- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- eI3-3984-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00128-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Trečiasis asmuo
- LITGRID AB, Plungės rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centras, Rimui Saldžiui, LITGRID AB, Valstybės įmonė Registrų centras, Plungės rajono savivaldybė
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 17.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Plungės rajono savivaldybei, LITGRID AB, valstybės įmonei Registrų centras, Rimui Saldžiui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija, statytoja) pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą (toliau – ir Deklaracija) 2019 m. gruodžio 9 d. tvirtinimą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybų valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), suteikiant jai Nr. ACCR-20-191209-04324, dalies, kurios pagrindu įregistruotas Ryto gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., rekonstravimas bei atsakovę įpareigoti per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras su prašymu išregistruoti Deklaraciją ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą Ryto gatvės, unikalus (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., duomenų pakeitimo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, o atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti aukščiau nurodytus veiksmus atsakovės lėšomis atlikti Inspekcijai ir kartu iš jos išieškoti reikiamas išlaidas.
Pareiškime, kurį patikslino, nurodo, jog IS „Infostatyba“ duomenimis, nesuformuotoje valstybinėje žemėje neypatingojo statinio kategorijos inžinierinių tinklų – nuotekų šalinimo tinklų paskirties lietaus nuotekų tinklų statybai ir neypatingojo statinio kategorijos kelių (gatvių) (susisiekimo komunikacijos) paskirties kelio-gatvės – Ryto gatvė, Plungėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane G (toliau – Gatvė), rekonstravimui pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių hidroprojektas“ (toliau – UAB „Šiaulių hidroprojektas“) 2017 metais parengtą statinio projektą „Ryto gatvės rekonstravimas Plungės m., Plungės r. sav. (2112). Nr. BT6-03-460-TPD 2019 m. vasario 11 d. išduotas leidimas Nr. LRS-82-190211-00008 (toliau – Leidimas). Užbaigus lietaus nuotekų tinklų statybą ir gatvės rekonstravimo darbus, statytojos atstovas 2019 m. gruodžio 3 d. per IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą Nr. CCR-100-191203-12806 patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kartu su prašymu pateikė 2019 m. gruodžio 3 d. pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 2 (toliau – Pažyma), kuria statytoja pasirašytinai patvirtino, jog prašyme patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodyti statiniai yra pastatyti / rekonstruoti pagal Inspekcijai pateikto statinio projekto sprendinius, pagal kurį išduotas Leidimas, ir nurodė, jog jai žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už joje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei. Deklaracija, kuria deklaruota, kad lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane L, Plungės r. sav., ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žymėjimas plane 2L, Plungės r. sav. (toliau kartu – Lietaus nuotekų tinklai) statyba bei gatvės rekonstravimo darbai užbaigti, 2019 m. gruodžio 9 d. patvirtino Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas ir jai suteiktas numeris Nr. (duomenys neskelbtini) . Deklaracijos ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (toliau – ir Kadastro byla) pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti lietaus nuotekų tinklai ir gatvės rekonstravimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (įrašas galioja nuo 2019 m. gruodžio 20 d.).
Pareiškėja pažymi, jog skunde suformuluoti reikalavimai reiškiami, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijai atliekant statybos valstybinę priežiūrą ir įgyvendinant jai priskirtą kompetenciją, siekiant apginti įstatymo saugomas vertybes – siekiant užtikrinti, jog statybos užbaigimas būtų vykdomas, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Nurodo, jog vadovaujantis Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 97.1 papunkčio nuostatomis, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, statybos valstybinę priežiūrą atliekantis specialistas privalo patikrinti, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Statybos reglamento STR 1.05.01:20177 79.1–79.3 papunkčiuose, taip pat turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2020 m. gruodžio 8 d. atlikus Deklaracijos teisėtumo patikrinimą, Deklaracijos patikrinimo akte buvo konstatuota, jog Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nustatyta, kad statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, neįgyvendintas statinio projekto sprendinys – „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai – Plungė rekonstrukcijos darbus“, tokiu būdu pažeisti Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 79 punkto reikalavimai“ (Deklaracijos patikrinimo akto 3.2 papunktis).
Cituoja Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 10.3 papunktį, kuriame pateiktas deklaracijos apie statybos užbaigimą apibrėžimas. Pažymi, jog teikdama prašymą patvirtinti Deklaraciją ir patvirtindama, kad Gatvės rekonstravimo darbai atlikti pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas leidimas, statytoja deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu Deklaraciją tvirtinęs Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas buvo suklaidintas. Tvirtina, jog statytoja nepateikė elektros tinklų (ypatingosios kategorijos statinio) rekonstravimo projekto, leidimo, suteikiančio teisę rekonstruoti elektros tinklus ir elektros tinklų rekonstravimo darbų užbaigimą patvirtinančio dokumento. Atkreipiamas dėmesys, jog statytoja Deklaracijoje patvirtino, kad jai žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje Deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti Deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei. Atsižvelgiant į tai, kad Deklaracija surašyta ir 2019 m. gruodžio 9 d. patvirtinta IS „Infostatyba“, suteikiant jai numerį (duomenys neskelbtini), iš dalies neteisėtai, todėl Deklaracijos dalies galiojimas turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, neteisėtai surašytos, patvirtintos ir pateiktos registruoti Deklaracijos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta Gatvės rekonstravimo teisinė registracija, dalies teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis, todėl teismui panaikinus Deklaracijos dalies galiojimą, statytoja turi būti įpareigota išregistruoti Deklaraciją ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą Gatvės rekonstravimo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo pareiškimą patenkinti visiškai pareiškimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Teigia, jog projekto sprendinys „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“ nėra esminis, todėl jo tikrinamas nebuvo privalomas.
Atsiliepimas
Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau, minėta – ir atsakovė, Administracija, statytoja) atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimo reikalavimais nesutinka, prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nesutinka, jog Gatvės rekonstrukcija nėra baigta. Nurodo, jog statinio projektas buvo parengtas, išimtinai lietaus nuotekų tinklų statybai ir Gatvės rekonstrukcijai. Užbaigus lietaus nuotekų tinklų statybą ir Gatvės rekonstrukciją, 2019 m. lapkričio 26 d. per IS „Infostatyba“ Inspekcijai pateiktas prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atlikus dokumentų patikrinimą, buvo nustatyti trūkumai (nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui, nenurodytas nuotekų šalinimo tinklų ilgis), dėl ko prašymas buvo atmestas. Ištaisius Inspekcijos nurodytus trūkumus, 2019 m. gruodžio 3 d. Inspekcijai pateiktas pakartotinis prašymas patvirtinti Deklaraciją, kuri 2019 m. gruodžio 9 d. buvo patvirtinta ir užregistruota, jai suteikiant numerį (duomenys neskelbtini). Deklaracijos ir Kadastro duomenų bylos pagrindu 2019 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti lietaus nuotekų tinklai ir gatvės rekonstrukcija.
Tvirtina, jog į statinio projekto darbų apimtį nebuvo įtrauktas elektros tinklų rekonstrukcijos darbų atlikimas, atsakovės vertinimu, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktą tokie darbai nepatenka į esminių Projekto sprendinių sąvoką, todėl Leidimas buvo išduotas tik lietaus nuotekų tinklų statybai ir Gatvės rekonstrukcijai. Leidime nebuvo nurodyta, kad statytojai suteikiama teisė atlikti ir elektros tinklų rekonstrukcijos darbus. Tokių darbų nei pagal statinio projektą, nei pagal Leidimą atsakovė negalėjo ir privalėjo atlikti.
Pabrėžia, jog projektiniu sprendiniu gali būti laikomi tik tokie darbai, kuriuos statytojas gali atlikti pagal parengtą projektą ir jo pagrindu išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo, jog, norint atlikti elektros tinklų rekonstrukciją, būtina parengti atskirą elektros tinklų rekonstravimo darbų projektą, gauti leidimą, suteikiantį teisę rekonstruoti elektros tinklus. Atlikęs elektros tinklų rekonstravimo darbus, statytojas privalo gauti statybos užbaigimo aktą, tokie elektros tinklų rekonstravimo darbai atskirai registruojami Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras statinys. Nurodytos aplinkybės lemia, jog statinio projekto sprendiniu negali būti laikomas elektros tinklų rekonstrukcijos darbų atlikimas.
