Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2S-958-230/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2S-958-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05930-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-958-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05930-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė yra kilnojamasis daiktas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-952-(15.2), kuriame suformulavo įpareigojimą pašalinti pažeidimus „Pagal techninius parametrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punkte stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai“ <...> „nurodau nugriauti (išardyti) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (pietvakarinėje žemės sklypo pusėje) pastatytą stoginę, kurios ilgis apie 5,70 m, plotis apie 7,50, aukštis apie 3,10 m ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą detaliojo plano korektūrą su patikslinta užstatymo zona“. Pareiškėjos nuomone, stoginė neatitinka nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų, kadangi neturi pamatų. Antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad ,,Faktinės aplinkybės konstatuojamos adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pastatyta stoginė neturi pamato ir nėra sujungta su mūrine sienele. Stoginės stogą laikančios atramos prie aikštelės plytelių pritvirtintos metaliniais varžtais.“ Teismui tenkinus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja turės pagrindą ginčyti Inspekcijos priimtą privalomąjį nurodymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Inspekcija.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėja nesutinka su Inspekcijos 2019 m. spalio 31 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-952-(15.2), kuriuo pareiškėjai nurodyta nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą stoginę ir sutvarkyti statybvietę arba panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą detaliojo plano korektūrą su patikslinta užstatymo zona.

4. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2019 m. spalio 31 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-952-(15.2), su kuriuo nesutinka pareiškėja, buvo nurodyta, jog privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjai buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad ji, nesutikdama su privalomuoju nurodymu, turi teisę jį apskųsti, o ne kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir spręsti iš naujo pareiškimo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teikiant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra siekiama ginčyti Inspekcijos 2019 m. spalio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-952-(15.2). Tačiau pareiškimu yra siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pietvakarinėje žemės sklypo pusėje) pastatyta stoginė, kurios ilgis apie 5,70 m, plotis apie 7,50 m, aukštis apie 3,10 m –kilnojamasis daiktas.

1.2. Prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę, nes stoginę pripažinus kilnojamuoju daiktu pareiškėjos atžvilgiu pranyksta asmeninės turtinės teisės ir pareigos bei su šių teisių ir pareigų panaikinimu susijusios pareigos. Pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių, kad stoginė yra kilnojamasis daiktas, nes ji nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų banke. Pareiškėja negali kitu būdu patvirtinti juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. kad stoginė – kilnojamasis daiktas, o įstatymai nenumato kitokios tvarkos, kurios metu stoginė gali būti pripažinta kilnojamuoju daiktu.

1.3. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes stoginę laikant kaip nekilnojamąjį daiktą, pareiškėja privalės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre, koreguoti detalųjį planą bei pateikti kitus dokumentus atitinkamoms institucijoms, kurių pareiškėja niekada neturėjo ir neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos V. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė yra kilnojamasis daiktas, tam, jog įgytų pagrindą ginčyti Inspekcijos priimtą privalomąjį nurodymą, kuriuo jai yra nurodyta nugriauti (išardyti) minėtame žemės sklype pastatytą stoginę ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą detaliojo plano korektūrą su patikslinta užstatymo zona.

10. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

11. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Vien juridinę reikšmę turinčio fakto, kad daiktas yra kilnojamasis, nustatymas šiuo atveju pats savaime pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių.

15. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

16. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2019 m. spalio 31 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, kuriuo nurodė pareiškėjai V. P. nugriauti (išardyti) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (pietvakarinėje žemės sklypo pusėje) pastatytą stoginę, kurios ilgis apie 5,70 m, plotis apie 7,50 m, aukštis apie 3,10 m, ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą detaliojo plano korektūrą su patikslinta užstatymo zona. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalį skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Inspekcijos 2019 m. spalio 31 d. privalomajame nurodyme nurodyta, kad privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju įstatyme yra nustatyta Inspekcijos priimto sprendimo apskundimo tvarka bei sąlygos, todėl teismas negali nustatinėti, ar daiktas (stoginė) yra kilnojamasis ar nekilnojamasis, kadangi tokie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, pasinaudojant juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodytas teisiškai reikšmingas faktas teisme gali būti nustatomas ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomasis faktas byloje, kurioje pareiškėja ginčytų (skųstų) jos netenkinantį Inspekcijos sprendimą.

17. Atsižvelgiant į tai, kad teisę ginčyti (skųsti) Inspekcijos sprendimus nustato teisės aktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos kreipimasi dėl fakto juridinės reikšmės nustatymo teismine tvarka neatitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies, 445 straipsnio, 447 straipsnio reikalavimų, todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė