24 sprendimu laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią į sūnų A. K., atsakovės šeimai ir toliau teikiamos socialinės paslaugos, sudaromi pagalbos šeimai planai, nes šeimoje auga mažametis E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2023-04-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-105-998/2023 A. K. pareiškimo dėl vaiko grąžinimo į šeimą netenkino ir paliko galioti 2021-05-24 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą dėl laikino motinos valdžios ribojimo. Nagrinėjant bylą dėl vaiko grąžinimo į šeimą 2022 m. rugpjūčio 16 - rugsėjo 15 d. buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, ekspertizės akto Nr. 103MS-174/2022. Teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertų išvados bei kiti surinkti įrodymai lėmė, jog teismo sprendimu vaikas nebuvo grąžintas į šeimą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

11. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančią priemonę – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

12. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

13. Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, jog vaiko situacija po teismo sprendimo negrąžinti vaiko į šeimą nepasikeitė, atsakovė po teismo sprendimo nustojo domėtis sūnumi A., atsakovė motinos valdžios neįgyvendina dėl jos pačios kaltės ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.

14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi vaiko A. K. psichologinei ir psichinei būsenai nustatyti skyrė psichologinę - psichiatrinę ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. - rugsėjo 15 d. ekspertizės aktą Nr. 103MS-174/2022, kuriuo pateikė išvadą, kad vaiko perkėlimas į biologinės motinos šeimą neatitinka vaiko interesų ir jo poreikių. Geriausiai vaiko poreikius atitinka gyvenimas kartu su globėjais R. R. ir V. R. bei reguliarus bendravimas su biologinės motinos šeima. Akte taip pat pateikta išvada, kad vaikas A. K. nesuvokia, jog jis ruošiamas perkelti iš globėjų šeimos į biologinės motinos šeimą. Tarp A. K. ir jo biologinės mamos yra susiformavę paviršutiniški, nepastovūs socialiniai ir emociniai ryšiai, vaikas ją pažįsta, bet pamiršta jos vardą, nepasiilgsta, suvokia ją daugiau kaip žaidimų partnerę, o ne globos ir rūpinimosi šaltinį; vaiko prieraišumas prie jo biologinės motinos nėra susiformavęs, motinos vadovavimo vaikui stilius vertintinas kaip nenuoseklus ir greičiau netinkamas, neatitinkantis vaiko individualių ypatumų bei poreikių.

15. Pateikta medžiaga nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-04-17 sprendime pažymėjo, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad paskirta globėja vaiku rūpinasi tinkamai, kad vaikas gauna visą reikalingą pagalbą, rūpinimąsi jo visaapimančiu vystymusi, lavinimu, auklėjimu, sveikatos būkle. Bylos ir liudytojų duomenis, vien tik globėjos dėka vaiko raidos atsilikimas yra sumažėjęs, jo sveikata geresnė. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. K. interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos R. R. šeimoje.

16. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

17. Surinktų duomenų visuma nustatyta, jog teigiamų pokyčių atsakovės veiksmuose ir elgesyje nenustatyta, A. K. ir jo biologinės mamos yra susiformavę paviršutiniški, nepastovūs socialiniai ir emociniai ryšiai, vaikas ją pažįsta, bet pamiršta jos vardą, nepasiilgsta, suvokia ją daugiau kaip žaidimų partnerę, o ne globos ir rūpinimosi šaltinį; vaiko prieraišumas prie jo biologinės motinos nėra susiformavęs, motinos vadovavimo vaikui stilius vertintinas kaip nenuoseklus ir greičiau netinkamas, neatitinkantis vaiko individualių ypatumų bei poreikių. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė elgesys pasikeitė, atsakovė visiškai jokių išvadų nepadarė, elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų palaikyti artimą ir glaudų ryšį su vaiku. Socialiniams darbuotojams bendradarbiaujant su atsakovės šeima buvo dedamos pastangos motyvuoti atsakovę pokyčiams, keisti neigiamas nuostatas teikiamai pagalbai ir motyvuoti pozityviems pokyčiams dėl darbinės veiklos, įsitraukimo į vaiko ugdymą, tačiau realių pokyčių nėra įvykę, priešingai, nustatyta, kad atsakovė negeba pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamų bei saugių gyvenimo sąlygų, todėl spręstina, kad atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nėra. Laiko tarpas, kuris buvo skirtas vaiko motinai pakeisti savo elgesį, atkurti ryšį su vaiku, susitvarkyti buitį, neišnaudotas tinkamai. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip motinos pareigų nevykdymas.

18. Iš bylos duomenų matyti, jog kitos priežastys, dėl kurių vaikui jau yra nustatyta nuolatinė globa, nėra pasikeitusios ir nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu pokyčiai įvyks, todėl šiuo metu vaikui nėra galimybių grįžti į šeimą, nepaneigtos ir kitos aplinkybės dėl išlaikymo nemokėjimo, bendravimo su vaiku stokos. Teismas pažymi, jog atsakovė net neatvyko į šios bylos nagrinėjimą, nors apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Byloje nustatytas tėvų pareigų nevykdymas, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingu vaiko interesams (CK 3.159 straipsnis) ir sudaro pagrindą taikyti motinos valdžios apribojimą.

19. Nustatytas atsakovės elgesys yra priešingas vaiko interesams, todėl ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį sūnų tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

20. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovė įrodys, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

21. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

22. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

24. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.