Atsakovės nuomone, statinio projekte numatyta sąlyga, jog „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai – Plungė rekonstravimo darbus“ yra informacinio pobūdžio, iliustruojanti projektų įgyvendinimo etapiškumą, kai toje pačioje teritorijoje yra rengiami ar planuojama rengti kelis projektus ir ši informacija yra svarbi išimtinai atsakovei. Jos vertinimu, elektros tinklų rekonstrukcija neturi įtakos gatvės rekonstrukcijai, jos užbaigimui, todėl atsakovei pilnai atlikus lietaus tinklų ir gatvės rekonstrukcijos darbus, Inspekcijai buvo pateiktas prašymas patvirtinti Deklaraciją.
Pažymi, jog Deklaracijos patikrinimas buvo atliktas, pažeidžiant Inspekcijos viršininko 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1V-146 patvirtinto Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarko aprašo nuostatas. 2020 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas Deklaracijos patikrinimo aktas ir tik po to 2020 m. gruodžio 18 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje, t. y. Deklaracijos patikrinimo aktu užfiksuotas tariamas pažeidimas buvo nustatytas anksčiau, nei buvo atliktas patikrinimas vietoje. Be to, patikrinimo metu nebuvo atliktas Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 97.1 papunktyje reglamentuotas vertinimas, turintis esminę reikšmę sprendžiant, ar Deklaracija galėjo būti patvirtinta.
Pabrėžia, jog daugiau nei po metų reiškiamas reikalavimas panaikinti Deklaracijos dalies galiojimą pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius – statytojo nuosavybės teisę į pastatytą statinį.
2021 m. spalio 5 d. rašytiniame paaiškinime cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, sprendžiant deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo klausimą, teigia, jog Inspekcija yra atsakinga už tai, kad pirmo patikrinimo metu nenustačius jokių pažeidimų Deklaracija buvo patvirtinta.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimo reikalavimais ir argumentais sutinka. Teigia, jog LITGRID yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už 110 kV ir 330 k V elektros perdavimo tinklą visoje Lietuvoje, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą. Jai priklauso Elektros tinklai – 110 kV Telšių – Plungės elektros oro linija, esanti Plungės r. sav. teritorijoje (toliau – Elektros oro linija). Paaiškina, jog pagal statinio projektą rekonstruojamos gatvės važiuojamoji dalis patenka po minėtos elektros oro linijos laidu, todėl, siekiant išlaikyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, statinio projekte numatytas sprendinys, įpareigojantis statytoją atliki 110 kV elektros oro linijos Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus, kuriam privaloma parengti ypatingojo statinio rekonstravimo projektą, gauti leidimą rekonstruoti ypatingąjį statinį, užbaigti statybą teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal teisinį reglamentavimą, tiek projekto parengimo, tiek elektros oro linijos iškėlimo faktinių rangos darbų kaštus patiria asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti elektros oro liniją. Poreikis rekonstruoti 110 kV oro liniją Telšiai – Plungė (tarp atramų 130-133) dėl Gatvės rekonstrukcijos. Teigia, jog Gatvės rekonstravimo projektas užbaigtas, neatlikus elektros oro linijos rekonstravimo darbų. Pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei sukeliant realią grėsmę saugiam tiek elektros oro linijos, tiek Gatvės eksploatavimui, Gatvės važiuojamoji dalis patenka po elektros oro linijos laidu. Nurodo, jog dėl susidariusios situacijos ji ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama įvykdyti statinio projekto sprendinį. Atsakovei nepagrįstai delsiant atlikti elektros oro linijos rekonstravimo darbus, ji 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 20SD-3453 kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, informuodama apie tai, kad pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotą Leidimą statyba užbaigta ir Deklaracija patvirtinta neteisėtai, prašydama atlikti patikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID atstovas palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir argumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog su pareiškimu nesutinka. Teigia, jog Administracija visus veiksmus, susijusius su Gatvės rekonstravimo projekto įgyvendinimu, yra atlikusi tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sprendimą palieka teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą 2019 m. gruodžio 9 d. patvirtinimo ir įregistravimo Lietuvos IS „Infostatyba“, jai suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) , dalies, kurios pagrindu buvo įregistruotas Ryto gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Plungės r. sav., rekonstravimas teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 11 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neypatingojo statinio kategorijos inžinierinių tinklų – nuotekų šalinimo tinklų paskirties lietaus nuotekų tinklų statybai ir neypatingojo statinio kategorijos kelių (gatvių) (susisiekimo komunikacijos) paskirties Gatvės rekonstravimui pagal projektuotojos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių hidroprojektas“ 2017 metais parengtą statinio projektą.
