- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- 1-2789-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 21 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet ties degaline „Neste“, Žirmūnų g. 68B, Vilnius, pašaliniams asmenims dėl minėto automobilio vairuotojo sukeltų eismo įvykių iškvietus policijos pareigūnus, pastariesiems pristačius vairuotoją į ligoninę, vairuotojo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. Ž., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad automobilis priklauso jam. Įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 21 val., jis vairavo išgėręs. Tuo metu buvo stresinė situacija, jo sugyventinė buvo po avarijos, kraujas į smegenis išsiliejo, ir jis sode išgėrė su kaimynu. Ryte dar išgėrė, jam prisisapnavo, kad sugyventinei blogai. Jis neturi kaip paaiškinti, kodėl važiavo, jam pasirodė, kad kažkas yra blogai, buvo pasimetęs, daugiau nieko paaiškinti negali. Nepamena, kur važiavo, ne dėl to, kad išgėręs, nors alkoholis irgi paveikė, tačiau tuo metu jam buvo daug streso ir negali paaiškinti, kur važiavo. Nepamena, ar buvo sustabdytas ties degaline. Nepamena ir to, kad būtų sukėlęs eismo įvykius. Jam tyrėja pasakė, kad jis pakeliamą užtvarą užkliudė, jis nieko negali pasakyti, nes neprisimena. Jo automobilis buvo apgadintas. Jis daug metų vairuoja, dar nėra taip buvę, kad sėstų už vairo išgėręs. Nuo alkoholio jis nėra priklausomas, nėra gydytas. Neneigia, kad gėrė tą dieną, buvo sugyventinės sode, ir visą dieną gėrė, nes ji buvo ligoninėje po avarijos. Gėrė su kaimynu degtinę, išgėrė 0,5 litro degtinės, naktį baigė gerti, ryte atsikėlė ganėtinai vėlai, jau buvo diena, ir dar išgėrė, paskui pamiegojo, tada antroje dienos pusėje apie 14 val., gal truputį vėliau, dar alaus gėrė, išgėrė dvi skardines. Sulaikytas buvo apie 21 val., jam buvo nustatytos 2,49 promilės alkoholio. Jam nedaug reikia išgerti, jo organizme ilgai laikosi alkoholis. Jis buvo apsvaigęs, bet niekada nesusidūrė, kad tiek pripūstų. Jis atsimena, kad važiavo į ligoninę tikrintis girtumo, nes negali tiek išpūsti, kiek reikalauja alkotesteris, taip yra po širdies operacijos. Automobilyje jis negėrė, butelis automobilyje buvo iš anksčiau. Pareigūnams jis pasakė, kad nieko negėrė, nes pasimetė. Savo poelgį jis vertina baisiai, pasielgė kvailai, negali sau atleisti, gailisi. A. M. yra jo sugyventinė, jie gyvena (duomenys neskelbtini) metų kartu. Tuo metu A. M. buvo (duomenys neskelbtini) po avarijos, buvo daug neaiškumo dėl jos sveikatos, dėl to ir gavosi tokia stresinė situacija. Daugiau jis taip nesielgtų, tai pamoka visam gyvenimui.
Kaltinamasis S. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. 2022 m. rugsėjo 16 d., nuo 15 val. iki 2022 m. rugsėjo 17 d., 1 val. nakties, kartu su savo kaimynu gėrė degtinę „Sobieski“, išgėrė apie 1 litrą degtinės. O 2022 m. rugsėjo 17 d., atsikėlęs, apie 11 val. išgėrė 0,35 l talpos butelį degtinės. O apie maždaug 14 val. išgėrė dvi 0,5 litro talpos skardines alaus, 5 laipsnių stiprumo, tačiau pavadinimo neprisimena. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tačiau jau buvo tamsu, sėdo į savo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, ir vienas važiavo link kavinės, kuri randasi Žirmūnų g., tačiau tikslaus jos adreso ir pavadinimo nežino. Atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, kurios adreso nežino, tačiau tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytas adresas, ir, prisiparkavęs prie šaligatvio, sustojo. Tuomet pamatė, kad kavinė nedirba, todėl sėdo atgal į mašiną ir pradėjo važiuoti iš aikštelės, ir neatsimena, ar atsitrenkė į šlagbaumą, ar ne, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo atsitrenkti. Pamena, kaip išlipo iš mašinos ir kažkoks vyras paprašė jo atiduoti savo mašinos raktelius. Ir jis savo noru jam juos atidavė. Jo mašinoje buvo 0,2 litro talpos alkoholio butelis, tačiau nori paminėti, kad įvykio dieną jo negėrė. Šis butelis jo mašinoje buvo dar kelios dienos prieš įvykį. Toliau pamena, kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Jie alkotesteriu tikrino jo girtumą, jam atrodo, pūtė apie tris kartus, tačiau neįpūtė dėl to, kad pas jį (duomenys neskelbtini) buvo padaryta operacija dėl (duomenys neskelbtini). Operacijos metu per širdį į plaučius buvo vedamas zondas, todėl jo plaučiai dabar yra silpni, med. dokumentus pateiks. Dėl to nesugebėjo įpūsti į alkotesterį oro. Tuomet pareigūnams pasakė, kad jie jį vežtų į ligoninę, kad iš kraujo būtų nustatyta etilo alkoholio koncentracija kraujyje, kadangi žinojo, jog nesugebės įpūst į alkotesterį. Pareigūnai jį išvežė į Lazdynų ligoninę ir iš ten jam buvo paimtas kraujas. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, suprato, kad pasielgė neteisingai vairuodamas transporto priemonę neblaivus (b. l. 62, 87).
