Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo M. P. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, suinteresuotam asmeniui D. G., jos atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje D. G., Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė, Valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (80 b.l.). Pareiškėjo interesus tinkamai atstovauja jo atstovė advokatė Virginija Bradulskienė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. P. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog M. P. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl senelio A. P. P palikimo priėmimo, kadangi senelio mirties momentu atliko laisvės atėmimo bausmę. Tik grįžęs iš pataisos namų, išvyko dirbti į užsienį. Tuo metu apie senelio mirties faktą nieko nežinojo. Artimų ryšių su seneliu M. P. nepalaikė, jo motinai V. V. apie A. P. P laidotuves pranešta nebuvo. Apie senelio mirtį M. P. sužinojo tik 2015 metų pabaigoje, o su pareiškimu į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės mėnesį. Kadangi gyvena Anglijoje, todėl užtruko jų susirašinėjimas su pareiškėju, dokumentų siuntimas, konsultavimas. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog taip pat užtruko ir reikiamų dokumentų rinkimas, aplinkybių aiškinimasis. Paaiškino, jog su pareiškėju atstovavimo sutartį sudarė 2016 m. sausio 11 d., o kaip atstovė pradėjo veikti tik 2016 m. kovo 25 d. dėl užtrukusio dokumentų siuntimo. Siunčiamų dokumentų vokų neišsaugojo, kada pasirašytą atstovavimo sutartį gavo iš pareiškėjo, pasakyti negali. Paaiškino, kad pareiškėjas grįžęs iš įkalinimo įstaigos senelio neaplankė, jų tarpusavio santykiai buvo įtempti. Apie senelio turtą pareiškėjas nieko nežinojo, tik 2016 m. kovo mėnesį sužinojęs apie po mirties likusį butą, nutarė kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. parodė, kad jos sūnui M. P. apie jo senelio A. P. P. mirtį nebuvo nieko žinoma iki 2015 metų pabaigos, kai šią informaciją ji sužinojo iš kažkurios buvusios kaimynės, tiksliai įvardinti negali. Liudytoja nurodė, kad jai tekdavo Ukmergėje susitikti senelio dukterį D. G., tačiau su ja nesikalbėdavo. Toliau patikslino, kad tuo metu, kai susitikdavo su Daiva, jos klausdavo apie senelio sveikatą, vieno pokalbio metu Daiva pasakė, kad jos tėtis serga. Laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų yra kalbėjusi su buvusia kaimyne R. Ž. apie senelį, kuri lyg ir sakė, kad senelis gyvas, tačiau to patvirtinti negali. Toliau patikslino, kad kaimynė nieko konkrečiai jai nepasakė. Paaiškino, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos sūnus gyveno pas ją namuose, buvo susiradęs darbą keliems mėnesiams Lietuvoje, miške, vėliau išvyko dirbti į Norvegiją, o dar vėliau į Angliją. Tuo metu, kai grįžęs iš įkalinimo vietos kelis mėnesius gyveno Lietuvoje, sūnus jai pasakė, kad matė senelį. Toliau nurodė nežinantis, kuriuo metu sūnus tai jai pasakė. Patikslino, kad išėjęs iš įkalinimo vietos sūnus negalėjo matyti senelio, nes tuo metu senelis jau buvo miręs. Toliau prisiminė, kad tuo metu, kai sūnus buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę iki 2013 m. birelio mėnesio, ji jau žinojo apie senelio mirtį ir būdama pasimatyme laisvės atėmimo įstaigoje pasakė savo sūnui, kad jo senelis negyvas. Patikslina, kad tiksliai pasakyti negali, ar tai pasakė sūnui ir ar tai pati žinojo. Senelio bute Vilniaus gatvėje jai su sūnumi Martynu teko gyventi, ten gyvenant mirė jos vyras R. P.. Jos sūnus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apie palikimą nieko nežinojo. Apie tai, kad po mirties likęs butas sužinojo tik po to, kai 2015 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į advokatę. Jai žinoma, kad sūnaus senelis yra palaidotas Taujėnų kapinėse. Apie tai jai pasakė D. G.. Kada ir kur tai pasakė, ji neprisimena, gal kai buvo susitikę ligoninėje. Tuo metu ji jau žinojo, kad senelis miręs.