Atsakovė 2019 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas R. S. 2019 m. gruodžio 2 d. prašymo netenkino, nurodydamas, kad nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui bei nenurodytas nuotekų šalinimo tinklų Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis.
Atsakovė 2019 m. gruodžio 3 d. pakartotinai kreipėsi į Inspekciją su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pagal statybos projektą. 2019 m. gruodžio 9 d. Deklaracija buvo patvirtinta ir jai suteiktas numeris Nr. (duomenys neskelbtini).
Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atlikta Gatvės ir nuotekų šalinimo tinklų – Lietaus nuotekų tinklų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Plungės rajono savivaldybės vardu.
Iš esmės ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Deklaracija buvo patvirtinta, neatlikus visų statinio projekte nustatytų sąlygų.
Pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, kad atlikus Deklaracijos patikrinimą, nustatyta, jog neįvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, o būtent sprendinys - „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstrukcijos darbus“. Tuo tarpu atsakovė teigia, elektros tinklų rekonstrukcijos darbų atlikimas nelaikytinas statinio projekto sprendiniu, nes tokių darbų atlikimui turi būti rengiamas atskiras projektas, išduodamas naujas leidimas ir kiti teisės aktais nustatyti veiksmai. Atsakovės teigimu, statinio projekte numatyta sąlyga, jog „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai – Plungė rekonstravimo darbus“, yra informacinio pobūdžio, parodanti projektų įgyvendinimo etapiškumą, kai toje pačioje teritorijoje yra rengiami ar planuojama rengti kelis projektus, ir ši informacija yra svarbi išimtinai atsakovei.
Statinio projektas apibrėžiamas kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis).
Kadangi statinio projekto Bendrosios dalies skyriuje „Inžinerinės komunikacijos ir kt.“ (statinio projekto Bendrosios dalies 4 lapas) nurodyta, kad „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas, tik atlikus oro linijos rekonstrukcijos darbus“, teisėjų kolegijos vertinimu, ši statinio projekto sąlyga laikytina statinio projekto sprendiniu.
Įvertinus tai, jog deklaracija apie statybos užbaigimą apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytą dokumentą, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius (Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 10.3 papunktis), darytina išvada, jog Deklaracija galėjo būti pateikta tvirtinimui tik įgyvendinus visus statinio projekto sprendinius, tame tarpe ir elektros oro linijos rekonstrukcijos darbus.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 110 kV OL Telšiai – Plungė rekonstravimo darbai nebuvo atlikti. Duomenų, kad statinio projekto sprendiniai būtų pakeisti ir būtų gautas naujas statybos leidimas, byloje nėra.
Kadangi nebuvo įgyvendintas vienas iš statinio projekto sprendinių, darytina išvada, jog Deklaracija buvo užpildyta, pažeidžiant Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 10.3 papunkčio reikalavimus, todėl ji negalėjo būti teikiama tvirtinti ir būti patvirtinta.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta statybos užbaigimo tvarka, kai statytojas užbaigęs statybą, Inspekcijai pateikia deklaraciją apie statybos užbaigimą, o Inspekcija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina statytojo pateiktą deklaraciją, nustato statybos užbaigimo tvarką, kurioje dalyvauja tiek statytojas, tiek kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Inspekcija. Ši teisės norma įtvirtina statytojo pareigą pateikti teisingus duomenis, taip pat nustato viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos, pareigą įsitikinti, ar statytojas įvykdė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tik tuomet patvirtinti statytojo pateiktą deklaraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos teigimu, teikdama prašymą patvirtinti Deklaraciją ir patvirtindama, kad Gatvės rekonstravimo darbai atlikti pagal statinio projektą, atsakovė deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu Deklaraciją tvirtinęs Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas buvo suklaidintas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pažymėjo, jog prieš tvirtindamas Deklaraciją, Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas neturėjo pareigos tikrinti statinio projekto sprendinio „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“ nes jis nėra esminis.
Minėta, jog pagal Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 97.1 papunktį, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas per 5 darbo dienas patikrina, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 79.1–79.3 papunkčiuose ar pažeidžiančių (šiuo atveju tikrinama pasirinktinai), nustatytus Reglamento 79.4 papunktyje; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, Inspekcijos pareigūnas, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, privalo patikrinti, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, o dėl kitų statinio projekto sprendinių Inspekcijos pareigūnas patikrinimą gali atlikti pasirinktinai.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje esminius statinio projekto sprendinius apibrėžia kaip statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.
Įvertinus Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje patektą esminių statinio projekto sprendinių apibrėžimą, pritartina atsakovės pozicijai, kad statinio projekto sprendinys „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“ nėra esminiu statinio projekto sprendiniu.
Nežiūrint į tai, būtina pažymėti, jog Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 79 punkte pateikiami atvejai, kada užbaigtos statybos nukrypimai nuo statinio projekto gali būti priskiriami prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių. Pagal šį Statybos reglamento punktą, prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai: 1) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; 2) pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m, o hidrotechnikos statinių, skirtų reguliuoti vandens lygį ir (ar) praleisti perteklinį vandens debitą arba skirtų apsaugai nuo potvynių – iki 0,02 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba pažeidžiami norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; 3) pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; 4) kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.
Įvertinus 79.4 papunkčio turinį manyti, prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami nukrypimai užbaigtame statyti statinyje, kurių ištaisymui nereikalinga gauti statybą leidžiančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog elektros oro linijos Telšiai-Plungė rekonstravimo darbų atlikimui būtina parengti atskirą elektros tinklų rekonstravimo darbų projektą, gauti leidimą, suteikiantį teisę rekonstruoti elektros tinklus. Kadangi statinio projekto sprendinys „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“ betarpiškai susijęs elektros oro linijos Telšiai-Plungė rekonstravimo darbų atlikimu, darytina išvada, jog prieš tvirtindamas Deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas turėjo įsitikinti, ar statinio projekto sprendinys „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“ yra įgyvendintas. Pažymėtina tai, kad Inspekcijos pareigūnams 2020 metais atlikus patikrinimus, taip pat buvo konstatuota, jog Deklaracijos surašymas ir pateikimas tvirtinti, neįvykdžius statinio projekto sprendinio „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“, yra reikšmingas pažeidimas ir už šį pažeidimą yra atsakinga ne tik statytoja, bet ir Inspekcijos pareigūnas, patvirtinęs Deklaraciją (Deklaracijos patikrinimo akto 8 psl., 2020 m. gruodžio 23 d. surašyto statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo akto Nr. (16.54)-SPA-243 3 punktas).
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog tikrindamas atsakovės 2019 m. gruodžio 3 d. pateiktą Deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas turėjo patikrinti Deklaracijos atitiktį Statybos reglamente STR 1.05.01:2017 nustatytiems reikalavimams, t. y. įsitikinti, ar yra įgyvendintas statinio projekto sprendinys „Gatvės rekonstrukcijos statybos užbaigimas bus galimas tik atlikus 110 kV OL Telšiai-Plungė rekonstravimo darbus“ ir tik tada tvirtinti Deklaraciją, tačiau to nepadarė.