Kadangi kaltinamasis S. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Liudytojas H. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 21.10 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 68B, su drauge ėjo namo Žirmūnų gatve ir išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė, kaip „TOYOTA AVENSIS“ automobilis atsitrenkė į įvažiavimo į teritoriją šlagbaumą pakelėje priekine automobilio dalimi. Stebėjo minėtą automobilį, girdėjosi variklio gazavimo garsas, kaip suprato, vairuotojas bandė įjungti atbulinę pavarą, bet galimai buvo įjungęs laisvą pavarą, ir todėl kilo variklio apsukos. Vairuotojui pavykus įjungti atbulinį bėgį, automobilis pajudėjo ir automobilio galine dalimi atsitrenkė į mėlynos spalvos „SEAT“ automobilį, tada truputį pavažiavo į priekį ir sustojęs užgesino automobilio variklį. Tada jis (H. J.) priėjo ir pamatė, kaip iš minėto „TOYOTA AVENSIS“ automobilio išlipa apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, 1,70 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais, vilkintis tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos džinsais. Vairuotojas iš automobilio išlipo svirduliuodamas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jam priėjus prie vairuotojo, vairuotojo paprašė atiduoti automobilio raktelius, ką vyras ir padarė. Jam pasiėmus vairuotojo raktelius, vairuotojas paprašė neskambint į policiją. Kalbant iš vyro burnos sklido alkoholio kvapas, vyras kalbėjo nerišliai. Paprašė vyro duoti jam vyro jo telefono numerį, nes norėjo žinoti vyro kontaktus, jei vyras bandys pabėgti. Vyras žodžiu jam padiktavo savo telefono numerį. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Vyras dar sakė, kad vartojo vaistus, bet tiesiogiai neprisipažino, kad yra neblaivus. Dar vyras iš automobilio salono vidaus, prie pavarų svirties pasiėmė gulinčią mažos talpos, tuščią, alkoholio, taip vadinamą „fleškutę“. Alkoholinio gėrimo pavadinimo neprisimena, tik žino, kad tik tokiuose buteliukuose yra pardavinėjami alkoholiniai gėrimai. Kur vėliau vyras padėjo tą minėtą alkoholinio gėrimo buteliuką, nežino. Jis vyrui pasakė „kaip jūs galite būti blaivus, jei su savimi automobilyje turite tuščią alkoholio buteliuką?“, vyras atsakė, kad čia ne jo, o jo draugės. Nuo pat automobilio „TOYOTA AVENSIS“ (šiuo metu valstybinio numerio jau neatsimena) atsitrenkimo į šlagbaumą pakelėje vyrą matė visą tą laiką iki kol atvyko pareigūnas, vyras nebuvo dingęs iš jų akiračio. Vyras su jais bendravo ramiai ir nebandė šalintis iš įvykio vietos. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė minėtą vyrą. Kaip matė, vyras negalėjo įpūsti į alkoholio matuoklį, galimai dėl savo neblaivumo, o vėliau pradėjo sakyti, kad jam yra bloga, pastoviai kosėjo, tai atrodė perdėtai ir vaidybiškai (b. l. 44).
Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 21.22 val., dirbant kartu su kolega E. M., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad prie degalinės „Neste“, esančios adresu Žirmūnų g. 68B, Vilniuje, aikštelėje, automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus ir pranešėjas iš jo atėmė raktelius. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo H. J.. Jis buvo su savo drauge, tačiau jos duomenų nenustatė. Jie stovėjo šalia automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šio automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. Ž., taip pat buvo šalia šio automobilio. Pranešėjas H. J. jiems davė minėto automobilio raktelius ir paaiškino, kad jis gatve ėjo su savo drauge ir pastebėjo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris aikštelėje važinėjo pirmyn atgal, tuomet atsitrenkė į ten esantį pakeliamą užtvarą ir pavažiavęs atgal dar atsitrenkė ir į kitą šalia stovėjusį automobilį. Pranešėjas nurodė, kad kai priėjo prie automobilio, už vairo sėdėjo vyras, kuris dabar ir stovi šalia minėto automobilio. Kaip ir minėjo, tai buvo S. Ž.. Todėl pranešėjas iš jo buvo paėmęs mašinos raktelius. Toliau jiems S. Ž. atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo jautėsi labai stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, S. Ž. nurodė, kad vartojo arba ryte, po to sakė, kad dieną prieš tai. Jis keitė parodymus. Tuomet jie su alkotesteriu norėjo patikrinti jo girtumą. S. Ž. neatsisakė, tačiau tik pridėjus alkotesterį prie jo burnos, jis tai neapžiodavo vamzdelio, tai pūtė ne iki galo. Matėsi, kad jis akivaizdžiai meluoja, specialiai bando neįpūsti. Kai tik jie nuo jo atsitraukdavo, jis vaikščiodavo prie savo automobilio ir atrodė, kad jam viskas gerai, bet kai tik prieidavo prie jo su alkotesteriu, jis iš karto pradėdavo dusti, kosėti, sakyti, kad jam astma ir pan.. Jis vis reikalavo vežti jį namo išgerti vaistus. Tačiau S. Ž. akivaizdžiai melavo, matėsi, kad jis vaidina, jog kosėja bei dūsta. Tuomet S. Ž. pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau kokius, neprisimena. Todėl jie į pagalbą iškvietė kitą policijos pareigūnų ekipažą. Kai jie atvažiavo, toliau bandė alkotesteriu tikrinti S. Ž. girtumą, tačiau jis toliau nepūtė ir vaidino, kad kosėja. Tuomet atvažiavo dar trečias policijos pareigūnų ekipažas, kurie išvežė S. Ž. į RVUL, kad būtų nustatytas jo alkoholio kiekis kraujyje (b. l. 49).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės R. B. 2022 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 21.18 val., patruliuojant kartu su vyr. S. S. nustatytame maršrute Vilniaus mieste, gavo pranešimą, kad adresu Žirmūnų g. 68B ekipažui reikalinga pagalba, kadangi aikštelėje „NESTE“ iš važiavusio automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo liudininkas atėmė raktelius. Vairuotojas akivaizdžiai girtas. Atvykus nurodytu adresu pasitiko ekipažas kurie bandė patikrinti automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. Ž. blaivumą alkotesterio pagalba. Asmuo niekaip nesugebėjo įpūsti į alkotesterį teigdamas, kad negali, neturi tiek jėgų, ėmė kosėti. Vairuotojas teigė, kad šiandien gėrė alų, kiek ir kada, sužinoti nepavyko. Po kurio laiko asmuo teigė esantis blaivus, alkoholio nevartojantis. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, t.y. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Asmeniui girtumą bandė patikrinti mažiausiai 10-20 kartų, tačiau asmuo įpūsti nesugebėjo. Asmuo galimai vengė pasitikrinti blaivumą, vengdamas gresiančios atsakomybės. Kitas ekipažas nuvežė asmenį į Lazdynų ligoninę kraujo tyrimams dėl alkoholio kiekio nustatymo. Įvykio vietoje buvo liudininkas H. J., kuris paaiškino, kad matė, kaip minėtas automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevravo, įvažiavo į pakeliamąjį užtvarą, tuomet atbuline eiga kliudė stovinčio automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. „TOYOTA“ automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo, vairuotojas S. Ž. išlipo iš automobilio. Važiavo vienas. Liudininko teiginiu, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, t.y. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti. H. J. paėmė automobilio „TOYOTA“ užvedimo raktelius. Vairuotojas iš liudininko akiračio dingęs nebuvo iki kol atvažiavo policija. Apžiūrinėjant automobilį salone buvo rastas brendžio „ARE 200 g“ butelis, tuščias. Automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Filmuota BODY 1758 (b. l. 13).
2022 m. rugsėjo 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., 21.50 val. S. Ž. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) – gali. Asmeniui nurodžius, kad ryte gėrė alų, mėginant atlikti asmens blaivumo patikrinimą alkotesteriu, asmuo negalėjo įpūsti (b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4914/2022(01) nurodyta, kad S. Ž. kraujyje, paimtame 2022 m. rugsėjo 17 d., 22.36 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).
VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. Ž. (b. l. 31).???
