Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2024 m. vasario 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu nuspręsta į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 21 d. 19.47 val. iki 2022 m. birželio 23 d. 13.55 val.

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti, nuteistajam M. R. paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas T. D., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista R. J., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 13 d., laikotarpyje nuo 19.42 val. iki 19.50 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), iš T. D. už piniginį atlygį – 50 Eur sutiko priimti ir priėmė T. D. su savimi turėtą elektrinį paspirtuką „MI ELECTRIC 1S XIAOMI“ ir iš karto po to, toje pačioje vietoje, už T. D. perduotus 50 Eur pasiūlė šiam iš jo nusipirkti psichotropinių medžiagų, o T. D. sutikus, neteisėtai T. D. už 50 Eur pardavė šešias "ekstazi" tabletes, kuriose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA.

2. Be to, M. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 22 d., turėdamas tikslą platinti, R. J. gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,049 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,334 g. psichotropinės medžiagos – MDMA bei didelį kiekį – 921,04 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo nuo 11,3% iki 11,9 %, kol šias, turint tikslą platinti neteisėtai laikytas psichotropines medžiagas ir didelį kiekį narkotinių medžiagų 2022 m. birželio 22 d., laikotarpyje nuo 00.01 iki 01.23 val., kratos metu rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendį nuteistojo M. R. atžvilgiu bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, kurią bendrinti su bausme paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę bausmę mažinti 1/3.

3.1. Apeliaciniame skunde apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bausmės skyrimo, jos individualizavimo ir BK 54 straipsnio nuostatų taikymo bei teigia, jog BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-98-1073/2019 ir 2K-449-942/2016).

3.2. Mano, jog apeliantui nepagrįstai taikoma, kad jis yra recidyvistas, nes Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir bausmę atliko, todėl mano, jog teistumas pasibaigė su realios bausmės atlikimu, todėl nepagrįstai taikoma ir sunkinanti aplinkybė.

3.3. Teigia, kad pripažindamas atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininko nuoširdų gailestį ir prisipažinimą — teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad apeliantas tuo metu ir pats vartojo narkotines medžiagas ir tai, jog laikė didelį kiekį jų, neturėjo tikslo jų visų platinti. Sutinka, jog sunkaus nusikaltimo padarymas neatleidžia teismo nuo pareigos nuteistajam skirti teisingą bausmę. Sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia teisines pasekmes, bet nepašalina galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju nėra prašymo skirti kitos bausmės rūšies, tačiau prašoma taikyti išskirtines bausmės skyrimo nuostatas dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

3.4. Nurodo, kad teismas nuosprendyje niekur nepasisakė ir dėl to akivaizdžiai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o būtent neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rūšies. Atlikę tyrimą specialistai nustatė ir teismas pripažino, kad M. R. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga kanapėmis (antžemine jų dalimi). Suprantama, kad neteisėtas narkotinių medžiagų disponavimo užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos veiklos kryptis, tačiau neatsižvelgė į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, kad disponavimas kanapių antžemine dalimi (taip vadinama „žole“) yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos, valstybėse. Be abejo, tokia aplinkybė savaime nemenkina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau yra ypatingai reikšminga įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir aktualiją laikotarpiui, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl ko realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė, kuri būtų reikalinga ir pateisinama visuomenės lūkesčiais tinkamam nusikaltimą padariusio asmens nubaudimui.

3.5. Teigia, kad priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę teismas netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė į kaltininko jau patirtas represinio poveikio priemones, į M. R. taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes. Jau minėta, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neturėjo ne tik jokios ekonominės naudos ar kito teigiamo poveikio, bet tik neigiamas pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai asmenį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai. Jau vien dėl to teisingai taikant baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) ir paskyrus teisingumo principui neprieštaraujančią kitą bausmę asmuo susilauktų tokio poveikio, kuris daugiau nei akivaizdžiai būtų pakankamas bausmės tikslų ir jos paskirties reikšmingam įgyvendinimui. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pats bausmės neišvengiamumo faktas, jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės griežtumo taikymas yra tinkamas asmens nubaudimas.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, asmens susiformuotą kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, padarytas jo ryžtingas išvadas, visas šias aplinkybes vertinant be išskirtinio pranašumo, ne atsietai bet reikšmingai jungiant į visumą, kartu atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas, yra pagrindas pripažinti, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu M. R. buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos minėtos šiame procese akivaizdžiai egzistuojančios išimtinės aplinkybės, dėl to paskirta neteisinga bausmė dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje (BPK 328 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Pagal sankciją paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės. Tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra įstatymo pagrindas priimtą nuosprendį apelianto atžvilgiu pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieštaraujančią švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

4. Atsiliepimų į nuteistojo M. R. apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistojo M. R. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Kerys prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. R. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės nuteistajam M. R. dydį ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

7. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas M. R. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikė.

8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

11. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.).

12. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

13. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

Dėl nuteistajam M. R. paskirtos bausmės

14. BK 260 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo pripažinimą kvalifikuotu (šio straipsnio 2 dalis) lemia narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponuojama, didelis kiekis. Kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintomis rekomendacijomis su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais (toliau – ir Rekomendacijos). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat suvokia jų kiekį ir pan. Teismų praktika formuojama tokia linkme, kad nebūtina įrodinėti kaltininko tikslaus žinojimo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, koks jų kiekis, koncentracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-89/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-496/2014). Tačiau taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis būtina nustatyti kaltininko tikslą – parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. kaltininkas perduoda kitų asmenų dispozicijon toliau jas platinti ar vartoti. Toks tikslas įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tai gali patvirtinti tai, kad kaltininkas pats jų nevartoja, suponuoja dideliu šių medžiagų kiekiu, pas jį randama žaliavų, medžiagų, aparatų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, laktozės, kuri naudojama šių medžiagų koncentracijai sumažinti ir bendram medžiagos kiekiui padidinti, svarstyklės ar kitų platinimą patvirtinančių daiktų. Tikslo platinti buvimą taip pat paliudija narkotinių ar psichotropinių medžiagų supakavimas į dozes, narkomanų parodymai, iš ko jie įgyja minėtas medžiagas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-426-507/2016).

15. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo skundžiamą nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės pakeisti ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, sušvelninti. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad apeliantas tuo metu ir pats vartojo narkotines medžiagas ir tai, jog laikė didelį kiekį jų, neturėjo tikslo jų visų platinti. Be to, teismas neatsižvelgė į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, kad disponavimas kanapių antžemine dalimi (taip vadinama „žole“) yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos, valstybėse. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

15.1. Kad nuteistasis M. R. užsiėmė psichotropinių ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) platinimu, pripažino ir pats nuteistasis, tai patvirtino ir kita šioje baudžiamojoje byloje nuteistoji R. J., Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir jų priedai, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus M. R. nurodė, kad į R. J. butą atsinešė 1 kg kanapių (antžeminių dalių), kurias susvėrė po 2 gramus ir visur suslėpė, tačiau apie tai jis R. J. nieko nesakė, nes ji nebūtų sutikusi, kad jos bute būtų laikomas toks didelis kiekis narkotinių medžiagų (7 t., b. l. 95-100). Analogiškas aplinkybes nurodė ir R. J., kuri parodė, kad žinojo tik apie paketėlius, kurie buvo spintelėje, nes M. R. buvo pasakęs, kad ten yra narkotinės medžiagos asmeniniam vartojimui, o dėl kitų rastų paketėlių jai buvo šokas (7 t., b. l. 95-100). Kaip matyti iš 2022 m. birželio 22 d. kratos protokolo savanoriškai pateiktų objektų apyrašo, R. J. kratą atliekantiems pareigūnams savanoriškai nurodė, jog virtuvės spintelės trečioje lentynoje yra narkotinė medžiaga – kanapės, o antroje lentynoje – elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 158-161). Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimu centro 2022 m. liepos 19 d. specialisto išvados matyti, kad savanoriškai R. J. pateiktos medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 13,584 g. Taip pat iš minėto kratos protokolo ir kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašo matyti, kad R. J. buto virtuvėje esančiame „AEG“ šaldytuvo šaldiklio skyriuje buvo rastas baltos spalvos maišelis su 5 folijos paketais, o svetainėje esančioje spintelėje buvo rastas užspaudžiamas polietileninis paketas su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimu centro 2022 m. liepos 19 d. specialisto išvada patvirtina, jog minėtos rastos medžiagos buvo narkotinės – kanapės (antžeminės dalys), bendra masė 907,456 g. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad M. R. įgytas ir laikomas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) buvo skirtas platinimui, ne asmeniniam vartojimui, kadangi apie dalį, paliktą asmeniniam vartojimui, M. R. buvo pasakęs R. J., o apie likusią dalį R. J. žinoma nebuvo.

15.2. M. R. nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo yra pripažintas kaltu ir nuteistas, padarė Lietuvos Respublikoje. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus už disponavimą kanapių antžemine dalimi gresia baudžiamoji atsakomybė, tokia veika nėra dekriminalizuota. Todėl tai, kad, kaip teigia nuteistasis, disponavimas antžeminėmis kanapių dalimis, nėra uždraustas kažkuriose kitose pasaulio ar Europos Sąjungos šalyse, nedaro jo veikos nenusikalstama ar mažiau pavojinga. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. R. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir už tai skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi nacionaliniais teisės aktais, o ne kitose šalyse galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais disponavimą antžeminėmis kanapių dalimis.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta, taip pat į M. R. charakterizuojančius duomenis, kad jis yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, praeityje teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už kurių padarymą M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

17. Teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti M. R. už jo įvykdytą BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, kuri apeliantui buvo subendrinta su už jo įvykdytą 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir pritaikant apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą, jas sudedant iš dalies, o ne visiškai. Be to, galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis.

18. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo M. R. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė nuteistojo M. R. asmenybės bei jo padarytų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių ar kitų išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam M. R. būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę.

Dėl nuteistojo M. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors kaltinamajame akte nurodyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras nurodė, kad M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis M. R. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, todėl pripažino M. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir bausmę atliko, todėl mano, jog teistumas pasibaigė su realios bausmės atlikimu, todėl nepagrįstai taikoma ir sunkinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu.

19.1. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, M. R. paskutinį kartą nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1871) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei jam skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 13 MGL dydžio (489,58 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams.

19.2. Telšių rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi M. R. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. 2020 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, neatlikus 1 mėnesio 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, su intensyvia priežiūra. 2020 m. spalio 30 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus. Laikytina, kad nuo tos dienos M. R. yra realiai atlikęs jam paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19.3. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1871) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

19.4. Kadangi, kaip minėta anksčiau, M. R. realiai paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikomas atlikęs 2020 m. spalio 30 d., nuteistajam teistumas išnyko 2023 m. spalio 30 d., t. y. po BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyto 3 metų termino. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. R. nusikalstamas veikas, už kurias yra pripažintas kaltu ir nuteistas, padarė 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. birželio 22 d., vadinasi, neišnykus teistumui, o pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

20. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nuteistajam M. R. paskirta bausmė atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ji yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas jame išdėstytais argumentais netenkinamas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.