Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-151-280/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: 2A-151-280/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-01136-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
Ieškovas: P. V.
Atsakovas: M. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius

Kategorijos

2.3.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2A-151-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01136-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.3; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-444-758/2020 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei M. V., institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė santuoką tarp jo ir M.V., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams nustatyti jų santuokines pavardes ieškovui - V, atsakovei – V.; nepilnametės dukters V. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos tėvu; priteisti iš atsakovės išlaikymą jos nepilnametei dukrai po 250 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019-11-20, pavedant šiomis lėšomis disponuoti jos tėvui; priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukters išlaikymui už 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius po du šimtus eurų kasmėnesinėmis išmokomis - viso 600 eurų pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnametės tėvui; priteisti iš atsakovės jai pervestų P. V, į jos sąskaitą banke 2019-07-05, 2019-10-03 ir 2019-11-05 pinigų sumą viso 750 eurų, kurie buvo skirti nepilnametės V. V. išlaikymu, bet nepanaudoti jos interesais ir pavesti šiomis lėšomis disponuoti P.V. uzufrukto teise; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms turtines pasekmes sukėlė nuo 2018-12-04, t.y. nuo to laiko kai su atsakove faktiškai nustojo gyventi kartu; P. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti: trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 11 300 eurų, automobilį Citroen C4 Pikasso v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3600 eurų, automobilį Renault Espace v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 400 eurų, namų apyvokos daiktus ir baldus: minkštąjį kampą, sekciją, miegamojo lovą, komodas, prieškambario spintą, skalbimo mašiną, šaldytuvą, televizorių „Panasonic“, televizorius, kainuojančius 1300 eurų, viso turto už 16600 eurų; M. V. už mažesnę jai atitenkančią turto dalį, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, nukrypus nuo lygių dalių turto padalinimo principo, priteisti iš ieškovo atsakovei naudai piniginę kompensaciją, kuri lygi vienai trečiajai daliai dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei priklausančio turto, kurio piniginė išraiška yra 5333 eurų. Kompensacijos M. V. išmokėjimą P. V. išdėstyti vieneriems metams; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuokoje šalims gimė sūnus P. V. (jau pilnametis). (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė V. V. 2002 metais šalys nusipirko dviejų kambarių butą, o gimus dukrai, ieškovo tėvai užleido jiems trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o jo tėvai mainų pagrindu persikėlė gyventi į mažesnį, jų buvusį butą. Nuo 2014 metų pabaigos tarp šalių pradėjo kilti nesutarimai, tolerancijos stoka vienas kitam, atsakovės pavyduliavimas kėlė įtampą šeimoje, todėl ieškovas buvo priverstas pakeisti gana pelningą darbą, įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju. Tai nepadėjo pagerinti jų jau pašlijusių šeiminių santykių. Nuo 2017 metų vidurio pas atsakovę atsiradęs pomėgis alkoholiui didėjo, kurio vartojimo pasekmėje tarp jų kildavo nesutarimai ir net jo smurto apraiškos M. V. atžvilgiu. Dėl neblaivių provokacijų Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas kriminaline bausme. Kad išvengti komplikacijų tolimesniuose tarpusavio santykiuose, kuriuos nuolat provokavo atsakovė, nuo 2018-01-01, jis išėjo iš namų ir gyveno atskirai. 2019-11-15 atsakovė, niekam nepranešusi ir nepasirūpinusi nepilnamete dukra, išvyko į Ukrainą, todėl dukra, kol jis nebuvo išvykęs į komandiruotę, atėjo gyventi pas jį, o jam išvykus - gyveno pas savo močiutę J. V. Manydamas, kad toliau tokia situacija netoleruotina, informavo VSPC Paramos šeimai skyrių. Užimtumo tarnybos specialistų dėka 2019-10-06 M. V. buvo įdarbinta į (duomenys neskelbtini), tačiau jau 2019-10-25 buvo atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka (už pravaikštas). Atsakovė neturi lėšų apmokėti buto komunalines paslaugas, todėl buto eksploatavimo kaštus nuo metų pradžios apmoka tik jis. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovės girtavimas, kuris progresuoja, ir dėl to ji nesirūpina šeima, nesiima jokių priemonių šeimai išsaugoti, prarado darbą ir neturi lėšų būsto išlaikymui. Todėl tolimesnių perspektyvų jų šeiminiam gyvenimui ieškovas nemato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliko jų santuokines pavardes, nustatė V. V. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2020-01-01, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jos pilnametystės, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovą, priteisė iš atsakovės 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukters išlaikymui kasmėnesinėmis išmokomis, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnametės tėvui, priteisė iš atsakovės ieškovui 750 Eur dydžio pinigines lėšas nepanaudotas nepilnamečio vaiko išlaikymui, pavedant šiomis lėšomis disponuoti P. V. uzufrukto teise. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms turtines pasekmes sukėlė nuo 2018-12-04.

