- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- eI-367-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04513-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) perduoti pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus atitinkančius žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus ir įtraukti į Žvejybos laivų rejestrą (toliau – ir Rejestras) pareiškėjui priklausantį laivą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., el. b. l. 75–79).
Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V1-29 nuspręsta 2015 m. kovo 25 d. vykdyti aukcioną, skirtą suteikti teisę naudoti Tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 3IN-G-511-415 „Dėl laisvo žvejybos pajėgumo aukciono“ informavo, kad didžioji dalis planuojamo aukcione parduoti žvejybos pajėgumo atsirado dėl to, kad stojimo į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) metu užfiksuotas ir Lietuvai priskirtas pajėgumas buvo didesnis negu realus žvejybos laivyno pajėgumas; stojimo į ES metu į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą buvo įtraukiami užregistruoti Jūrų laivų registre (toliau – ir Registras) laivai, tačiau dalis jų nepradėjo vykdyti žvejybos (negavo žvejybos klasės ir t. t.), todėl ir susidarė žvejybos pajėgumo padidėjimas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. kovo 19 d. buvo įtrauktas į Rejestrą kaip žvejybinis laivas, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. balandžio 5 d. dėl jo supjaustymo į metalo laužą buvo išregistruotas iš Registro. Pareiškėjas pagal 2004 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-8808 įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejybinį laivą „(duomenys neskelbtini)“, kurį perėmė 2004 m. balandžio 13 d. Pareiškėjas 2005 m. sausio 11 d. pateikė Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymą Nr. 5-01-11 dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ išbraukimo iš Žvejybos laivų rejestro ir tokio pat tipo ir galingumo laivo „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į Rejestrą. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu iš Tarnybos valdomų antrojo segmento žvejybos pajėgumų perduoti pareiškėjui 191 GT žvejybos laivo bendrąją talpą ir 224 kW žvejybos laivo pagrindinio variklio galią, t. y. pajėgumus, kurie atitinka pareiškėjo nuosavybėje buvusio žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus, bei rezervuoti pareiškėjui galimybę įregistruoti antrajame segmente žvejybos laivą. Tarnyba 2015 m. birželio 26 d. sprendime Nr. R18-918 (10.18) „Dėl žvejybos laivo „(duomenys neskelbtini)“ žvejybos pajėgumo“ (toliau – ir Tarnybos raštas) nurodė, jog pareiškėjui priklausęs žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruotas Rejestre nuo 2004 m. gegužės 1 d., todėl šio laivo savininkas neturėjo teisės per 24 mėn. atkurti išregistruoto laivo pajėgumo. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Tarnybos rašto, skundą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina pridedamų dokumentų kopijos, iš kurių aišku, kad pareiškėjo laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumai buvo įtraukti, nustatant Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus, stojant į ES. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Sprendimu jį atmetė.
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija pareiškėjo skundą atmetė konstatavusi, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Departamentas sprendimu Nr. R18-1026(10.6) nusprendė neregistruoti pareiškėjo žvejybos laivo „(duomenys neskelbtini)“ Rejestre, o pareiškėjas šio Departamento sprendimo neskundė; Tarnyba nėra įgalinta nagrinėti ir vertinti Departamento anksčiau atliktų veiksmų atsisakant registruoti laivą Rejestre vietoj kito laivo, taigi ir Komisija negali pasisakyti, ar pagrįstai laivas „(duomenys neskelbtini)“ 2005–2007 m. nebuvo įregistruotas Rejestre ar įpareigoti Tarnybą įtraukti minėtą laivą į Rejestrą. Taip pat argumentuota, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas, Departamentui atsisakius registruoti laivą, vėliau būtų siekęs įregistruoti ar įregistravęs vietoje laivo „(duomenys neskelbtini)“ laivą „(duomenys neskelbtini)“ Rejestre, jog pastarajam būtų išduota licencija kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, o vėliau – kad laivas būtų įtrauktas į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir jam išduotas žvejybos laivo liudijimas. Pažymėta, kad, vadovaujantis Tarnybos turimais ir pateiktais duomenimis, nei laivas „(duomenys neskelbtini)“, nei laivas „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. nebuvo įregistruoti nei Rejestre, nei šiuo metu esančioje laivų duomenų sistemoje.
Pareiškėjo nuomone, Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas. Komisijos išvada, kad Departamento ir Tarnybos sprendimai patvirtina, jog laivas ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotas iš Registro, todėl tai reiškia, kad šio laivo pajėgumai nepateko ir į Rejestrą, padaryta nenurodant tai patvirtinančių teisės aktų, neatskleidžiant jų esmės, nesiremiant konkrečiais sprendimais. Tai, jog Departamento pateikta informacija nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), patvirtina ir aplinkybės, kuriomis 2015 m. liepos 8 d. buvo organizuojamas laivų pajėgumų aukcionas: Tarnyba įvykdė uždarą aukcioną, kuriame buvo suteikiama teisė naudoti Tarnybos valdomus žvejybos laivų pajėgumus (žvejybos laivo bendrosios talpos – 473 GT ir žvejybos laivo galios – 1 067 kW). Pasak žemės ūkio ministrės, šių pajėgumų didžioji dalis atsirado stojimo į ES metu. Iki šiol Tarnyba nėra pateikusi šių pajėgumų kilmės dokumentų. Šių pajėgumų būtų visiškai užtekę 2007 m. įtraukti į Rejestrą pareiškėjui priklausantį laivą „(duomenys neskelbtini)“. Komisija priėmė Sprendimą, remdamasi abstrakčiu Tarnybos tvirtinimu, kad žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotas iš Rejestro 2004 m. balandžio 5 d. Ši, pati reikšmingiausia, faktinė aplinkybė nėra patvirtinta jokiu tiesiogiai laivo išregistravimą iš Rejestro patvirtinančiu dokumentu.
Pareiškėjas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto dėl laivo išregistravimo iš Rejestro priėmimo savininkui turėjo būti raštu pranešta apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą individualaus administracinio akto kopiją. Kadangi tokio individualaus administracinio akto pareiškėjas iki 2004 m. gegužės 1 d. nėra gavęs, tai patvirtina išvadą, kad stojimo į ES metu žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumai nebuvo išbraukti iš Rejestro. Kitais atvejais laivų savininkai gaudavo pranešimus apie laivo išregistravimą iš Rejestro. Apie žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimą iš Registro 2004 m. balandžio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 1010 patvirtintą Žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisykles (toliau – ir Registravimo taisyklės) šio registro tvarkymo įstaiga (Lietuvos saugios laivybos administracija) per 5 darbo dienas turėjo pranešti Departamentui, nurodydama laivo pavadinimą, išregistravimo datą ir laivo savininką. Lietuvos saugios laivybos administracija 2005 m. lapkričio 29 d nurodė, kad informacijos apie išregistruotą laivą „(duomenys neskelbtini)“ Departamentui neteikė. Taigi Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgdama tik į deklaratyvų, formaliai pateiktą Tarnybos tvirtinimą, kad apie žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimą iš Registro 2004 m. balandžio 5 d. Lietuvos saugios laivybos administracija yra tinkamai informavusi. Šis faktas nėra patvirtintas jokiais rašytiniais dokumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ į Rejestrą pateko 2002 m. kovo 19 d., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 99/99 „Dėl Žvejybos laivų registravimo tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą. Todėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ įrašymas Rejestre vietoj laivo „(duomenys neskelbtini)“ neprieštaravo 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (toliau – ir Reglamentas Nr. 2371/2002) (t. y. nuostatai, kad valstybės narės tvarko įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo sistemą taip, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus (Lietuvos Respublikai ir kitoms tuo metu įstojusioms naujoms valstybėms narėms 2004 m. gegužės 1 d. žvejybos pajėgumas, išreikštas tonažu (GT04) ir galia (kW04), buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų įrašymus į laivyną, kurie remiasi atitinkamos valstybės narės administraciniu sprendimu, priimtu tarp 2001 m. gegužės 1 d. ir 2004 m. balandžio 30 d.) (2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 916/2004, OJ L 163, 30.4.2004, p. 81–82).
Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos teiginys, jog ji negali pasisakyti, ar pagrįstas laivo „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymas įregistruoti į Rejestrą, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi dėl 2015 m. birželio 26 d. sprendimo, skunde nurodė argumentus, pagrindžiančius išvadą, kad stojimo į ES metu laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumai buvo įtraukti, nustatant Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus, stojant į ES. Pareiškėjas aiškiai įvardijo, kad būtent šiuos argumentus Komisija savo sprendime ir turėjo vertinti, nes Tarnyba, priėmusi Tarnybos raštą, pažeidė pareiškėjo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., el. b. l. 97–102).
Atsakovas nurodė, kad kadangi laivas „(duomenys neskelbtini)” išregistruotas iš Registro 2004 m. balandžio 5 d., šio laivo pajėgumai pagal talpą (GT) ir variklio galią (kW) nepateko į Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus stojant į ES, t. y. pagal 2004 m. balandžio 5 d. galiojusių Registravimo taisyklių 9.3. punktą žvejybos laivo savininkai arba įgalioti asmenys privalėjo pateikti pasikeitusius pagrindinius laivo duomenis (tarp kurių pagal Registravimo taisyklių 7.1.6. punktą yra laivo registracijos Registre data, numeris ir kodas) per 15 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo kartu su pasikeitimus patvirtinančiais dokumentais, tačiau per nustatytą terminą pareiškėjas to nepadarė, pažeisdamas Registravimo taisyklių nuostatas, ir tik 2005 m. sausio 11 d. (t. y. daugiau nei po 8 mėn.) pateikė prašymą dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ išbraukimo iš Rejestro ir laivo „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo vietoje anksčiau minėto laivo. Be to, pagal Registravimo taisyklių 11.3. punktą žvejybos laivas išregistruojamas iš Rejestro, kai laivas išregistruojamas iš Registro, vadinasi 2004 m. balandžio 5 d., išregistravus laivą „(duomenys neskelbtini)“ iš Registro, jis turėjo būti išregistruotas ir iš Rejestro. Apie žvejybos laivo įregistravimą ar išregistravimą iš Registro šio registro tvarkymo įstaiga (t. y. Lietuvos saugios laivybos administracija) per 5 darbo dienas turėjo pranešti Departamentui, nurodydama nustatytus Registravimo taisyklėse duomenis. Tačiau kokiu būdu (raštu, el. paštu ar žodžiu) Registravimo taisyklėse nenustatyta, todėl traktuotina, kad Departamentas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie laivo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimą iš Registro. Tokiu būdu, žvejybos laivas „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti įregistruotas Rejestre vietoje laivo „(duomenys neskelbtini)“, nes būtų viršytas Lietuvos žvejybos laivyno atskaitos lygis (vadinamosios lubos, angl. ceiling), nustatytas pagal 2004 m. gegužės 1 d. duomenis.
Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas 2007 m. prašė pakartotinai įregistruoti laivą „(duomenys neskelbtini)“, kurio talpa yra 191 GT, o variklių galia – 224 kW, laivo ilgis – 31,62 m. Žuvininkystės departamentas vertino, ar pareiškėjo laivo įtraukimas į antrąjį segmentą (pagal Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V1-6, (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą, vadovaujantis Reglamento Nr. 2371/2002 10 straipsnio, Komisijos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 916/2004, Komisijos 2003 m. gruodžio 30 d. reglamento (EB) Nr. 26/2004 nuostatomis) neviršytų nustatyto pajėgumų atskaitos lygio, tačiau neregistravo pareiškėjo žvejybos laivo „(duomenys neskelbtini)“ Rejestre, tiesiogiai vadovaudamasis ES reglamentų nuostatomis.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad Reglamente Nr. 2371/2002 nustatyta, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus. Reglamento Nr. 2371/2002 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės narės tvarko įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo sistemą taip, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus. Tačiau tai, kad bendri Lietuvos žvejybos laivyno žvejybos pajėgumai pareiškėjo prašymo pateikimo metu buvo mažesni nei atskaitos lygiai duotuoju laikotarpiu, nereiškė, jog Departamentas galėjo „neišnaudotus“ žvejybos pajėgumus (t. y. skirtumą tarp Lietuvos žvejybos laivyno atskaitos lygio ir laivyne įregistruotų laivų žvejybos pajėgumų) (šiuo atveju – dalį jų) suteikti laivui „(duomenys neskelbtini)“. Šie „neišnaudoti“ žvejybos pajėgumai yra atkuriami vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, kuris numatė, jog be viešosios paramos išregistruoto laivo savininkas turi teisę per 48 mėn. atstatyti išregistruoto laivo licencijoje atitinkančius žvejybos pajėgumus bei įregistruoti Rejestre kitą (-us) nauju pavadinimu laivą (-us). Tokių laivų nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos antrajame segmente buvo trys, kurių žvejybos pajėgumai sudarė 344 GT ir 555 kW, tačiau laivų savininkai (valdytojai) vietoj jų įregistravo naujus laivus, vadovaudamiesi Taisyklių 24 punktu ir išnaudodami jiems „priklausančius“ žvejybos pajėgumus. Pareiškėjui priklausančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimas į Rejestrą būtų viršijęs šiuos apribojimus, o tai pažeistų ES teisės aktus.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iki 2013 m. liepos 1 d., kol neįsigaliojo naujos redakcijos Žuvininkystės įstatymas, nei viename teisės akte nebuvo įtvirtinta, jog žvejybos pajėgumas yra ūkio subjekto nuosavybė. Tai buvo teisė per 24 mėn. (nuo 2007 m. liepos 5 d. šis terminas pratęstas iki 48 mėn.) prašyti atkurti išregistruoto laivo žvejybos pajėgumus bei įregistruoti kitą laivą ar laivus. 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Žuvininkystės įstatymas, kuriame įtvirtinta žvejybos pajėgumo nuosavybė, tačiau tas žvejybos pajėgumas, kurį iki minėto įstatymo įsigaliojimo pradėjo valdyti Tarnyba, negali būti sugrąžinamas ūkio subjektams, nes teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Laisvas žvejybos pajėgumas, kurį valdė ūkio subjektai minėto įstatymo įsigaliojimo metu, šiuo metu priklauso tiems ūkio subjektams nuosavybės teise. Po 2013 m. liepos 1 d. Tarnyba jokio papildomo laisvo žvejybos pajėgumo nepradėjo valdyti ir nenusavino ūkio subjektų nuosavybės. Taip pat 2015 m. liepos 8 d. įvykus žvejybos pajėgumų aukcionui, Tarnyba laisvų pajėgumų neturi ir jų nevaldo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Komisiją ir Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Departamento veiksmus atsisakyti įregistruoti žvejybos laivą „(duomenys neskelbtini)“ Rejestre neteisėtais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 priėmė sprendimą administracinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti Departamento veiksmus atsisakant įregistruoti žvejybos laivą „(duomenys neskelbtini)“ Rejestre neteisėtais nutraukti (kita skundo dalis buvo atmesta). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1330/2009 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovas 2018 m. liepos 30 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo esminius dalykus nurodytus atsiliepime į skundą.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą po nepateisinamai ilgo delsimo, kas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principų reikalavimams ir nėra pateisintas objektyviomis aplinkybėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- LVAT) 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Be to, LVAT praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858- 62/2011).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) bei įpareigojimo Tarnybai - perduoti pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus atitinkančius žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus ir įtraukti į Žvejybos laivų rejestrą pareiškėjui priklausantį laivą „(duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir nurodė, kad atsakydama į raštą 2015 m. kovo 30 d. Nr. R18-503(10.18) informuoja, kad 2005 m. Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamosios Žuvininkystės įstatymo (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII- 1756) 11 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Žuvininkystės departamentą įregistruoti žvejybos laivą „(duomenys neskelbtini)“ vietoj UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio žvejybos laivo „(duomenys neskelbtini)“ į Žvejybos laivų rejestrą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 31N-G-511-415 „Dėl laisvo žvejybos pajėgumo aukciono” tvirtina: didžioji dalis planuojamo aukcione parduoti žvejybos pajėgumo atsirado dėl to, kad stojimo į Europos Sąjungų metu užfiksuotas ir Lietuvai priskirtas pajėgumas buvo didesnis nei realus žvejybos laivyno pajėgumas. Stojimo į ES metu į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą buvo įtraukiami užregistruoti Jūrų laivų registre laivai, tačiau dalis jų taip ir nepradėjo vykdyti žvejybos (negavo žvejybos klasės ir t.t.), todėl ir susidarė žvejybos pajėgumo padidėjimas. Pažymėjo, kad Komisija 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 2007/04-4R-259 pripažino, kad atsisakymas įregistruoti laivą „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą nepagrįstas nustatytais faktais ir nacionalinės teisės normomis ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą; Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs šį prašymą, 2007 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R18-1026(10.6) atsisakė registruoti laivą Rejestre, nes nevaldė „laisvų“ antrojo segmento žvejybos pajėgumų. Kadangi šiandien yra akivaizdu, kad Departamentas pateikdamas tiesą neatitinkančią informaciją (kad nevaldo „laisvų“ antrojo segmento žvejybos pajėgumų) neteisėtai atsisakė registruoti laivą Rejestre, pakartotinai paprašė perduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Žuvininkystės tarnybos valdomų antrojo segmento žvejybos pajėgumų: žvejybos laivo bendrąją talpą - 191 GT, žvejybos laivo pagr. variklio galią - 224 Kw (pajėgumai, kurie atitinka žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus) bei rezervuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybę įregistruoti antrajame segmente žvejybos laivą (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 6).