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad jos sesuo buvo D. G. tėčio A. P. P. žmona. Jai yra žinoma, kad P. bute gyveno V. V. šeima: V. V., jos sutuoktinis R. P. ir sūnus Martynas. Kai R. P. mirė, Valerija su sūnumi dar kurį laiką gyveno A. P. P. bute. Po išsikraustymo niekada pas P. neateidavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad ji yra D. G. dukra ir A. P. Paliuko anūkė. M. P. yra jos pusbrolis, tačiau ji Martyno nepažįsta, niekuomet jo nėra mačiusi. Iš matymo žino Martyno mamą Valeriją, nes mama yra pasakojusi jai apie šią moterį. Ne kartą matė, kad mama mieste susitikdavo su Valerija ir jos kalbėdavosi. Po senelio A. P. P. mirties ji ir mama buvo susitikusios Valeriją mieste. Prisimena, kad mama vilkėjo juodais rūbais ir teta Valerija jos paklausė kaip senelis. Mama atsakė, kad mirė. Tuomet jos kalbėjosi apie tai nuo ko senelis mirė, Valerija klausė, ar nuo vėžio, o mama paaiškino, kad dėl širdies. Valerija paklausė kur senelis palaidotas, o mama atsakė, kad Taujėnų kapinėse. Dar jos kalbėjosi apie tai, dėl kokių priežasčių senelio nelaidojo Ukmergės kapinėse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatomis, tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo M. P. tėvas R. P. (14, 37, 38 b.l.). Gimimo akto įrašas Nr. 188 patvirtina, kad R. P. buvo A. P. P. sūnus (15 b.l.). Iš mirties įrašo Nr. 307 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. P. senelis A. P. P. (13 b.l.). Po A. P. P. mirties jo dukrai, suinteresuotam asmeniui byloje D. G. (59, 60 b.l.) ir sūnaus R. P., mirusio 1991 m. kovo 16 d., sūnui M. P. (14, 15, 16 b.l.), kaip įpėdiniams, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisė į mirusiojo palikimą (CK 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnis).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pareiškėjas M. P. praleido įstatymo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nustatytą terminą senelio palikimui priimti. Termino praleidimo priežastimis nurodo tai, jog tuo metu, kai mirė senelis, atliko laisvės atėmimo bausmę ir apie senelio mirtį sužinojo tik 2015 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. P. laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2013 m. birželio 17 d.. Pareiškėjo senelis A. P. P. mirė (duomenys neskelbtini). (13, 17 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neduoda teismui pagrindo spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas sutrukdė M. P. dalyvauti paveldėjimo procese: kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tinkamai įgyvendinti savo teises tvarkant palikimo priėmimo klausimus.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis iki 2015 m. nežinojimas apie senelio A. P. P. mirtį bei jo turimą turtą, bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtos suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymais, todėl teismo pripažįstamos neįrodytomis.

Pareiškėjas M. P. teigia, jog apie senelio mirtį 2015 metais jam pranešė jo motina V. V., tačiau šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. P. apie senelio mirtį buvo pranešta dar tuo metu, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tai yra iki jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos 2013 m. birželio 17 d. Atsiliepime į pareiškimą (54-57 b.l.) ir teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, mirusio pareiškėjo senelio dukra D. G. nuosekliai tvirtino, jog pareiškėjo motina V. V. apie senelio A. P. P. mirtį ir kur jis palaidotas sužinojo praėjus mėnesiui ar dviem po senelio mirties, kai ji, dėvėdama gedulą, gatvėje susitiko V. V. ir jai papasakojo apie senelio mirtį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pareiškėjo motina V. V., kuri nurodė, kad jai dažnai tekdavo susitikti D. G., kuri jai pasakė, kad senelis palaidotas Taujėnų kapinėse. Pažymėtina, jog liudytoja V. V. teismui davė nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus: apklausiama iš pradžių V. V. tvirtino, kad jos sūnus apie senelio A. P. P. mirtį sužinojo tik 2015 m. pabaigoje. Atsakinėdama į apklausos metu užduodamus klausimus, liudytoja V. V. pakeitė savo parodymus ir aiškiai nurodė (kelis kartus pakartojo), jog apie senelio A. P. P. mirtį ji žinojo dar tuo metu, kai sūnus atliko laisvės atėmimo bausmę ir apie tai jam pasakė pasimatymo metu. Apklausiama toliau liudytoja V. V. dar kelis kartus keitė savo parodymus dėl to, kad ir iš ko ji sužinojo apie sūnaus senelio mirtį, todėl teismas jos duotus paaiškinimus vertina kaip nepatikimus. Aplinkybę, kad V. V. buvo žinoma apie senelio mirtį patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G., kuri nurodė, kad po senelio A. P. P.mirties ji su mama buvo susitikusios V. V., ir mama su ja kalbėjosi apie tai, nuo ko senelis mirė, kur jis palaidotas, dėl kokių priežasčių senelio nelaidojo Ukmergės kapinėse.

