- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-256-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00066-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-5-732/2021 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme 2019-12-03 priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos Respubliką atstovaujančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 12 945,98 Eur turtinę žalą, 35 000 Eur neturtinę žalą.
2. 2021-02-03 10 val. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, į kurį atvyko atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovas prokuroras V. M.. Atsakovų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai A. I., A. S. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Ieškovas A. K. 2021-02-03 9 val. 01 min. atsiuntė teismui pranešimą, jog negali atvykti į teismo posėdį, nes dėl snygio ir pustymo kelias iš jo sodybos tapo nepravažiuojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021-02-03 nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas apie 2020-02-03 vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai ir pripažino jo nurodytas neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas ignoravo 2021-01-06 teismo siūlymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 161 straipsnio tvarka pasirūpinti atstovavimu šioje civilinėje byloje.
5. Teismas nurodė, jog dėl ieškovo prašymų atidėti teismo posėdžius dėl atstovo užimtumo, dėl jo ligos ir dėl kitų priežasčių teismas negalėjo pradėti parengiamųjų teismo posėdžių. Ieškinys Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose gautas 2016-12-19. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2017-05-18, tačiau dėl ieškovo atstovo advokato Irmanto Tumo užimtumo buvo atidėtas. Po to, neskaičiuojant bylos sustabdymo, prašymų dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo, teisėjo nušalinimo, buvo pateikta 14 prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo užimtumo, ieškovo ligos. 2020-10-15 ieškovas pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog jis nuo 2020-07-17 serga iki 2020-10-12, nedarbingumo lapelis jam dar bus pratęstas. Tačiau , pasak ieškovo, jam sergant sunkiomis nepagydomomis ligomis, jis (duomenys neskelbtini)Teisingumo ministerijai pateikė prašymą priimti advokato priesaiką ir (duomenys neskelbtini)Teisingumo ministerijoje davė advokato priesaiką. Tuo tarpu 2020-09-25 teismui pateikė prašymą atidėti 2020-09-28 vyksiantį teismo posėdį dėl ligos, nes jo nedarbingumas yra pratęstas iki (duomenys neskelbtini)įskaitytinai (t. IV, b.l. 62-64). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovas nesuinteresuotas bylos baigtimi ir ją nuolat stengiasi vilkinti, taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Šalies argumentai
6. Šioje civilinėje byloje ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pateikė ieškinį Lietuvos Respublikai ir prašo iš atsakovo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Užuot įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su teismo ir atsakovo atstovais, ieškovas visais įmanomais būdais stengiasi išvengti dalyvavimo teismo posėdžiuose.
7. Pažymėjo, jog ieškiniai, kuomet atsakovu yra patraukta valstybė, yra labai jautrūs. Todėl teismas, taikydamas teisingumo ir protingumo principus, stengėsi, kad ieškovas arba jo atstovas galėtų tinkamai teisme paaiškinti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau tokia padėtis negali būti tęsiama iki begalybės ir civilinėje byloje turi būti priimtas valinis sprendimas. Šiuo atveju nesant iš ieškovo pusės noro bylą išnagrinėti per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-02-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. apeliantas nurodo, kad į 2021-02-03 vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamos priežasties – ligos, karantino ir dėl užpustytų kelių. Iš anksto teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje neinformavo, kadangi tikėjosi, jog pavyks atvykti į posėdį nepaisant užpustyto kelio. Apie negalėjimą atvykti informavo prieš teismo posėdį – skambino teisėjui, valandą prieš teismo posėdį pateikė rašytinį prašymą;
8.2. ieškovas siekė dalyvauti teismo posėdyje ir dėjo pastangas, kad galėtų atvykti į parengiamąjį posėdį, tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – kreipimasis į gyvenamosios vietos seniūniją dėl kelio nuvalymo, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų to nepavyko padaryti. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmė nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą;
8.3. iki 2021-02-03 teismo posėdžiai buvo atidėti pagrįstai, nutartys yra įsiteisėjusios, ieškovas nuolat teikė įrodymus apie negalėjimą atvykti dėl ligos, o tai negali būti laikoma nepateisinančia priežastimi;
8.4. ieškovas stengėsi pasirūpinti atstovavimu byloje, tačiau iki 2021-02-03 parengiamojo teismo posėdžio antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta buhalterei nepateikus visų dokumentų, užtruko VGTPT Šiaulių skyriaus svarstymai dėl antrinės pagalbos teikimo, tačiau šiuo metu ieškovas ruošia dokumentus pakartotinai. Mokama teisine pagalba ieškovas negali pasinaudoti dėl taikomo turto arešto;
8.5. 2021-02-03 parengiamojo teismo posėdžio metu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, labai prastos oro sąlygos, ieškovas turi sveikatos problemų, t. y. nurodytos aplinkybės patvirtina objektyvias negalėjimo atvykti į parengiamąjį teismo posėdį priežastis;
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
9.1. byla gauta teisme 2016-12-19, ji buvo daug kartų (14) atidėta dėl ieškovo ligos, tačiau liga ieškovui netrukdė dalyvauti kituose teismo posėdžiuose, atvykti į Teisingumo ministeriją duoti advokato priesaikos, tai patvirtina, kad ieškovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir parodo, kad jis stengiasi vilkinti bylą, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis;
9.2. ieškovas dalyvauja kitose bylose, kuriose jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, tai reiškia gali pasirūpinti atstovavimu, tačiau šioje byloje sąmoningai to nedaro;
9.3. nors ieškovas pateikė foto nuotraukas apie snygį, tačiau foto nuotrauka padaryta vienu kampu, situacijos kelyje nėra matyti, todėl mano, kad ieškovas neįrodė, kad negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.
10. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra atsiliepimu į atsakovo skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
10.1. ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą ir pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus;
10.2. ieškovui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 4 bylose, taigi jis turi galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau to nedaro, ignoruodamas teismo siūlymą, duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nėra;
Šalies argumentai
10.3. ieškovo nurodyta neatvykimo priežastis – snygis, užpustytas kelias, yra abejotina, nes dieną prieš posėdį seniūnijos atstovai, kad kelias yra pravažiuojamas, jis pats teigė, kad 1,5 km atstumą nuvažiavo ir supratęs, kad gali įstrigti, grįžo namo. Pateikta fotonuotrauka yra neinformatyvi, neaišku kas ir kada joje užfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, ieškinį paliko nenagrinėtu.
13. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
14. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
15. Ieškovas atskirajame skunde neginčija to, kad buvo informuotas apie 2021-02-03 paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, tačiau nurodo, kad neatvyko dėl objektyvių priežasčių – dėl blogų oro sąlygų, o pasirūpinti tinkamu atstovavimu negalėjo dėl karantino ir buhalterės klaidos, dėl kurios nebuvo pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis.
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010). CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas taip pat skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovo kaltės, jam teikiant prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos ir nepasirūpinus tinkamu atstovavimu, kad bylos nagrinėjimas negali trukti neapibrėžtą laiką. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, negalima konstatuoti, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo teise, nes pateikė prašymą dėl bylos atidėjimo prieš posėdį bei pateikė negalėjimo atvykti į posėdį aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
19. Ieškovas matydamas kokios yra oro sąlygos, kad keliai dėl snygio gali būti nepravažiuojami, iš anksto, prieš numatytą teismo posėdį, rūpinosi, kad jie būtų nuvalyti. Šias aplinkybes patvirtina su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai (seniūnijos raštas), kuriuos teismas priima ir vertina (CPK 314 straipsnis). Ieškovui supratus, kad nepavyks atvykti į parengiamąjį teismo posėdį dėl blogų oro sąlygų, nes per naktį buvo užpustytas kelias, jis informavo teisėją telefonu ir raštu prieš teismo posėdį.
20. Nors ieškovas laiku nepasirūpino tinkamu atstovavimu, tačiau kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, jis teikė prašymą dėl antrinės pagalbos suteikimo, tačiau ji nebuvo suteikta dėl netinkamai sutvarkytų dokumentų, susirašinėjimas su buhaltere patvirtina, kad ieškovas siekė gauti antrinę pagalbą, tačiau jam ji buvo nesuteikta dėl prašyme nustatytų klaidų. Todėl šiuo konkrečiu atveju negalima teigti, kad apeliantas sąmoningai vilkino procesą. Sykiu teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nustačius tokias aplinkybes, jis privalo imtis priemonių, kad šalys tinkamai naudotųsi procesinėmis, o nustačius piktnaudžiavimą procesu, tokį elgesį užkardyti ir taikyti šaliai neigiamas teisines pasekmes.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas jau trunka pakankamai ilgai, byla buvo sustabdyta, ieškinys keletą kartų tikslintas, buvo sprendžiami įvairūs prašymai, pripažintina, kad ieškovas buvo ganėtinai aktyvus procese ir yra suinteresuotas bylos išnagrinėjimu, todėl teikiant iš naujo ieškinį, būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos.
22. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-02-03 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui .