- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-77-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01052-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- G. L., D. L.
- Ieškovas
- K. G.
- Kategorijos
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mindaugo Šimonio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2210-713/2018 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams G. L. ir D. L. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu ir prašė: 1) nutraukti 2014-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. RP-250, sudarytą tarp ieškovės K. G., atsakovų G. L. ir D. L., kuria ieškovė perleido atsakovams jai nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius ir žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti šio nekilnojamojo turto registraciją Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre atsakovų G. L. ir D. L. vardu; 3) taikyti restituciją natūra ir priteisti ieškovei K. G. iš atsakovų G. L. ir D. L. jos perleistą nekilnojamąjį turtą.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. G.. Dėl sutuoktinio mirties ji labai išgyveno, jautėsi vieniša, blogėjo jos sveikata. Kaimynystėje gyvenę atsakovai pasiūlė ieškovę globoti ir ja rūpintis. Ieškovė 2014 m. sausio 21 d. Jurbarko rajono 1– me notarų biure su atsakovais sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos ir vykdyti šias sutarties sąlygas: tinkamai ją prižiūrėti, aprūpinti reikiamais drabužiais, kokybišku maistu, ruošti maistą, skalbti rūbus, patalynę, rūpintis jos sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti naudotis visomis gyvenamo namo patalpomis, palaidoti su visomis apeigomis ir apmokėti laidojimo išlaidas. Ieškovės nuomone, atsakovai iš esmės pažeidė sutartį, kadangi nuo 2016 m. ieškovės nebeprižiūri. Ieškovė pripažino, kad nuo sutarties sudarymo atsakovai retkarčiais užeidavo pas ieškovę, tačiau neteikė jai reikiamų drabužių, neruošė maisto, tik atnešdavo maisto produktų, neskalbė rūbų ir patalynės, nesirūpino ieškovės sveikata, jos neslaugė, o kai susirgo – nepirko vaistų. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo einamąjį remontą, langus ieškovė pasikeitė iš savo lėšų, už komunalinius patarnavimus kartais sumokėdavo atsakovai, tačiau ji irgi duodavo pinigus. Atsakovai kelis kartus ieškovę buvo nuvežę prie artimųjų kapų, tačiau į kitą miestą nevežė. Atsakovas nuo 2014 m. ieškovės kieme pjaudavo žolę, parūpindavo malkų kūrenimui, už kurias ieškovė sumokėdavo pati. Už vandens šildytuvo įrengimą jos name bei kanalizacijos pajungimą, sumokėjo taip pat atsakovai. Atsakovai naudojo prieš ieškovę psichologinį ar fizinį smurtą: atsakovė D. L. yra ją apstumdžiusi, priekaištavo, kad atsakovė nuolat serga, o atsakovai neturi laiko jos slaugyti ir neslaugys; užgauliodavo ieškovę, dėl ko ieškovė jautėsi įbauginta ir nesaugi. Ieškovė nurodė, kad turėjo 5 000 Lt santaupų (1 448,10 eurų), kuriuos dėl saugumo pasidėjo pas atsakovus, kai atsigulė į ligoninę, tačiau atsakovai minėtos pinigų sumos ieškovei negrąžino. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas. Atsakovai nurodė grąžinsiantys pinigus, jeigu ieškovė perrašys savo turtą atsakovams. Sutarties pasirašymo metu, atsakovai ieškovei pinigus grąžino. Ieškovė nepasitiki atsakovais, jų bijo, todėl prašo nutraukti sutartį ir grąžinti turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai G. L. ir D. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškove ir jos sutuoktiniu buvo geri draugai ilgą laiko tarpą. Po ieškovės sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini) metais, ieškovė pati pasiūlė perleisti savo turtą atsakovams. Atsakovai ieškove, jos buitimi ir nekilnojamuoju turtu nepertraukiamai rūpinosi nuo 2001 metų iki 2013 metų, kai iš ieškovės sužinojo, kad ji savo testamente pakeitė nekilnojamo turto paveldėtojus – vietoj atsakovų nurodė kaimynus Simanavičius. Atsakovai ieškovei pirko ir gamino maistą, pirko vaistus, skalbė, remontavo ir tvarkė namus bei aplinką, pirko malkas, vežiojo ieškovę į kapines, pas gydytojus, lankė ją ligoninėse, savo lėšomis samdė meistrus ir atliko gyvenamojo namo kambarių remontą, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, sutvarkė skaitiklius, pajungė prie miesto kanalizacijos, pastatė slėginį vandens šildytuvą (boilerį), keitė duris ir langus, nupirko du televizorius, šaldytuvą, kieme įrengė apšvietimą, laiptus į rūsį, pastatė naują šiltnamį, prižiūrėjo sodą, pirko medieną girininkijoje, samdydavo techniką už savo lėšas ir paruošdavo malkas ieškovei. Atsakovai, rūpindamiesi ieškove, pagrįstai tikėjosi, kad minėtas turtas po ieškovės mirties atiteks būtent jiems. Nuo 2013 m. pavasario iki 2014 m. sausio mėnesio atsakovai nustojo rūpintis ieškove, laikydami, kad ieškove turi rūpintis naujai ieškovės sudaryto testamento naudos gavėjai. Tačiau 2014 metų sausio mėnesį ieškovė atvyko pas atsakovus, verkdama prašė atleisti bei išreiškė norą perleisti savo turtą atsakovams „visam laikui“ mainais už rūpinimąsi ja. Atsakovai su šiuo ieškovės siūlymu sutiko tik su sąlyga, kad susitarimas bus įformintas oficialia sutartimi. Šalys 2014-01-20 Jurbarko rajono 1- me notarų biure sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Žodinio susitarimo pagrindu atsakovai sutarties sudarymo dieną sumokėjo ieškovei 5 000 Lt sumą, skirtą vaistams ir kitoms būsimoms išlaidoms. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad atsakovai ja nesirūpina. Atsakovų nuomone, tokį ieškovės elgesį sąlygojo pablogėjusi jos psichinės sveikatos būklė bei giminaitės įtaka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams G. L. ir D. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Ieškinys 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjęs. Šioje byloje ieškovė prašo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei taikyti restituciją.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 20 d. tarp ieškovės K. G. ir atsakovų G. L. ir D. L. buvo pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, patvirtinta Jurbarko rajono notarės R. P., registro Nr. RP-250. Pagal šios sutarties 2.1. punktą, K. G. perleido G. L. bei D. L. jai nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0614 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai G. L. ir D. L. mainais už turto perleidimą įsipareigojo išlaikyti K. G. iki gyvos galvos, tinkamai ją prižiūrėti, aprūpinti reikiamais drabužiais, kokybišku maistu, ruošti maistą, skalbti rūbus ir lovos skalbinius, rūpintis jos sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, palaidoti su visomis apeigomis ir apmokėti laidojimo išlaidas (sutarties V skyrius). Šalys vieno mėnesio išlaikymą įvertino 230 Eur (sutarties VII skyrius). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad minėtas turtas priklauso atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o įregistruotos žymos: apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu ir sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos patvirtina, kad ieškovė realiai perdavė atsakovams jai nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ir statinius. Teismas nustatė, kad nuo sutarties sudarymo (2014-01-20) iki kreipimosi į teismą (2016-11-25) ieškovė atsakovams dėl sutarties pažeidimų pretenzijų nėra pareiškusi. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų kas ir kieno lėšomis mokėdavo mokesčius už būstą. Ieškovė neprivalėjo atsakovams duoti piniginių lėšų mokesčiams sumokėti. Teismas nenustatė, kad nuo sutarties sudarymo iki 2016 m. pabaigos būtų atsiradę mokesčių įsiskolinimai, nė viena iš šalių tokia aplinkybe nesirėmė, todėl sprendė, kad atsakovai šioje sutarties dalyje savo įsipareigojimus vykdė tinkamai.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė neginčijo atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jai buvo perkami daugiausiai dėvimi drabužiai: treningas, trikotažinės bliuzelės, apatinis trikotažas. Teismas nenustatė, kad ieškovei buvo reikalingi nauji drabužiai. Be to, teismas vertino, kad byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovai neskalbė ieškovės drabužių, netvarkė kambarių, kad atsakovai tik retkarčiais atnešdavo kokybiško maisto, kad už maisto prekes, vaistus mokėdavo pati ieškovė. Ieškovė suvokė sudaromo sandorio esmę, sutartį sudarė laisva valia bei niekieno neverčiama. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė neleido atsakovams jos lankyti, teikti pagalbą, kadangi rūpinimąsi ieškove prisiėmė giminaitė, liudytoja A. A.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai kreipėsi į ieškovę, siekdami išspręsti susidariusią situaciją, siūlė įvairius sutarties vykdymo variantus, tame tarpe, ir pasamdyti kitą žmogų prižiūrėti ieškovę. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovams perdavė 5000 Lt, teismas nustatė, kad minėtos aplinkybės buvo ištirtos Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017, kurioje nustatyta, kad pinigai atsakovams nebuvo perduoti. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, kad prieš ieškovę atsakovai naudojo fizinį ir psichinį smurtą. Iš byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovas savo lėšomis ieškovę aprūpindavo malkomis, sudėjo plastikinius langus ir duris, įvedė vandentiekį, prijungė prie miesto kanalizacijos ir pastatė slėginio vandens šildytuvą (boilerį). Ieškovė neginčijo, kad atsakovas atlikdavo ir kitus darbus: šienavo veją, nupirko du televizorius, šaldytuvą, kieme įrengė apšvietimą, laiptus į rūsį, pastatė naują šiltnamį.
7. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai iš esmės pažeidė sutarties nuostatas, nevykdydami sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2210-713/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir ieškovės paaiškinimus, kurie patvirtina, kad iš tiesų ieškovė tikėjosi gauti visiškai kitokią priežiūrą, jos manymu, atsakovai ja tinkamai nesirūpino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
8.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nuo sutarties sudarymo (2014-01-20) iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dienos (2016-11-25) ieškovė nereiškė atsakovams pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Apeliantės nuomone, ši teismo išvada padaryta vadovaujantis tik atsakovų pozicija. Pažymi, kad ieškovė atsakovams pretenzijas reiškė žodžiu, todėl neturi galimybės šios aplinkybės pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu ginčą spręsti ikiteismine (iki kreipimosi į teismą) tvarka rentos gavėjui įstatymai nenumato.
8.3. Teismas netinkamai vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovai nevykdė pareigos mokėti mokesčius už perleistus daiktus bei neapmokėjo ieškovės išlaidų. Teismas pripažino, jog Šakių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-92- 443/2017 medžiagoje buvo pateikti mokesčių kvitai už elektrą (2015-12-14 – 2016-09 mėn., t. y. už 10 mėnesių), o atsakovai pripažino, jog šiuos mokesčius savo lėšomis mokėjo pati ieškovė. Pažymi, kad sutartis buvo sudaryta nuo 2014-01-20, o ieškovė kreipėsi į teismą 2016-11-25, t. y. sutartis galiojo 34 mėnesius. Todėl mažiausiai trečdalį laikotarpio nuo sutarties sudarymo ji nebuvo tinkamai vykdoma, atsakovams pažeidžiant sutarties V skirsnyje nurodytą pareigą tinkamai ją prižiūrėti.
8.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo paneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji mokesčius dažniausiai mokėdavo internetu, o tai reiškia, kad atsakovė naudojosi elektronine bankininkyste. Pažymi, jog ieškovei nekilo pareigos paneigti minėtą aplinkybę. Apeliantės nuomone, šią aplinkybę turėjo įrodyti būtent atsakovė.
8.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovai tik retkarčiais atnešdavo kokybiško maisto, kad už maistą susimokėdavo pati ieškovė, kad atsakovai neskalbė rūbų, netvarkė kambarių ar nepirko vaistų. Pažymi, kad minėtas aplinkybes apeliantė įrodinėjo liudytojų parodymais: liudytoja D. M. paliudijo, kad ieškovė, sudarydama sutartį, tikėjosi visiškai kitokios priežiūros; liudytoja A. A. paliudijo, kad ieškovė jai skundėsi tuo, kad atsakovai netvarko gyvenamojo namo, neplauna, neperka drabužių. Pažymi, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neturėjo galimybės įrodyti fakto, jog atsakovams reiškė pretenzijas dėl sutarties vykdymo, kadangi jas reiškė žodžiu. Atsakovų nuomone, minėtą aplinkybę ieškovė turėjo galimybę įrodinėti ne tik tiesioginiais rašytiniais įrodymais, tačiau to nepadarė.
