Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. V. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2006-08-12 Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), tarp V. V. ir K. V. nutraukti dėl atsakovo V. V. kaltės; priteisti iš atsakovo V. V. jos naudai 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui; nustatyti nepilnamečių vaikų U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti nepilnamečių vaikų U. V. ir N. V. išlaikymui po 185 Eur, t. y. iš viso 370 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. už laikotarpį nuo 2012-07-12 iki 2015-03-03 mokamą po 145 Eur kiekvienam vaikui, t. y. 290 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iš viso 9173,67 Eur; prašė nustatyti atsakovo V. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. V. ir N. V. tvarką ieškinyje nurodytu būdu ir sąlygomis.

Ieškovė prašė priteisti K. V. ½ dalį žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis, 2011-07-11 Nr. T3GP-6022, vidutinė rinkos vertė 7993,51 Eur; priteisti V. V. ½ dalį žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis, 2011-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7993,51 Eur; keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. data (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1200 Eur po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti V. V.; priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. data (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 700 Eur po santuokos asmeninės nuosavybės teise priteisti K. V.; po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) bankui, pagal 2011-06-23 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas K. V. ir V. V. vykdys kartu; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Nurodė, kad kartu su atsakovu jie gyveno iki 2014-06-11, kuomet atsakovas nieko nepasakęs ir neįspėjęs, susirinko daiktus ir išsikraustė iš namų. Ji grįžusi iš darbo tiesiog neberado atsakovo, bandė prisiskambinti jam, ieškojo jo pas tėvus, bet jiems iki šiol konkrečiai nepavyko pasikalbėti dėl kokių priežasčių atsakovas išsikraustė. Per bendro gyvenimo laikotarpį, atsakovas jai daug kartų buvo neištikimas, pirmą kartą ji apie tai sužinojo praėjus dviem savaitėms po jų vestuvių. Vėliau neištikimybės vis kartodavosi su skirtingomis moterimis, tačiau ji vis jam atleisdavo, jie gyveno kartu. Norėjo išsaugoti šeimą dėl vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. V. ir K. V. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko pavardes: V., V.. Nustatė nepilnamečių vaikų U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. V.. Iš V. V. priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos 2016-02-12 iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš V. V. priteisė išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-03-03 iki 2016-02-11, 1126,64 Eur. Nustatė tokią atsakovo V. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. V. ir N. V. tvarką: 1. atsakovas V. V. matosi su nepilnamečiais vaikais U. V. ir N. V. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžinant sekmadienį ieškovei iki 20 val., leidžiant atsakovui su nepilnamečiais vaikais nakvoti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); 2. V. V. neporiniais metais pasiima nepilnamečius vaikus U. V. ir N. V. pradedant nuo 2015 m. sutikti Šv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. iki sugrąžinant juos ieškovei iki gruodžio 26 d. 12 val., bei neporiniais metais sutikti Šv. Velykas, pasiimant vaikus šios šventės dieną 12 val. ir sugrąžinant ieškovei sekančią dieną 12 val.; V. V. poriniais metais pasiima nepilnamečius vaikus U. V. ir N. V. pradedant nuo 2016 m. sutikti Šv. Kūčias pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. iki sugrąžinant juos ieškovei iki gruodžio 25 d. 12 val.; 4. V. V. neporiniais metais pasiima nepilnamečius vaikus U. V. ir N. V. pradedant nuo 2016 m. sutikti Naujuosius metus pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 12 val. iki sugrąžinant juos ieškovei iki sausio 1 d. 12 val.; 5. V. V. gali atvykti pasveikinti nepilnamečius vaikus U. V. ir N. V. su vaikų gimtadieniais. V. V. švenčia nepilnamečių vaikų U. V. ir N. V. gimtadienius pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos keturioms valandoms, dieną prieš vaikų gimtadienius ar dieną po vaikų gimtadienių. Apie vaikų atvykimą pasveikinti/pasiėmimą V. V. informuoja K. V. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 12 val. iki numatomo pasiėmimo; 6. V. V. per savo gimtadienį (jeigu gimtadienis darbo dieną) pasiima nepilnamečius vaikus U. V. ir N. V., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 16 val. ir grąžinant tą pačią dieną ieškovei iki 20 val. Jeigu V. V. gimtadienis šeštadienį ar sekmadienį kai vaikai būna su mama K. V., tai šventės dieną vaikai U. V. ir N. V. būna su tėvu V. V., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 12 val. ir grąžinant tą pačią dieną ieškovei iki 19 val. Buvimo laikas su mama K. V. nėra nukeliamas ar kompensuojamas; 7. Jeigu ieškovės K. V. gimtadienis šeštadienį ar sekmadienį kai numatyta atsakovui V. V. pasiimti vaikus U. V. ir N. V., tai šventės dieną vaikai U. V. ir N. V. būna su mama K. V.. Susitikimas su tėvu V. V. nėra nukeliamas