2015 m. birželio 26 d. rašte „Dėl žvejybos laivo „(duomenys neskelbtini)“ žvejybos pajėgumo“ Nr. R18-918(10.18) Tarnyba informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žvejybos laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro 2004 m. balandžio 5 d., t. y. prieš Lietuvos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, todėl jo žvejybos pajėgumas negalėjo būti įtrauktas įstojimo į Europos Sąjungą dieną nustatant bendrą Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumo ribą. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruotas rejestre nuo 2004 m. gegužės 1 d., todėl šio laivo savininkas neturėjo teisės per 24 mėnesius atkurti išregistruoto laivo (jis nebuvo įregistruotas) žvejybos pajėgumo bei įregistruoti rejestre kito laivo (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 7).
Pareiškėja, nesutikdama su 2015 m. birželio 26 d. Tarnybos sprendimu, kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 7 d. į Komisiją su skundu (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 1–5).
Komisija, 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 3R-326(AG-241/05-2015 pareiškėjos skundą atmetė (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 107–113).
2004 m. balandžio 5 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. MV7-8808 pareiškėja įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejybinį laivą „(duomenys neskelbtini)“, kurį perėmė 2005 m. balandžio 13 d. (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 12).
Departamentas 2006 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. R18-1018(10.7) „Dėl laivo įregistravimo“, be kita ko, nurodė, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš Registro 2004 m. balandžio 5 d., todėl šio laivo pajėgumai pagal talpą GT ir variklio galią (kW) nepateko į Lietuvos žvejybos laivyno pajėgumus; vadovaujantis 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos (EB) reglamento Nr. 26/2004 dėl žvejybos laivų registro reikalavimais, 2004 m. rugsėjo 1 d. Europos Komisijai išsiųstas Rejestro duomenų skerspjūvi; tokiu būdu, žvejybos laivas „(duomenys neskelbtini)“ negali būti įregistruotas Rejestre, nes būtų viršytas Žvejybos laivyno atskaitos lygis, nustatytas pagal 2004 m. gegužės 1 d. duomenis (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 30–31).
Komisija 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 2007/04-4R-259 panaikino Žuvininkystės departamento 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. R18-798(10.6) ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą bei priimti teisės aktais ir faktais pagrįstą sprendimą (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 74–76), kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje I-2552-426/2008 (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 37–42), tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A662-1330/2009 (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 43–48), paliekant Komisija 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-259 nepakeistu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame Sprendime Komisija ne vieną kartą formaliai nurodo, kad Departamento ir Tarnybos sprendimai patvirtina, jog laivas ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotas iš Jūrų laivų registro, todėl tai reiškia, kad šio laivo pajėgumai nepateko ir į Rejestrą. Tokia išvada padaryta nenurodant tai patvirtinančių teisės aktų, neatskleidžiant jų esmės, ir nesiremiant konkrečiais sprendimais.
