- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-460-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02869-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. Č., V. L.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas, Jonas Vilhelmas Pliugžma
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Č. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) dienos), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžia V. Č. skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
V. Č. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 (viena) diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžia V. L. skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
V. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Be to, skundžiamu nuosprendžiu I. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Bausmės pradžia I. M. skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
I. M. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Iš I. M. ir V. Č. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad V. L., I. M. ir V. Č. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o būtent: jie, 2020 m. sausio 9 d. apie 13.00 val., būdami (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, po to, kai V. Č. priėjo prie nukentėjusiojo Ž. U. siekiant palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl to pastarasis nukrito ant žemės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, ir ištraukęs atlenkiamą peilį, smogė juo nukentėjusiajam vieną kartą į kairę ranką, tokiu būdu perpjaudamas odinės striukės kairės rankos rankovę, po to, nukentėjusiajam laikant V. Č. prispaudus prie žemės, priėjo iš galo V. L. ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę (20 Eur vertės), kurioje buvo 940 Eur grynaisiais pinigais, o kai nukentėjusysis bandė keltis ir vytis V. L., jį rankomis laikė I. M., kuri pasakė: „niekur tu neisi“, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. U. priklausantį 960 Eur vertės turtą.
2. V. L., I. M. ir V. Č. išteisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinant tuo, kad jie, 2020 m. sausio 19 d. apie 13.00 val., būdami (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, pagrobė fizinio asmens dokumentą – Ž. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis su kitais nuteistaisiais, kurių iki byloje nagrinėjamo įvykio net nepažinojo, nebuvo susitaręs apiplėšti nukentėjusįjį prieš jį panaudojant jėgą, t. y. nuteistasis pripažįsta tik tai, jog susimušė su nukentėjusiuoju neturėdamas tikslo pastarąjį apiplėšti.
5. Nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš plėšimo į vagystę bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.
6. Pasak nuteistojo, jis nemušė ar kitokiu būdu neatėmė galimybės gintis nukentėjusiajam, t. y. V. L., pasinaudojęs proga, kai nukentėjusysis Ž. U. buvo užsiėmęs, iš pastarojo kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais pinigais. Nuteistasis pripažįsta, kad pavogė nukentėjusiajam priklausančius pinigus – 940 Eur, tačiau kategoriškai neigia tai, jog nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir V. L. veikė bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo teigimu, jis piniginę pavogė spontaniškai, su niekuo nesitaręs bei neprašęs pagalbos. Be to, pavogęs piniginę su joje buvusiais pinigais, nuteistasis pinigais su niekuo nesidalino. Jis konflikto metu nematė jokio peilio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų negauta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu nuteistųjų advokatai prašė tenkinti ginamųjų apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus, ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini
9. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), prireikus ištaisyti bet kurias fakto arba teisės taikymo klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės aktų bei normų. Nuosprendis laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos fakto, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
10. Tiek nuteistasis V. Č., tiek nuteistasis V. L. Vilniaus apygardos teismui pateiktuose apeliaciniuose skunduose neigia jų padarytų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas panaudojus peilį). Nuteistųjų teigimu, jie nebuvo iš anksto susitarę, panaudojant jėgą ar kitokiu būdu atimant galimybę gintis nukentėjusiajam (past. – nagrinėjamu atveju panaudojant ir šaltąjį ginklą – peilį), iš Ž. U. pagrobti piniginę su joje buvusiais pinigais. V. Č. nurodo, kad tik susimušė su nukentėjusiuoju, o V. L. – pasinaudojęs proga ir veikdamas spontaniškai, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė piniginę, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo ją patikrinus, buvo 940 Eur grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tik dalyje dėl apeliacinius skundus padavusių nuteistųjų veiksmų teisinio kvalifikavimo, taip pat dėl V. L. paskirtos bausmės.
Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies
11. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš šių požymių pakanka tam, jog plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
12. Veiką kvalifikuojančių požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali palaužti arba susilpninti nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).
13. 2020 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu įvykusioje apklausoje nukentėjusysis Ž. U. nurodė, kad jis, 2020 m. sausio 19 d. apie 12 val., kartu su patėviu V. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Būnant netoli čeburekinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas – apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) centimetrų ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) veido, (duomenys neskelbtini) akių, (duomenys neskelbtini) plaukų. Vaikinas buvo apsirengęs smėlio spalvos striukę, šviesias kelnes, ant galvos buvo užsidėjęs smėlio spalvos kepuraitę su snapeliu. Vaikinas nukentėjusiojo patėviui pasiskundė, kad jam bloga, todėl patėvis pasiūlė pavaišinti alumi. Jie trise užėjo į čeburekinę, kurioje nukentėjusysis nupirko čeburekų ir tris bokalus alaus. Jie atsisėdo ir gėrė alų, pradėjo kalbėtis. Nukentėjusysis vaikino paklausė, ar jis narkomanas, paprašė parodyti rankas. Vaikinas pradėjo pykti ant nukentėjusiojo, sakė, kad „išsidirbinėja“ iš jo. Vaikinas pradėjo grasinti, kad kai išeis į lauką, jis „paštyrins“ nukentėjusįjį, kuris suprato, jog jam yra grasinama, tačiau jokio peilio nematė. Tada vaikinas išėjo į lauką, po ko išėjo nukentėjusysis ir jo patėvis. Lauke prie čeburekinės pribėgo vaikinas, kurį nukentėjusysis pavadino narkomanu, ir bandė nukentėjusiajam smūgiuoti kumščiu, tačiau nepataikė ir kažkur pabėgo tarp kioskelių. Tada ant jų pradėjo rėkti čeburekinės padavėja, todėl patėvis jam pasakė, kad eina į kitą barą, tačiau nepasakė į kurį konkrečiai, o nukentėjusysis grįžo atgal į čeburekinę, kurioje suvalgė savo čebureką, išgėrė alų, padavėja jam į maišelį sudėjo du likusius nesuvalgytus čeburekus. Nukentėjusysis su maišeliu, kuriame buvo čeburekai, nuėjo tarp kioskelių ieškoti patėvio. Apie 13 val. praeidinėjant šalia baro, ant kurio buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“, prie lauke stovinčių stalų stovėjo daug jam nepažįstamų žmonių. Du iš jų užkalbino nukentėjusįjį, o konkrečiai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo vyras, (duomenys neskelbtini) veido, (duomenys neskelbtini) plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris vilkėjo juodos spalvos paltą, juodos spalvos džinsus, buvo be kepurės, kalbėjo lietuviškai. Antrasis su pirmuoju buvęs vaikinas buvo apsirengęs tikrai ne juodai, tačiau kaip jis atrodė, nukentėjusysis visiškai neįsidėmėjo. Vyras su paltu paklausė nukentėjusiojo, ką jis turi maišelyje, o kai pasakė, kad čeburekus, paprašė jų. Nukentėjusysis jam padavė čeburekus, abu vaikinai pradėjo juos valgyti. (duomenys neskelbtini) vyras su paltu pasiskundė, kad jam bloga, todėl nukentėjusysis jam davė 10 Eur ir pasakė, jog užeitų į šalia esantį barą ir nupirktų tris bokalus alaus. Kai padavinėjo pinigus, tas vyras matė, kad nukentėjusysis piniginę laiko galinėje kelnių kišenėje, taip pat, mano, pastebėjo, jog piniginėje buvo didelė suma pinigų, o konkrečiai – 1 000 Eur. Visos kupiūros buvo po 50 Eur, dvi kupiūros po 100 Eur. Pinigus nukentėjusysis 2020 m. sausio 18 d. išsigrynino (duomenys neskelbtini) bankomate. Pinigus išsigrynino, nes klientas juos pervedė, kad nukentėjusysis nupirktų statybinių medžiagų. Vyras, kuris vilkėjo juodą paltą, grįžo atgal į lauką su trimis bokalais alaus. Nukentėjusysis paėmė vieną bokalą alaus, pradėjo jį gerti, buvo nusisukęs nuo baro pusės. Staiga prie nukentėjusiojo iš kažkur pribėgo tas pats pirmasis vaikinas su smėlio spalvos kepure, kuris atsisuko į nukentėjusįjį ir kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Nukritęs ant žemės prie kiosko su nuleistomis žaliuzėmis greitai atsistojo, susigrūmė su vaikinu, kuris