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, 2009 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo 3580 eurų su PVM (b. l. 32).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. Ž. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. Ž. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, S. Ž. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną, taip pat dieną prieš ją vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Po to, vakare, sėdo vairuoti savo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsimena, kur važiavo, galimai padarė eismo įvykių, po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į ligoninę tikrintis blaivumo, jam nustatė 2,49 promilių girtumą. Tai, kad S. Ž. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų H. J. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, S. Ž. neblaivumo nustatymo aktas bei specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. Ž. 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 21 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet ties degaline „Neste“, Žirmūnų g. 68B, Vilnius, pašaliniams asmenims dėl minėto automobilio vairuotojo sukeltų eismo įvykių iškvietus policijos pareigūnus, pastariesiems pristačius vairuotoją į ligoninę, vairuotojo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl S. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
S. Ž. byloje pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį A. M. pagal laidavimą be užstato.
Galima laiduotoja A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad S. Ž. yra jos sugyventinis jau beveik (duomenys neskelbtini) metų. Jos išsilavinimas yra aukštesnysis, ji dirba pagal verslo liudijimą. Jos vaikai suaugę, su S. Ž. bendrų vaikų neturi. Ji yra neteista, teisės vairuoti neturi. Kaip žmogus, S. Ž. yra labai geras. Jis išgėrė dėl to, kad ji papuolė į avariją. Jie kiekvieną savaitgalį važiuoja į sodą, dėl to ir jis tą dieną važiavo, nes darbų daug. Tuo metu buvo kaimyno gimtadienis. Jei ji būtų buvusi, tai nebūtų gėrimo, nes ji neleistų. Jų kaimynai tokie, kurie negeria, tačiau kitas kaimynas pamatė, kad jos nėra, ir pakvietė S. Ž. išgerti. Kol ji buvo ligoninėje, jai nieko nesakė, nenorėjo nervinti, nes kraujas išsiliejo ir ji savaitę kapstėsi, apie įvykį ji sužinojo vėliau, kai grįžo namo, S. Ž. pats papasakojo. Ji tikrai nesitikėjo, kad S. Ž. gali sėsti už vairo išgėręs. Jie tiek metų kartu, važiuodavo prekių kartu, automobilis labai reikalingas. Ji mano, kad tokių klaidų S. Ž. jau daugiau nedarys, jis turi operuotis. Laidavimas būtų geriau be užstato, šiuo metu nelabai yra pinigų, S. Ž. gauna tik invalidumą, o ji pati ką tik po ligoninės ir dar operacijos laukia. Jos įvykis buvo rugsėjo 15 d., vakare apie 15 val. S. Ž. ją paėmė iš darbo, jie važiavo iki „Maximos“, jai išeidinėjant iš parduotuvės, ją nutrenkė paspirtukas. Kaip ją S. Ž. nuvežė namo, nieko neatsimena, namie ji pradėjo kraujais vemti ir S. Ž. iškvietė greitąją, tada ją nuvežė į ligoninę. Jis dėl to ir turėjo stresą. Šiaip S. Ž. retai vartoja alkoholį, jis paveikus alkoholiui, išgeria porą stikliukų ir jau girtas. Jis nedažnai išgeria per šventes, gal per gimtadienius.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. Ž. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, S. Ž. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir S. Ž. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra šiuo metu nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, taip pat vykdęs individualią veiklą (b. l. 98), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 100), kaip pats nurodė, šiuo metu nedirbantis dėl sveikatos problemų, byloje yra pateikta jo darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (b. l. 128), neteistas (b. l. 93-94), baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 95-97). Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į S. Ž. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti A. M., kuris yra kaltinamojo sugyventinė. Tiek S. Ž., tiek A. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs ryšiai, jie veda bendrą ūkį, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. A. M. nurodė, kad ji yra kritiška alkoholio vartojimo klausimu, jeigu ji būtų buvusi namuose įvykio metu, būtų neleidusi S. Ž. vartoti alkoholinių gėrimų. Savo prašyme atleisti S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. nurodė, kad ji stengiasi S. Ž. padėti morališkai ir jį palaikyti, tiki, jog gali jam daryti teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. M. yra neteista, (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė jos charakteristiką, kurioje nurodė, kad seniūnija dėl A. M. elgesio nusiskundimų iš šeimos narių, gyventojų ar policijos nėra gavusi. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju S. Ž. jį sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką S. Ž., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, S. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis S. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, S. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet kelyje galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, vairuodamas automobilį sukėlė ir eismo įvykių, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtesnių tokio jo poelgio padarinių. Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis iki tol buvo neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, S. Ž. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad S. Ž. 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-66), tokiu būdu S. Ž. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. Ž. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju S. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus S. Ž., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.
Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam S. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilio savininkas yra pats S. Ž.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 3580 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. Ž. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, S. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. Ž. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas S. Ž. (b. l. 69-70). Atsižvelgiant į tai, kad S. Ž. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 65-66) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – S. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su įrašytais „Bodycam“ vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, S. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam S. Ž., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam S. Ž. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su įrašytais „Bodycam“ vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti S. Ž. ir A. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti S. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.