Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3203-2023 (ROIK: 23197206651) A. G. buvo nubaustas 175 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. sausio 30 d. 13.30 val. paliko be priežiūros savo tris vokiečių aviganių veislės šunis, kurie lakstė be pavadėlių ir antsnukių viešoje vietoje, adresu Klaipėdos rajono sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108-2728 galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023-01-03) VI skyriaus 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-03-02 įsakymu Nr. AV-578 5.4 punkto, 6.4.2 punkto ir 45.2 punkto reikalavimus.

3. Skundžiama 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. G. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3203-2023 (ROIK: 23197206651) paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-3203-2023 (ROIK: 23197206651) ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. G. 2023 m. sausio 30 d. padarė ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. G. kaltės yra paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nesilaikyta teismų formuojamos praktikos, padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apygardos teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl A. G. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

10. ANK 346 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (ANK 346 straipsnio 1 dalis) arba Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (ANK 346 straipsnio 2 dalis), padarytus pakartotinai. Aptariamo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.

11. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. AV-578 „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių) 5.4 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai, įskaitant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų gyvūnai nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei, nuosavybei (įskaitant valstybės, savivaldybių turtą), aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 6.4.2. punkte numatyta, kad asmenims, įskaitant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytus draudžiamus veiksmus, draudžiama viešosiose vietose, išskyrus vietas, kurios skirtos gyvūnams, laikinai pririšti; 45.2 punkte numatyta, kad pavadėlio ir antsnukio naudojimas vedžiojant (vedant) šunis kiti šunys, nenurodyti Taisyklių 45.1 papunktyje, bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

12. Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad A. G. augina vokiečių aviganio veislės šunis, turi šios veislės šunų veislyną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visos administracinio nusižengimo teisenos metu neigia savo kaltę ir nurodo, kad 2023 m. sausio 30 d. savo šunų nebuvo paleidęs ir jo šunys tą dieną nebuvo niekur pasišalinę iš apeliantui priklausančių žemės sklypų teritorijos, todėl jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Ši apelianto pateikiama versija atmestina, nes jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2023 m. sausio 30 d. į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK kreipėsi pareiškėja A. V., kuri nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d. prie jos namų lakstė iš A. G. sklypo atbėgę šunys, anksčiau ji yra tai nufilmavusi ir pateikusi vaizdo įrašą. Ji bijo išeiti į kiemą dėl savo ir savo pusantrų metų amžiaus vaiko saugumo. Šunų savininkas leidžia jiems lakstyti palaidiems. Prašė policijos pareigūnų atvykti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, kad jie pamatytų susidariusią pavojingą situaciją. Siekdama išsiaiškinti 2023 m. sausio 30 d. įvykio aplinkybes, policijos pareigūnė atliko įvykio aplinkybių tyrimą, bendravo su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis. Iš 2023 m. kovo 13 d. tyrėjos G. M. tarnybinio pranešimo dėl nustatytų aplinkybių matyti, jog ji tikslino A. V. pareiškime dėl 2023 m. sausio 30 d. įvykio nurodytas aplinkybes. Liudytojas Z. E. tyrėjai parodė, kad matydavo kaip iš (duomenys neskelbtini) g. esančios gyvūnų fermos, kur veisiami vokiečių aviganio veislės šunys, atbėgdavo palaidi šunys be antsnukių, kurie būdavo draugiški, akivaizdžiai prižiūrėti, šie šunys lakstydavo po visą (duomenys neskelbtini) g. ir privačių namų teritorijas. Liudytoja G. B. savo 2023 m. kovo 6 d. paaiškinime, atsakydama į tyrėjos klausimus, nurodė, jog 2023 m. sausio 30 d., vaikščiodama po (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., pamatė kaip iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo (A. G. veislyno) išbėgo trys dideli palaidi vokiečių aviganio veislės šunys, kurie buvo be pavadėlių ir antsnukių. A. G. savo šunis paleidžia pabėgioti kiekvieną dieną be pavadėlių ir antsnukių, jie laksto po gatves ir gyventojų kiemus.

14. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent A. G. 2023 m. sausio 30 d. 13.30 val. paliko be priežiūros savo tris vokiečių aviganių veislės šunis, kurie lakstė be pavadėlių ir antsnukių viešoje vietoje, adresu Klaipėdos rajono sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Tiek pareiškėjos A. V., tiek liudytojų Z. E. ir G. B. parodymai yra aiškūs, detalūs, neprieštaringi, tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, atitinka bylos medžiagą, todėl patikimai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15. Apeliacinio skundo argumentai, jog policijos pareigūnai tyčia ilgą laiką ieškojo asmenų, kurie galėtų paliudyti prieš A. G., o liudytojai prieš jį liudijo norėdami įtikti policijos pareigūnams, yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes apeliantas išskyrus savo subjektyvią nuomonę nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti kokį nors 2023 m. sausio 30 d. administracinio nusižengimo tyrimą atlikusių pareigūnų suinteresuotumą patraukti A. G. administracinėn atsakomybėn, tokių duomenų nėra ir šioje administracinio nusižengimo byloje.

16. Apelianto teiginiai, kad įvykio aplinkybes tyrę policijos pareigūnai turėjo organizuoti 2023 m. sausio 30 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėtų vokiečių aviganio veislės šunų atpažinimo procedūrą (kad liudytojai tarp kitų vokiečio aviganių veislės šunų atpažintų būtent 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėtus šunis) ir pateikti į bylą duomenis apie tai, kokie buvo įvykio metu pastebėtų šunų ženklinimo mikroschemų numeriai, yra neracionalūs ir visiškai nelogiški, nes aptariamu atveju minėti šunys nebuvo sugauti, o tokie tyrimo veiksmai ne tik nėra numatyti ANK, bet ir akivaizdžiai būtų pertekliniai.

17. Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino A. G. pateiktos filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota, kad į A. G. žemės sklypą atklysta svetimi šunys, kurie po to nuklysta būtent į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra visiškai nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas pasisakydamas dėl šio argumento pagrįstai nurodė, jog tai, kad A. G. kitą dieną nufilmavo kažkokį kitą palaidą šunį, lakstantį gyvenvietės teritorijoje, neeliminuoja jo atsakomybės už jo laikomų šunų netinkamą priežiūrą ir neįrodo, kad 2023 m. sausio 30 d. apie 12.30 val. po gyvenvietę lakstė ne A. G. priklausantis šuo, nes bylos įrodymų visuma patvirtina būtent A. G. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Aukštesnysis teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Priešingai nei mano apeliantas, jo akcentuojama aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra ir kitų palaidų šunų, nagrinėjamu atveju nei paneigia, nei patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.