9.2. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad mažiausiai trečdalį laikotarpio nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ji nebuvo tinkamai vykdoma, atsakovams pažeidžiant išlaikymo iki gyvos galvos sutarties V skirsnyje nurodytą pareigą tinkamai ją prižiūrėti. Atsakovai pažymi, kad apeliantė yra pateikusi tik 2015-12-14 ir 2016 m. rugsėjo mėn. kvitus, t. y. už 2 mėnesius, kurie patvirtina tik aplinkybę, kad buvo sumokėti mokesčiai. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad kvitai pateikti už 10 mėnesių. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad pati savo lėšomis mokėdavo mokesčius nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo 2014-01-20 ar, kad mokesčius apeliantės pinigais mokėdavo atsakovai.
9.3. Atsakovai nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės pareigą paneigti aplinkybę, jog atsakovė mokesčius dažniausiai mokėdavo internetu. Atsakovai pažymi, kad teismo sprendime nėra nurodoma, kad šią aplinkybę privalėjo paneigti apeliantė. Teismas nurodė, kad nepaneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji mokesčius dažniausiai mokėdavo internetu, o tai reiškia, kad atsakovė naudojosi elektronine bankininkyste ir mokesčius mokėdavo iš savo sąskaitos. Nei viena iš šalių nesirėmė aplinkybe, kad buvo susidaręs mokesčių įsiskolinimas, todėl atsakovams nebuvo pagrindo įrodinėti mokesčių sumokėjimą per elektroninę bankininkystę. Apeliantė nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kad būtent ji pati savo lėšomis mokėdavo mokesčius ar, kad mokesčius apeliantės pinigais mokėdavo atsakovai. Todėl atsakovams taip pat nebuvo pagrindo teikti įrodymų apie mokesčių sumokėjimą per elektroninę bankininkystę.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad aplinkybės, jog atsakovai tik retkarčiais atnešdavo kokybiško maisto, kad už maistą susimokėdavo pati ieškovė, kad atsakovai neskalbė rūbų, netvarkė kambarių ir nepirko vaistų, buvo įrodytos liudytojų D. M. ir A. A. parodymais. Atsakovai pažymi, kad nei pati apeliantė, nei jos nurodyti liudytojai neįrodė minėtų aplinkybių. Priešingai, liudytoja D. M. teismui patvirtino, kad apeliantė nesiskųsdavo, kad būna alkana. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdavo į parduotuvę kartu su atsakovais, kurie jai leisdavo išsirinkti norimas prekes. Tiek ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą apeliantė grindžia tik subjektyviais bendro pobūdžio teiginiais. Tuo tarpu atsakovai byloje pateikė PVM sąskaitas faktūras, sutartis dėl plastikinių langų gamybos, kasos pajamų kvitus, apmokėjimo čekius, garantinius talonus, eksploatavimo instrukcijas, liudytojų G. V. ir J. K. paaiškinimus, kurie patvirtino, kad atsakovai apeliantę aprūpindavo malkomis, sudėjo plastikinius langus ir duris, įvedė vandentiekį, prijungė miesto kanalizacijos ir pastatė slėginio vandens šildytuvą (boilerį). Apeliantė neginčijo, kad atsakovai šienavo pievą, nupirko du televizorius, šaldytuvą, kieme įrengė apšvietimą, laiptus į rūsį, pastatė naują šiltnamį, o malkas pirko net tada, kai jau nebendravo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo
12. Ginčas byloje kilo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos gavėjos reikalavimu. Ieškovė prašė teismo nutraukti 2014-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. RP-250, sudarytą tarp ieškovės K. G., atsakovų G. L. ir D. L., kuria ieškovė perleido atsakovas jai nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius, ir žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai), ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas ) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Būtent ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia civilinės bylos proceso eigą. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas iškėlus bylą galimas pirmosios instancijos teisme tik esant įstatyme apibrėžtomis ir nustatytomis sąlygomis (CPK 141 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl nagrinėjamu atveju, remiantis ieškinio faktiniu pagrindu, buvo svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2014-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016).
14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Jurbarko teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Bylą perdavus nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui, 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytas sandoris imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštarauja, sutarties sudarymo metu ieškovė buvo veiksni, suprato sutarties reikšmę ir turinį, sandoris nebuvo apsimestinis ar sudarytas tik dėl akių, taip pat neįrodyta, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, sandoris sudarytas laikantis įstatymų reikalaujamos formos, todėl išlaidymo iki gyvos galvos sutartį teismas pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti neturėjo pagrindo.
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl 2014-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. RP-250 nutraukimo į teismą su ieškiniu kreipėsi iš karto po Šakių rajono apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjimo, nes jau iki šios bylos iškėlimo atsakovai nevykdė sutarties. Ieškovė 2018-03-07 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo kreipimosi į teismą pirmą kartą, su atsakovais nebendrauja (garso įrašas nuo 24:00 iki 24:05). Atsakovas G. L. šiame teismo posėdyje (garso įrašas nuo 1:01:30 iki 1:07:00) taip pat paaiškino, kad nesutarimai su ieškove prasidėjo prieš pirmąjį šalių ginčą teisme, nuo tada, kai atsirado ieškovės giminaičiai ir ieškovė atsisakė atsakovų išlaikymo. Šakių rajono apylinkės teismo 2017-08-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 nurodyta, kad liudytoja B. L. parodė, jog pas ieškovę pradėjo gyventi nuo 2016 m. lapkričio mėn., anksčiau jos nepažinojo. Jai buvo žinojo, kad iki jos ieškovę prižiūrėjo G. ir D. L.. Prižiūrėti ieškovę jos paprašė A. A.. Sprendime taip pat nurodyta, kad šis asmuo yra ieškovės brolio dukra, kuri teisme paliudijo, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio rūpinasi ieškove, to yra paprašiusi B. L..
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinio faktinį pagrindą, taip pat aplinkybes, kurios buvo nustatytos išnagrinėtoje Šakių rajono apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kuri įrodymų apžiūrai yra prijungta prie nagrinėjamos bylos, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės apima laikotarpį nuo sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo iki paminėtos civilinės bylos iškėlimo, t. y. apima laikotarpį nuo 2014-01-20 iki 2016-11-25, nes vėliau atsakovai negalėjo rūpintis ieškove, nes rūpinimąsi ja, be atsakovų valios, perėmė ieškovės brolio dukra, pasamdžiusi tam B. L..
17. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad tam, jog būtų galima rentos sutarties pažeidimą pripažinti esminiu ir sudarančiu pagrindą nutraukti rentos sutartį, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-38-690/2018). Kadangi rentos gavėjas tampa priklausomas nuo rentos mokėtojo, tai jis turi savo prievoles vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai šių kriterijų aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitiko ieškovės būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems jos poreikiams tenkinti
18. 2014-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalys sutarties V skyriuje įtvirtino savo susitarimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sąlygų. Atsakovai įsipareigojo ieškovę tinkamai prižiūrėti, aprūpinti reikiamais drabužiais, kokybišku maistu, ruošti maistą, skalbti rūbus ir lovos skalbinius, rūpintis jos sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, palaidoti su visomis apeigomis ir apmokėti laidojimo išlaidas. O vieno mėnesio išlaikymą šalys sutarties VII skyriuje nustatė 1000 Lt (345 Eur) (b. l. 13). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atstovo paaiškinimu 2019-03-06 teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kad sutartyje nebuvo nurodyta, kaip ši suma buvo paskaičiuota, ir kokia yra kiekvienos paslaugos atskirai vertė, todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar atsakovai kiekvieną savo įsipareigojimą (išlaikymo sąlygą) vykdė tinkamai.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, t. t. ir šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ir atsakovų paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, negali pritarti ieškovei, kad atsakovai nesirūpino jos būtinaisiais poreikiais, ar ieškovė negavo to, ko pagal sutartį tikėjosi gauti.
20. Atsakovai 2019-03-06 teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad po ieškovės sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ilgą laiką rūpinosi ieškove ir dėl to ginčo byloje nebuvo. Po sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo atsakovai ir toliau rūpinosi ieškove iki ji iškėlė civilinę bylą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kurią, jų manymu, iniciavo atsiradę ieškovės artimi giminaičiai. Šakių rajono apylinkės teismo 2017-08-14 civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 esantys įrodymai (b. l. 66) patvirtina atsakovų paaiškinimą, kad gyvenamajame name buvo pakeisti langai (7 vnt.) į plastikinius, sumontuotas slėginis vandens šildytuvas (boileris) (b. l. 71). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniu skundu neginčijo atsakovų atsiliepimo ir paaiškinimo teisme aplinkybių, kad gyvenamajame name buvo atliktas kambarių remontas, įvestas vandentiekis, kanalizacija, kuri prijungta prie miesto kanalizacijos tinklų, įrengti skaitikliai, pastatytas slėginis vandens šildytuvas (boileris). Atsakovai nupirko du televizorius, šaldytuvą, kieme įrengė apšvietimą, laiptus į rūsį, pastatė naują šiltnamį, kuriame augino daržoves, gražiai prižiūrėjo namo aplinką (CPK 187 straipsnis). Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovai ne tik vykdė sutartinį įsipareigojimą leisti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, tačiau ir pasirūpino, kad atsakovė turėtų geresnes gyvenimo sąlygas, negu turėjo iki ginčo sutarties sudarymo, kad ieškovės gyvenimo sąlygos ir buitis būtų jai patogesnė, atsižvelgiant į jos amžių ir poreikius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės lūkesčiai dėl sutarties vykdymo aptariamu aspektu buvo patenkinti visiškai.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovai nevykdė pareigos mokėti mokesčius už perleistus daiktus bei neapmokėjo ieškovės išlaidų. Nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-92- 443/2017 medžiagoje buvo pateikti mokesčių kvitai už elektrą (2015-12-14 – 2016-09 mėn., t. y. už 10 mėnesių, o atsakovai pripažino, jog šiuos mokesčius savo lėšomis mokėjo pati ieškovė. Teisėjų kolegija pastebi, kad sutartyje nebuvo aptartas mokesčių mokėjimas už atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris atiteko jų nuosavybėn ginčo sutarties sudarymo pagrindu. Ieškovė tokios pareigos mokėti mokesčius taip pat neturėjo, todėl šiuo aspektu vertinti sutarties vykdymą nebuvo jokio pagrindo. Be to neteisingai nurodoma, kad atsakovai Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 yra pripažinę, jog mokesčius už elektrą per 2015-12 mėn. – 2016-09 mėn., t. y. už 10 mėnesių, mokėjo savo lėšomis pati ieškovė. Atsakovai teisingai pažymi, kad apeliantė yra pateikusi tik 2015-12-14 ir 2016 m. rugsėjo mėn. kvitus, t. y. už 2 mėnesius, kurie patvirtina tik aplinkybę, kad buvo sumokėti mokesčiai, tačiau, kad jie buvo sumokėti ieškovės lėšomis, byloje nėra duomenų.
22. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2018-03-07 teismo posėdžio garso įrašą, pagal pačios ieškovės paaiškinimus nustatė, kad ji pripažino, jog maždaug kartą į savaitę atsakovas su sutuoktine ją veždavosi į maisto prekių parduotuvę, kad ji pati išsirinktų maisto, nes dažniau nebuvo būtinybės; atsakovė atnešdavo savo gaminto maisto į namus, vežė maistą ir į ligoninę; žemės sklype atsakovai pastatė šiltnamį, kuriame augino daržoves, ieškovė jas galėjo skinti ir valgyti kada tik panorėjo; atsakovai nuveždavo ją pas gimines; ieškovė neturėjo skalbimo mašinos, todėl atsakovė jai skalbdavo patalynę savo namuose (nuo 18:19 min. iki 19:50 min., nuo 41:36 min. iki 46:15, nuo 52:09 min. iki 53:28 min.). Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovas atveždavo malkas (nuo 53:35 min. iki 55:15 min.), atsakovė užpildydavo mokesčių už komunalines paslaugas kvitus ir už paslaugas sumokėdavo (nuo 50:55 min. iki 51:40). Šie ieškovės paaiškinimai teisme prieštarauja apeliacinio skundo teiginiams, nes jame nurodoma, kad teismas neteisingai sprendė, jog atsakovai tik retkarčiais atnešdavo kokybiško maisto, neskalbė rūbų, netvarkė kambarių ir nepirko maisto, ieškovė turėjo mokėti komunalinius mokesčius.
23. Ieškovė, teikdama šiuos visus paaiškinimus, vis pabrėždavo, kad už viską ji atsiskaitydavo su atsakovais savo lėšomis, t. y. ir už gyvenamajame name darytą remontą, jo pagerinimus, nors tokių aplinkybių plačiau nedetalizavo. Rašytinių įrodymų byloje apie tokias ieškovės išlaidas nėra. Atsakovas 2018-03-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad rūpindamasis ieškovės gerove, jis į namą įvedė vandentiekį, sudėjo skaitiklius, įrengė tualetą, pastatė boilerį, namo rūsyje įdėjo langus, ištapetavo tapetais kambarį, atvežė televizorių ir visa tai darė savo lėšomis (garso įrašas nuo 1:15:20 val. iki 1:19:00). Jau minėta pirmiau, kad 2017-08-14 teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad už plastikinius langus, slėginį vandens šildytuvą sumokėjo atsakovas (b. l. 65-71), apie darytą bute remontą paliudijo atsakovų liudytojas V. G.. Atsakovas pabrėžė, kad gyveno ir elgėsi su ieškove kaip su savo motina, ją vadino K. Tuo tarpu ieškovė po pirmojo teisminio ginčo išnagrinėjimo, ją lankant slaugos ligoninėje, atnešus jai maisto, liepė daugiau to nedaryti, nes jau nori turtą palikti savo giminėms (garso įrašas nuo 1:19:40 iki 1:21:05).
24. Atsakovė 2018-03-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) buvo parašiusi testamentą atsakovams palikti savo turtą, po to jį panaikino ir testamentą parašė kitiems kaimynams, nors jokių piktumų tarp šalių nebuvo. Po kiek laiko ir kaimynams parašytą testamentą panaikino bei labai prašė atsakovų, kad jie ją globotų, o ji perleis atsakovams savo turtą. Atsakovė tvirtino, kad rūpinosi ieškove, maistą pirkdavo maždaug du kartus per savaitę, vaistus pirkdavo, kaip paduodavo receptus, mokesčius visada sumokėdavo darbo metu iš savo lėšų. Atsakovė pripažino, kad buvo atvejų, kai ieškovė kelis kartus davė jai pinigų sakydama, kad atsakovė perkanti maistą ir turi kitų išlaidų (garso įrašas nuo 1:38:22 iki 1:43:30). Atsakovė nurodė, kad kas antrą savaitę skalbdavo ieškovės skalbinius, ieškovė dažnai būdavo atsakovų namuose, o kai neateidavo, tai valgyt nunešdavo į namus, savaitgaliais dažnai darydavo cepelinus, tai visada valgydavo ir ieškovė. Atsakovė tvirtino, kad tarp šalių nebuvo jokių piktumų, juos pastebėjo tik tuomet, kai pradėjo lankytis jos giminaitė – 2016 m. lapkričio pradžioje, ieškovė pradėjo priekaištauti, kuomet atsakovė norėjo sutvarkyti kambarį, ieškovė net jėga iš jos atėmė šluotą (garso įrašas nuo 1:43:30 iki 1:48:20).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018-03-07 teismo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad ieškovė nesiskundė, jog nepavalgiusi, o atvažiuodama jai atveždavo tik lauktuvių (garso įrašas nuo 2:34:16 iki 2:40:16). Būtina pažymėti, kad ši liudytoja gyvena Kazlų Rūdoje. Todėl jos parodymų pagrindu negalima spręsti, kad atsakovai neužtikrino būtiniausių kasdienių atsakovės poreikių, nes ši liudytoja pati retai atvykdavo aplankyti ieškovės. Pažymėtina, kad liudytoja labai stebėjosi pamačiusi sutartyje nurodytą 1000 Lt išlaikymo sumą, nors ši suma sutartyje buvo nurodyta šalių susitarimu, todėl jos parodymai apie blogą ieškovės priežiūrą galėjo būti nulemti jos asmeninio požiūrio į šalis siejusius teisinius santykius.
26. Liudytoja R. J. 2018-03-07 teismo posėdyje paliudijo, kad 2014 m. vasarą ji padarė remontą, už kurį sumokėjo ieškovė, vėliau rudenį ravėjo daržus, ją pačią ieškovė vaišino maistu iš šaldytuvo ( garso įrašas nuo 2:52:15 iki 3:01:00). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši liudytoja liudijo apie laikotarpį tik po sutarties sudarymo, nenurodė, kas kitas tuo metu ieškove rūpinosi, todėl jos parodymų pagrindu negalima nustatyti, kad atsakovai ieškovės neaprūpino maistu ar ji neturėjo maisto.
27. Ieškovė 2018-03-07 teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutartį su atsakovais sudarė tik todėl, kad atsakovai pažadėjo jai gražinti jos pas atsakovus saugojimui paliktus 5000 Lt. Ieškovė paaiškino, kad 5000 Lt atsakovai jai atidavė tik sudarius 2014-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tačiau 2017-08-14 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 buvo konstatuota, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta jokiais patikimais, rašytiniais ar faktiniais įrodymais, ji negali būti vertinama, kaip objektyviai nustatyta ir šiuo pagrindu negali būti taikomas sandorio negaliojimo institutas CK 1.91 straipsnio prasme. Nagrinėjamoje byloje atsakovas dėl 5000 Lt perdavimo ieškovei paaiškino (garso išrašas nuo 1:25:30 iki 1:25:50) taip, kad ši suma ieškovei buvo perduota todėl, kad ji turėtų pinigų vaistams ir nereikėtų naudoti pensijos pinigų. Taigi, ieškovei pripažinus, kad jai 5000 Lt buvo perduota po ginčo sutarties sudarymo, bei kitoje išnagrinėtoje byloje nenustačius, kad šios piniginės lėšos buvo ieškovė, teisėjų kolegija sprendžia, kad jas atsakovai skyrė ieškovei, jos būtinų poreikių tenkinimui.
28. Ieškovės argumentai, kad jai buvo priekaištaujama, jog ji dažnai serga, turėtų būti pagrįsti byloje esančiais įrodymais apie jos ligą (CPK 178 straipsnis). Tačiau iš išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017 esančių medicininių dokumentų galima nustatyti, kad ieškovė 2014 m. sirgo ir buvo hospitalizuota du kartus (b. l. 63-64), 2015 m. vieną kartą (b. l. 61), o iki 2016 m. lapkričio mėn. – du kartus (b. l. 59-60). Ieškovė apeliaciniame skunde neneigia atsakovų nurodytų aplinkybių, kad jie lankė ieškovę ligoninėje, atnešdavo jai maisto. Todėl byloje nepakanka duomenų padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė dažnai sirgo, o atsakovai nevykdė sutarties sąlygų dėl jo slaugymo ligos atveju.
29. Pažymėtina, kad liudytoja A. A., ieškovės brolio dukra, kuri nuo 2016 m. lapkričio pradžios pasamdė B. L. pasirūpinti ieškove (liudytojos B. L. parodymai 2017-08-14 teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-92-443/2017), realiai galėjo paliudyti tik apie aplinkybes nuo šio laikotarpio pradžios, nes ieškovė nenurodė, kad anksčiau ši giminaitė su ja dažnai bendravo. Pastebėtina, kad būtent nuo 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė pradėjo priekaištauti atsakovams dėl nesirūpinimo ja, būtent po to atsakovams buvo apribota galimybė patekti pas ieškovę (pakeista durų spyna), teisme buvo iškelta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas. Šios aplinkybės neteikia pagrindo visiškai atmesti atsakovų paaiškinimus, kad ieškovę galėjo įtakoti artimų giminaičių nuomonė, dėl jos su atsakovais sudarytos sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sąlygų vertinimo ir jos vykdymo. Apeliacinės instancijos teisme 2019-03-06 teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji prieš šį teismo posėdį 3 – 4 kartus buvo aplankyti ieškovę slaugos ligoninėje ir su ja gražiai bendravo. Ieškovė jai net priekaištavo, kad atsakovė ją padavė į teismą, dėl to visi prarado sveikatą. Atsakovė mano, kad ją įtakojo giminaičiai, kurie ieškovę aplankydavo retai ir tik gimtadienio proga, kuomet atsakovė paruošdavo šventę, o A. A. – tik nuo ginčo pradžios. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ieškovę ne tik lanko, kai ji būna slaugos ligoninėje, tačiau ir su ja pasikalba telefonu, kai ieškovė būna namuose, ligoninėje ją dar aplanko ten dirbanti atsakovės sesuo. Atsakovė mano, kad pasibaigus teisminiams ginčams ir toliau atsakovai gražiai bendraus su ieškove ir ja rūpinsis (garso įrašas nuo 27:42 min. iki 37:20 min.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai nenustatė rentos sutarties esminio pažeidimo, sudarančio pagrindą nutraukti rentos sutartį. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į jį pateikusiai šaliai. Nors atsakovai atsiliepime suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
32. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovei dalies – 253,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b. l. 136-137). Apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 9,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 156). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 253,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 9,44 Eur (devynis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Šias sumas sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.