4. Teismas padalino šalių santuokoje įgytą turtą - priteisė ieškovo asmeninėn nuosavybėn: automobilį „Citroen C4 Pikasso“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3600 Eur ir namų apyvokos daiktus ir baldus: minkštąjį kampą, sekciją, miegamojo lovą, komodą, prieškambario spintą, skalbimo mašiną, šaldytuvą, televizorių „PANASONIC“, televizorius, kurių vertė 1300 Eur, atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 11300 Eur ir automobilį „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1150 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę dalintino turto dalį, 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 128,34 Eur bylinėjimosi išlaidų - valstybei. Teismas panaikino Utenos apylinkės teismo 2020-02-19 nutartimi taikytą laikinąją pasaugos priemonę - vykdymo proceso sustabdymą pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-2306-844/2019, išduotą 2020 m. vasario 4 d. (vykdomosios bylos Nr. 0053/20/00158) ir vykdymo procesą nutraukė.

5. Teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi ištaisė Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą, išdėstė iš naujo sprendimo rezoliucinę dalį taip pat nurodant, kad iš M. V. ieškovui priteisiama 3400 Eur dydžio piniginė kompensacija už jai atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.

6. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs, kad dėl nesaikingo atsakovės alkoholio vartojimo pašlijo šeiminiai santykiai, iš šeimos gyvenamosios vietos išsikėlė sutuoktinis, o kartu ir dukra. Vertino, kad byloje yra duomenys, leidžiantys spręsti, jog atsakovė nesaikingai vartoja alkoholį.

7. Nustatė, kad 2019-11-15 atsakovė niekam nepranešusi ir nepasirūpinusi nepilnamete dukra išvyko į Ukrainą, todėl jų dukra V. atėjo gyventi pas ieškovą, o jam išvykus - pas savo močiutę J. V. Šiuo metu ieškovas su sugyventine ir savo nepilnamete dukra V.V. gyvena Vokietijoje, kur turi gyvenamąjį būstą, nuolatinį darbą (2 t., b. l. 55-57, 82). V. V. yra išreiškusi savo valią gyventi ne su mama, o kartu su savo tėčiu P. V. (1 t., b. l. 11). Vertino, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus išvadoje nurodo, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje. 2020-01-08 buvo išklausyta dukters nuomonė, ji nurodė norinti gyventi su tėčiu. Skyriaus vertinimu, vaikas su mama, šiuo metu, gyventi ir saugiai jaustis negali, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu, pati V. išreiškė aiškų norą gyventi ne su mama, o su tėvu ir močiute, todėl jei V. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, dėl to vaiko interesai nebūtų pažeisti. Teismas pripažino, jog šalių nepilnametė dukra, sulaukusi 15 metų amžiaus, gali tinkamai išreikšti savo nuo nuomonę su kuo jai gyventi po santuokos nutraukimo, ji yra labiau prisirišusi prie jos tėvo, su juo gyvena iki šiol. Ieškovas dirba, užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, jis visapusiškai rūpinasi savo dukra, ja prižiūri. Sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje ir tai visiškai atitiktų vaiko interesus.

8. Teismas vertino, kad ieškovas vaikui užtikrina gyvenamąjį būstą, jam tenka kasdieninė vaiko priežiūra, jis rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas. Nepilnametė V. V. yra sveika, be specialiųjų sveikatos poreikių vaikas. Ieškovas ieškinyje nors ir nedetalizavo kas mėnesį būtiniausiems vaiko poreikiams skiriamų išlaidų, tačiau teismas įvertino, kad išlaikymas turi būti pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti. Teismas ieškovo teismo posėdžio metu patikslintą prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur tenkino ir pripažino, kad toks išlaikymo dydis bus pakankamas tenkinti bent jau minimalius tokio amžiaus nepilnamečio vaiko poreikius. Nustatė, kad ieškovas nepilnametę dukrą išlaikė vienas nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio imtinai, o nėra duomenų, kad atsakovė šiuo laikotarpiu prisidėjo prie išlaikymo. Dėl nurodyto už šį laikotarpį iš atsakovės teismas priteisė 600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas 2019-07-05, 2019-10-03 ir 2019-11-05 pervedė atsakovei į jos sąskaitą banke 750 Eur dydžio pinigų sumą, kurie buvo skirti nepilnametės išlaikymui, tačiau nebuvo panaudoti vaiko poreikių tenkinimui, todėl šios piniginės lėšos priteistos ieškovui iš atsakovės.

9. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė su ieškovo prašomu padalinti turto variantu nesutiko ir nurodė, kad jų bendras jungtinis sutuoktinių turtas turi būti padalintas natūra lygiomis dalimis. Atsakovės nuomone, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis trijų kambarių buto, 5650 Eur rinkos vertės (visa buto rinkos vertė 11300 Eur); automobilis „Citroen C4 Pikasso“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3600 Eur; namų apyvokos daiktai ir baldai: minkštasis kampas, sekcija, miegamojo lova, komodos, prieškambario spinta, skalbimo mašina, šaldytuvas, televizorius „PANASONIC“, televizoriai, kainuojantys 1300 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise atsakovė prašė priteisti: 1/2 dalį trijų kambarių buto, automobilį „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 400 Eur. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto vertės.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas su nepilnamete dukra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, jie gyvena Vokietijoje. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, jokios gyvenamosios vietos, išskyrus šalių dalintiną butą, neturi (1 t., b. l. 12). Pripažino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški. Atsakovė šiuo metu gyvena ginčo bute, jame yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios neturi ir jai yra susiformavęs glaudesnis ryšys su gyvenamąja patalpa, todėl atsakovė negali būti priešpastatyta prieš jos teisę į buto dalį natūra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas su nepilnamete dukra bute negyvena, o atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, vadovaujantis teisės aktais, byloje surinktais įrodymais bei teisingumo, sąžiningumo principais, sprendė, kad turto (buto) padalijimas šalims natūra neatitiks ir neapsaugos jų interesų, ateityje vėl kils ginčai dėl šio turto valdymo. Todėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas po santuokos nutraukimo natūra priskirtas atsakovei, ieškovui priteisiant pusės buto rinkos vertės – 5650 Eur piniginę kompensaciją. Teismas sprendė, kad automobilis „Citroen C4 Pikasso“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3600 Eur ir namų apyvokos daiktai ir baldai, kurių vertė 1300 Eur, viso turto už 4900 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka P. V. asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad automobilis „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 400 Eur, atitenka P. V.asmeninėn nuosavybėn. Už ieškovui tenkančią didesnę šio turto vertės dalį, atsakovei iš ieškovo turi būti priteista 4500 Eur dydžio piniginė kompensacija. Kadangi atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 5650 Eur dydžio piniginė kompensacija, o iš ieškovo atsakovei - 4500 Eur piniginė kompensacija, teismas iš atsakovės priteisė ieškovui bendrą skirtumą už jai atitenkančią didesnę dalintino turto dalį, t. y. 1150 Eur (vėliau teismas nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, nurodė, kad iš M. V. ieškovui priteisiama 3400 Eur dydžio piniginė kompensacija už jai atitenkančią didesnę dalintino turto dalį).

11. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteisė 300 Eur sumokėto žyminio (t. 1, b. l. 6), 1150 išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 66a). Kadangi ieškovas, paduodamas ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), teismas iš atsakovės priteisė valstybei 72 Eur už nepilnamečio vaiko periodinio išlaikymo priteisimą ir 18 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą bei 38,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas P.V. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl turto balanso sudarymo, jo padalijimo ir kompensacijų mechanizmo nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje: nustatyti, kad šalių dalintino turto dalys yra lygios po ½ dalį, kurių piniginė išraiška yra po 8 300 eurų, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise turto už 16600 Eur: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 11 300 eurų, automobilį Renault Espace v.n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 400 eurų, automobilį Citroen C4 Pikasso, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3 600 eurų, namų apyvokos daiktus ir baldus: minkštąjį kampą, sekciją, miegamojo lovą, komodą, prieškambario spintą, skalbimo mašiną, šaldytuvą, televizorių "Pasasonic", televizorius, kurių rinkos vertė 1 300 eurų; atsakovei priteisti iš ieškovo 8 300 eurų pinginę kompensaciją už jai atitenkančią mažesnę dalintino turto dalį. Taip pat prašo įpareigoti ieškovą atsakovei priteistą piniginę kompensaciją sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki bus sumokėta piniginė kompensacija, atsakovę palikti gyventi bute ieškovui sumokant mokesčius už buto išlaikymą, o po piniginės kompensacijos sumokėjimo dienos atsakovę įpareigoti per 10 dienų išsikelti iš buto. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Su skundu pateikė mokėjimo nurodymus už buto mokesčius 2020 m. lapkričio mėnesį 92 eurų sumai ir J. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2020 m gruodžio 10-12 d. SMS žinutes dėl M.V. elgesio buityje, kadangi įrodymai gauti prieš kelias dienas iki skundo parengimo.

13. Nurodo, kad atsakovė, jos atstovas neginčijo ieškinio dalyko dėl viso turto priteisimo ieškovui, teismo sprendimas priteisti trijų kambarių butą girtaujančiai, nedirbančiai ir nemokiai atsakovei, šokiravo proceso dalyvius, namo laiptinės, kurioje yra butas, gyventojus, neaišku, kodėl teismas priteisė ieškovui tik 1150 eurų kompensaciją P.V. už jam atitenkančią mažesnę turto dalį.

14. Teigia, kad santuokoje įgyto turto padalijimas teismo iniciatyva priteisiant atsakovei butą ir paliekant jai vien sienas, dėl to, kad ji neturi kito buto, prieštarauja teismo deklaruotiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei CPK 265 nuostatoms priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų ir neperžengiant byloje pareikštų reikalavimų. Atsakovė, jos atstovas neprašė priteisti atsakovei buto, atsakovę domino tik jai priteistinos piniginės kompensacijos dydis, o ne butas natūra. Iš teismo paruošiamųjų dokumentų turinio (tripliko) konteksto matyti, kad atsakovė nereiškia jokio prieštaravimo, jog butas, jame esantys daiktai būtų priteisti ieškovui, ji nereiškė jokio priešinio ieškinio dėl ieškinio dalyko. Priešingai, atsakovė siūlė padalinti turtą lygiomis dalimis po ½ dalį.

15. Nurodo, kad atsakovė nuo 2017 m. vidurio niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, yra nemoki, nemoka savo dukrai priteisto išlaikymo, buto išlaikymo kaštų. Teismas, priteisęs atsakovei butą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reikalavimus, įpareigojančius aiškintis, ar bus šalis pajėgi sumokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovas, įvertinęs savo finansines galimybes, prašė priteisti jam visą santuokoje įgytą turtą, be to, girtaujančiai atsakovei priteisti padidinto pavojaus priemones, būtų netikslinga ir neatsakinga. Teismas nepagrįstai užkrovė ieškovui jam priteisto turto panaudojimo naštą, neatsižvelgė į bendraturčių interesų pusiausvyrą, į tai, kad atsakovė yra visai nepajėgi sumokėti kompensaciją ieškovui, nenukreipus išieškojimo į jai atitekusį turtą.

16. Nurodo, kad sprendžiant turto padalijimo klausimą, už teismo dėmesio ribų liko nepilnametės dukters interesų apsaugos aspektas. Priteisus butą ieškovui, būtų užtikrinta nepilnametei jos gyvenamoji vieta Lietuvoje.

17. Teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui mokėtinos kompensacijos už jam atitenkančią mažesnę turto dalį dydį, atsakovė turėtų sumokėti ne 1150 eurų, o 3400 eurų, kad ieškovui atitenkančio turto ir kompensacijos suma sudarytų 8300 eurų. Nurodo, kad atsakovė, kuri piktnaudžiauja alkoholiu, už buto išlaikymą per du metus nesumokėjusi nė cento (byloje nėra tokių duomenų), niekur nedirba, yra nemoki ir prasiskolinusi, būtų nepajėgi sumokėti ir 1150 eurų. Abejotina, ar ji sumokės išlaikymo įsiskolinimą savo dukrai, kuris apeliacinio skundo padavimo dienai sudaro 800 eurų, 750 eurų, panaudotų ne vaiko interesais, 1450 eurų priteistų bylinėjimosi išlaidų, nenukreipiant išieškojimo į jai priteistą butą.

