- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-181-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21128-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo pateikti informaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė J. N. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį (teisme gautas 2024-10-22 reg. Nr. CBP-21095), pareikštas atsakovei 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – ir atsakovė, DNSB, 725-oji DNSB), kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į :
1.1 2024 m. birželio 19 d. paklausimą „2024-05-28 19 val. 725-osios DNSB pakartotinis visuotinis susirinkimas“ pateikiant 2024 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu biuletenius/lapus;
1.2 2024 m. rugpjūčio 8 d. paklausimą „Sąskaita už bendrijos paslaugas“ atsakant, dėl kokių priežasčių padidėjo suma už teritorijos tvarkymą ir iš ko susidaro ir kaip apskaičiuota 27,85 Eur suma už papildomas namo priežiūros išlaidas, pateikiant išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas bei nurodant paklausimo registravimo numerį;
1.3 2024 m. rugsėjo 26 d. paklausimą „PAKLAUSIMAS Terasų remontas“ atsakant, kokiu teisiniu pagrindu bendrijoje 2024 m. rugsėjo mėnesį vykdomi terasų remonto darbai, pagrindžiant kiekvienos terasos darbų būtinumą atskirai, nurodant kiekvienos terasos darbų kainą, pateikiant ekspertizės išvadas, sutartis, mokėjimo dokumentus bei nurodant paklausimo registravimo numerį;
1.4 2024 m. gegužės 16 d. paklausimą „Žolės pjovimas ir kita betvarkė bendrijos teritorijoje“ atsakant kaip paskaičiuojama suma už šienavimą / žolės pjovimą: kokią dalį bendrija sumoka už a) bendrijos teritorijoje esančių žalių plotų ir b) savivaldybės žinioje esančios teritorijos priežiūrą? Kaip apskaičiuota 2024 m. gegužės 15 d. žolės pjovimo kaina;
1.5 2024 m. vasario 5 d. paklausimą „REIKALAVIMAS - Teritorijos tvarkymas ir namų tech. priežiūra“ atsakant: kas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų techninis prižiūrėtojas, nuo kada ir kokiu būdu jis paskirtas. Įpareigojant pateikti už 2018 - 2023 metus atliktų (duomenys neskelbtini) namų techninės apžiūros aktų kopijas;
1.6 priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos eigoje.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad DNSB pirmininkas neteikia informacijos, neatsako į ieškovės jam pateiktus paklausimus, susijusius su bendrijos veikla. Ginčų nagrinėjimo komisija paklausimų, į kuriuos neatsako DNSB pirmininkas, nenagrinėja. Teikiant paklausimus bendrijos pirmininkui, ieškovė nurodė, kad neatsakius ar tik dalinai atsakius į juos, ieškovė paklausimus perduos nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai, jei ji tokia yra. Taigi, ieškovė išpildė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 23 straipsnio reikalavimą ginčą visų pirma išspręsti bendrijos ribose, tačiau to nebuvo galima padaryti dėl bendrijos pirmininko vykdomos savitos bendrijos valdymo veiklos ir savivaldžiavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovei, kad ji dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pirmiausia turi kreiptis į 725-osios daugiabučių namų savininkų bendriją (Ginčų nagrinėjimo komisiją) jos įstatuose nustatyta tvarka.
4. Teismas nustatė, kad bendrija yra nusistačiusi ginčų nagrinėjimo tvarką: pagal įstatų 10.1 punktą, Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ir kitų organų ginčai perduodami nagrinėti Ginčų nagrinėjimo komisijai. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro 3 (trys) nariai, renkami Visuotiniame susirinkime 4 metų laikotarpiui. Pagal įstatų 10.2. punktą, jeigu nepavyksta išspręsti Ginčų komisijoje, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1375-1089/2024 duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. įvyko pakartotinis atsakovo visuotinis narių susirinkimas, kurio metu priimti aštuoni sprendimai, tame tarpe patvirtinta naujos sudėties Ginčų nagrinėjimo komisija (R. K., L. D., V. J.). Nors ieškovė minėtoje byloje ginčijo visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, tačiau teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu pripažino negaliojančiu tik trečiu darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl atsakovo 2022 m. finansinės ir veiklos ataskaitų patvirtinimo, kita ieškinio dalis atmesta, kas reiškia, kad bendrijoje yra išrinkta Ginčų nagrinėjimo komisija.
Šalies argumentai
5. Teismas taip pat nustatė, kad konkretaus ginčo dėl to, kad bendrija neteikia ieškovei informacijos, bendrijai nekėlė, kitų įrodymų, kad dėl ieškiniu keliamų reikalavimų ieškovė kreipėsi į bendriją ir ginčas tarp jų buvo išnagrinėtas bendrijos įstatuose nustatyta ikiteismine tvarka, t. y. 2023 m. gegužės 25 d. išrinktoje naujos sudėties Ginčų nagrinėjimo komisijoje, ieškovė nepateikė. Privaloma ginčo sprendimo ikiteismine tvarka ieškovė nepasinaudojo, tuo tarpu jos teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, jog ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu (2024-11-11 DOK-168564) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1 Nepagrįsti ir nemotyvuoti teismo teiginiai, kad konkretaus ginčo dėl to, kad bendrija neteikia jai informacijos, bendrijai nekėlė, kitų įrodymų, kad dėl ieškiniu keliamų reikalavimų ieškovė kreipėsi į bendriją ir ginčas tarp jų buvo išnagrinėtas bendrijos įstatuose nustatyta ikiteismine tvarka, t. y. 2023 m. gegužės 25 d. išrinktoje naujos sudėties Ginčą nagrinėjimo komisijoje, ieškovė nepateikė. Bendrijos pirmininkas nėra nurodęs, kokiais būdais būtų galima kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, nes bendrijos nariams nėra skelbiami komisijos narių kontaktiniai duomenys. Ieškovei nėra žinoma, ar komisija realiai veikia. Be to, ieškovė bendrijos pirmininkui adresuotuose paklausimuose yra nurodžiusi, kad neatsakius per 10 dienų, paklausimą siųsti ginčų nagrinėjimo komisijai, jei ji tokia yra, ją apie tai informuojant, tačiau nei vienas iš paklausimų nebuvo persiųstas ginčų nagrinėjimo komisijai.
7.2 Abejotina, kad bendrijos pirmininko veiksmus, kuriais ribojama ieškovės teisė į informaciją, galima traktuoti „ginčo“ sąvoka. Ieškovė siekia realizuoti savo teisę į informacijos gavimą, todėl ginčo dėl priešingų interesų nėra, nes informacija dar nėra gauta.
7.3 Pagal Įstatymo 23 straipsnio nuostatas jau kilę ginčai yra perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai. O į teismą galima kreiptis ne tik dėl ginčų išsprendimo, bet ir esant kitiems reikalavimams.
7.4 Ieškinyje pateikta informacija, kad bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos narė A. L. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovei yra atsakiusi: „Jūs atsiunčiate nagrinėti klausimus, kuriuos Jums turi atsakyti pirmininkas, kokiu būdu mes galime atsakyti į tuos klausimus? Ginčų komisija sprendžia konfliktus, ar susidariusios situacijos teisėtumą, o ne tai ko kažkas neatsako“. T. y. bendrijoje yra tokia praktika, kad visa veikla yra vieno bendrijos pirmininko rankose, ginčų nagrinėjimo komisija paklausimų, į kuriuos neatsakė bendrijos pirmininkas, nenagrinėja.
7.5 Ieškinyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, kurioje nurodoma, kad ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka negali pernelyg apsunkinti ir (ar) neproporcingai riboti asmens teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą tuo atveju, jeigu asmuo nesutiktų su ginčus nagrinėjančio organo priimtu sprendimu (pvz., sukuriant sudėtingą, daugiapakopę ginčų nagrinėjimo tvarką). Šiuo atveju net nėra ginčo, o yra prašymas teismui padėti užtikrinti ieškovės teisę į informaciją, susijusią su bendrijos veikla, t. y. iš bendrijos gauti 2024 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo protokolą, sužinoti kas yra namų techninis prižiūrėtojas ir kas nustatyta jo apžiūros aktuose, gauti atsakymus į pateiktus paklausimus apie priskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovei.
8. Apeliantė pateikė atskirojo skundo dalies atsisakymą (2024-12-23 DOK-192017), t. y. apeliantė atsisako atskirojo skundo dalies dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę 725-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į 2024 m. birželio 19 d. paklausimą „2024-05-28 19 val. 725-osios DNSB pakartotinis visuotinis susirinkimas“ pateikiant 2024 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu biuletenius/lapus. Šiame 2024 m. birželio 19 d. paklausime ieškovė atsakovei nebuvo nurodžiusi paklausimą perduoti nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai. Taip pat nurodo, kad ieškovei žinomos atskirojo skundo dalies atsisakymo procesinės pasekmės. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio 1.2-1.5 papunkčių ir 2 punkto reikalavimus ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo dalies atsisakymo
10. Apeliantė pateikė atskirojo skundo dalies atsisakymą (2024-12-23 DOK-192017) t. y. apeliantė atsisako atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę 725-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į 2024 m. birželio 19 d. paklausimą „2024-05-28 19 val. 725-osios DNSB pakartotinis visuotinis susirinkimas“ pateikiant 2024 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu biuletenius/lapus. Šiame 2024 m. birželio 19 d. paklausime ieškovė atsakovei nebuvo nurodžiusi paklausimą perduoti nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai. Taip pat nurodo, kad ieškovei žinomos atskirojo skundo dalies atsisakymo procesinės pasekmės.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 308 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
12. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva.
13. Teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakymas pateiktas iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, yra priimtas ir apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę 725-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į 2024 m. birželio 19 d. paklausimą „2024-05-28 19 val. 725-osios DNSB pakartotinis visuotinis susirinkimas“ pateikiant 2024 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu biuletenius/lapus, nutraukiamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnis).
14. Apeliantei išaiškinama, kad priėmus atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies, apeliantė praranda teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ta pačia atskirojo skundo dalimi (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
Dėl ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliantės teigimu, nepagrįsti ir nemotyvuoti teismo teiginiai, kad konkretaus ginčo dėl to, kad bendrija neteikia jai informacijos bendrijai ,nekėlė, kitų įrodymų, kad dėl ieškiniu keliamų reikalavimų ieškovė kreipėsi į bendriją ir ginčas tarp jų buvo išnagrinėtas bendrijos įstatuose nustatyta ikiteismine tvarka, t. y. 2023 m. gegužės 25 d. išrinktoje naujos sudėties Ginčą nagrinėjimo komisijoje, ieškovė nepateikė. Nurodo, kad bendrijos pirmininkas nėra nurodęs, kokiais būdais būtų galima kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, nes bendrijos nariams nėra skelbiami komisijos narių kontaktiniai duomenys. Ieškovei nėra žinoma, ar komisija realiai veikia. Be to, ieškovė bendrijos pirmininkui adresuotuose 2024 m. rugpjūčio 8 d., 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. vasario 5 d. paklausimuose yra nurodžiusi, kad neatsakius per 10 dienų, paklausimą siųsti ginčų nagrinėjimo komisijai, jei ji tokia yra, ją apie tai informuojant, tačiau nei vienas iš paklausimų nebuvo persiųstas ginčų nagrinėjimo komisijai.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
18. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
19. Nagrinėjamu atveju bendrija yra nusistačiusi ginčų nagrinėjimo tvarką: pagal bendrijos įstatų 10.1 punktą, Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ir kitų organų ginčai perduodami nagrinėti Ginčų nagrinėjimo komisijai. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro 3 (trys) nariai, renkami Visuotiniame susirinkime 4 metų laikotarpiui. Pagal įstatų 10.2. punktą, jeigu nepavyksta išspręsti Ginčų komisijoje, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1375-1089/2024 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei 725–ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl visuotinio susirinkimo sprendimų panaikinimo. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu atsakovės 725–osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo trečiu darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl atsakovės 2022 m. finansinės ir veiklos ataskaitų patvirtinimo. Sprendime nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. įvyko pakartotinis atsakovės visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti aštuoni sprendimai, tarp kurių nutarta patvirtina naujos sudėties ginčų nagrinėjimo komisiją. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 20 d. civilinėje byloje 2A-1520-779/2024 netenkinus apeliantės J. N. apeliacinio skundo.
21. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad naujos sudėties Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį sudaro R. K., L. D., V. J.. Šios aplinkybės apeliantė neginčija.
22. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus bendrijos pirmininkui prašymus dėl informacijos suteikimo ir negavus į juos atsakymo, ieškovė turėtų kreiptis į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją dėl susidariusios situacijos išsprendimo ir tik gavusi neigiamą atsakymą, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
24. Nors ieškovė teigia, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d., 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. vasario 5 d. pranešimuose nurodė perduoti paklausimus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau tokia situacija negali būti prilyginama ieškovės kreipimuisi į ginčų nagrinėjimo komisiją, kadangi minėtais pranešimais prašoma pateikti atitinkamą informaciją/atsakyti į klausimus, o ne pateikiamas skundas/pareiškimas dėl bendrijos pirmininko funkcijų nevykdymo (informacijos nesuteikimo ir pan.).
25. Apeliantė taip pat nurodo, kad bendrijos pirmininkas nėra nurodęs, kokiais būdais būtų galima kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, nes bendrijos nariams nėra skelbiami komisijos narių kontaktiniai duomenys. Tačiau apeliantė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į bendrijos pirmininką su prašymu pateikti ginčų nagrinėjimo komisijos narių kontaktus ar prašiusi suteikti informacijos, kokiu būdu/tvarka kreiptis į minėtą komisiją. Apeliantei pateikus įrodymus, kad bendrijos pirmininkas atsisakė pateikti duomenis apie bendrijos ginčo nagrinėjimo komisiją ar į tokį paklausimą neatsakė, kad ieškovė kreipėsi į ginčo nagrinėjimo komisiją ir pastaroji nebūtų pateikusi jokio atsakymo, tik tokiu atveju būtų galima vertinti, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, dėl ko tiesiogiai kreipėsi su ieškiniu į teismą.
26. Apeliantė taip pat mini, kad ieškinyje pateikta informacija, kad bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos narė A. L. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovei yra atsakiusi: „Jūs atsiunčiate nagrinėti klausimus, kuriuos Jums turi atsakyti pirmininkas, kokiu būdu mes galime atsakyti į tuos klausimus? Ginčų komisija sprendžia konfliktus, ar susidariusios situacijos teisėtumą, o ne tai ko kažkas neatsako“. Apeliantės teigimu, bendrijoje yra tokia praktika, kad visa veikla yra vieno bendrijos pirmininko rankose, ginčų nagrinėjimo komisija paklausimų, į kuriuos neatsakė bendrijos pirmininkas, nenagrinėja.
27. Kaip minėta, bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija nagrinėja bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčus (DGNKPPSBĮ 23 straipsnis). Teismo vertinimu, minėtas raštas nėra aktualus, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, kadangi nėra susijęs su ginčo situacija, t. y. parengtas anksčiau, nei užklausimai bendrijos pirmininkui, be to, apeliantė neneigia, kad bendrijoje sudaryta naujos sudėties ginčų nagrinėjimo komisija.
28. Nors apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 nurodoma, kad ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka negali pernelyg apsunkinti ir (ar) neproporcingai riboti asmens teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą tuo atveju, jeigu asmuo nesutiktų su ginčus nagrinėjančio organo priimtu sprendimu (pvz., sukuriant sudėtingą, daugiapakopę ginčų nagrinėjimo tvarką), tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metų gruodžio 16 dienos, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349 -1075/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti apeliantės J. N. atskirojo skundo dalies atsisakymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę 725-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į 2024 m. birželio 19 d. paklausimą „2024-05-28 19 val. 725-osios DNSB pakartotinis visuotinis susirinkimas“ pateikiant 2024 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu biuletenius/lapus, ir šioje bylos dalyje apeliacinį procesą nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.