Pažymėtina tai, jog statybos užbaigimo procese galutinį sprendimą dėl deklaracijos (ne) patvirtinimo priima Inspekcijos padalinio pareigūnas. Kadangi negalima vienareikšmiškai teigti, jog dėl netinkamo statybos proceso užbaigimo yra kalta išimtinai atsakovė, nagrinėjamu vertintina, ar pareiškimo patenkinimo atveju nebus pažeistas statinio savininko teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. ar konkrečiu atveju nebus nepagrįstai paneigtos statinio savininko įgytos teisės, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdė tinkamai savo pareigų statybos užbaigimo procese.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nuosavybė yra neliečiama. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato nuosavybės teisės apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pabrėžia, kad Pirmojo Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtinti trys principai: 1) pirmas principas, įgyvendintas pirmajame pirmo straipsnio sakinyje, yra bendro pobūdžio ir garantuoja teisę netrukdomai naudotis nuosavybe; 2) antras principas, įgyvendintas antrajame pirmo straipsnio sakinyje, nukreipia į nuosavybės atėmimą ir nustato jam tam tikras sąlygas; 3) trečias principas nustato, kad valstybės turi teisę, be kita ko, sureguliuoti naudojimosi nuosavybe teisinius santykius atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Trys principai yra tarpusavyje susiję. Antras ir trečias principas yra susiję su specialiais atvejais, kuriems esant yra įsiterpiama į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl reikia juos aiškinti atsižvelgiant į pirmą – bendrąjį principą (žr., pvz., sprendimą byloje Broniowski prieš Lenkiją, § 34, sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą).
EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (žr., pvz., sprendimą byloje Do?rusöz ir Aslan prieš Turkiją 27 §; sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, 49–50 §). Tuo pačiu EŽTT akcentuoja ir gero administravimo principo svarbą, kuris reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai. EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės institucijų klaidos turėtų būti aiškinamos individų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra jokio kito konkuruojančio privataus intereso. Kitaip tariant, valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį (žr., pvz., sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją 40 §; sprendimą byloje Gladysheva prieš Rusiją 80 §) (sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą). Taip pat pabrėžiama, kad turto nusisavinimas gali būti vykdomas tik dėl viešojo intereso, toks interesas turi tenkinti viešuosius poreikius (žr., pvz., sprendimą byloje Volchkova ir Mironov prieš Rusiją). Laikomasi pozicijos, kad valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos individo sąskaita. Tokiose situacijose reikia vertinti, ar pareiškėjas neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimų priėmimas; taip pat, ar nėra priežasčių abejoti priimtais administraciniais sprendimais. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pateisinamas tik vieninteliu atveju, kai tai daroma dėl viešojo intereso ir šis ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. adekvatus ir būtinas.
Nors atsakovė yra viešas juridinis asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nelaikytina esmine, galinčia būti pagrindu aukščiau aptartas nuosavybės teisės apsaugą reglamentuojančias nuostatas aiškinti kitaip.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialieji reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso (žr. 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/09, 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020).
Teismų praktikoje, be to, pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą ir nuosavybės teises į jį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012).
Nors Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo nustatyta įstatyme, tačiau kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo, daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai (LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020).
Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija gina viešąjį interesą. To neteigia ir pati pareiškėja.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas universalus teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos turi veikti remdamosis teise ir paklusdamos teisei, jog Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai turi ją atitikti. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, o asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teisinis reguliavimas gali būti keičiamas tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Laikoma, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrinamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Taigi, išskirtinas vienas teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kurio paskirtis laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti asmens teises ir laisves, kad jos nepagrįstai nebūtų paneigtos.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos padalinio pareigūnui, turinčiam pareigą patikrinti, ar yra įgyvendinti visi statinio projekto sprendiniai, to nepadarius ir patvirtinus teisės aktų neatitinkančią Deklaraciją, yra paneigiamos atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės teisės ir laisvės, teisėti lūkesčiai, nes atsakovei pateikus Deklaraciją tvirtinimui, o Inspekcijos pareigūnams nepaneigus jos teisėtumo, atsirado pagrįstos prielaidos manyti, kad statybos užbaigimo procedūros vykdomos teisėtai. Kadangi aplinkybė, jog Deklaracija buvo patvirtinta nepagrįstai, paaiškėjo praėjus vieneriems metams, šiuo faktu yra paneigiamos statinio savininkės teisės.
