- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- 1-236-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02869-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. Č., V. L., I. M.
- Nukentėjusysis
- Ž. U.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso dvylika kartų, paskutinius kartus:
– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;
– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme;
– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti UAB „V.“, teista Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams;
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso keturis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. L., I. M. ir V. Č. 2020 m. sausio 9 d. apie 13 val., būdami (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, po to, kai V. Č. priėjo prie nukentėjusiojo Ž. U. siekiant palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl to jis nukrito ant žemės, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, ir ištraukęs atlenkiamą peilį, smogė juo nukentėjusiajam vieną kartą į kairę ranką, taip perpjaudamas odinės striukės kairės rankos rankovę, po to, nukentėjusiajam laikant V. Č. prispaudus prie žemės, priėjo iš galo V. L. ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę, kurios vertė 20 Eur, kurioje buvo 940 Eur grynaisiais pinigais, o kai nukentėjusysis bandė keltis ir vytis V. L., jį rankomis laikė I. M., kuri pasakė: „niekur tu neisi“, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. U. priklausantį 960 Eur vertės turtą.
V. L., I. M. ir V. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. L., I. M. ir V. Č. buvo kaltinami pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie 2020 m. sausio 19 d. apie 13 val., būdami (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, pagrobė fizinio asmens dokumentą: Ž. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. L. 2020 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės ir parodė, kad pažįsta kitus kaltinamuosius. Pažinojo juos gal apie pusmetį iki nagrinėjamo įvykio – nebuvo draugai, pažinojo iš matymo (matydavo juos stotyje, susitikdavo kartą per savaitę). Nagrinėjamo įvykio dieną prie baro, esančio (duomenys neskelbtini) (tam pačiame bare, kur buvo I. M.), jis stovėjo su draugu Ž. (J. Š. (J. Š.)) ir dar pora asmenų (iš viso keturiese). Priėjo V. Č., kurio kakta dešinėje pusėje buvo nubrozdinta, ir pasakė, kad jis susimušė kitame bare su kažkokiu asmeniu. V. L. vienas nuėjo į barą pirkti alaus, laukė eilėje, tuo metu nebuvo barmenės, ir išgirdo triukšmą lauke. Jis kalbėjo su žilu vyru, atrodo, kad buvo nukentėjusiojo pažįstamas. Po tam tikro laiko išėjęs pasižiūrėti, pamatė, kaip Ž. U. buvo užgulęs V. Č. ir mušė jį. Lauke buvo daug žmonių, nepastebėjo, ar buvo I. M. Liudytoja I. D. konflikto metu buvo lauke ir stebėjo nagrinėjamą įvykį. V. L. griebė nukentėjusįjį už striukės ir traukė jį nuo V. Č., kad daugiau nesimuštų. Po to, konflikto dalyviai atsistojo vienas prieš kitą ir pradėjo žodžiais pyktis. Paskui V. L. nuėjo į barą, sėdėjo bare, matė, kaip buvo atvažiavusi policija. I. M. apklausiama neminėjo nei jo, nei V. Č., tik nurodė, kad kažkas mušėsi. V. L. turėjo asmeninę juodą piniginę, kurią buvo išsitraukęs bare. Nematė, kad įvykio vietoje buvo iškritę kokie nors daiktai. Jis neištraukė piniginės iš nukentėjusiojo. Niekas nesakė, kad Ž. U. turi pinigų. Nukentėjusysis nedavė jam pinigų nupirkti alaus, V. L. pirko jį už savo pinigus. Iki nagrinėjamo įvykio nebendravo su Ž. U. Nematė, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas peilis ir kad buvo įplyšusi jo striukės rankovė. V. L. nesudavė Ž. U. jokio smūgio.
Kaltinamasis V. L. 2021 m. balandžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, t. y. pagrobęs piniginę iš Ž. U. Parodymus duoda laisva valia, poveikio niekas nedarė dėl tokių parodymų davimo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis stovėjo prie baro stotyje, gėrė alų, atėjo išgėręs nukentėjusysis, su kuriuo kalbėjo (Ž. U. pradėjo pasakoti, kad jis susimušė prie baro su kažkokiu narkomanu ar jis su patėviu sumušė narkomaną). Nematė, kad su Ž. U. buvo vyresnio amžiaus vyras. Tame bare padėdavo I. M. (nagrinėjamo įvykio dieną nepastebėjo jos). Ž. U. davė jam pinigų (gal 5–10 Eur) nueiti į barą nupirkti alaus. Kol pirko alų, išgirdo lauke triukšmą. Išbėgęs į lauką pamatė, kad V. Č. mušasi su nukentėjusiuoju (Ž. U. buvo užgulęs V. Č.). Nekreipė dėmesio, kaip V. Č. su nukentėjusiuoju mušėsi. Konfliktas vyko gal 5–6 metrų atstumu nuo baro (iš karto už baro kampo). Tuo metu taip pat pastebėjo, kad iš Ž. U. galinės kišenės kyšo piniginė. V. L. priėjo, ištraukė piniginę ir pabėgo. Nematė, kas toliau vyko, kai pabėgo. Tą dieną daugiau nematė V. Č. Piniginė buvo juodos spalvos. Paėmė piniginę, nes manė, kad Ž. U. turi pinigų, nes nukentėjusysis prieš tai lengvai davė jam pinigų. Po piniginės paėmimo nuvažiavo su taksi į (duomenys neskelbtini) g. Piniginėje buvo pinigų – apie 930–940 Eur (dvi kupiūros po 20 Eur, o visos kitos po 50 Eur). Piniginėje nebuvo 1000 Eur, mano, kad nukentėjusysis dalį pinigų buvo išleidęs. Neatsimena, ar piniginėje buvo daugiau kokių nors daiktų, taip pat ir asmens tapatybės kortelė. Išėmęs pinigus išmetė piniginę. Pinigus panaudojo maistui, alkoholiui ir narkotikams. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų. Lauke po konflikto nematė I. M. Tą dieną nebendravo su kitais kaltinamaisiais, nuvažiavo į namus ir porą dienų nesirodė. I. M. tik iš matymo pažįsta, o su V. Č. nebendrauja artimai. Nagrinėjamo įvykio dieną neturėjo peilio su savimi, nematė, kad V. Č. turėjo peilį. Neprisipažįsta dalyvavęs plėšime, nesitarė su kitais kaltinamaisiais, nedalyvavo su jais darant šią nusikalstamą veiką. Jis dalyvavo vienas, viskas įvyko spontaniškai (pamatė progą, kai nukentėjusysis su V. Č. tarpusavyje grūmėsi, ištraukė piniginę ir pabėgo). Nenaudojo smurto prieš Ž. U.