18. Mano, kad teismas ieškovo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai, nes jis nuo 2018-12-01, net negyvendamas bute, nuolat mokėjo už šildymą, elektros energiją ir kitus mokesčius. Ieškovą ir jo dukrą su šiuo butu sieja ne mažiau tamprūs ryšiai nei atsakovę, kadangi P. V. tėvai šį butą padovanojo savo mylimos anūkės gimimo proga. Joks nuomojamas butas, ieškovui laikinai išvykus iš Lietuvos uždarbiauti į Vokietiją, neatstos realaus busto, kuriame augo jis ir jo nepilnametė dukra, ir į kurį ji norės grįžti. Butas priteistinas ieškovui, o atsakovei išmokėtina pakankama piniginė kompensacija kito buto pirkimui ar nuomai, jos nuožiūra. Be to, atsakovė turi galimybę laikinai apsigyventi pas savo motiną, ar išvykti pas tėvą į Ukrainą, kad pakeisti savo gyvenimo būdą.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. V. prašo skundo netenkinti.

20. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) , o reikalavimai įpareigoti ieškovą atsakovei priteistą piniginę kompensaciją sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki bus sumokėta piniginė kompensacija, atsakovę palikti gyventi bute ieškovui sumokant mokesčius už buto išlaikymą, o po piniginės kompensacijos sumokėjimo dienos atsakovę įpareigoti per 10 dienų išsikelti iš buto, pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti.

21. Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl atsakovės nuolatinio girtavimo, neva patirto skyrybų procese morališko iškankinimo visiškai neatitinka tikrovės. Pats ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo, sugriovė santuoką bei bendrą šeimos gyvenimą. Ieškovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo šeimoje ir atsakovės atžvilgiu. Ieškovas teisme pareiškė, kad jis ir šalių dukra visiškai aprūpinti gyvenamąja patalpa Vokietijoje, o ginčo butas jam nereikalingas. Ieškovas nurodė, kad šį butą nori parduoti savo turtinės padėties pagerinimui, patvirtino, kad jis gyvena Vokietijoje kartu su meiluže bei šalių dukra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas nutraukus santuoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus rašytinius įrodymus - mokėjimo nurodymus už buto mokesčius 2020 m. lapkričio mėnesį 92 eurų sumai ir J. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2020 m gruodžio 10-12 d. SMS žinutes dėl M.V. elgesio buityje. Prašo juo priimti, kadangi įrodymai gauti prieš kelias dienas iki skundo parengimo.

25. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad naujai teikiami įrodymai gauti jau po teismo sprendimo priėmimo ir jie esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Todėl nėra pagrindo naujai teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti bei vertinti.

26. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai padalino tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, neteisingai apskaičiavo išmokėtinos ieškovui kompensacijos dydį, neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nebus pajėgi išmokėti kompensaciją dėl savo turtinės padėties. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo jo naudai priteisti visą santuokos metu įgytą sutuoktinių turtą, įpareigojant jį per tris mėnesius išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją, lygią pusei dalintino turto vertės. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas skunde prašo iki bus sumokėta piniginė kompensacija, atsakovę palikti gyventi bute ieškovui sumokant mokesčius už buto išlaikymą, o po piniginės kompensacijos sumokėjimo dienos atsakovę įpareigoti per 10 dienų išsikelti iš buto, nors tokie reikalavimai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

27. Apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Ieškovas reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo, įpareigojimo mokėti mokesčius pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl šių reikalavimų, nepasisakoma ir jie nevertinami (CPK 312 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi ištaisė Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą, išdėstė iš naujo sprendimo rezoliucinę dalį taip pat nurodant, jog iš M. V. ieškovui priteisiama 3400 Eur dydžio piniginė kompensacija už jai atitenkančią didesnę dalintino turto dalį. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutartimi pašalino prieštaravimus dėl kompensacijos dydžio apskaičiavimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl apelianto argumentų, jog nepagrįstai iš atsakovės jo naudai buvo priteista ne 3400 Eur, o tik 1150 Eur dydžio kompensacija.