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 Dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką buvo nustatyta, jog „įtraukimas į laivyną“ - tai žvejybos laivo įregistravimas valstybės narės žvejybos laivyno rejestre; „pasitraukimas iš laivyno“ - tai žvejybos laivo pašalinimas iš valstybės narės žvejybos laivyno rejestro su sąlyga, kad yra laikomasi 15 straipsnio 1 dalies nuostatų (3 straipsnio o ir p punktai). Valstybės narės imasi priemonių savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiektas stabilus ir ilgalaikis balansas tarp to žvejybos pajėgumo ir jų žvejybos galimybių (11 straipsnio 1 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų viršyti 12 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyto žvejybos pajėgumo atskaitos lygiai, išreikšti GT ir kW (11 straipsnio 2 dalis). Komisija, laikydamasi 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, kiekvienai valstybei narei nustato atskaitos lygius, išreikštus su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų bendro žvejybos pajėgumo GT ir kW rodikliais (12 straipsnio 1 dalis). Valstybės narės tvarko įtraukimo į laivyną ir išbraukimo iš jo sistemą taip, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuotas prieš tai išbraukiant iš jo be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus (13 straipsnio 1 d. a punktas). Kiekviena valstybė narė turi su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų rejestrą, kuriame pateikiama minimali informacija apie laivo charakteristikas ir veiklą, būtina Bendrijos lygiu nustatytų priemonių valdymui (15 straipsnio 1 dalis).
2004 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1242/2004 leidžiančiame naujosioms valstybėms narėms nukrypti nuo tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 nuostatų, susijusių su žvejybos laivynų atskaitos lygiais, preambulėje nurodyta, jog naujosioms valstybėms narėms (įskaitant Lietuvą) atskaitos lygiai galėtų būti nustatyti tik remiantis jų laivynų lygiu stojimo metu (3) (taikomas nuo 2004 m. gegužės 1 d.). Todėl naujosioms valstybėms narėms nereikėtų nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 12 straipsnyje numatytų atskaitos lygių ar joms taikyti 11 straipsnio 2 ir 4 dalių (4 punktas).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad vadovaujantis Tarybos 2002 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11, 13 straipsniais dėl žvejybos pajėgumų reguliavimo bei Komisijos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 916/2004 iš dalies keičiančio reglamentą (EB) Nr. 1438/2003, 1 straipsnio 3 dalimi dėl įtraukimo į laivyną kontrolės bei III priedu dėl žvejybos pajėgumų nustatymo taisyklių naujosioms valstybėms narėms, kiekviena nauja valstybė narė privalo užtikrinti, kad žvejybos pajėgumai išreikšti bendrąja talpa (GT) ir pagrindinio variklio galia (kW) visada būtų lygūs arba mažesni nei žvejybos pajėgumai 2004 m. gegužės 1 d.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro 2004 m. balandžio 5 d. (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 11, 68).
Žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 1010 (redakcija galiojusi 2004 m. balandžio 5 d.) (toliau – Registravimo taisyklės), 9.3 papunktyje nustatyta, kad Žvejybos laivo savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti pasikeitusius pagrindinius laivo duomenis per 15 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo kartu su pasikeitimus patvirtinančiais dokumentais (originalais arba jų nuorašais). Pateikiant pasikeitusius papildomus registravimo duomenis, pasikeitimus patvirtinantys dokumentai ar jų nuorašai pridedami tais atvejais, jeigu jie surašomi; pasikeitę papildomi duomenys pateikiami per 30 darbo dienų nuo jų pasikeitimo momento.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad žvejybos laivo savininkai arba jų įgalioti asmenys įpareigoti pranešti apie pasikeitusius pagrindinius laivo duomenis per 15 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo kartu su pasikeitimus patvirtinančiais dokumentais.
Be to, pagal Registravimo taisyklių 11.3. punktą žvejybos laivas išregistruojamas iš Žvejybos laivų rejestro, kai laivas išregistruojamas iš Jūrų laivų registro. Vadovaujantis šia nuostata išregistravus laivą „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. balandžio 5 d. iš Jūrų laivų registro, jis turėjo būti išregistruotas ir iš Žvejybos laivų rejestro.