ar kompensuojamas; 8. Jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar vaiko liga, darbo grafikas ar pan., atsakovas su vaiku negali bendrauti, susitikimas nėra nukeliamas ar kompensuojamas; 9. K. V. įsipareigoja SMS žinute informuoti atsakovą V. V. apie vaikų ligas ar kitas priežastis, kliudančias bendrauti su atsakovu jam numatytu laiku ne vėliau kaip prieš 12 val. iki numatomo susitikimo; 10. V. V. įsipareigoja SMS žinute informuoti ieškovę apie priežastis, kliudančias jam numatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaikus ieškovei ne vėliau kaip prieš 12 val. iki numatomo pasiėmimo/grąžinimo; 11. K. V. įsipareigoja nesudaryti kliūčių bendrauti atsakovui su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, neblokuojant vaikų telefono numerio. Telefono numerio keitimo atveju apie tai praneša atsakovui ne vėliau kaip per 12 val. Santuokos metu įgytą turtą padalino taip: K. V. asmeninėn nuosavybėn atitenka ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7993,51 Eur; bei priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės. V. V. asmeninėn nuosavybėn atitenka ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7993,51 Eur; bei automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) bankui, pagal 2011-06-23 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas K. V. ir V. V. vykdys sutartyje nustatyta tvarka. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės K. V. 192 Eur nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Priteisė iš atsakovo V. V. 339 Eur nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Priteisė iš atsakovo V. V. 879,81 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. V. naudai. Priteisė iš ieškovės K. V. ir atsakovo V. V. iš kiekvieno po 7,35 Eur proceso išlaidas į valstybės pajamas. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nutarė vykdyti skubiai. Panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. (dėl laikino išlaikymo priteisimo) ir 2015 m. lapkričio 2 d. (dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas vertino, kad ieškovė apie paskutinį atsakovo romaną su konkrečiai įvardinta moterimi J. G. teigia sužinojusi 2013 m. rudenį – žiemą, 2014 m. vasario mėn. tarp šalių vyko esminis pokalbis dėl santuokos nutraukimo. Tada jie vėl susitaikė, nusprendė santuokos nenutraukti. Net po atsakovo išsikraustymo ieškovė bandė jį susigrąžinti į šeimą, prašė jo tėvų tarpininkauti ir tai rodo, jog atsakovo galimi neištikimybės faktai nesudarė esminės reikšmės santuokos nutrūkimui. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas šeimą paliko dėl kitos moters, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas gyvena ar palaiko artimus ryšius su kita moterimi. Byloje pateiktos telefono SMS žinutės nėra identifikuotos, neaišku iš kokių konkrečių asmenų telefono numerių jos yra parašytos, todėl nevertintinos kaip atsakovo neištikimybės faktą patvirtinantis įrodymas. Liudytojos K. B. nurodyta aplinkybė, jog jos su ieškove 2015 m. rudenį matė atsakovą besibučiuojantį su kita moterimi, neturi šiai bylai esminės reikšmės, nes šis faktas galimai vyko po faktinio santuokinių ryšių nutrūkimo. Kurį laiką šalys stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau dėl ieškovės įtarinėjimų, atsakovo abejingumo, nenorėjimo spręsti problemas ir kalbėtis, šeimos santykiai nuolat buvo įtempti. Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė K. V. apeliaciniu skundu prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti: nustatyti, kad K. V. ir V. V. santuoka iširo dėl atsakovo V. V. kaltės, iš atsakovo V. V. ieškovei K. V. priteisti 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo V. V. nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. priteisti išlaikymą - kiekvienam po 185 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos 2016-02-12 iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš V. V. nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. priteisti 8 673,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-12 iki 2015-03-03, iš V. V. nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. priteisti 1915,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-03-03 iki 2016-02-11, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo apeliantei priteisti jos apeliacijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktos telefono SMS žinutės nėra identifikuotos, neaišku iš kokių konkrečių asmenų telefono numerių jos yra parašytos, todėl nevertintinos kaip atsakovo neištikimybės faktą patvirtinantis įrodymas. Tačiau pats atsakovas nepaneigė, kad pateiktas SMS susirašinėjimas ne tarp jo ir J. G. telefonų. Be to, J. G. neva dėl ieškovės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pareigomis, grasinimų, bei įžeidinėjimų, buvo ieškovę apskundusi, skundas buvo perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai, vėliau persiųstas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai, o dar vėliau parsiųstas ir į Telšių apskrities VPK, kur buvo atliktas patikrinimas, tačiau skunde nurodyti faktai nepasitvirtino. Būtent tame skunde J. G. skundėsi ir dėl jai rašytų trumpųjų SMS žinučių, kas patvirtina faktą, kad telefono numeris su pateiktomis trumposiomis SMS žinutėmis yra būtent J. G..

Teismo sprendime neužsimenama apie bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje aptartą faktą, kad kai atsakovas vieną dieną išsivežė vyresnįjį sūnų su savimi papramogauti, o vakare ieškovė jam pasakė, jog yra išvykusi ir atsakovui su vaiku teks pabūti per naktį, atsakovas vaiką nusivežė į nepažįstamos moters namus (kaip ieškovė vėliau sužinojo - į J. G. namus), ir jie ten praleido naktį. Sūnus papasakojo, kad atsakovas rūbus ėmė iš spintos, kas patvirtina, kad jis ten gyvena. Teismo posėdžio metu teisėja atsakovo paklausė, kodėl jis nevažiavo su vaiku miegoti į savo tėvų namus, kur jis nurodo gyvenąs, o nusivežė į nepažįstamos moters namus, į ką atsakovas nerišliai nurodė, neva tėvų nebuvo namuose, o jis neturi nuo namų, kuriuose gyvena, raktų. Liudytoja K. B. patvirtino, kad su ieškove matė atsakovą besibučiuojantį su J. G.. Liudytoja N. B. patvirtino mačiusi atsakovą pjaunantį pas J. G. žolę. Netgi atsakovo motina S. V. teisme patvirtino, jog ji pati Šventojoje pamatė sūnų einantį gatve su kita mergina. Akivaizdu, kad pateikti įrodymai paneigia teismo išvadą, nes byloje yra duomenų, kad atsakovas gyvena ir palaiko artimus ryšius su kita moterimi.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, ieškovė pagrindė vaikų išlaikymui reikalingą sumą rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra protinga, pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko, jog ši suma atitinka teismų formuojamą praktiką, tačiau teismas priteisė mažiau nei pusė MMA, formaliai motyvuodamas šalių turtine padėtimi (kad abiejų šalių darbo užmokestis apie 700 Eur), tačiau nedetalizuodamas, kodėl šalių turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymo, juo labiau, kad atsakovas tokių įrodymų net neteikė. Todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo keistina nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisiant paties pirmosios instancijos teismo pripažintą būtiną sumą - po 185 Eur kiekvienam vaikui. Atsitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo laikino išlaikymo priteisimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2015-03-03 iki 2016-02-11, iš atsakovo vaikams priteisiant 1915,33 Eur.

Atsakovas V. V. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė mano, kad telefono priklausomybę J. G. įrodo skundas, kuris buvo tirtas Telšių VPK, tačiau tokie duomenys bylos eigoje nebuvo pateikti, o nurodomos apeliacinio skundo faktinės aplinkybės niekaip neatspindi atsakovo neištikimybės fakto. Minimu dokumentu net nėra atskleidžiama, kad egzistuotų ryšys tarp atsakovo ir J. G.. Tad kokią įrodomąją reikšmę gali turėti ši aplinkybė apeliantė nepagrindžia. Negalima remtis įrodymais, faktais, kurie nebuvo tiriami pirmos instancijos teismo, todėl ir šiuo aspektu teismas net neturėtų vertinti šio apeliantės argumento.

Apeliantė teigia, kad atsakovas vieną dieną išsivežė vyresnįjį sūnų su savimi papramogauti, o vakare ji jam pasakė, jog yra išvykusi ir atsakovui su vaiku teks pabūti per naktį, atsakovas vaiką nusivežė į nepažįstamos moters namus. Byloje šalių sūnus apklaustas nebuvo, minimi faktai nebuvo iš esmės tyrimo dalyku ir nebuvo patvirtinti jokiais leistinais įrodymais, todėl negali būti vertinami kaip realiai egzistavę ar patikimi. Pati apeliantė nekonkretizuoja nei datos, nei vietos, nei momento kada tai įvyko ir kokią reikšmę tai turi santuokos nutrūkimui.

Daugelis faktų akcentuojami kaip įvykę jau po šalių bendro gyvenimo pabaigos, tad kaip tai galėtų būti vertinama kaip kaltės įrodymas, jeigu šalių santykiai buvo iširę dėl kitų priežasčių. Liudytojų parodymai nepatvirtino neištikimybės faktų. K. B. teiginiai, jog laukdama mašinoje, kuri stovėjo per 3 metrus nuo namo ji matė atsakovą besibučiuojantį akivaizdžiai melagingi, kadangi namas yra apie 45 metrus nuo kelio. Atsakovo žiniomis J. G. turi brolį, kurio ūgis apie 195 cm, tad jokių patikimų ir akivaizdžių atsakovo kaltės įrodymų liudininkė nepagrindė ir pagrįsti negalėjo. Liudytoja N. B. teisme liudijo, kad jai šeimos draugas pasakojo apie atsakovo buvimą (duomenys neskelbtini), apeliaciniu skundu jau nurodoma, kad liudytoja N. B. patvirtino mačiusi atsakovą pjaunantį pas J. G. žolę. Taigi apeliantė iškraipo liudininkų parodymus, kurių net visuma neįrodo atsakovo nelojalumo ar neištikimybės. Atsakovas niekada be priežasties ir savo iniciatyva nebūtų palikęs šeimos. Tik apeliantės nelojalumas, barniai, nesutarimas net su apelianto tėvais yra dalis priežasčių lėmusių jausmų atšalimą ir moralinio prisirišimo dingimą. Tariamas prašymas tarpininkauti daugiau vaidybinis momentas, o ne realus siekis atkurti santykius, kadangi norint šalims gyventi darnoje, nėra būtinas trečiųjų asmenų įsikišimas, santuokos metu apeliantė iš esmės nepalaikė ryšių su atsakovo tėvais.

Apeliantė pati pripažino, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m. birželio mėnesio. Tokiu būdu iki minimos datos šalims gyvenant kartu, atsakovui nebuvo pareigos rinkti ir teikti įrodymus apie tai kiek ir kokio dydžio išlaikymą jis teikė vaikams, kadangi šeimos pajamos buvo bendros ir daugeliu aspektų pati apeliantė sprendė kur ir kaip pajamas panaudoti. Pinigai, gauti atsakovui būnant misijoje, todėl juos pilna apimtimi valdė apeliantė, ji turėjo teisę pinigus skirstyti savo nuožiūra, tuo pačiu ir vaikams. Tarp šalių ginčo dėl vaikų išlaikymo nebuvo, nebuvo nustatyta išlaikymo forma ir būdas ir akivaizdu, kad pajamų iš atsakovo apeliantė gaudavo. Apeliantė nepagrindžia, kodėl esant tokiam ilgalaikiam išlaikymo įsiskolinimui, ji nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo ar į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui už vengimą išlaikyti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė K. V. ir atsakovas V. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai, U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl kaltės

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad bylos šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, kadangi santuokos iširimo priežastimi laiko atsakovo neištikimybę su J. G.. Nurodo, kad atsakovo neištikimybė vyko nuo pat santuokos pradžios.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nuo santuokos pradžios iki atsakovo išsikraustymo iš namų 2014 m. birželio 11 d. sutuoktiniai turėjo daug nesutarimų. Šalys skirtingai įvardija nesutarimų priežastis: ieškovė teigia, kad pykčiai kildavo dėl nuolatinės atsakovo neištikimybės, o atsakovas teigia, kad ginčų priežastis būdavo nepagrįstas ieškovės įtarinėjimas neištikimybe, priekaištai dėl pinigų trūkumo. Nėra ginčo dėl to, kad po barnių atsakovas yra ne kartą išėjęs iš namų pas savo tėvus. Šalių santykiai iš esmės pablogėjo po antrojo vaikelio gimimo, atsakovui 2012 m. liepos mėnesį išvykus į misiją (duomenys neskelbtini), kelis mėnesius sutuoktiniai visiškai nebendravo. 2013 m. vasario mėnesį atsakovas iš misijos grįžo gyventi į bendrus namus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo grįžimo iš misijos 2013 m. vasario mėnesį iki atsakovo išsikraustymo 2014 m. birželio 11 d. jų santykiai nebuvo geri, kildavo konfliktai. Byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo neištikimas iki 2013 metų, šios aplinkybės nepatvirtino liudytojai, t. y. atsakovo mama ir pačios ieškovės draugės. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad šalių santuokos iširimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė, ieškovės teigimu, apie atsakovo neištikimybę ir jo draugę J. G. ji sužinojo 2013 m. rudenį – žiemą, 2014 m. vasario mėn. tarp šalių vyko pokalbis dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškovė vyko pas atsakovo tėvus, prašydama, kad jie tarpininkautų sutuoktinius sutaikant.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neįrodytas atsakovo neištikimybės faktas, kaip santuokos iširimo priežastis. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių nuo pat santuokos pradžios kildavo nesutarimų. Iš liudytojos S. V. paaiškinimų matyti, kad šalių santykiai šeimoje nebuvo darnūs, sūnus susipykęs su sutuoktine, ne kartą yra atvažiavęs gyventi pas tėvus, visą bendro gyvenimo laikotarpį šalių santykiai buvo įtempti, šeimoje trūko pagarbos. Liudytoja taip pat nurodo, kad ieškovė save laikė pranašesne už atsakovą ir jo tėvus, viešai žemindavo sūnų. Liudytoja K. B., kuri yra ieškovės draugė, parodė, kad ieškovė įtarinėjo atsakovą, nes jis negrįždavo iš budėjimų darbe. Kartu su ieškove ji 2015 m. rugsėjo mėn. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie namo pamatė atsakovo automobilį, o pravažiuodamos pro namą matė, kaip atsakovas bučiuojasi su kažkokia moterimi. Liudytoja N. B., kuri yra ieškovės draugė ir kolegė, parodė, kad po atsakovo išsikraustymo ieškovė tiesiog jautėsi sužlugdyta. Vienas šeimos draugas, pažįstantis abi šalis, yra matęs atsakovą (duomenys neskelbtini) prie namo, pjaunant žolę ir teiravosi liudytojos, ar K. su V. dar gyvena kartu. Liudytoja žinojo, kad sutuoktiniai dažnai pykdavosi, tačiau vis susitaikydavo, abu stengėsi išsaugoti šeimą, net po atsakovo išsikraustymo ieškovė rodė iniciatyvą susitaikyti su vyru.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymai nepatvirtina atsakovo neištikimybės fakto iki santuokinių ryšių nutraukimo 2014 m. birželio 11 d. atsakovui išėjus gyventi kitur. Iš atsakovo motinos, liudytojos S. V., parodymų nustatyta, kad ji yra mačiusi sūnų su kita moterimi, tačiau aplinkybės, kad sūnus galėjo būti neištikimas sutuoktinei, jai nežinomos. Atsakovo teigimu, Šventojoje sutiko pažįstamą moterį, su kuria kalbėjosi prieš išvykdamas namo. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad jos draugė informavo, kad matė paplūdimiu einantį jos vyrą, susikibusį su kita moterimi, dėl ko ji nusivežė atsakovo motiną šio fakto įvertinimui. Akivaizdu, kad šalių parodymai nesutampa, kitų įrodymų byloje dėl šios aplinkybės nėra, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis įvykis nelaikytinas neištikimybės fakto įrodymu, kadangi net ieškovės draugė, liudytoja K. B. parodė, kad ieškovė įtarinėjo atsakovą, nes jis negrįždavo iš budėjimų darbe, dėl ko galėjo padaryti neadekvačias išvadas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pateiktos telefono SMS žinutės nėra identifikuotos, neaišku iš kokių konkrečių asmenų telefono numerių jos yra parašytos, todėl nevertintinos kaip atsakovo neištikimybės faktą patvirtinantis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė, kad žinutėse ieškovė su J. G. susirašinėjo ne apie atsakovą. Nepaisant to, kad kelios byloje esančios žinutės nėra informatyvios, neatskleidžia galimos neištikimybės fakto pradžios, jos sudaro pagrindą nevertinti atsakovo elgesio sutuoktinės atžvilgiu nelojaliu, nors sutuoktinės įtarimų atsakovas ir nepaneiginėjo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovo bendravimas su kita moterimi prasidėjo anksčiau nei faktiškai nutrūko sutuoktinių santuokiniai ryšiai. Pažymėtina, kad po atsakovo išėjimo gyventi kitur, ieškovė bandė jį susigrąžinti į šeimą, prašė jo tėvų tarpininkauti juos taikant, kas rodo, jog ieškovės prielaidos dėl atsakovo elgesio ir bendravimo su kitomis moterimis nebuvo esminė priežastis santuokai nutrūkti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas šeimą paliko dėl bendravimo su kita moterimi, byloje nėra jokių duomenų, kad sutuoktinių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl atsakovo netinkamo elgesio.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pripažintina, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo. Iš ieškovės elgesio spręstina, kad prielaidos dėl atsakovo elgesio nebuvo pakankamos santuokai nutraukti, kadangi ji bandė taikytis, ir kaip nurodo, ne kartą yra atleidusi atsakovui, nors šiems faktams nustatyti byloje nepateikta jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santykiai nuolat buvo įtempti, kas parodo, jog šalių interesai yra nesuderinami. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šalių kaltės paskirstymo, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat negali būti tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteisto išlaikymo vaikams dydžiu, nurodo, kad iš atsakovo V. V. nepilnamečiams vaikams U. V. ir N. V. turi būti priteistas išlaikymas po 185 Eur kas mėnesį. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kiekvieno vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 150 Eur per mėnesį.

Teismai, spręsdami vaiko išlaikymo klausimus, privalo atsižvelgti į jo interesus ir poreikius (CK 3.192-3.208 straipsniai), visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi vertinti vaiko interesų naudai, vaikams priklausantis turtas, taip pat ir išlaikymas privalo būti tvarkomas ir naudojamas išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Tėvų lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas konkrečias teises ir pareigas savo vaikams, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikams priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Byloje nustatyta, kad šalių finansinė padėtis yra panaši, nesa ieškovė K. V. per mėnesį vidutiniškai gauna apie 670 Eur darbo užmokestį, atsakovo V. V. darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 700 Eur. Iš nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų išlaidų skaičiavimo lentelės matyti, kad per mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikalinga apie 378 Eur suma, kurių dydį sudaro išlaidos maistui, būsto išlaikymui, aprangai, avalynei, mokyklos, darželio priemonėms, pramogoms ir kitos išlaidos. Kadangi abiejų tėvų darbo užmokestis yra panašus, jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija vertina, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tėvų finansinę padėti, 300 Eur suma (kiekvienam iš tėvų vienam vaikui skiriant po 150 Eur) yra proporcinga vaikų poreikiams ir tėvų finansiniai padėčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad abi šalys pripažino, kad gyvena atskirai nuo 2014 m. birželio 11 d. ir jų santuokiniai ryšiai realiai nutrūko nuo tos dienos, o atsakovas pateikė įrodymus, kad ir po to jis skyrė lėšas šeimos poreikių tenkinimui (mokėjo paskolą bankui, mokėjo mokesčius už elektrą, skyrė 86,89 Eur vyresniojo sūnaus mokyklinei uniformai, per 2014 metus sumokėjo 3063,60 Eur įmokų bankui už paskolą; už elektrą sumokėjo 539,85 Eur; už ieškovės naudotą kompiuterį ir modemą sumokėjo 186,23 Eur; už savo ir vaiko telefonus sumokėjo 198,39 Eur; už darželį sumokėjo 86,89 Eur), todėl išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-07-12 iki 2015-03-03 pagrįstai nepriteistas. Byloje pagrįstai iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo, kadangi laikinas išlaikymas sudarė 100 Eur, o skundžiamu teismo sprendimu priteistas 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį.

Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, nėra teisinio pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai nepriteistinos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.