iš kažkur išsitraukė atlenkiamą peilį (rankomis jo neatlenkinėjo), mano, viena ranka spustelėjo jį ir peilio ašmenys patys išlindo, peilio rankenos nematė, ašmenys buvo apie 10 centimetrų ilgio, ir smogė nukentėjusiajam peiliu, tačiau jis spėjo pasitraukti ir vaikinas jam tik perpjovė odinės striukės kairę rankovę (50 Eur vertės). Tada jis tą vaikiną parsigriovė ant žemės ir laikė jį prispaudęs prie žemės. Tuo metu pamatė, kad kažkoks vyras (galvos ir veido nematė) juodu paltu jam iš galinės kelnių kairės kišenės traukia nukentėjusiojo juodos spalvos odinę piniginę (20 Eur vertės), kurioje buvo 1 000 Eur grynaisiais, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, parduotuvių „A“, „B“, „C“, degalinės „D“ nuolaidų kortelės, jo žmonos I. U. vardu išduota „E“ kortelė. Nukentėjusysis mėgino neleisti ištraukti piniginės iš kišenės, viena ranka bandė laikyti už jos, tačiau iš kažkur atsiradusi nepažįstama apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilkėjusi šviesiai violetinės ar pilkos spalvos striukę, nukentėjusįjį užgulė savo kūnu ir neleido judėti. Veido vyro, kuris ištraukinėjo iš jo kišenės piniginę, nematė, matė tik jį nubėgantį: vyras buvo apsirengęs juodos spalvos paltu ir juodomis kelnėmis. Nukentėjusysis per jį užgulusią moterį nematė vyro galvos, todėl negali įvardinti, ar vyras buvo su kepure, ar be jos. Tada nukentėjusysis mėgino stotis, tačiau moteris pradėjo jį tampyti ir neleisti vytis vyro, dėl to nukentėjusysis keletą sekundžių užtruko. Matė, kad tas vyras su paltu nubėgo (duomenys neskelbtini) pusės link. Nukentėjusysis apibėgo kioskelius, manė, kad sutiks tą vyrą, tačiau jo nerado. Tada nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus, atgal prie to vaikino, kuris jam trenkė, nebegrįžo ir nebematė, kur tas vaikinas dingo (1 t., b. l. 17-18).
14. Pažymėtina, kad minėtoje Ž. U. apklausoje nurodytus asmenis, jis 2020 m. gegužės 20 d. atpažino procesinių veiksmų – asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas – atlikimo metu, t. y. 1) I. M. atpažino kaip moterį, kuri jį laikė už striukės, neleido atsikelti ir sakė „niekur neisi“; 2) V. Č. atpažino kaip vaikiną, kuris jam trenkė keletą kartų, puolė su peiliu ir perpjovė striukę; 3) V. L. atpažino kaip vyrą, kuriam davė 10 Eur ir kuris grumtynių metu iš galinės nukentėjusiojo kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais pinigais bei pabėgo (1 t., b. l. 54-55, 56-57, 58-59). Analogiškus savo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei bylai aktualius paaiškinimus nukentėjusysis Ž. U. davė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų suteikti pagrindą pagrįstai manyti, jog nukentėjusysis davė akivaizdžiai prieštaringus, melagingus ir bylos duomenų bei įrodymų visumos neatitinkančius paaiškinimus, siekdamas nepagrįstai apkalbėti nuteistuosius. Svarbu ir tai, kad net patys nuteistieji nenurodė, jog nukentėjusysis turėtų suinteresuotumą juos apkalbinėti ar siektų jiems nepagrįstai pakenkti. Be to, byloje nagrinėjamo įvykio esminių aplinkybių neneigia ir patys nuteistieji, t. y. V. Č. neneigė, kad tarp jo ir Ž. U. buvo įvykęs ne tik žodinis, tačiau ir fizinis konfliktas, o V. L. pripažino, jog būtent jis, pasak nuteistojo, palankiai susiklosčius aplinkybėms, iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais pinigais (past. – kaip vėliau paaiškėjo 940 Eur), kas tik dar labiau sustiprina Ž. U. paaiškinimų patikimumą bei objektyvumą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiojo nurodyta piniginėje buvusi suma ir V. L. nurodyta suma, rasta pagrobtoje piniginėje, iš esmės sutampa, kas tik dar kartą patvirtina, jog Ž. U. davė teisingus parodymus.
15. Nors nuteistasis V. Č. proceso metu neigė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo peilį, tačiau šią versiją paneigia ne tik Ž. U. duoti nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys paaiškinimai, kurie proceso eigoje nekito bei kuriais nėra pagrindo abejoti ir (ar) nesivadovauti, tačiau ir 2020 m. sausio 19 d. atlikta pateiktų daiktų apžiūra. Šios apžiūros protokole (1 t., b. l. 27-30) užfiksuota, kad vyresnioji tyrėja apžiūrėjo nukentėjusiojo pateiktą juodos spalvos vyrišką odinę striukę (1 t., b. l. 25-26), kuri – dėvėta, užsegama priekyje užtrauktuku, priekyje su kišenėmis, kurios taip pat užsegamos užtrauktukais. Striukės vidinėje dalyje yra etiketė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant kairės striukės rankovės, ties riešu, yra apie 4 centimetrų ilgio pažeidimas, daugiau pažeidimų nėra (1 t., b. l. 27). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas odinės striukės kairės rankovės pažeidimas, kuris panašus į įpjovimą (past. – kiek tai matyti iš byloje esančių foto nuotraukų), kelia pagrįstų abejonių, jog pažeidimas galėjo būti padarytas ne duriant peiliu, kaip nuosekliai nurodė Ž. U., o kitomis aplinkybėmis – nukentėjusiajam susiplėšius šią striukės vietą nugriuvus, ši vieta buvo pradeginta, prakasta ar pan. Vertinant minėtą apžiūros protokolą galima daryti pagrįstą išvadą, kad apžiūros metu nustatyta, jog striukė buvo pažeista būtent toje vietoje, į kurią nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad nuteistasis V. Č. smogė su peiliu – kairėje odinės striukės rankovėje. Be to, svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Ž. U. odinės striukės (past. – kurią nukentėjusysis vilkėjo 2020 m. sausio 19 d. apie 13.00 val.) kairė rankovė būtų pažeista iki byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona I. U. patvirtino, kad jos vyro (nukentėjusiojo Ž. U.) striukė anksčiau neturėjo apgadinimų ar plyšimų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo striukė buvo apžiūrėta tą pačią įvykio, kurio metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas turtas, dieną, t. y. šis pažeidimas negalėjo būti padarytas vėliau nei 2020 m. sausio 19 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. U. striukė buvo apgadinta būtent byloje nagrinėjamo įvykio metu ir nukentėjusiojo nurodytu būdu, kas tik dar kartą patvirtina, jog nukentėjusysis davė nuoseklius bei teisingus paaiškinimus, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti.
16. Įvertinus šias aplinkybes bylos duomenų ir įrodymų visumos kontekste, konstatuojama, kad nuteistųjų V. Č. ir V. L. atlikti bei byloje neginčijamai nustatyti aktyvūs bei tyčiniai veiksmai (V. Č. fizinis konfliktas su Ž. U. ir peilio panaudojimas prieš nukentėjusįjį; V. L. atliktas nukentėjusiojo piniginės pagrobimas, kai Ž. U. objektyviai neturėjo galimybės užkirsti tam kelio) atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.
17. Nors nuteistieji kategoriškai neigia, kad bendrai padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, nes jie nebuvo iš anksto susitarę ir jų veiksmų nesieja bendra tyčia, t. y. V. Č. teigimu jis tik sužalojo nukentėjusįjį konflikto metu, o pasak V. L., jis padarė nusikaltimą, kuris turi būti kvalifikuojamas kaip vagystė, tačiau su šiomis nuteistųjų pozicijomis negalima sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų ir įrodymų visuma (kurią tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino pirmosios instancijos teismas, ir su kurio išvadomis nėra pagrindo nesutikti) tik patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai atitinka ne tik objektyviuosius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, bet ir subjektyviuosius.
18. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas, vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-37-942/2015, 2K-247-719/2019, 2K-6-1073/2020). Kita vertus, susitarimas kaip būtinas bendrininkavimo požymis gali būti konstatuotas tik remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2020). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, apibrėžiantį bendrai padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (išėjimas už bendro susitarimo ribų).
19. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-186-303/2017, 2K-269-648/2017, 2K-247-719/2019).
20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis viso proceso metu nurodė, jog V. L. matė, kad Ž. U. turi nemažą grynųjų pinigų sumą, kurią laikė viename iš piniginės skyrių, t. y. nuteistasis turėjo žinoti apie nukentėjusiojo turimą nemažą pinigų sumą, nes, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nelabai tikėtina, kad V. L. būtų rizikavęs grobti iš asmens bet kokią pastarojo turimą pinigų sumą.
21. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos analizės galima daryti ir kitą pagrįstą išvadą, kad V. L. stovėjo visai šalia ir stebėjo kilusio konflikto, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas ir peilis prieš nukentėjusįjį, eigą nuo pat pradžių. Nuteistasis, prieš pagrobdamas piniginę iš nukentėjusiojo, puikiai suvokė, jog Ž. U. neturės galimybių apsiginti nuo jo neteisėtų veiksmų arba jos bus visiškai minimalios ir asmuo praktiškai nieko nesugebės padaryti tuo atveju, jeigu V. L. bandys pagrobti svetimą piniginę. Be to, nuteistasis suvokė ir tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne tik fizinis smurtas, bet ir peilis, t. y. V. L. aiškiai ir konkrečiai suvokė, jog daro ne vagystę, o plėšimą. Nors V. L. teigė, kad jis, kol pirko alų bare, lauke išgirdo triukšmą ir tik išbėgęs į lauką, pamatė, jog V. Č. mušasi su nukentėjusiuoju, tačiau šiuos jo paaiškinimus paneigia liudytojos I. D. teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai. Liudytoja nurodė, kad V. L. jau buvo išėjęs į lauką, kai ji išgirdo triukšmą (kuris kilo konfliktuojant V. Č. ir Ž. U. ir prieš kurį buvo panaudotas peilis), kas akivaizdžiai prieštarauja nuteistojo paaiškinimams ir patvirtina, jog V. L. matė visą kilusio konflikto eigą. Be to, esant šviesiam paros metui, V. Č. privalėjo matyti, kad šalia jo ir nukentėjusiojo buvo V. L.
22. Byloje nagrinėjamo įvykio kontekste pažymėtina, kad V. Č. panaudojo fizinį smurtą ir peilį prieš nukentėjusįjį Ž. U., o V. L. ėmėsi aktyvių veiksmų, realizuodamas kitą dalį BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių – pagrobė iš nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažįstant asmenis kartu padarius plėšimą, nebūtina nustatyti, kad jie iš anksto buvo suplanavę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, detaliai aptarę savo veiksmų pobūdį. Nagrinėjamu atveju susitarimas tarp nuteistųjų buvo įvykdytas konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuteistųjų V. Č. ir V. L. veiksmai buvo reikšmingi darant BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kiekvienas iš jų atliko bent dalį plėšimo požymius atitinkančių veiksmų, kurių visuma leido padaryti baigtą nusikaltimą prieš nukentėjusįjį Ž. U.
23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti visi BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nuteistųjų kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl V. Č. ir V. L. apeliaciniai skundai atmestini, kaip nepagrįsti.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatant bylos faktines aplinkybes, yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, jog BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo padarytas 2021 m. sausio 9 d. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, išklausius teisiamųjų posėdžių garso įrašus bei susipažinus su skundžiamo nuosprendžio motyvuojamąja dalimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui buvo puikiai žinoma inkriminuojamo nusikaltimo padarymo data, tačiau suklysta nurodant tikslią datą – 2021 m. sausio 19 d., t. y. praleidžiant vieną skaičių, kas laikytina techninio pobūdžio klaida. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši rašymo apsirikimo klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis), jos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl klaida ištaisytina šia nutartimi.
Dėl nuteistajam V. L. paskirtos bausmės
25. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. taip pat prašo sušvelninti jam skirtą bausmę.
26. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
27. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
28. Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs V. L. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jam skundžiamu nuosprendžiu paskyrė 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, yra proporcinga, adekvati padarytiems veiksmams bei neprieštaraujanti BK 41 ir 54 straipsniuose numatytiems bausmės paskirčiai bei bausmės skyrimo pagrindams.
29. Byloje konstatuota, kad V. L., veikdamas bendrai su kitais asmenimis, padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Byloje nagrinėjamu nusikaltimu buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, taip pat asmeniui padaryta turtinė žala – pagrobtas 960 Eur vertės turtas. Pažymėtina ir tai, kad V. L. praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir susijusių su nuosavybe. Individualizuojant bausmę svarbu ir tai, kad V. L. šioje byloje nagrinėjamą sunkų nusikaltimą padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis) ir beveik dviem savaitėms nuo jo įsiteisėjimo. V. L. daug kartų baustas administracine tvarka, turi daug galiojančių nuobaudų, t. y. nemoka jam paskirtų baudų, kas tik patvirtina, jog asmuo ne tik sistemingai nesilaiko valstybėje galiojančių įstatymų, tačiau nedaro jokių teigiamų išvadų bei toliau pažeidinėja įstatymus ir daro vis naujas nusikalstamas veikas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. šioje byloje nagrinėtą nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, tačiau dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo elgesio. Be to, byloje nenustatyta, kad nuteistasis dirba. V. L. neneigė, kad buvo priklausomas nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų, o byloje pagrobtų pinigų didžiąją dalį išleido būtent narkotinių medžiagų įsigijimui. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą jaustis saugiai, kadangi nuteistasis nusikaltimą padarė dienos metu, viešoje vietoje, kurioje yra nemažas žmonių judėjimas, t. y. asmuo veikė gana ciniškai ir nesijaudindamas, kad bus užkluptas kitų asmenų. Taip pat svarbu ir tai, kad nuteistasis puikiai suvokė, jog prieš nukentėjusįjį V. Č. panaudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir peilį, tačiau ne tik nebandė sulaikyti minėtojo nuteistojo nuo amoralių veiksmų darymo, tačiau pritarė nusikalstamiems veiksmams ir pagrobė nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais.
30. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas V. L. paskyrė teisingą bausmę ir parinko tinkamą jos dydį, kurio mažinti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad paskirtas bausmės dydis (2 metai 3 mėnesiai) yra mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl konstatuotina, jog ji nėra per griežta, nes, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas galėjo skirti ir didesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
31. Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 153,00 Eur už V. Č. bei 156,06 Eur už V. L. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistieji neturėjo gynėjų advokatų, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjų parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. Č. parinko gynėją advokatą Sergejų Chiminą, o V. L. – advokatą Joną Vilhelmą Pliugžmą.
33. Byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų V. Č. ir V. L. apeliacinius skundus.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo padarytas ne „2020 m. sausio 9 d.“, o „2020 m. sausio 19 d.“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.