Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1911-614/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-04
Bylos Nr.
e2S-1911-614/2025
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00437-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Skolininkas
D. M., R. M.
Kreditorius
O. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1911-614/2025Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00437-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų D. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus O. J. pareiškimą skolininkams D. M. ir R. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreditorius O. J. (toliau – pareiškėjas arba kreditorius) pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti solidariai iš skolininkų D. M. ir R. M. (toliau – ir skolininkai) 40 000,00 Eur skolos pagal 2023 m. sausio 1 d. Paskolos raštelį, 52 000,00 Eur palūkanų, paskaičiuotų po 0,05 procentų per mėnesį nuo paskolos sumos (40 000,00 Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d., penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 1 243,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašė taikyti skolininkų turtui laikinas apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo dydžio (92 000,00 Eur) vertės jų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankami, ir (ar) vertybinius popierius, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus su kreditoriumi.

3. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkai nepateisinamai ilgą laiką su juo neatsiskaito net iš dalies ir niekaip nereaguoja į kreditoriaus pateiktą pretenziją, susikaupusi skola yra didelė, o skolininkų finansinė padėtis sunki, kreditoriui žinomas vienintelis skolininko R. M. turimas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, yra apsunkintas hipoteka ir jau areštuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones skolininkų D. M. ir R. M. turtui, taikė laikinas apsaugos priemones – areštavo 92 000,00 Eur vertės skolininkų D. M. ir R. M. nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, o tokių nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas šalies bankuose, priklausančius skolininkams ir esančius pas juos arba trečiuosius asmenis, arešto mastas – draudimas disponuoti, terminas – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, daiktų saugotojas – jų savininkas ar kitas teisėtas valdytojas, o piniginių lėšų kredito įstaigose – šios atitinkamos kredito įstaigos.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo, kuris pateiktais teismui procesiniais dokumentais tikėtinai pagrindė turintis galiojančią reikalavimo teisę į skolininkus, prašymas dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo skolininkų turtui yra pakankamai pagrįstas, todėl tenkintinas.

6. Teismas nurodė, kad turtinio – piniginio pobūdžio reikalavimas skolininkams, kaip fiziniams asmenims, sumokėti (priteisti) 92 000,00 Eur pinigų sumą, vertintinas dideliu (reikšmingu), grėsmė teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymui jo tenkinimo atveju preziumuojama, skolininkai jau santykinai ilgą laiką, 10 mėnesių nuo kreditoriaus pareikalavimo per 30 dienų grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas, delsia tinkamai įvykdyti savo piniginę prievolę pareiškėjui, šios prievolės įvykdymas nėra niekuo iš anksto užtikrintas, skolininkų civilinė atsakomybė tokiam atvejui nėra apdrausta, jie su kreditoriumi dėl ginčo prievolės vykdymo nebendradarbiauja, skolininkų turtinė padėtis byloje nėra žinoma ir aiški. Teismas pažymėjo, kad netaikant laikinų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti negalimu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Skolininkai D. M. ir R. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir prašymą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė didelę ieškinio sumą, nurodydamas, kad skolininkams, kaip fiziniams asmenims, pareikštų reikalavimų suma laikytina pakankamai didelė (92 000 Eur), sudaranti pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Vien ta aplinkybė, kad skolininkai su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir yra pozicijų neatitikimai, nereiškia jokio skolininko nesąžiningumo. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino skolininkų nesąžiningumo, o kreditoriai nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl skolininkų nesąžiningumo, turimo turto slėpimo, perleidimo kitiems asmenims bet kokia forma ar jo apsunkinimo bet kokia kita forma. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad neva gali pasunkėti jam galimai palankaus sprendimo įvykdymas.

7.3. Tarp šalių kyla ginčas, todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus atsakyta, ar pagrįstai skolininkai atsisakė sumokėti pareiškėjui ir kokia (jeigu apskritai yra) yra skolos suma. Kadangi tarp šalių vyksta ginčas, šių aplinkybių negalima vertinti kaip skolininkų nesąžiningumą, siekiant turimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims bet kokia forma ar jį apsunkinti bet kokia kita forma.

Atsiliepimas

8. Pareiškėjas kreditorius O. J. atsiliepimu prašė Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Pirmosios instancijos teismas vertino bei atsižvelgė ne tik į ieškinio sumą (92 000 Eur) bei tai, kad skolininkai byloje yra fiziniai asmenys, kad skolininkų turtinė padėtis byloje nėra žinoma ir aiški, skolininkų prievolės įvykdymas nėra niekuo iš anksto užtikrintas, skolininkų civilinė atsakomybė tokiam atvejui nėra apdrausta ir t. t.).

8.2. Priimta nutartis atitinka apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl ieškinio sumos, kaip kriterijaus, vertinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė vadovaudamasis aktualia teismų praktika, t. y. įvertinęs ne tik reikalavimo sumos dydį (absoliutų dydį), bet reikalavimo sumos dydį įvertinęs atsižvelgdamas į skolininkų finansines galimybes (t. y. tai, kad skolininkai yra fiziniai asmenys, kad byloje yra duomenys apie vienintelį skolininkų turimą turtą (žemės sklypą), kuris tačiau jau yra apsunkintas hipoteka bei areštuotas), kad duomenų apie kitą skolininkų turtą nėra (skolininkų turtinė padėtis byloje nėra žinoma ir aiški).

8.3. Skolininkai su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti teismo nurodytus motyvus.

8.4. Nėra jokio pagrindo vadovautis skolininkų atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi skolininkų nurodyti teismų sprendimai priimti bylose, kurių faktinės aplinkybėmis neturi jokio panašumo su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti solidariai iš skolininkų skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.

14. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

16. Vien reikalavimo dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).

17. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).

18. Teismų praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne skolininkų nesąžiningumas santykiuose su pareiškėjo, dėl ko byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriais pareiškėjas įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, t. y., kad skolininkai nepagrįstai negrąžina skolos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

20. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkai imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, siekdami išvengti pareiškėjui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog skolininkai tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog skolininkų veiksmai liudija egzistuojant grėsmę pareiškėjo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nekonstatavo esant aplinkybes, kurios sudarytų pagrįstą prielaidą teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Kaip minėta, vien skolininkų turtinė padėtis ar reikalavimo dydis, kurio rėmėsi pirmosios instancijos teismas, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

22. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas galėtų pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Eglė Surgailienė