Registravimo taisyklėse nurodyta, kad apie žvejybos laivo įregistravimą ar išregistravimą iš Jūrų laivų registro arba Vidaus vandenų laivų registro šių registrų tvarkymo įstaiga (Lietuvos saugios laivybos administracija) per 5 darbo dienas praneša Žuvininkystės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos, nurodydama laivo pavadinimą, įregistravimo (išregistravimo) datą ir laivo savininką, t. y. nurodydamas Registravimo taisyklėse duomenis.
Tačiau informavimo būdas (raštu, el. paštu ar žodžiu) šioje nuostatoje nereglamentuotas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad Žuvininkystės departamentas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie laivo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimą iš Jūrų laivų registro. Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad laivas „Aivaras“ išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro 2004 m. balandžio 5 d., todėl šio laivo žvejybiniai pajėgumai nebuvo įtraukti į žvejybinių laivų pajėgumus iki 2004 m. gegužės 1 d., t. y. laivo „Aivaras“ pajėgumai pagal talpą (GT) ir variklio galią (kW) nepateko į Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus iki 2004 m. gegužės 1 d.
Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V1-30, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklės (toliau - 2004 m. rugpjūčio 2 d. Registravimo Taisyklės), 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivų savininkai arba naudotojai iki š. m. balandžio 30 d. pateikę duomenis Žvejybos laivų rejestrui šiame rejestre yra įregistruoti. Šiose taisyklėse nurodyta, jog Lietuvos Respublikos žvejybos laivus Žvejybos laivų rejestre registruoja Žuvininkystės departamentas (1 punktas). Laivą įregistravus Rejestre, jam suteikiamas identifikavimo kodas, ir laivo savininkui per penkiolika darbo dienų išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įregistravimo Žvejybos laivų rejestre liudijimas (4 punktas). Pasikeitus laivo savininkui: buvęs laivo savininkas per penkias darbo dienas po laivo išregistravimo iš Jūrų laivų registro arba Vidaus vandenų laivų registro Žuvininkystės departamentui pateikia Laivo išregistravimo iš Jūrų laivų registro liudijimo kopiją arba Laivo išregistravimo iš Vidaus vandenų laivų registro liudijimo kopiją (5.1 papunktis); naujasis laivo savininkas per penkias darbo dienas po laivo įregistravimo Jūrų laivų registre arba Vidaus vandenų laivų registre Žuvininkystės departamentui pateikia Laivo įregistravimo Jūrų laivų registre liudijimo arba Laivo įregistravimo Vidaus vandenų laivų registre bilieto kopiją (5.2 papunktis). Pateikdamas prašymą išregistruoti laivą iš Rejestro, laivo savininkas nurodo išregistravimo priežastį, pridedamas Laivo išregistravimo iš Jūrų laivų registro ar Laivo išregistravimo iš Vidaus vandenų laivų registro liudijimą (7 punktas). Išregistravus iš Žvejybos laivų rejestro laivą prieš tai negavus viešosios paramos laivo atidavimui į metalo laužą, laivo savininkas turi teisę per 24 mėnesius prašyti įregistruoti rejestre kitą nauju pavadinimu laivą, neviršijantį išregistruoto laivo pajėgumo (pagal laivo talpą (BT) ir pagrindinio variklio galią (kW) (8 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2004 m. balandžio 5 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. MV7-8808 pareiškėja įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejybinį laivą „(duomenys neskelbtini)“, kurį perėmė 2005 m. balandžio 13 d. (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 12), tačiau šių duomenų pareiškėja, vadovaujantis Žvejybos laivų rejestre taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 1010 (redakcija galiojusi 2004 m. balandžio 5 d.) 9.3 papunktyje nustatyta tvarka Departamentui nepateikė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. laivas „(duomenys neskelbtini)“ ir laivas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo registruoti Žuvininkystės duomenų informacinėje sistemoje „ŽDIS“ - rejestre (1 t. b. l. 196–197, Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 90–91). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Departamento prašė rasti galimybę išbraukti bendrovės laivą „(duomenys neskelbtini)“ iš žvejybos laivų rejestro, nes jis atiduotas į metalo laužą negaunant viešosios paramos. Vietoje šio laivo prašė rasti galimybę įtraukti į minėtą rejestrą tokio pat tipo ir galingumo laivą „(duomenys neskelbtini)“, kurį eksploatuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 13, 84).