Kaltinamoji I. M. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji atėjo pas draugę į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai nebuvo, kur eiti, todėl lankėsi pas draugę bare. Su drauge gėrė kavą, išgirdo garsų triukšmą, po to, išėjo su ja parūkyti ir matė, kaip už kito baro (barai yra vienas prie kito, už sienos kitas baras) prie durų vyksta muštynės. Iš pradžių nekreipė dėmesio, kaip kas buvo nežino ir nematė, tik paskui suprato, kad vyksta muštynės. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, kai jį mušė prie baro. Nežino, kas mušė jį. Matė, kaip stvėrė nukentėjusįjį ir nutempė prie baro, kuriame prieš tai buvo kaltinamoji su drauge. Tada I. M. pradėjo ginti nukentėjusįjį, kad nesudaužytų baro vitrinų, taip pastūmė asmenį. Nukentėjusįjį ištempė iš kito baro (nematė kas, du vyrai ištempė nukentėjusįjį) ir prirėmė prie baro sienos, o I. M. tik norėjo apginti nukentėjusįjį, kad jo nemuštų. Jį pradėjo mušti (mušė rankomis ir spardė kojomis) tie vyrai, paguldė ant žemės. Po to, ji nuėjo į barą, kur atėjo nukentėjusysis, kuris pasakė, kad jį apvogė (sakė, kad pavogė 1000 Eur). I. M. pasakė kviesti policiją. Nematė, kad nukentėjusiojo sužalojimų. Jis išėjo, iškvietė policijos pareigūnus, matė ekipažą lauke prie baro. Ji išėjo, niekas nesuėmė jos. I. M. siekė apginti nukentėjusįjį, todėl prispaudė rankas, kad nesudaužytų vitrinos. Matė, kad vaikinas pribėgo prie nukentėjusiojo, tačiau nežino, ką darė, nes viskas vyko greitai. Pažįsta V. L., neprisimena, ar jis tuo metu buvo nagrinėjamo įvykio metu. Su V. L. susipažino stotyje, pažįstami gal apie pusę metų (susipažino bare). Negalėjo būti, kad ji sakė nukentėjusiajam „nieku neisi“. Nagrinėjamo įvykio metu nevartojo alkoholio. Nežino, kodėl nukentėjusysis nori apkalbėti ją. Nukentėjusįjį mušė trys asmenys. Draugė I. D. tuo metu stovėjo su ja ir rūkė, liudytoja nieko nedarė. I. M. bandė apginti ir nukentėjusįjį, ir vitrinas. Norėjo atitraukti kitų asmenų rankas, bet išėjo kitaip (gal netyčia prispaudė nukentėjusįjį). Tuo metu iš nukentėjusiojo iškrito piniginė (tik vėliau sužinojo apie tai). Nebuvo taip, kad ji laikė nukentėjusįjį. Neprisimena, kaip baigėsi mušimas.
Kaltinamasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę iš dalies. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis sutiko du vyrus – jaunesnį ir vyresnį, paprašė cigaretės. Jie pamatė, kad kaltinamajam dreba rankos, todėl pasiūlė išgerti bare alaus. Jie nuėjo į stotyje esančią čeburekinę, užsakė čeburekų, alaus ir degtinės. Bekalbėdamas kaltinamasis susipyko su jaunesniu vyru, kuris prašė parodyti rankas, o pamatęs tatuiruotę, pasakė, kad gal kaltinamajam nemalonu su jais kartu sėdėti. Išėjus į lauką parūkyti, Ž. U. pradėjo įžeidinėti kaltinamąjį, šis kažką atsakė ir susikibo. Nukentėjusysis gal su petimi ar ranka trenkė V. Č. Tada išėjo Ž. U. patėvis ir pradėjo juos raminti, bet netrukus abu vyrai pradėjo jį įžeidinėti. V. Č. ėjo pro paviljonus, tačiau vyrai pasivijo jį, suplėšė jam gaubtuvą, kaltinamasis nukrito ant žemės ir jam buvo suduota į veidą. Tuo metu pribėgo kaltinamojo draugas padėti, kad jo nebemuštų. V. Č. atsistojus, jaunesnis vyras grįžo į čeburekinę, o kaltinamasis su vyresniu vyru nuėjo į kitą barą, kur ir įvyko konfliktas. Jie sėdėjo su vyresniu vyru, šis atsiprašinėjo kaltinamojo, kad sumušė, prašė nekviesti policijos, paskui nupirko bokalą alaus ir į barą užėjo V. L. Šis norėjo prieiti prie jų, V. Č. išėjo parūkyti ir matė, kad jaunesnis vyras rūkė su kita kompanija. Tuo metu nukentėjusysis pamatė V. Č., priėjo prie kaltinamojo ir jie pradėjo muštis. Kaltinamasis gal pirmas trenkė, o gal tai padarė Ž. U. Nukentėjusysis trenkė jam ir tuo metu jis nukrito. Atrodo, kad kiti asmenys norėjo padėti V. Č., traukti nukentėjusįjį nuo jo. Neigia, kad turėjo peilį konflikto metu. V. L. anksčiau nežinojo vardo, nebuvo draugais, tik matydavo, kad jis vaikšto. I. M. taip pat nežinojo, matydavo tik bare. Iki nagrinėjamo įvykio nematė nei Ž. U., nei jo patėvio. Po konflikto kaltinamajam buvo suplėšyta striukė, buvo mėlynė ant veido, bet jis niekur nesikreipė. Antro konflikto metu V. Č. pastūmė Ž. U. petimi, nes šis provokavo žodžiais, bet nukentėjusysis buvo fiziškai stipresnis – pradėjo abu muštis ir nukentėjusysis sudavė smūgį, dėl to kaltinamasis nukrito. Ž. U. buvo ant kaltinamojo (kaltinamasis buvo ant nugaros) ir mušė, o jis gynėsi. V. Č. norėjo padėti kiti vyrai, priėjo ir V. L. Apie nukentėjusiojo piniginę išgirdo tik iš tyrėjos. I. M. nieko nedarė, jos net nematė. I. M. buvo bare, po to rūkė lauke su kita barmene. Kaltinamoji nebuvo priėjusi prie V. Č. ar nukentėjusiojo. Konfliktas baigėsi taip, kad nukentėjusysis atsistojo ir lyg kažkur pabėgo, o kaltinamasis nuėjo į kitą pusę. Po nagrinėjamo įvykio nematė nukentėjusiojo, taip pat nebendravo su V. L. Gal kiti supjaustė nukentėjusiojo striukę.
Nukentėjusysis Ž. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su patėviu V. K. atvažiavo į stotį, į (duomenys neskelbtini), kuriame dirba pusbrolis. Eidami į (duomenys neskelbtini), pirmą kartą susitiko V. Č. Ten stovėjo daugiau žmonių, vienam davė pinigų, o kitam (V. Č.) patėvis pasakė, kad nupirks alaus. Iki nagrinėjamo įvykio nepažinojo V. Č. Nuėjo į čeburekinę, kur gėrė alų. Begerdami Ž. U. paklausė, ar V. Č. – narkomanas. Po to, V. Č. išėjo į lauką, paskui jį V. K., o vėliau ir nukentėjusysis. Ž. U. išėjus, V. Č. pribėgo prie jo ir sudavė smūgį, jie apsistumdė prie išėjimo. Ž. U. grįžo į čeburekinę, baigė valgyti ir išėjo ieškoti patėvio. Beieškodamas sutiko V. L., kurio klausė, ar matė patėvį. V. L. atsakė neigiamai. Šis pasakė, kad jam yra bloga, ir paklausė, ar gali nupirkti alaus. Ž. U. sutiko, davė V. L. 10 Eur, kuris nupirko alaus. Nukentėjusysis buvo išėmęs iš bankomato pinigų (daugiau kaip 1000 Eur), laikė juos juodoje odinėje piniginėje. Minėta pinigų suma buvo pervesta už darbus, reikėjo juos atiduoti žmonėms. Nukentėjusiojo banko sąskaita buvo užblokuota, todėl pinigai buvo pervesti į žmonos banko sąskaitą. Pinigai buvo 50 Eur kupiūromis, galėjo būti ir 10, 20 ar 100 Eur kupiūromis. Duodamas pinigus V. L., šis matė, kad nukentėjusysis turi daug pinigų, kuriuos laikė viename piniginės skyriuje. Begeriant alų lauke, pribėgo V. Č. ir sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Ž. U. pradėjo grumtis su kaltinamuoju. Pamatė peilį, V. Č. pasakė, kad papjaus jį. Dūrė nukentėjusiajam. Buvo perpjauta odinės striukės kairės pusės rankovė. Viskas įvyko greitai, nesureagavo, kaip jie abu nugriuvo (pirma buvo smūgis, po to – peilis panaudotas). Ž. U. su V. Č. gulėjo ne prie vitrinos, kaip nurodė I. M., nes ten nėra stiklų. Ž. U. atsitraukė, sudavė V. Č. per kojas, jie abu nugriuvo, laikė kaltinamojo kaklą prispaudęs dešine ranka, paskui pajuto, kad V. L. bando ištraukti piniginę, kurią turėjo galinėje kairėje kišenėje. Ž. U. kaire ranka bandė prispausti piniginę, bet iš kažkur pribėgo moteris (I. M.), kuri laikė nukentėjusiojo ranką nuo kišenės. V. L. pagrobė jo piniginę ir pabėgo. Ž. U. kėlėsi, o moteris laikė už striukės, kad nesivytų V. L., sakė, kad niekur neis. Nukentėjusysis bandė išsivilkti už striukės, bet nepavyko, po to, moteris paleido jį. V. L. nuėjo tarp kioskelių. Ž. U. bandė vytis V. L., tačiau nebematė jo. Po to, grįžo į barą, pamatė patėvį ir pasakė, kad jį apvogė. Tą dieną buvo gėręs alaus, nebuvo stipriai apsvaigęs, nes sugebėjo apsiginti nuo V. Č. Paleido šį kaltinamąjį, nes jis neberūpėjo, V. Č. paskui nieko nedarė nukentėjusiajam. Nežino, kur nuėjo V. Č. Po įvykio pamatė moterį, kai atsistojo ir pažiūrėjo jai į veidą. Su kaltinamąja nebendravo, daugiau nematė jos bare. Po to, jis iškvietė policijos pareigūnus maždaug po dešimties minučių po įvykio. Ž. U. buvo sužalotas veidas (sumušta akis), taip pat nubrozdinta alkūnė. Iki įvykio nepažinojo asmenų, taip pat neturi pagrindo apkalbėti juos. Jis gal sudavė muštynių metu V. Č., bet šis pirmas sudavė nukentėjusiajam į veidą. Pirmo konflikto metu V. Č. sudavė jam vieną kartą, o antro konflikto metu – daugiau kartų. Jis bijojo paleisti V. Č. antro konflikto metu, nes šis turėjo peilį. Po įvykio daugiau nematė nė vieno asmens.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam Ž. U. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 1 yra I. M., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis, pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį Nr. 1, kuri 2020 m. sausio 19 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), prie baro, kai tas asmuo, kuris sukėlė fizinį skausmą ir jį pargriovė, o kitas vyras traukė piniginę, jį laikė už striukės, neleido atsikelti ir sakė „niekur neisi“. Atpažįsta moterį iš veido bruožų, ypač iš kreivos nosies (1 t., b. l. 54–55).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam Ž. U. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 1 yra V. Č., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis, pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį Nr. 1, kuris 2020 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini), trenkė jam keletą kartų, puolė su peiliu ir perpjovė striukę. Atpažįsta jį iš veido bruožų ir pagal ausis (1 t., b. l. 56–57).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam Ž. U. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 1 yra V. L., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis, pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį Nr. 1, kuriam 2020 m. sausio 19 d. 13 val. davė 10 Eur bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Grumtynių metu, kai moteris jį laikė prispaudusi, jis iš galinės kišenės ištraukė piniginę su pinigais ir pabėgo. Atpažįsta jį iš veido bruožų (1 t., b. l. 58–59).
Liudytoja I. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nieko nežino apie nagrinėjamą įvykį, nes buvo išvykusi (duomenys neskelbtini). Vyras Ž. U. paskambino jai ir pasakė, kad jį stotyje sumušė ir atėmė pinigus (1000 Eur). Šie pinigai buvo pervesti į liudytojos banko sąskaitą, nors jie buvo skirti vyrui, nes šis dirbo statybose (pinigai buvo susiję su vyro darbu). Pinigų pervedimas į liudytojos banko sąskaitą įvyko, nes Ž. U. turi daug skolų, kurias išieško antstoliai. I. U. leido jam naudotis savo banko sąskaita. Grįžusi iš ligoninės ji matė vyrą, kuris buvo su mėlynėmis veide. Ž. U. striukė buvo suplėšyta. Iki tol šis drabužis neturėjo apgadinimų. Nepažįsta kaltinamųjų, vyras taip pat nežinojo jų, niekada liudytojai nepasakojo apie juos. Kiek žino, buvo pavogta vyro piniginė (juodos spalvos) su pinigais ir dokumentais. Pinigai buvo išgryninti bankomate.
Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo barmene bare, esančiame (duomenys neskelbtini) g. Šviesiu paros metu į barą užėjo nukentėjusysis su patėviu ir V. L., jie paėmė po bokalą alaus, nukentėjusysis su V. L. išėjo į lauką, patėvis liko bare ir kilo triukšmas. Po poros minučių išėjusi į lauką, netoli nuo baro pamatė konfliktą (stovėjo apie 5–6 metrus nuo įvykio vietos) – nukentėjusysis krito ant žemės (Ž. U. buvo girtas, gal žmonės parvertė jį), o V. L. ištraukė tamsią piniginę iš nukentėjusiojo galinės kišenės ir dideliu greičiu nubėgo. Kai ji išėjo į lauką, nukentėjusysis jau nestovėjo ant žemės (nematė, kaip jis nukrito), jis buvo vienas ant žemės. Konfliktas greitai baigėsi (viskas truko gal 2–3 minutes). Asmenys nebuvo prie baro stiklo. Žmonių stovėjo gal penki ar šeši. Kiti asmenys neatliko jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Atrodo, kad nukentėjusiajam ant veido bėgo kraujas. Ž. U. šaukė, kur jo piniginė, sakė, kad pavogta didelė pinigų suma (gal daugiau kaip 1000 Eur). I. M. pažįsta kaip baro klientę. Tą dieną, atrodo, kaltinamoji buvo įvykio vietoje, tačiau ji nieko nedarė (nematė, kad I. M. užlaikė nukentėjusįjį). I. M. stovėjo ir rūkė toliau nuo kitų asmenų, prie baro įėjimo. Po to, kaltinamoji išėjo, bet po kiek laiko, nežino. Ne visą laiką stebėjo I. M. Kiek atsimena, kaltinamoji nebuvo prie nukentėjusiojo, nematė to. Atrodo, kad kaltinamoji anksčiau išėjo į lauką, nei liudytoja. V. Č. dažnai lankosi stotyje. Nepamena, ar jis buvo nagrinėjamo įvykio vietoje. Vyrą, kuris paėmė piniginę, matė dažnai, asmeniškai nebendrauja su juo, neturi pagrindo apkalbėti jį. Iki nagrinėjamo įvykio nematė nukentėjusiojo. Nematė, kad kaltinamieji prieš tai bendrautų, negali pasakyti, ar I. M. pažįsta juos. Nukentėjusysis neturėjo pretenzijų I. M.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojai I. D. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. Nuotraukoje Nr. 3 yra V. L., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstančioji, pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį Nr. 3, kuris padarė plėšimą. Atpažino iš bendrų veido bruožų, plaukų ir rūbų, nes tą dieną jis buvo apsirengęs tuo pačiu paltu (1 t., b. l. 64–65).
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nieko neatsimena. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su Ž. U. atvažiavo į stotį, išgėrė vienam bare, po to – kitam bare, niekur nerado nukentėjusiojo (jo posūnio), todėl išvažiavo. Jis su posūniu atvažiavo į stotį jau būdami išgėrę (liudytojas išgėrė litrą degtinės, nukentėjusysis taip pat išgėrė nemažai). Jie atsisėdo bare, nusipirko alaus. Antram bare buvo vienas. Nežino, ar bendravo dar su kažkuo. Neatsimena, kad buvo čeburekinėje. Kitą dieną matė Ž. U., jis buvo sveikas, nesužalotas. Nukentėjusysis pasakojo, kad jam stotyje ištraukė piniginę, kuri buvo tamsi. Nežino, ar Ž. U. buvo išsigryninęs pinigus. Nepažįsta kaltinamųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. sausio 19 d. apie 12 val. jis su posūniu Ž. U. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Būnant netoli čeburekinės, esančios (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas. Jam apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, liesas, apvalaus veido. Jis buvo apsirengęs smėlio spalvos arba pilka striuke, šviesios spalvos, tačiau kokios konkrečiai, neatsimena, kelnes, ant galvos buvo užsidėjęs smėlio spalvos kepuraitę su snapeliu. Tas vaikinas beveik visas buvo apsirengęs šviesiai rudos spalvos rūbais. Jis pasiskundė, kad jam bloga, liudytojas pasisiūlė pavaišinti jį alumi. Jie trise užėjo į čeburekinę, Ž. U. nupirko čeburekų ir tris bokalus alaus. Atsisėdo ir gėrė alų. Pradėjo kalbėti, klausė to vaikino, ar jis – narkomanas. Jis pradėjo pykti. Tada jis pradėjo grasinti, kad kai Ž. U. išeis į lauką, jis „paštyrins“ nukentėjusįjį. Suprato, kad grasina papjauti Ž. U., tačiau jokio peilio nematė. Tas vaikinas išėjo į lauką, po to, išėjo ir jie su Ž. U. Lauke, prie tos čeburekinės, pribėgo ankščiau minėtas vaikinas, su kurio kartu gėrė alų, ir pradėjo konfliktuoti su Ž. U. Tada pradėjo ant jų rėkti čeburekinės padavėja, todėl jis pasakė Ž. U., kad eina į kitą barą (į kokį konkrečiai, neatsimena). Yra ramaus būdo nenorėjo konfliktų, dėl to išėjo kitur. Minėto vaikino, su kurio konfliktavo Ž. U., negalėtų atpažinti. Minėtą dieną labai stipriai prisigėrė ir, kaip namo grįžo, tiksliai neatsimena (1 t., b. l. 73–76).
Liudytojas nurodė, kad neatsimena, jog duotų teismo perskaitytus parodymus. Protokole parašas yra jo, tačiau jis neskaitė, ką pasirašė. Policijos pareigūnas nedarė įtakos, kad liudytojas pasirašytų.
Liudytoja J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną į barą (čeburekinę), esantį (duomenys neskelbtini). atėjo du vyrai, užsisakė pavalgyti ir išgerti, po to, atėjo dar trečias vyras, kuris atsisėdo prie dviejų kitų vyrų. V. K. ir V. Č. pirmi užėjo į barą, o vėliau – Ž. U. Jie nebuvo labai girti. Du vyrai (V. Č. ir Ž. U.) prie stalo pradėjo ginčytis, liudytoja davė pastabą, paskui jie išėjo į lauką ir liudytoja pamatė per langą, kaip vyrai pradėjo stumdytis. Trečias vyras (V. K.) išėjo iš baro ir bandė raminti abu vyrus. Po to, nukentėjusysis grįžo į barą, suvalgė, ką buvo užsisakęs, ir išėjo. Kiti vyrai nebuvo grįžę. Liudytoja daugiau nematė vyrų.
Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta I. M. ir V. L. iš matymo, susipažino stotyje. Atsimena, kad buvo gavęs pranešimą apie įtarimą dėl plėšimo (kad buvo kažkoks V., su kuriuo darė plėšimą, tačiau nukentėjusysis buvo sulaikęs liudytoją), vėliau jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Bausmę pradėjo atlikti 2020 m. sausio 20 d., nežino, ar dieną prieš tai jis buvo stotyje ir matė kaltinamuosius. Po to, prisiminė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo stoties bare, girdėjo triukšmą, jo draugė norėjo eiti pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau liudytojas neleido to daryti. Kilo kažkoks kivirčas, tačiau viskas greitai nurimo. Pats liudytojas nėjo pasižiūrėti konflikto.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. sausio 19 d. apie 13 val. jis buvo stoties bare, kurio pavadinimas „K.“, tą dieną barmenės dirbo O. arba I. Buvo apsirengęs juodą striukę su gobtuvu ir pilkomis rankovėmis, buvo be kepurės. Buvo su drauge E. B., jos kontaktinio numerio neatsimena, ji gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Bare vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant bare, pro langą matė, kaip šalia baro vaikščiojo jam iš matymo žinomas vyras, kurį vadina „V.“, kaip tiksliai jis vadinasi, nežino. „V.“ apibūdinti gali kaip asmenį, kuris nuolat vaikšto su juodu paltu (sausio 19 d. šis irgi buvo su juodu paltu), yra aukštas, apie 185 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, narkomanas. Tą dieną jis vaikščiojo su vyru pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jis apie 175 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, juodų plaukų, kokia jo pavardė, nežino. Būnant bare, buvo girdima iš lauko, kad šalia baro vyko muštynės, tačiau jis nėjo į lauką, nes nenorėjo kištis. Iš baro buvo išėję kažkokie du vietiniai „stotiniai“ pasižiūrėti, kas vyksta lauke, tačiau ką jie darė, nematė. Draugei E. B. pasiūlė nesikišti ir jie liko bare. Kas dalyvavo muštynės, tikrai pasakyti negali, nes nematė. Kai išėjo iš baro, muštynių nebebuvo ir nuėjo į 2-tro troleibuso stotelę. Pranešime apie įtarimą, su nurodytomis aplinkybėmis visiškai nesutinka, nes jis niekada nesinešioja peilį, su „V.“ nieko bendro neturi ir 2020 m. sausio 19 d. su juo nepadarė plėšimo (1 t., b. l. 161–163).
Liudytojas patvirtino, kad teismo perskaitytuose parodymuose buvo taip, kaip parašyta. V. yra asmuo, kuris buvo teismo posėdžių salėje (nurodė į V. L.).
Liudytojas J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. Č. ir V. L. apie penkerius metus ar daugiau. Nagrinėjamo įvykio dieną jis stovėjo prie spaudos kiosko ir matė, kad du vyrai pradėjo tampyti V. Č. (nematė konflikto pradžios). Kitų vyrų anksčiau nebuvo matęs. Vienas iš jų sudavė kaltinamajam į veidą, V. Č. nukrito. Tai pamatęs liudytojas nuėjo jam padėti. Padėjo V. Č. atsistoti ir jie nuėjo prie kiosko. Du vyrai nuėjo prie baro. Liudytojas tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, stovėjo nuo konflikto vietos gal dvidešimt metrų atstumu. Po to, liudytojas nuėjo į stotelę. Daugiau V. Č. tą dieną nematė. Nematė ant kaltinamojo kūno sužalojimų. Nežino, ką vėliau vyrai, užsipuolę kaltinamąjį, darė. V. L. matė prieš 20 minučių iki konflikto. Nematė nagrinėjamo įvykio dieną abiejų kaltinamųjų.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 280/2020 (01) nurodyta, kad Ž. U. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Ž. U. nustatyta poodinė kraujosruva padaryta paveikus kietu buku daiktu kairės akies sritį, odos nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ar galimai paviršiumi kairės alkūnės sritį. Ž. U. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų makromorfoliginį vaizdą, padaryti, labiausiai tikėtina, 3–5 parų laikotarpiu iki apžiūros 2020 m. sausio 23 d. Sužalojimai, nustatyti Ž. U., tiek visumoje, tiek ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosrūvos ir negilūs odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių (1 t., b. l. 96–97).
2020 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuotos baro, esančio (duomenys neskelbtini), prieigos (1 t., b. l. 6–14).
2020 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – juodos spalvos vyriška striukė, pateikta nukentėjusiojo Ž. U., kuri yra odinė, dėvėta, užsegama priekyje su užtrauktuku, priekyje su kišenėmis, kurios taip pat užsegamos užtrauktukais. Ant kairės striukės rankovės, ties riešu, yra apie 4 cm ilgio pažeidimas. Daugiau pažeidimų nėra (1 t., b. l. 27–30).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro; biologinių tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-171763-20 nurodyta, kad ant tirti pateiktos kepurės, paimtos apžiūrint įvykio vietą, rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti. Tiriant DNR, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų tinkamų vienos asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su vyro biologinių pėdsaku (1 t., b. l. 100–101).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro lydraštyje dėl sutapimo DNR duomenų registre nurodoma, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kepurės, paimtos apžiūrint įvykio vietą, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. Č. (1 t., b. l. 102).
Iš liudytojos I. U. banko sąskaitos, esančios banke „Swedbank“ AB, matyti, kad į jos banko sąskaitą 2020 m. sausio 17 d. buvo pervestos pinigų sumos (1000 ir 1300 Eur sumos) (1 t., b. l. 126–127).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Nukentėjusysis Ž. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje V. Č. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Ž. U. pradėjo grumtis su kaltinamuoju, pamatė peilį, V. Č. pasakė, kad papjaus jį, tada dūrė nukentėjusiajam ir buvo perpjauta odinės striukės kairės pusės rankovė. Ž. U. atsitraukė, sudavė V. Č. per kojas, jie abu nugriuvo, nukentėjusysis laikė kaltinamojo kaklą prispaudęs dešine ranka, paskui pajuto, kad V. L. bando ištraukti piniginę, kurią turėjo galinėje kairėje kišenėje. Ž. U. kaire ranka bandė prispausti piniginę, bet iš kažkur pribėgo I. M., kuri laikė nukentėjusiojo ranką nuo kišenės. V. L. pagrobė jo piniginę ir pabėgo. Ž. U. kėlėsi, o I. M. laikė jį už striukės, kad nesivytų V. L., sakė, kad niekur neis. Nukentėjusysis bandė išsivilkti už striukės, bet nepavyko, po to, moteris paleido jį. Ž. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 17–19). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamuosius. Kaltinamieji bylą nagrinėjant teisme taip pat nenurodė tokių aplinkybių. Teismas atmeta kaip nepagrįstus gynybos argumentus, kad nukentėjusysis bylai reikšmingu laiku buvo itin neblaivus, todėl nėra pagrindo remtis jo parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, kad Ž. U. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą buvo apklaustas dar tos pačios dienos (2020 m. sausio 19 d.), kai įvyko nagrinėjamas įvykis, vakare, jis itin detaliai papasakojo aplinkybes. Teismas abejoja, ar Ž. U., dienos metu būdamas itin girtas, tos pačios dienos vakare sugebėtų duoti detalius ir aiškius parodymus. Be to, nukentėjusiojo parodymai, duoti nagrinėjamo įvykio dieną, kaip minėta, iš esmės sutapo su jo parodymais, duotais bylą nagrinėjant teisme. Todėl abejoti, kad Ž. U. dėl neblaivumo galėjo netinkamai suvokti aplinkybes, nėra pagrindo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia remtis asmens, kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, parodymais. Svarbu, kad tokia asmens būsena nebūtų esminė sprendžiant dėl jo parodymų patikimumo. Išvados dėl Ž. U. parodymų patikimumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje teigė, jog jis su Ž. U. atvyko į stoties rajoną jau būdami neblaivūs. Teismas pažymi, kad minėtas liudytojas bylą nagrinėjant teisme iš esmės neatsiminė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, net neatsiminė, kad jis davė tokius parodymus, kurie buvo užfiksuoti apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokole. Kita vertus, V. K. stebėtinai atsiminė, kiek jis su nukentėjusiuoju buvo išgėrę, kokia buvo Ž. U. būsena. Teismas abejoja, kad liudytojas, iš esmės nieko neprisimindamas apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tiksliai galėjo atsiminti būtent kokia buvo Ž. U. fiziologinė būsena. Todėl tokie V. K. parodymai nelaikytini kaip pakankami abejoti minėtų nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Be to, liudytoja I. D. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad Ž. U. buvo itin girtas.
Ž. U. baudžiamojo proceso metu duotų parodymų patikimumą taip pat patvirtina kitos teismo nustatytos aplinkybės. Pirma, Ž. U. parodymus dėl peilio panaudojimo prieš jį netiesiogiai įrodo nukentėjusiojo striukės kairėje rankovėje nustatytas 4 cm ilgio pažeidimas (1 t., b. l. 27–30). Teismas, įvertinęs nustatytą šio drabužio apgadinimo dydį, abejoja, kad toks apgadinimas galėjo atsirasti dėl kitokių priežasčių (pavyzdžiui, nukentėjusiajam susiplėšius striukę nuo griuvimo ar kt.). Liudytoja I. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos vyro striukė anksčiau neturėjo apgadinimų. Taigi nėra abejonių, kad Ž. U. striukė buvo apgadinta nagrinėjamo įvykio metu ir būtent nukentėjusiojo nurodytu būdu. Antra, Ž. U. nurodytas aplinkybes dėl V. Č. fizinio smurto panaudojimo prieš jį nagrinėjamo įvykio metu netiesiogiai įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 23 d. specialisto išvada Nr. G 280/2020 (01). Pats V. Č. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Trečia, Ž. U. parodymus dėl jo piniginės pagrobimo patvirtino pats V. L., prisipažinęs bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje padaręs šį neteisėtą veiksmą, nors iki tol neigė tai (teismo vertinimu, toks kaltinamojo prisipažinimas yra sietinas labiau dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad jis pagrobė iš nukentėjusiojo piniginę, visumos, neabejotinai patvirtinančios jo kaltę, o ne su nuoširdžiu gailesčiu). Liudytoja I. D. baudžiamojo proceso metu taip pat patvirtino, kad būtent V. L. pagrobė iš nukentėjusiojo piniginę. Ketvirta, tas pats V. L. pripažino, kad iš nukentėjusiojo pagrobtoje piniginėje buvo pakankamai didelė pinigų suma (beveik 1000 Eur), kurią beveik tokią pačią nurodė ir Ž. U. baudžiamojo proceso metu. Tai, kad nukentėjusysis galėjo turėti minėtą pinigų sumą, netiesiogiai įrodo tiek liudytojos I. U. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, tiek jos banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 126–127). Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme iki įrodymų tyrimo pradžios nepareiškė civilinio ieškinio. Taigi Ž. U. šioje byloje net neturi jokių turtinių pretenzijų prieš nė vieną iš kaltinamųjų, todėl negalima teigti, kad nukentėjusysis siekia neva pasipelnyti.
Analizuojant visą nagrinėjamo įvykio eigą, pagal Ž. U. parodymus, prieš nagrinėjamą įvykį jis su patėviu susipažino su V. Č., jie visi vartojo alkoholį, po to tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. V. Č. bylą nagrinėjant teisme akcentavo, kad pirmo konflikto metu jį sumušė nukentėjusysis su patėviu. Kita vertus, to nepatvirtino nei Ž. U., nei liudytojas V. K. Nors liudytojas J. Š. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis pagelbėjo V. Č. nuo dviejų prieš jį smurtavusių vyrų, tačiau byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kreipėsi į policiją dėl galimai neteisėtų veiksmų prieš jį, kas yra nelogiškas jo elgesys. Be to, pasak V. Č., jis vėliau netgi ėjo vartoti alkoholį su Ž. U. patėviu V. K. Nagrinėjamu atveju nesuprantamas kaltinamojo elgesys, kai jis iš karto po patirto smurto eina toliau bendrauti su vienu iš smurtautojų.
Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jis, beieškodamas savo patėvio, sutiko V. L., su kuriuo pradėjo bendrauti ir kuriam davė pinigų (10 Eur), kad šis nupirktų alaus bare, kuriame pagal byloje nustatytas aplinkybes barmene dirbo liudytoja I. D. V. L. patvirtino tokias aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis per trumpą laiką susipažino su abiem kaltinamaisiais, kurie vėliau dalyvavo nagrinėjamo įvykio metu padarant atitinkamus veiksmus prieš jį. V. L. ir V. Č. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio, nors ir neartimai, bet pažinojo vienas kitą. Analizuojant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamųjų veiksmai prieš Ž. U. nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pats nukentėjusysis taip pat nurodė, kad V. L. matė, jog nukentėjusysis turi daug pinigų, kuriuos laikė viename piniginės skyriuje. Nors V. L. bylą nagrinėjant teisme nepatvirtino šios aplinkybės, tačiau teismas, aptaręs anksčiau kaltinamojo padarytus veiksmus, neabejoja, kad jis žinojo apie Ž. U. turimą nemažą pinigų sumą. Kitu atveju vargu, ar V. L. rizikuotų grobti iš asmens bet kokią jo turimą piniginę.
Pagal nukentėjusiojo parodymus, jam begeriant lauke alų, priėjo V. Č. ir sudavė smūgį jam į veidą. Taigi, remiantis Ž. U. parodymais, V. L. jau buvo nupirkęs alų už nukentėjusiojo duotus pinigus ir buvo nunešęs šį gėrimą į lauką. Nors V. L., antrą kartą apklausiamas bylą nagrinėjant teisme, teigė, kad jis, kol pirko alų bare, lauke išgirdo triukšmą ir, tik išbėgęs į lauką, pamatė, kad V. Č. mušasi su nukentėjusiuoju, tačiau teismas atmeta tokius parodymus, nes jie prieštarauja liudytojos I. D. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, kad V. L. jau buvo išėjęs į lauką, kai ji išgirdo triukšmą. Todėl nėra abejonių, kad V. L. visai šalia stebėjo įvykio tarp Ž. U. ir V. Č. eigą nuo pat pradžių. Tai kartu neleidžia abejoti ir tuo, kad V. Č. matė, kad šalia nukentėjusiojo buvo kitas kaltinamasis V. L. Kaip minėta, Ž. U. parodymai, kad V. Č. panaudojo prieš jį peilį, yra patikimi, todėl nėra abejonių, kad ir V. L., dienos metu stebėdamas netoliese abiejų asmenų veiksmus, suvokė, jog V. Č. disponuoja peiliu. Kita vertus, V. L. nesusilaikė nuo neteisėto veiksmo padarymo, o priešingai stengėsi pagrobti svetimą turtą (nukentėjusiojo piniginę).
Kaip minėta, Ž. U. baudžiamojo proceso metu taip pat nuosekliai nurodė, kad, kai V. L. pagrobė jo piniginę ir pabėgo, Ž. U. kėlėsi, o I. M. laikė jį, kad nesivytų V. L., ir sakė, kad niekur nukentėjusysis neis. Pastebėtina, kad kaltinamoji baudžiamojo proceso metu davė prieštaringus parodymus dėl nagrinėjamo įvykio. I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ji su I. D. bare gėrė kavą, išgirdo garsų triukšmą, po to, išėjo su ja parūkyti ir matė, kaip už kito baro, prie durų, vyksta muštynės. Kita vertus, liudytoja I. D. baudžiamojo proceso metu nepatvirtino, kad ji, bare išgirdusi triukšmą, išėjo su I. M. į lauką. Kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme nebuvo nuosekli nurodydama, kiek asmenų mušė Ž. U. (naudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį) (iš pradžių teigė, kad prieš jį neteisėtus veiksmus darė du asmenys, vėliau, kad trys asmenys), nors pagal bylos aplinkybes, prieš nukentėjusįjį smurtavo tik V. Č. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo vienas asmuo (2 t., b. l. 169–171). I. M. bylą nagrinėjant teisme taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, kokio pobūdžio veiksmus ji padarė stebėdama nagrinėjamą įvykį ir dėl kokių priežasčių. Iš pradžių kaltinamoji teigė, kad ji pradėjo ginti nukentėjusįjį, todėl prispaudė jam rankas. Šiuo atveju logiškai nepaaiškinama, dėl kokios priežasties kaltinamoji, siekdama apginti Ž. U., prispaudė jam rankas, o ne darė kokius nors veiksmus prieš nukentėjusįjį smurtavusį asmenį ar asmenis. Taip pat, pasak I. M., ji norėjo atitraukti kitų asmenų rankas, bet išėjo kitaip (gal netyčia prispaudė nukentėjusįjį). Vėlgi ji nesugebėjo paaiškinti, ką, tai pasakydama, turėjo galvoje. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad ji savo veiksmais norėjo apsaugoti baro vitrinas, kita vertus, ji nebuvo baro darbuotoja, todėl apskritai neturėjo jokios pareigos imtis veiksmų dėl minėtos priežasties, juolab darė veiksmus prieš nukentėjusįjį, prieš kurį, pasak I. M., buvo smurtaujama. Be to, šiuos I. M. parodymus kategoriškai paneigė tiek pats Ž. U., tiek liudytoja I. D., kurie nurodė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir V. Č. nevyko šalia baro vitrinų. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. tvirtino, kad ji išskyrė konfliktuojančius vyrus, tačiau jie netrukus vėl pradėjo konfliktuoti (2 t., b. l. 169–171). Kita vertus, kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių aplinkybių, kad ji buvo išskyrusi konflikto puses. Priešingai, I. M. akcentavo tam tikrų logiškai nepaaiškinamų veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį.
V. L. ir I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie nepastebėjo vienas kito nagrinėjamo įvykio metu, V. L. taip pat teigė, kad jis nematė, jog kokius nors veiksmus padarytų I. M., tačiau teismas, įvertinęs Ž. U. parodymus, anksčiau aptartą nagrinėjamo įvykio eigą, netiki, kad V. L., dienos metu būdamas šalia nukentėjusiojo ir siekdamas pagrobti piniginę, nematė I. M., pasak kurios, ji pati gana aktyviai dalyvavo konflikte, ir jos daromų veiksmų (pastebėtina, kad abu šie kaltinamieji vienas kitą pažįsta, todėl jų bendri veiksmai nelaikytini atsitiktinio pobūdžio). Ir priešingai, teismas netiki, kad I. M. nematė ir nesuprato, kad V. L. pagrobia iš Ž. U. piniginę, nes tai prieštarauja paties nukentėjusiojo duotiems nuosekliems parodymams ir netiesiogiai pačios kaltinamosios parodymams (neįtikėtina, kad ji, darydama tam tikrus veiksmus prieš Ž. U., nematė V. L.). Byloje nenustatyta, kad I. M. prieštaravo V. Č. ir V. L. veiksmams, daromiems prieš nukentėjusįjį, ar buvo tiesiog pasyvi nagrinėjamo įvykio stebėtoja. Priešingai, ji ėmėsi aktyvių veiksmų stabdant Ž. U., kad jis nesivytų V. L., kuris pagrobė piniginę. Tai rodo, kad ji pritarė V. L. neteisėtam veiksmui. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamo įvykio Ž. U. iš karto neturėjo pretenzijų I. M., savaime nepaneigia, kad kaltinamoji nepadarė jokių nusikalstamų veiksmų prieš jį. Išvados dėl anksčiau aptartų kaltinamosios veiksmų taip pat nepaneigia ir tai, kad liudytoja I. D. nematė, jog kaltinamoji nagrinėjamo įvykio metu būtų dariusi kokius nors veiksmus (pastebėtina, kad pati I. M., kaip minėta, teisiamajame posėdyje pripažino, jog ji dalyvavo nustatytame konflikte). Be to, ši liudytoja nestebėjo nagrinėjamo įvykio nuo pat pradžių. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamas įvykis nevyko ilgą laiką, kaltinamoji buvo gana aktyvi dalyvė konflikte, todėl pripažintina, kad kaltinamoji stebėjo bent jau didžiąją dalį konflikto. Šiuo atveju analizuojant visą nagrinėjamo įvykio eigą, neįtikėtina, kad I. M. nematė, jog V. Č. naudojo peilį prieš Ž. U., taip pat smurtą prieš nukentėjusįjį.
Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Nagrinėjamu atveju anksčiau teismo nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. Č. panaudojo fizinį smurtą ir peilį prieš Ž. U. V. L. ir I. M. neprieštaravo tokiems V. Č. veiksmams, bet priešingai, kaltinamoji ėmėsi fizinių veiksmų atlikimo prieš nukentėjusįjį, o V. L. pagrobė iš jo piniginę, kurioje buvo pinigai. Pripažįstant asmenis padarius kartu (bendrininkaujant) plėšimą, nebūtina nustatyti, kad jie iš anksto būtų suplanavę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, detaliai aptarę savo veiksmų pobūdį. Bendrininkavimas galimas ir konkliudentiniais veiksmais, kuriems kiekvienas iš bendrininkų pritaria. Nagrinėjamu atveju visų kaltinamųjų veiksmai buvo reikšmingi darant nusikalstamą veiką, kiekvienas iš jų atliko bent dalį plėšimo požymius atitinkančių veiksmų, kurių visuma leido padaryti baigtą nusikalstamą veiką prieš Ž. U. Kadangi šiuo atveju plėšimo metu buvo panaudotas peilis prieš nukentėjusįjį, todėl laikytina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal šį straipsnį, nėra būtina nustatyti, kad visi kaltinamieji gavo turtinės naudos iš padarytos nusikalstamos veikos.
Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie bendrais veiksmais pagrobė 1000 Eur. V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagrobtoje piniginėje buvo 940 Eur (dvi kupiūros po 20 Eur ir visos likusios po 50 Eur). Nors teismas neturi pagrindo netikėti Ž. U. parodymais, kad jis buvo išsigryninęs 1000 Eur, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu pripažino, kad jis, nagrinėjamo įvykio dieną būdamas stotyje, leido pinigus (pirko maistą, davė šiek tiek pinigų V. L., kad šis nupirktų alaus). Todėl logiška, kad Ž. U. iki piniginės su pinigais pagrobimo turėjo mažiau, nei 1000 Eur. Teismas, šiuo atveju nustatydamas pagrobtų pinigų sumą, vadovaujasi V. L. duotais parodymais (visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai).
Žemesnės instancijos teismas
BK 180 straipsnio nusikalstamos veikos dalyku gali būti tik ekonominę vertę turintys daiktai, todėl kaltinamiesiems iš kaltinimo šalinamas asmens tapatybės kortelės, neturinčios vertės, ir įvairių nuolaidų kortelių, neturinčių vertės, pagrobimas. Kaltinime taip pat nepagrįstai inkriminuota striukės vertė (50 Eur), nes pagal bylos aplinkybes ji nebuvo pagrobimo dalykas.
Taigi byloje įrodyta, kad V. L., I. M. ir V. Č. 2020 m. sausio 9 d. apie 13 val., būdami (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, po to, kai V. Č. priėjo prie nukentėjusiojo Ž. U. siekiant palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl to jis nukrito ant žemės, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, ir ištraukęs atlenkiamą peilį, smogė juo nukentėjusiajam vieną kartą į kairę ranką, taip perpjaudamas odinės striukės kairės rankos rankovę, po to, nukentėjusiajam laikant V. Č. prispaudus prie žemės, priėjo iš galo V. L. ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę, kurios vertė 20 Eur, kurioje buvo 940 Eur grynaisiais pinigais, o kai nukentėjusysis bandė keltis ir vytis V. L., jį rankomis laikė I. M., kuri pasakė: „niekur tu neisi“, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. U. priklausantį 960 Eur vertės turtą.