Konstitucinio Teismo praktikoje proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą). Vadovaujantis šiuo principu, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. Riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).
Byloje duomenų, kad prielaidos elektros oro linijos Telšiai-Plungė rekonstrukcijos darbų atlikimui ar statybos darbų užbaigimui atsiras, išimtinai tik pareiškėjos pareiškimo patenkinimo atveju, nėra, todėl vertintina, kad trečiojo suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės nuosavybės teisės negali būti ribojamos atsakovės sąskaita, nes nuosavybės teisių ribojimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimo netenkinimo atveju bus pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės. Iš į bylą pateikto Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 8 d. rašto, Inspekcijai teikto Deklaracijos patikrinimo metu, matyti, jog nėra galutinio sprendimo, kokiu būdu bus įgyvendinami elektros oro linijos rekonstrukcijos darbai. Nesant aiškumo ir apibrėžtumo, kokį interesą konkrečiai gina pareiškėja, sprendimas negali būti priimamas pareiškėjos naudai. Darytina išvada, jog susidariusi situacija gali būti išspręsta kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, pvz., sutvarkant dokumentaciją. Kadangi Deklaracijos tvirtinimo ir įregistravimo IS „Infostatyba“ panaikinimas tik dėl formalių priežasčių, kurias sąlygojo ir valdžios institucijos pareigūnų veiksmai, iš dalies būtų paneigtos statinio savininkės nuosavybės teisės, pareiškėjos reikalavimai netenkintini.
Netenkinus pareiškėjos reikalavimų, atsakovės argumentai dėl pareiškėjos deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos pažeidimų detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo jurisprudencijoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo jai iš pareiškėjos priteisti 6 292 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės patirtos išlaidos grindžiamos 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0055, 2021 m. vasario 26 d. darbų ataskaita, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0082, 2021 m. kovo 31 d. darbų ataskaita, 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0170, 2021 m. balandžio 30 gegužės 31 d. darbų ataskaita, 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0198, 2021 m. 31 d. darbų ataskaita.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi pareiškimas netenkinamas, vertintina, jog sprendimas priimtas atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos naudai, todėl ji įgijo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Iš byloje esančios 2021 m. vasario 24 d. atstovavimo sutarties matyti, kad atsakovę teisme atstovavo advokatų profesinės bendrijos HITUS Legal advokatas M. L. ir advokato padėjėja L. Š.
Swedbank AB banko 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovė advokatų profesinei bendrijai HITUS Legal pervedė 6 292 Eur.
Pagal 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 31 d. darbų ataskaitas matyti, jog prašomą priteisti 6 292 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: bylos medžiagos analizės, prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimo, įrodymų ir papildomų įrodymų į bylą rinkimo, atsiliepimo į pareiškimą rengimo, Plungės rajono savivaldybės atsiliepimo peržiūros ir korekcijos, strategijos formavimo, patikslinto skundo analizės, pasirengimo teismo posėdžiui bei atstovavimo 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje išlaidos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).
Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengtas ir pateiktas 2021 vasario 24 d. (2021 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1454,80 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog šį prašymą parengė ir pateikė advokatas M. L. Taigi pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už 2021 vasario 24 d. prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 581,92 Eur (1454,80 x 0,4).
2021 m. gegužės 25 d. prašyme Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis. Iš 2021 m. vasario 26 d. darbų ataskaitos matyti, kad už teisinių paslaugų, užėmusių 6 val., suteikimą apskaičiuota 600 Eur suma (be PVM), su PVM – 726 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0055), todėl vertintina, kad advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis sudaro 121 EUR (su PVM; 726 Eur : 6 val.). Iš 2021 m. vasario 26 d. darbų ataskaitos matyti, jog prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimas užėmė 0.60 val., todėl vertintina, kad už prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą prašoma priteisti suma sudaro 72,60 Eur (121 Eur x 0.6 val.). Kadangi matyti, jog už prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai priteistina iš pareiškėjos.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į pareiškimą pateiktas 2021 m. kovo 12 d. (2021 m. I ketvirtis), nagrinėjamu atveju yra aktualus 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1454,80 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog atsiliepimą parengė ir pateikė advokatas M. L. Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už 2021 m. kovo 12 d. atsiliepimo į pareiškimą parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 3 637 Eur (1454,80 * 2,5).
