Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-151-795/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-06-28
Bylos Nr.: 1A-151-795/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41492-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė, Lina Nainienė
Nuteistasis: P. K.
Advokatai: Tomas Juodys

Kategorijos

1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-795/2024Proceso Nr. 1-01-1-41492-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.2.12; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Šiauliui,nuteistajam P. K. ir jo gynėjui advokatui Tomui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2023 m. spalio 28 d. (viena diena) ir paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, kartu su bausme P. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 28 d., ir BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – išieškojimas.

Laikinas nuteistojo P. K. nuosavybės teisių į turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2023 m. spalio 27 d., apie 22 val., kelyje A13, Klaipėdos kryptimi, ties Dargužių k. Klaipėdos r., vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Šiaulys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir nuteistajam P. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Teismui nusprendus nekonfiskuoti automobilio, išieškoti visą jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 280 Eur. Skundu prokuroras prašo pratęsti laikino nuteistojo P. K. nuosavybės teisių į butą, esantį adresu Kuosų g. 16-43, Klaipėdoje, apribojimą iki konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Byloje nustatyta, kad automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas M. S., sudarius apsimestinį sandorį. Iš M. S. parodymų matyti, kad automobilį faktiškai pirko M. L., o sutartis buvo sudaryta M. S. vardu. M. S. banko sąskaitos išrašo analizė patvirtina, jog šis liudytojas už automobilį P. K. pinigų nemokėjo. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad P. K. kitą dieną po nusikaltimo padarymo apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad automobilis priklauso jam. Papildomos įtariamojo apklausos metu P. K. nurodė, kad M. S. jam už automobilį „Mazda 6“ 4 500 Eur sumokėjo banko pavedimu, o 2 500 Eur perdavė grynaisiais. M. S. nuteistasis nepažįsta. Šie duomenys, anot prokuroro, tiesiogiai pagrindžia, kad tarp P. K. ir M. S. buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuriuo buvo norima pridengti M. L. su P. K. sudarytą galbūt paskolos sutartį. Apsimestinio sandorio galimybę pagrindžia ir parduoto automobilio „Mazda 6“ vertė, kuri, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra 16 280 Eur (su PVM), o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta tik 4 500 Eur.

2.2. Taip pat nepagrįstas apylinkės teismo sprendimas išieškoti tik konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 6“ – vertės dalį – 6 000 Eur pinigų sumą. Įgyvendinant šią baudžiamojo poveikio priemonę svarbu tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl, šioje byloje nustačius apsimestinio sandorio aplinkybes, iš P. K. turėtų būti išieškota visa automobilio „Mazda 6“ vertę atitinkanti pinigų suma – 16 280 Eur.

2.3. Paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant dalį automobilio vertės, teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti 2024 m. sausio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes tokiu atveju nebūtų užtikrintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nekonfiskuoti automobilio, o tik jo vertę, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti pratęstas iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Atsiliepimas

3. Nuteistojo P. K. gynėjas advokatas T. Juodis atsiliepimu prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimas buvo imituotas neketinant sukurti teisinių pasekmių arba šiuo sandoriu būtų siekiama pridengti kitą sandorį. Transporto priemonė buvo parduota 2023 m. birželio 15 d., o nusikaltimas, kuriame buvo panaudota transporto priemonė, įvyko 2023 m. spalio 27 d., t. y. transporto priemonė perleista žymiai anksčiau nei buvo padarytas nusikaltimas.

3.2. Apeliaciniame skunde prokurorui argumentuojant, kad remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma, transporto priemonės „Mazda 6“ vertė yra 16 280 Eur, buvo kreiptasi į UAB „Pajūrio autorika“, kuri, atlikusi automobilio vertinimą, nustatė, kad galima turto vertė yra 7 910 Eur, o pasiūlyta aukščiausia transporto priemonės kaina viešajame aukcione yra 4 692 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą realią transporto priemonės vertę bei į nuteistojo sunkią materialinę padėtį, apylinkės teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės vertės – 6 000 Eur sumos – išieškojimas – atitinka tiek įstatymą, tiek teismų praktiką.

Šalies argumentai

4. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. birželio 4 d. gautas nuteistojo P. K. gynėjo advokato T. Juodžio prašymas dėl P. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinojo nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo ir tokio apribojimo taikymo P. K. AS Luminor Bank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė yra 135 571 Eur, o tuo tarpu galima maksimali turtinė prievolė dėl konfiskuotino turto vertės yra 16 280 Eur. Neproporcingas P. K. nekilnojamajam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas trukdo turto savininkui išspręsti prievolių vykdymą kreditoriui, todėl sukelia nuteistajam nuostolius ir yra teisiškai nepagrįstas.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nustatyti, kad konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė yra 7 910 Eur, ir išieškoti šią vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokuroro Nerijaus Šiaulio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

7. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nuteistojo P. K. padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, priemone, taigi atitinka konfiskuotino turto sąvoką, įtvirtintą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

9.Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistajam P. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, remdamasis argumentu, kad P. K. priklausiusios transporto priemonės pardavimas M. S. buvo apsimestinis sandoris, automobilis nusikaltimo padarymo metu iš tiesų priklausė P. K., todėl turėtų būti konfiskuotas.

10.Apsimestiniu sandoriu laikomas sandoris, kuris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys (t. y., kai dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas). Kitaip tariant, apsimestiniu pripažįstamas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiam sandoriui taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Apsimestinis sandoris yra niekinis. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. K., vairuojantis automobilį neblaivus, sulaikytas 2023 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 1). Transporto priemonės – automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2023 m. birželio 15 d., pardavėjas – P. K., pirkėjas – M. S.. Transporto priemonės pardavimo kaina – 7 000 Eur (t. 2, b. l. 8). 2023 m. birželio 26 d. transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos skaitmeninių paslaugų portale P. K. pateikė ir patvirtino transporto priemonės perleidimo M. S., gyvenančiam Prancūzijoje, deklaraciją Nr. 253681058. Transporto priemonė 2023 m. birželio 27 d. išregistruota automatiškai (perleidimas užsienyje) (t. 2, b. l. 4, 7). Kaip liudytojas apklaustas M. S. parodė, kad M. L. paprašė jo savo vardu nupirkti iš P. K. automobilį. Automobilį pirko iš tiesų M. L., kuris pervedė pinigus M. S., o šis pervedė P. K. (t. 2, b. l. 31–32). 2023 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos metu P. K. parodė, kad 2023 m. spalio 27, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vyko su jam priklausančiu automobiliu „Mazda 6“ (t. 1, b. l. 79). 2023 m. spalio 31 d. P. K. pateikė prašymą prokurorui grąžinti jam automobilį „Mazda 6“ bei visus jame buvusius asmeninius daiktus (t. 1, b. l. 94–95). 2024 m. sausio 18 d. įtariamojo apklausos metu P. K. parodė, kad 2023 m. gegužės mėnesį jam reikėjo pinigų. Pažįstamas pasiūlė jam parduoti automobilį „Mazda 6“, pasiūlė kreiptis į Mindaugą, pavardės neprisimena. Gegužės pabaigoje susitiko su Mindaugu, jam parodė savo automobilį. Mindaugas nurodė, kad jo automobilį pirktų M. S.. P. K. 2023 m. birželio 15 d. užpildė automobilio pirkimo –pardavimo sutartį, kurią išsiuntė elektroniniu paštu Mindaugui arba Mantui. 2023 m. birželio 12 –26 d. iš M. S. banko sąskaitos gavo 4 500 Eur, dar 2 500 Eur Mindaugas perdavė grynaisiais. 2023 m. birželio 26 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pateikė „Regitrai“. Automobilį paliko saugoti P. K., kol M. S. grįš iš Prancūzijos (t. 2, b. l. 88–89). Liudytojas M. L. parodė, kad jis padėjo savo draugui M. S. už 7 000 Eur įsigyti automobilį „Mazda 6“ iš P. K.. 2023 m. birželio 15 d. jie sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. M. S. iš savo banko sąskaitos pervedė 1 000 Eur kaip avansą. M. L. perdavė P. K. už automobilį 2 000–3 000 Eur grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 47–48). M. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Luminor“, išrašas patvirtina, kad 2023 m. birželio 13–26 d. M. L. pervedė į M. S. banko sąskaitą iš viso 3 500 Eur. M. S. 2023 m. birželio 12–26 d. pervedė į P. K. banko sąskaitą iš viso 4 500 Eur, nurodydamas pinigų pervedimo paskirtį: „už Mazdą“ (t. 2, b. l. 57–58). M. S. 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2024 m. vasario 13 d. pateikė prašymus prokurorui grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 6“ (t. 2, b. l. 11, t. 3, b. l. 30).

12. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, baudžiamojoje byloje yra nustatytos tam tikros aplinkybės, keliančios abejonių, ar 2023 m. birželio 15 d. sudaryta transporto priemonės „Mazda 6“ pirkimo–pardavimo sutartis tarp P. K. ir M. S. nėra apsimestinis sandoris (prieštaravimai tarp M. S. ir M. L. parodymų apie tikrąjį automobilio savininką, pirminiai įtariamojo P. K. duoti parodymai, kad automobilis priklauso jam, P. K. vairavimas automobilio „Mazda 6“, kuris nuosavybės teise jam nepriklauso, bei asmeninių daiktų laikymas jame), tačiau, apygardos teismo vertinimu, jų nepakanka, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį teismas pripažintų niekine ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis tarp pirkėjo ir pardavėjo sudaryta 2023 m. birželio 15 d. (baudžiamoji byla R. K. dėl vairavimo neblaiviam pradėta 2023 m. spalio 27 d.), sutartis ir transporto priemonės perleidimo užsieniečiui deklaracija pateikta VĮ „Regitra“, už transporto priemonę su P. K. atsiskaityta pervedant bankiniais pavedimais 4 500 Eur, likusi dalis – 2 500 Eur P. K. ir M. L. parodymais sumokėta grynaisiais ir šie parodymai nėra paneigti bylos medžiaga. Be to, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis „Mazda 6“ buvo parduotas už 7 000 Eur sumą, kuri beveik atitinka individualaus vertinimo ataskaitoje nurodytą automobilio vertę (7 910 Eur (t. 3, b. l. 121). Šiuo atveju nėra akivaizdu, kad sutartis būtų akivaizdžiai niekinė, todėl teismas, nesant šalių reikalavimo pripažinti tokią sutartį negaliojančia, ex officio (savo iniciatyva) to padaryti negali.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata (nustatančia, be kita ko, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą), pagrįstai nusprendė iš P. K. išieškoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo

14. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjo atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y., apklausęs kaltinamąjį P. K. ir paskelbęs rašytinę bylos medžiagą. Nustatyta, kad P. K. automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S., tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė iš P. K. išieškoti minėto automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur. Konfiskuotino automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę teismas nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, kad 2017 metų gamybos automobilio „Mazda 6“ kaina su PVM yra 16 280 Eur (t. 1, b. l. 36).

16. Apeliacinio proceso metu nuteistojo P. K. gynėjas pateikė UAB „Pajūrio autorika“ 2024 m. gegužės 14 d. automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20240514-3, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (įskaitant PVM) yra 7 910 Eur. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, nustatydama iš P. K. konfiskuotino turto vertę, remiasi šiuo specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

17. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. LAT formuojamoje praktikoje, baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu P. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – priteisė automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (16 280 Eur) dalį (6 000 Eur), aiškiai tokio sprendimo nemotyvuodamas, tik lakoniškai nurodydamas, kad buvo atsižvelgta į didelę automobilio vertę bei sunkią kaltinamojo materialinę padėtį.

19.Nurodytos LAT praktikos kontekste, įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti konfiskuotino turto dydį, konfiskuojant tik dalį transporto priemonės vertės. P. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kurio, kaip jau minėta, be motorinės transporto priemonės nebūtų galėjęs įvykdyti. Kaip minėta, sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas nuteistojo asmenybės vertinimas. P. K. neturi nepilnamečių vaikų ar kitų materialiai išlaikomų asmenų. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, P. K. nuo 2023 m. kovo 30 d. niekur oficialiai nedirba (t. 3, b. l. 145–146). Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nuteistasis yra neteistas, tačiau byloje yra duomenų, kad 2018 m. P. K. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis), kuris 2018 m. spalio 16 d. nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu ir BK 38 straipsnio 1 dalimi (kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko) (t. 1, b. l. 117). Nuteistasis P. K. 2020–2024 m. administracine tvarka už įvairius viešosios tvarkos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 33 kartus. Šioje byloje ypač aktualu tai, kad 2023 m. birželio 26 d. nutarimu P. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 9 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, paskiriant jam 800 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams (iki 2023 m. gruodžio 8 d.) (t. 1, b. l. 122–145).). Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad P. K. šioje byloje tiriamą nusikaltimą padarė galiojant 2023 m. birželio 26 d. nutarimu paskirtai administracinio poveikio priemonei – draudimui vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį pažeidinėti teisės normas, atsainų požiūrį į alkoholio vartojimą ir dėl jo daromus pažeidimus. Pažymėtina, kad net ir po to, kai 2023 m. spalio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviam, P. K. dar du kartus buvo nubaustas administracine tvarka dėl viešosios rimties trikdymo ir važiavimo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis (t. 3, b. l. 147).

20.Vertinant P. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnų patikrinimo metu P. K. elgėsi agresyviai, pareigūnams prisistatė esąs advokatas, procesiniuose dokumentuose pasirašyti atsisakė (t. 1, b. l. 28). Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu neprisipažino, tvirtino, kad automobilį vairavo kiti asmenys (t. 1, b. l. 79, t. 2, b. l. 88). Nuteistasis savo kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant teisme, dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 3, b. l. 71–73). Nuteistasis automobilį vairavo neblaivus po to, kai už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. P. K. vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, kai jam nustatytas alkoholio kiekis organizme daugiau nei 5 kartus viršijo minimalią leistiną normą (0,41 prom.), tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka pavyko išvengti skaudžių padarinių.

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, visos automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (7 910 Eur) išieškojimas atitinka balansą tarp P. K. padaryto nusikaltimo, jo asmenybės ir aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Aptariamoje situacijoje baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui. Mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Byloje yra pateiktas P. K. 2023 m. spalio 30 d. susitarimas su kredito įstaiga dėl išieškojimo veiksmų atidėjimo (nepasirašytas nei paprastu, nei kvalifikuotu parašu – teismo pastaba) (t. 3, b. l. 63–64), kuriame nurodyta, kad P. K. nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2023 m. rugsėjo 5 d. bankas sutartį su klientu nutraukė. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad bankas neperduos vykdomojo įrašo antstolių kontorai ir tokiu būdu neinicijuos priverstinio skolos išieškojimo iš kliento iki 2024 m. birželio 30 d., jei klientas tinkamai ir laiku vykdys visus įsipareigojimus. Apygardos teismo vertinimu, P. K., pasirašęs su banku geranorišką susitarimą, ne tik niekur neįsidarbino, kad gautų pajamų ir galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir po susitarimo pasirašymo toliau vykdė administracinius nusižengimus, toliau didindamas savo skolas (t. 3, b. l. 147). Dėl šių priežasčių, apygardos teismo vertinimu, P. K. finansinė padėtis nėra svari priežastis mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendis keistinas – iš P. K. išieškotina visa nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 7 910 Eur.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

24. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro 2024 m. sausio 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. K. turtu – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 96–99). BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nusprendęs iš nuteistojo P. K. išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur, nepagrįstai nusprendė šio konfiskavimo užtikrinimui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis įsiteisėja nuo šio sprendimo paskelbimo. Iš to darytina išvada, kad nuo tos datos būtų panaikintas ir turto konfiskavimo užtikrinimui paskiras laikinas nuteistojo nuosavybės teisių apribojimas. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas negalėtų užtikrinti nuosprendžio dalies dėl paskirto turto konfiskavimo įvykdymo. Šis neteisingai išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio klausimas keistinas, nurodant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į P. K. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 910 Eur – išieškojimo įvykdymo.

25. P. K. gynėjas advokatas T. Juodis prašo panaikinti P. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir tokį apribojimą taikyti P. K. AS Luminor Bank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms. Prie prašymo advokatas pateikė 2024 m. birželio 3 d. P. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS Luminor Bank išrašą, iš kurio matyti, kad sąskaitos likutis 2024 m. birželio 3 dieną buvo 27 664,96 Eur. Apygardos teismo vertinimu, nėra duomenų, kad ir šią dieną P. K. banko sąskaitoje yra pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, todėl šis advokato prašymas atmestinas. Pažymėtina, kad P. K. valstybės nuosavybėn pervedus išieškotiną 7 910 Eur sumą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nustos galioti.

Dėl BPK 106 straipsnio taikymo

26. Apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. birželio 17 d., Nr. APD-2024-06563). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam P. K. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl iš nuteistojo valstybei priteistina 62,50 Eur suma (t. 3, b. l. 140–142).

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

26. Pažymėtina, kad byla žodinio apeliacinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro N. Šiaulio apeliacinį skundą. Nuteistasis iš pradžių pats gynėjo nepasikvietė, todėl, siekiant užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi P. K. buvo paskirtas gynėjas advokatas D. Motužis (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Į 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo nuteistojo P. K. pasirinktas gynėjas advokatas T. Juodys. 2024 m. birželio 13 d. nutartimi, išnykus BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 3 dalyje nurodytai aplinkybei, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas P. K. apeliaciniame procese buvo nutrauktas (t. 3, b. l. 139).

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinis skundas apygardos teismui buvo paduotas prokuroro iniciatyva, nuteistojo P. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas D. Motužis nedalyvavo nė viename apeliacinio proceso veiksme, nes nuteistasis apeliaciniame procese dalyvavo su savo pasirinktu advokatu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo P. K. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio ,,Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur išieškojimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. K. šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 910 Eur.

Nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. K. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti: šią procesinę prievartos priemonę palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 910 Eur išieškojimo įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo P. K..

Teisėjos Kristina KakurinėDalia KursevičienėLina Nainienė