V. L., I. M. ir V. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. L., I. M. ir V. Č. kaltinami pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie 2020 m. sausio 19 d. apie 13 val., būdami (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, pagrobė fizinio asmens dokumentą: Ž. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad pagrobia svetimą dokumentą, ir norėti taip veikti. A. L. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis neatsimena, ar pagrobtoje piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė. Išėmęs pinigus, jis išmetė piniginę. Pastebėtina, kad ne kiekvienoje piniginėje savaime yra nešiojamas asmens dokumentas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Ž. U. priklausanti asmens tapatybės kortelė buvo rasta nors pas vieną iš kaltinamųjų. Taip pat nenustatyta, kad šiuo asmens dokumentu buvo pasinaudota. A. L. versija, kad iš piniginės, kuri buvo išmesta, buvo paimti tik pinigai, nėra paneigta. Kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų tyčią padaryti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, nėra. Vien piniginės, kurioje, pasak nukentėjusiojo, buvo jo asmens tapatybės kortelė, pagrobimo fakto, nesant kitų įrodymų, nepakanka pripažinti, kad šiuo atveju buvo padaryta kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kaltinamieji pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas V. L., I. M. ir V. Č. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – V. L., I. M. ir V. Č. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, taip pat pagrobtas jam priklausantis svetimas turtas (960 Eur). Visi kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe, teismas, individualizuodamas jiems bausmes, taip pat atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų indėlį (veiksmų pobūdį) darant nusikalstamą veiką.
V. L., I. M. ir V. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. L. bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje pripažino pagrobęs iš nukentėjusiojo piniginę, tačiau jis neigė esmines jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį aplinkybes, todėl toks dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, juolab ir iki V. L. prisipažinimo pagrobus svetimą turtą byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad V. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto tuo metu, kai jis nebuvo atlikęs paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d., bausmė šiuo metu atlikta). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš kaltinamojo akto ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad I. M. nusikalto tuo metu, kai ji buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos (lygtinio paleidimo pabaiga – 2020 m. balandžio 19 d., šiuo metu ji laikoma atlikusi bausmę). Taigi kaltinamosios atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad ji padarė nusikaltimą būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
V. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso net keturiolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir susijusių su nuosavybe (4 t., b. l. 120–127). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad V. L. nusikalto praėjus itin trumpam laikui po paskutinio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio) nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, bylos duomenims, kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, turi daug galiojančių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų. Be to, jis net po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo toliau sistemingai darė administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkios vertės vagystes (4 t., b. l. 95 – 119). Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis dirba. V. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis bylai reikšmingu laiku buvo priklausomas nuo narkotikų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. L. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. M. anksčiau vieną kartą teista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (4 t., b. l. 87–89). Kaip minėta, kaltinamoji nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl teismas nemano, kad jos padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio. I. M. ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn (už važiavimą viešuoju transportu be bilietu), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 90–94). Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad kaltinamoji šiuo metu yra įdarbinta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. anksčiau keturis kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo teistumas yra išnykęs (4 t., b. l. 59–61). Kita vertus, kaltinamasis itin daug kartų baustas administracine tvarka, turi daug galiojančių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų. Be to, jis net po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo toliau sistemingai darė administracinius nusižengimus (ne tik važiavo daug kartų viešuoju transportu be bilieto, bet ir darė pavojingesnius administracinius nusižengimus, pavyzdžiui, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, smulkias vagystes, vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo (4 t., b. l. 62–86). Byloje nenustatyta, kad šiuo metu kaltinamasis dirba. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Č. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrus:
1) V. L. 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) I. M. 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
3) V. Č. 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis leidžia teismui paskirti švelnesnę, negu sankcijoje nustatyta, bausmės rūšį, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių V. L., I. M. ir V. Č. taikyti minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį.
BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. pagal to paties straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad šiuo atveju kaltinamiesiems yra teisinis pagrindas iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, V. L. anksčiau itin daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis vėl nusikalto praėjus mažam laikui po paskutinio nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamasis anksčiau taip pat itin daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi V. L. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, juolab nedirba. Todėl bausmės tikslai nebus pasiekti V. L. iš dalies atidedant bausmės vykdymą. Teismas, darydamas tokią išvadą, taip pat atsižvelgia į anksčiau nustatytas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes.
Kaip minėta, I. M. nusikalto tuo metu, kai ji buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. Net ir būdama tokioje situacijoje kaltinamoji nesielgė priekaištingai ir nusikalto šioje byloje. Tai rodo, kad kaltinamoji iš esmės nepadarė teigiamų išvadų dėl savo elgesio. Be to, ji anksčiau teista, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. I. M., be kita ko, bausta administracine tvarka. Nors jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, bet jie visgi rodo, kad kaltinamoji nėra linkusi įprastai laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Todėl bausmės tikslai nebus pasiekti I. M. iš dalies atidedant bausmės vykdymą. Teismas, darydamas tokią išvadą, taip pat atsižvelgia į anksčiau nustatytas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes.
Kaip minėta, V. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, nes jo teistumas išnykęs. Kita vertus, kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn iš viso keturis kartus, taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Tai neigiamai apibūdina V. Č. asmenybę (ankstesni teistumai, nors ir išnykę, turi reikšmės apibūdinant kaltinamojo asmenybę). Be to, kaltinamasis itin daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi V. Č. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, juolab nedirba. Todėl bausmės tikslai nebus pasiekti V. Č. iš dalies atidedant bausmės vykdymą. Teismas, darydamas tokią išvadą, taip pat atsižvelgia į anksčiau nustatytas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes.
V. Kiti klausimai
V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 75–76). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
V. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: 1) namų areštas, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. V. Č. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas. Namų areštas kaltinamajam nebuvo pratęstas, todėl jis laikytinas baigtu.
I. M. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 21 d. 15.30 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 13.54 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. L. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Č. bylą nagrinėjant teisme buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 17 d. 23.10 val. iki 2020 m. spalio 19 d. (dvi dienos). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. Č. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui grąžinti V. Č. rudos spalvos kepurę su užrašu „Carhartt“, kuri perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20. Kaltinamajam neišreiškus valios atsiimti šį daiktą, jį sunaikinti kaip menkavertį.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 2 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 251 Eur už I. M. gynusio advokato darbo užmokestį (4 t., b. l. 23); taip pat 2021 m. gegužės 4 d. pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 285 Eur už V. Č. gynusio advokato darbo užmokestį (4 t., b. l. 47). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamųjų I. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir V. Č. (nedirbančio) turtinė padėtis yra tokia, kad jie sugebėtų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 21 d. 15.30 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 13.54 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią V. L. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
V. L. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
I. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią I. M. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
I. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. Č. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 17 d. 23.10 val. iki 2020 m. spalio 19 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią V. Č. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Laikyti, kad V. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – yra pasibaigusi.
V. Č. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti V. Č. rudos spalvos kepurę su užrašu „Carhartt“, kuri perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02869-20). Kaltinamajam neišreiškus valios atsiimti šį daiktą, jį sunaikinti kaip menkavertį.
Iš I. M. ir V. Č. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.