Minėta, jog 2021 m. gegužės 25 d. prašyme Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis. Iš 2021 m. kovo 31 d. darbų ataskaitos matyti, kad už teisinių paslaugų, užėmusių 29.40 val., suteikimą apskaičiuota 2 940 Eur suma (be PVM), su PVM – 3 557,40 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0082), todėl vertintina, kad advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis sudaro 121 EUR (su PVM; 3 557,40 Eur : 29.40 val.). Iš 2021 m. kovo 31 d. darbų ataskaitos matyti, jog atsiliepimo į pareiškimą parengimas užėmė 21 val., todėl vertintina, kad už atsiliepimo į pareiškimą parengimą prašoma priteisti suma sudaro 2 541 Eur (121 Eur x 21 val.). Kadangi matyti, jog už atsiliepimo į pareiškimą parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai priteistina iš pareiškėjos.
Kadangi bylos medžiagos analizė, įrodymų ir papildomų įrodymų į bylą rinkimas, atsiliepimo peržiūra ir korekcija, strategijos formavimas, patikslinto skundo analizė, pasirengimas teismo posėdžiui laikomi sudėtine atsiliepimo į pareiškimą arba atstovavimo teisme dalimi, šios išlaidos nepriteistinos.
Atsakovė nurodo, jog įrodymų ir papildomų įrodymų rinkimui iš viso skirta 8.60 val., tačiau pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė tik išrašus iš IS „Infostatyba“, todėl vertintina, jog priteisti išlaidas, patirtas už įrodymų ir papildomų įrodymų rinkimą, pagrindo nėra.
Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas. Rekomendacijų 5 punktas nustato, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais ir atsižvelgiama, kad nors teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min., tačiau advokatas, dalyvaudamas tokiame trumpame posėdyje, patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-657/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015; 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-756/2018).
Iš 2021 m. gegužės 26 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos interesus atstovavo advokato padėjėja L. Š., posėdžio pradžia – 9:02 val., posėdžio pabaiga - 09:29 val.
Apskaičiuojant maksimalią sumą už vieną dalyvavimo teismo posėdyje valandą nagrinėjamu atveju taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1524,20 Eur (2020 metų IV ketvirtis). Maksimali suma už aptartų teisinių paslaugų teikimo valandą sudaro 121,94 Eur (1524,20 Eur x 0,1 x 80 proc.).
2021 m. spalio 5 d. prašyme Dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas advokato padėjėjo 1 valandos teisinių paslaugų įkainis. Iš 2021 m. gegužės 31 d. darbų ataskaitos matyti, kad už teisinių paslaugų, užėmusių 7.20 val., suteikimą apskaičiuota 720 Eur suma (be PVM), su PVM – 871,20 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. HIT0198), todėl vertintina, kad advokato padėjėjo 1 valandos teisinių paslaugų įkainis sudaro 121 EUR (su PVM; 871,20 Eur : 7.20 val.). 2021 m. gegužės 31 d. darbų ataskaitoje nurodyta, jog atstovavimas teismo posėdyje užėmė 0.4 val., todėl vertintina, kad už atstovavimą teismo posėdyje prašoma priteisti suma sudaro 48,40 Eur (121 Eur x 0.4 val.). Kadangi už atstovavimą teismo posėdyje prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji atsakovei iš pareiškėjos priteistina.
Pažymėtina tai, jog dokumentai, pagrindžiantys atsakovės išlaidas, patirtas už jos atstovavimą 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje, nepateikta.
Iš viso atsakovei iš pareiškėjos priteistina 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, neišskiriant PVM.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2 662 (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų Plungės rajono savivaldybės administracijai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.