Pažymėtina, kad Departamentas 2005 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R-18(10.6)- 1017 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žvejybos laivas „(duomenys neskelbtini)“ išbrauktas iš Žvejybos laivų rejestro, kadangi minėtas laivas išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro 2004 m. balandžio 5 d. (t. y. prieš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje datą). Kadangi apie žvejybos laivo „Aivaras“ išregistravimą iš Jūrų laivų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo tik 2005 m. sausio mėnesį, vietoje laivo įregistruoti kitą žvejybos laivą Žvejybos laivų rejestre Departamentas neturi galimybių (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 18).
2006 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. R18-1018(10.7) nurodė, kad laivas “(duomenys neskelbtini)” išregistruotas iš Jūrų laivų registro 2004 m. balandžio 5 d., todėl šio laivo pajėgumai pagal talpą GT ir variklio galią (kW) nepateko į Lk jos žvejybos laivyno pajėgumus; laivas “(duomenys neskelbtini)” negali būti įregistruotas rejestre, nes būtų viršytas Žvejybos laivyno atskaitos lygis, nustatytas pagal 2004 m. gegužės 1 d. duomenis (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 30–31).
Departamentas 2007 m. spalio 4 d. raštu Nr. R18798(10.6) nurodė, kad neturi galimybių įregistruoti laivo „(duomenys neskelbtini)“ rejestre dėl Komisijos nustatyto Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumų atskaitos lygių, išreikštų GT ir kW. Licencija žvejybos laivui išduodama įregistravus laivą Žvejybos laivų rejestre, tačiau laivo „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimas į žvejybos laivyną viršytų šiuos apribojimus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejybos laivui „(duomenys neskelbtini)“ negali būti išduotas (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 27).
Komisija 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 2007/04-4R-259 panaikino Departamento 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. R18-798(10.6) kaip nemotyvuotą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą bei priimti teisės aktais ir faktais pagrįstą sprendimą (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 74–76). Komisijos 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 2007/04-4R-259 paliktas nepakeistas tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1331/2009 (Komisijos byla Nr. AG-241/05-2015, b. l. 37–48).
2007 m. gruodžio 14 d. Departamentas iš naujo išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir priėmė sprendimą Nr. R18- 1026(10.6) neregistruoti pareiškėjo žvejybos laivo „(duomenys neskelbtini)“ Žvejybos laivų rejestre.
Pažymėtina, kad teismai (administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008, administracinėje byloje Nr. A662-1331/2009) pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, nurodydami, kad juridines pasekmes iš esmės kelia Departamento 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja Departamento 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą (atsisakymą laivą įregistruoti žvejybos laivų rejestre) būtų skundusi teisės aktų nustatyta tvarka.
Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas sutinka su Komisijos argumentais, kad Tarnyba nėra įgalinta nagrinėti ir vertinti Departamento anksčiau atliktų veiksmų atsisakant registruoti laivą rejestre vietoje kito laivo, todėl Komisija negali pasisakyti, ar pagrįstai laivas 2005–2007 m. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruotas rejestre ar įpareigoti Tarnybą įtraukti minėtą laivą į žvejybos laivų rejestrą. Be to, kaip matyti iš 2015 m. birželio 26 d. rašto Nr. R18-918 (10.18) atsakovė tik atkartojo anksčiau Žuvininkystės tarnybos išreikštą poziciją, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumai nebuvo įtraukti įstojimo į ES dieną nustatant bendrą žvejybos laivyno pajėgumo ribą, nes tai patvirtina Tarnybos pateikti duomenys.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1028-556/2018). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2016 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016, 2016 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).
Įvertinus skundžiamą Komisijos sprendimą, darytina išvada, kad Sprendimo motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Komisija rėmėsi, sprendimo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Teismas nenustatė, jog Komisija, skundžiamu Sprendimu būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) perduoti pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus atitinkančius žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus ir įtraukti į Žvejybos laivų rejestrą (toliau – ir Rejestras) pareiškėjui priklausantį laivą „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo sprendimo. Teismui neskundžiant Tarnybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. R18-918 (10.18), o konstatavus Komisijos sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.