29. Ieškiniu ieškovas prašė visą santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 16600 Eur, priteisti jam, o iš jo atsakovei už mažesnę jai atitenkančią turto dalį, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, nukrypus nuo lygių dalių turto padalinimo principo, piniginę kompensaciją, kuri lygi vienai trečiajai daliai dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei priklausančio turto, kurio piniginė išraiška yra 5333 eurų.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu ieškovas nebeprašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių turto padalinimo principo, sutinka, jog priteisus jo naudai visą santuokoje įgytą turtą, iš jo atsakovei būtų priteista pusė santuokoje įgyto turto vertės. Tokiu būdu pripažintina, jog apeliantas neginčija teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nuo sutuoktinių lygių dalių turto padalinimo principo nukrypti ir turtas tarp sutuoktinių dalintinas po lygiai.

31. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo šį turtą: automobilį „Citroen C4 Pikasso“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3600 Eur, automobilį „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 11300 Eur, namų apyvokos daiktus ir baldus: minkštąjį kampą, sekciją, miegamojo lovą, komodą, prieškambario spintą, skalbimo mašiną, šaldytuvą, televizorių „PANASONIC“, televizorius, esančius bute ir kurių vertė 1300 Eur. Tarp šalių ginčo dėl turto vertės nekilo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė visą turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, išmokant atsakovei 5333 Eur kompensaciją, jos išmokėjimą išdėstant 1 metams.

32. Atsakovė byloje priešieškinio nereiškė, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad priteisus ieškovui butą su namų apyvokos daiktais ji liktų be gyvenamosios vietos.

33. Atsakovė tripliku prašė priteisti ieškovui ½ buto (5650 Eur vertės) su namų apyvokos daiktais (1300 Eur vertės), automobilį „Citroen C4 Pikasso“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (3600 Eur vertės), o atsakovei priteisti ½ buto (5650 Eur vertės) ir automobilį „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Eur vertės).

34. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat prašė, jog atsakovei būtų priteista pusė buto, vienas automobilis, jis negalėjo atsakyti, ar atsakovė būtų pajėgi išmokėti ieškovui kompensaciją tuo atveju, jeigu jos naudai būtų priteistas visas butas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog siekia butą parduoti, pinigus investuoti užsienyje.

35. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

36. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

37. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad turto (buto) padalijimas abiem šalims natūra neatitiks ir neapsaugos jų interesų, ateityje vėl kils ginčai dėl šio turto valdymo, todėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas po santuokos nutraukimo natūra priskirtinas atsakovei, ieškovui priteisiant pusės buto rinkos vertės – 5650 Eur piniginę kompensaciją. Su tokia išvada nėra pakankamo pagrindo sutikti.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, jog trijų kambarių butas yra nedalus, o šalys, nors praeityje ir konfliktavusios, negalėtų šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti. Kaip minėta, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas turi būti teikiamas turto padalijimui natūra. Pastebėtina, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė planuojantis su atsakove butą parduoti ir pasidalinti pinigus, kas leidžia manyti, jog šalys galimai yra aptarusios klausimus dėl tolimesnio disponavimo butu. Atsakovė, kurios atžvilgiu praeityje ieškovas buvo panaudojęs smurtą, įvertindama savo turtinę padėtį, prašo butą dalinti pusiau, kas leidžia manyti, jog praeityje kilę konfliktai jai bendrai disponuoti turtu netrukdytų. Šalys galėtų ateityje butą parduoti, išmainyti, pasidalinti gautas lėšas, už kurias galėtų įgyti atsakovė kitą gyvenamą patalpą.

39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos visos aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties bei jos galėjimo išmokėti priteistą kompensaciją ieškovui. Be to, atsakovė nesiekė įgyti viso buto. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

40. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nedirba, kitos gyvenamosios vietos nei dalinamas butas, neturi, piktnaudžiauja alkoholiu, kas apsunkina jos galimybę tinkamai pasirūpinti savimi ir turimu turtu, iš atsakovės ginčijamu sprendimu priteista ieškovui 750 Eur dydžio pinigines lėšos, nepanaudotos nepilnamečio vaiko išlaikymui, 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteista dukters išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Eur iki jos pilnametystės, 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametės dukters išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti abejones nekeliančios išvados, kad atsakovė šiuo metu galėtų be aukščiau priteistų sumų ieškovui išmokėti ir dar 3400 Eur priteistą piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Ji sprendimo neskundžia, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma.

