- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-138-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35051-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- A. J., A. Ž., ir V
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje), kuriuo:
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. M., A. R., A. P., dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti: 2019 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 15.28 val. iki 17.10 val., Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustato asmens įgijo bei su savimi laikė ir maršrutiniu autobusu gabeno iš Šiaulių į Radviliškį narkotinę medžiagą – 0,074 g heroino, tol, kol 2019 m. spalio 10 d. 17.10 val. Radviliškio m. stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė 6 vienetus folijos paketėlių su minėta narkotine medžiaga.
Be to, A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupe su A. S. (asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta), platino narkotines medžiagas: 2019 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 14.04 val., A. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarė su A. S. (asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta) parduoti A. J. turėtą narkotinę medžiagą – heroiną A. P., po to A. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta) iš A. J. buto pastarojo turėtas narkotines medžiagas nunešė į sutartą su A. P. vietą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, kur apie 14.15 val. už 60 eurų pardavė A. P. narkotinę medžiagą – 0,016 g heroino, po to gautus pinigus nunešė į A. J. butą.
2. A. Ž. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,01 g amfetamino, kol 2020 m. sausio 8 d., apie 14.20 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo objektyviai ir nešališkai peržiūrėti visą bylą ir teismo eigos įrašus su protokolais, sušvelninti jam paskirtą bausmę arba nuteisti lygtinai, probacijai prižiūrint.
3.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra per griežtai nubaustas. Narkotines medžiagas turėjo sau, pardavė A. P. 0,016 g heroino iš gailesčio, po ilgų įkalbinėjimų, sveikatai pataisyti.
3.2. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio nebevartoja alkoholio ir kitų uždraustų medžiagų, dalyvavo Anoniminių alkoholikų klubo susirinkimuose, nebebendrauja su asmenimis, vartojančiais narkotines medžiagas, visą savo laiką skiria šeimai – sutuoktinei ir dviem dukroms, rūpinasi neįgalia motina. Pats irgi turi sveikatos problemų – jam nustatytas neįgalumas, reikės operuoti stuburą. Kad galėtų dirbti vairuotoju, vėl turi įgyti teisę vairuoti, gauti pažymėjimą, šių veiksmų jau ėmėsi. Sutinka, kad yra daug kartų teistas, tačiau bausmes atliko, pasikeitė. Jeigu būtų nuteistas ne realia laisvės atėmimo bausme arba teismas jam skirtų probacijos priežiūrą, galėtų įsidarbinti po nugaros operacijos, slaugytų mamą, augintų dukras, gyventų pavyzdingai ir be nusižengimų.
3.3. Nuteistasis pažymi nuoširdžiai apgailestaujantis dėl savo praeities, padarytų nusikaltimų. Iš savo veiksmų jokios apčiuopiamos naudos neturėjo, niekas nenukentėjo, o nusikaltimas labiau išprovokuotas, nepiktybinis.
3.4. Procesas vyko su pažeidimais. Byloje buvo šeši teisiamieji, į posėdį neatvykdavo tai vienas, tai kitas teisiamasis, tačiau teisėja nekreipdavo dėmesio į prokuroro prašymą atidėti posėdį ir toliau nagrinėdavo bylą. A. R. teisme neigė savo kaltę, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus parašė laišką teisėjai. Šio laiško teisėja nepagarsino, todėl neaišku, kas jame buvo rašoma – tiesa ar „fantazijos“.
3.5. Nuteistojo teigimu, bylos nagrinėjimas teisme vyko šališkai ir neobjektyviai. Gailisi, kad nereiškė nušalinimo teismui. Prieš 30 metų su STT pareigūnų žinia jis (apeliantas) davė kyšį (duomenys neskelbtini) D., o Radviliškio teisme dirba daug pastarojo bendradarbių, net (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Teisėja darė psichologinį spaudimą, posėdžių garso įrašuose tai turi būti girdima. Įrodymų tyrimas buvo paviršutiniškas, iš penkių valstybinių advokatų kalbėjo tik viena gynėja. Nuo pat bylos pradžios su juo (apeliantu) vyko akivaizdus susidorojimas. A. P. parodymus davė būdamas abstinencijos būsenoje. A. R., prieš tai vartojęs alkoholį du mėnesius, girtas pasirašė protokolą, kad jo nelaikytų 48 valandų sulaikyme, ir nepraėjus parai buvo paleistas. Teisme liudiję policijos pareigūnai melavo, kad neprisimena, kad visi buvo blaivūs ir t. t. Be to, prie šios bylos, praėjus keliems mėnesiams, buvo „prijungti“ A. Ž. ir V. M., nors jie neturėjo nieko bendro su jam (apeliantui) inkriminuojamomis veikomis.
3.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad prokurorė Gitana Mačiulienė palaikė kaltinimą vykstant teismo procesui, tačiau tuo pačiu metu – 2021 m. birželio mėnesį sankcionavo jo (A. J.) sekimą, o vėliau tą medžiagą sunaikino, nes nebuvo rasta jokių duomenų, kad jis daro nusikaltimus.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo objektyviai peržiūrėti bylą, atnaujinti įrodymų tyrimą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – skirti švelnesnę bausmės rūšį arba sutrumpinti bausmės terminą.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir nuo pat tyrimo pradžios davė nuoširdžius ir išsamius parodymus. Nusikalstamą veiką padarė vienas, bet dėl nesuprantamų priežasčių jo byla buvo prijungta prie dar penkių kaltinamųjų bylos, su kuriais jis nieko bendro neturėjo.
4.2. Pasak nuteistojo, teismas vyko labai ilgą laiką. Viso proceso metu teisėja visiems teisiamiesiems darė psichologinį spaudimą, nekreipdama dėmesio į prokurorės ir kitų proceso dalyvių nuomonę. Byloje buvo šeši kaltinamieji, bet posėdžiai vyko vienam ar keliems kaltinamiesiems nedalyvaujant. Nebuvo jokio įrodymų tyrimo dėl A. R. laiško, kurį gavo teisėja, bet jo nepagarsino.
5. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti dėl šališko teismo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti bausmę, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Nuteistųjų A. J. ir A. Ž. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis A. J. ir A. Ž. atžvilgiu naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis).
7. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).
8. A. J. apeliaciniu skundu prašė objektyviai ir nešališkai peržiūrėti visą bylą, kėlė klausimą dėl teismo šališkumo, prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti dėl šališko teismo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. A. Ž. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti bausmę.
9. A. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga (heroinu) be tikslo ją platinti ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinės medžiagos (heroino) platinimą, bendrininkaujant, kaip matyti iš bylos medžiagos, su A. S., kurio atžvilgiu byla išskirta. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartimi A. S. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui, stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas buvo numatomas 2022 m. birželio mėnesį (8 t., b. l. 14-15), o remiantis LITEKO duomenimis – 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Ta pačia minėta nutartimi A. S. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta, teismui pripažinus, kad tai leis greičiau išnagrinėti bylą.
10. Apeliaciniu skundu A. J. kelia klausimą ne tik dėl bausmės sušvelninimo, bet ir prašo peržiūrėti visą bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti, ar teisingai nustatytos faktinės A. J. inkriminuotų veikų aplinkybės, ar tinkamai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažintos šios veikos padarymo aplinkybes įvykdyta bendrininkų grupe su A. S. (asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta), t. y. A. S., o aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupė, pripažinta sunkinančia A. J. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), reikšmingomis tampa faktinės aplinkybės dėl bendrininkų grupės buvimo, susitarimo tarp bendrininkų, jų tyčios veikti bendrai, taip pat aplinkybės, parodančios kiekvieno bendrininko veiksmų pobūdį. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bylą A. S. atžvilgiu išskyrus, o A. J. nuteisus dėl bendrininkavimo darant tą pačią nusikalstamą veiką, aplinkybės, susijusios su bendrininkų grupės buvimu, susitarimu tarp bendrininkų, jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdžiu ir laipsniu, bendra tyčia, taip ir liko išsamiai neištirtos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal A. J. apeliacinį skundą, šio pažeidimo ištaisyti negali, nes dar neišspręstas galimo A. J. bendrininko pakaltinamumo klausimas – stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė A. S. dar neatlikta ir jo byla pirmosios instancijos teisme neišnagrinėta.
11. BPK numato galimybę bylos parengimo nagrinėti ir nagrinėjimo teisme metu bylas išskirti ar sujungti, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti sujungtas ar išskirtas bylas (BPK 232 straipsnio 4 punktas, 234 straipsnio 4 dalis, 254 straipsnio 1 dalis). Tačiau kai byloje yra keli kaltinamieji, byla negali būti išskirta dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėjama dėl kitų, jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui (BPK 254 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išskyręs A. S. bylą, neužtikrino išsamaus ir nešališko A. J. inkriminuotos bendrininkaujant su A. S. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimo ir taip pažeidė A. J. teisę į teisingą teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme.
12. 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje buvo užbaigtas įrodymų tyrimas ir sakomos baigiamosios kalbos, į teismą paskutiniu žodžiu kreipėsi kaltinamieji. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (8 t., b. l. 10-13) matyti, kad šiame posėdyje nedalyvavo nuteistasis (tuo metu – kaltinamasis) A. Ž.. Prokurorė nurodė, jog posėdžio tęsti negalima, kiti proceso dalyviai prokurorės nuomonei neprieštaravo, tačiau teismas nusprendė tęsti bylos nagrinėjimą, laikė kaltinamojo neatvykimą į teisiamąjį posėdį piktybišku, siekiu vilkinti procesą, pažymėjo, kad byla teisme gauta 2020 m. birželio 5 d. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. Ž. nurodė, kad pateko į eismo įvykį, jį sulaikė policija, todėl į 2022 m. sausio 13 d. posėdį neatvyko.
13. Teisė dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra viena esminių kaltinamojo procesinių garantijų. Šios teisės užtikrinimas sudaro galimybes efektyviausiu būdu įgyvendinti kaltinamajam priklausančias procesines teises ir prisideda prie teisingo teismo baigiamojo procesinio sprendimo priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2012). Todėl pagrindinė bylos nagrinėjimo teisme taisyklė yra ta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama kaltinamajam dalyvaujant (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Nedalyvaujant kaltinamajam byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Bendra proceso trukmė, užsitęsęs bylos nagrinėjimas nepateisina įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant A. Ž., pažeidė BPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimus, suvaržė svarbias įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) A. Ž. teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis neteko teisės kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme.
14. Konstatavus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, skundžiamas nuosprendis apeliantų A. J. ir A. Ž. atžvilgiu naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis).
15. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl kitų nuteistųjų A. J. ir A. Ž. apeliacinių skundų argumentų nepasisakoma.
Dėl advokatų darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme
16. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminė ir patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. Ž. suteiktą teisinę pagalbą. Jose prašoma priteisti valstybei iš A. Ž. 168,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. J. suteiktą teisinę pagalbą. Joje prašoma priteisti valstybei iš A. J. 106,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
18. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį apskundė nuteistieji A. J. ir A. Ž.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistajam A. J. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (8 t., b. l. 105), nuteistajam A. Ž. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus (8 t., b. l. 106).
19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistųjų apeliacinius skundus tenkina iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis nuteistųjų atžvilgiu naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų neišieškotinos.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunkčiu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį A. J. ir A. Ž. atžvilgiu panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Neišieškoti iš A. J. 106,67 Eur (vieno šimto šešių eurų 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Neišieškoti iš A. Ž. 168,33 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.