Kita pareiškėjo nurodoma termino palikimui priimti praleidimo priežastimis – tai, kad jo turimais duomenimis senelis neturėjo jokio turto. Apie senelio nekilnojamąjį turtą – butą pareiškėjas tvirtina sužinojęs tik 2016 m. kovo mėnesį, kai jo advokatė gavo VĮ Registrų centro išrašą, ir nutarė kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu paneigė suinteresuotas asmuo D. G., kuri nurodė, kad pareiškėjo motina V. V. apie seneliui nuosavybės teise priklausantį butą žinojo, kadangi V. V. šeimą senelis priėmė gyventi į savo namus, kuriuose ji su vaiku dar kurį laiką gyveno ir po sutuoktinio R. P. mirties. Šias suinteresuoto asmens D. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklaustos liudytojos G. K. bei V. V.. Liudytoja G. K. teismui paaiškino, kad R. P. mirus, V. V. su sūnumi dar kurį laiką gyveno A. P. P. bute. Liudytoja V. V. taip pat neneigė su šeima gyvenusi A. P. P.bute, todėl akivaizdu, jog žinojo apie butą, likusį po pareiškėjo senelio mirties, juolab kad būtent apie šį butą ji nurodė kalbėjusi su sūnumi, dar 2015 m. lapkričio mėnesį domėjosi pas advokatę sūnaus paveldėjimo galimybėmis. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė nežinojęs apie tai, kad senelis turėjo turto.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Po A. P. P. mirties paveldėtą turtą sudaro tik vienas nekilnojamasis objektas – dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis Vilniaus g. 98A-6, Ukmergės m., kurio priežiūra ir išlaikymu po A. P. P. mirties rūpinosi ir iki šiol rūpinasi viena mirusiojo dukra, suinteresuotas asmuo byloje D. G.. Byloje nustatyta, kad D. G. po tėčio mirties pateikė notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimo priėmimo data – 2012 m. liepos 17 d. (52-53, 65 b.l.), rūpinosi paveldėjimo reikalais, kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad palikėjas A. P. P. po savo sutuoktinės J. P. mirties priėmė palikimą ir jos pareiškimas buvo tenkintas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (66 b.l.). Byloje nustatyta, kad D. G. nuo A. P. P. mirties, daugiau kaip keturis metus prižiūri šį butą, moka už jį mokesčius (67-70 b.l.). Taip pat atsižvelgtina ir į termino palikimui priimti praleidimo trukmę. Byloje nustatyta, kad terminas palikimui priimti suėjo 2012 m. rugsėjo 14 d., todėl praleisto termino trukmė – beveik ketveri metai, teismo vertinimu, yra labai ilgas laiko tarpas. Termino palikimui po senelio mirties priimti atnaujinimas pareiškėjui, praėjus beveik ketveriems metams, ir tokiu sprendimu sukeltos teisinės pasekmės būtų neproporcingos, neadekvačios kito sąžiningo suinteresuoto asmens D. G. interesams ir neprotingai, neteisingai pareiškėjo interesus priimti palikimą iškeltų aukščiau priėmusios palikimą dukters interesų, teisėtų lūkesčių. Be to, tokiu sprendimu būtų toleruojamas nerūpestingas, neatidus, atsainaus pareiškėjo pasyvus elgesys laiku priimti palikimą ir paneigtas teisinio tikrumo bei vaikų rūpinimosi tėvais ir seneliais senatvėje principas. Dėl to teismas negali pripažinti, kad pareiškėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastys, įvertinus ir praleisto termino ilgą trukmę, yra įrodytos ir buvo svarbios ir dėl to atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsisakytina tenkinti pareiškimą ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo M. P. senelio A. P. P. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnio 1 d.).

Suinteresuoto asmens D. G. atstovė advokatė Dalia Dudėnienė posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo M. P. 150,54 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Nurodė, jog nors ypatingosios teisenos bylose antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra priteisiamos, tačiau nagrinėjamu atveju šalių pozicijos yra priešingos, todėl prašo šias išlaidas priteisti.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 1 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2225-10552 matyti, kad suinteresuotam asmeniui D. G. nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų (71 b.l.). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. (2.16) NTP-7-8687 matyti, kad antrinės teisines pagalbos išlaidas sudaro 150,54 EUR advokato užmokestis (83 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų – pareiškėjo M. P. ir suinteresuoto asmens D. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai priešingi, iš pareiškėjo, kurio pareiškimas atmestinas, valstybės naudai priteisiamos 150,54 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei 2,32 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo M. P. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 150,54 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2,32 EUR (du eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Informuoti pareiškėja, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660; mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas įmokos kodas nurodomas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.