41. Byloje nustatyta, jog ieškovas su dukra gyvena Vokietijoje, o ne ginčo bute, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ir jokios gyvenamosios vietos, išskyrus šalių dalintiną butą, neturi. Dukrai iki pilnametystės liko nedaug.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių yra išvykęs gyventi ir dirbti į kitą vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, jog šalių santuokoje įgytas butas negalėtų būti padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, atsižvelgus į aplinkybę, jog ginčo bute ieškovas, priešingai nei atsakovė, negyvena. Pripažinus, kad butas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, namų apyvokos daiktų palikimas ieškovui, dėl ko tarp šalių ginčo nėra, nebus užkrauta ieškovui jam priteisto turto panaudojimo našta.

43. Nors apeliantas prašo priteisti jo asmeninėn nuosavybėn ir automobilį „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Eur vertės), kuris yra paliktas atsakovei, bei sutinka už jį atsakovei išmokėti kompensaciją, tačiau įvertinus, kad jam priteistas kitas šalių santuokoje įgytas automobilis, o turto padalijimas natūra yra prioritetinis, toks reikalavimas netenkintinas. Argumentas, jog atsakovei priteisti automobilio negalima, nes tai būtų neatsakinga (galimai dėl jos žalingų įpročių), nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl parinkto kilnojamojo turto padalijimo.

44. Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo buto padalijimo keičiama, šalims priteisiama po ½ dalį buto, todėl iš naujo sprendžiamas piniginės kompensacijos priteisimas už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kadangi ieškovui natūra priteisiama turto už 10550 Eur, o atsakovei – turto natūra už 6050 Eur, iš ieškovo atsakovei priteisiama 2250 Eur dydžio kompensacija už priteisiamo jai turto natūra mažesnę dalį.

45. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę teismui, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas prašo nustatyti, kad kompensacija atsakovei išmokėtina per tris mėnesius, tačiau toks prašymas netenkintinas. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad iš ieškovo priteisiama ne 8 300 Eur, o beveik 4 kartus mažesnė - 2250 Eur suma, be to, iš atsakovės ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos bei vaiko interesais nepanaudota suma, kurių iš esmės užtektų kompensacijos išmokėjimui.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas ųalių butą, netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, nepagrįstai šalių butą priteisė vienai atsakovei, o ieškovui už jam tenkančią dalį kompensaciją, kurios atsakovė nustatytomis aplinkybėmis neišgalės sumokėti.

48. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo keistina nustatant, kad ginčo butas priteistinas šalims lygiomis dalimis – po ½ dalį buto, o iš ieškovo atsakovei priteisiama 2250 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

49. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai). Ieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojami nuo prašomo priteisti turto rinkos vertės ir iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos skirtumo. Mažiausia mokėtina žyminio suma už turtinį reikalavimą sudaro ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

50. Apeliacinis skundas apmokėtas 598 Eur suma. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl buto bei automobilio priteisimo (jų bendra vertė 11700 Eur), prašo šį turtą priteisti jo naudai, taip pat sutinka mokėti atsakovei 8300 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, kai teismo sprendimu jo naudai yra priteista 3400 Eur kompensacija. Įvertinus prašomo priteisti turto vertes, kompensacijų dydžius, pripažintina, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro minimalią už reiškiamą turto padalijimo būdo pakeitimo reikalavimą mokėtiną sumą, tik 20 Eur. Dėl nurodyto apeliantui grąžintina 578 Eur žyminio mokesčio permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo nutarties pagrindu. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 10 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto (buto) padalijimo, kompensacijos priteisimo bei 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria ištaisytas Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendime padarytas rašymo apsirikimas pakeisti.

Šalių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 11300 Eur, padalinti lygiomis dalimis: priteisti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 11300 Eur, kiekvienam;

Priteisti iš P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2250 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už jam atitenkančią didesnę priteisto turto natūra dalį.

Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą bei 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistus.

Grąžinti ieškovui P. V. iš valstybės biudžeto 578 Eur žyminio mokesčio, sumokėto R.B. 2020-12-14 mokėjimu, permoką.

Teisėjai Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė