- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 2-2738-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00795-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė, Vilma Normantienė
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisejas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojancios L. B. imones atstovams administratorei Nijolei Mankienei ir advokatei Vilmai Normantienei, atsakovei L. B., jos atstovei advokatei Jurgitai Spaicienei, viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios L. B. imones ieškini atsakovei L. B. del sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti L. B. imone ieškiniu (b.l.4-6) prašo: 1) pripažinti negaliojanciais nuo sudarymo momento 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužes, birželio menesiais piniginiu lešu (iš viso 262 150 Lt) išmokejimo iš L. B. II kasos sandorius, sudarytus tarp L. B. II ir atsakoves L. B.; 2) taikyti restitucija, priteisti iš atsakoves L. B. 262 150 Lt; 3) priteisti iš atsakoves 5 procentu dydžio metines palukanas nuo 262 150 Lt sumos, skaiciuojant nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško sprendimo ivykdymo, bei bylinejimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, jog Kauno apygardos teismas 2010-08-26 nutartimi iškele ieškovui bankroto byla, administratore paskyre Nijole Mankiene (b.l.7). 2010-09-09 peremusi imones dokumentus ir atlikusi piniginiu srautu analize už 36 menesiu laikotarpi, administratore nustate, jog per laikotarpi nuo 2010 m. sausio men. iki 2010 m. birželio men. ieškovo savininkei atsakovei L. B. iš imones kasos buvo išmoketa 262 150 Lt suma, nurodant pinigu išmokejimo paskirti „išmokos iš 2005-2006 m. imones pelno po apmokestinimo“ (b.l.12-17). Ši suma buvo deklaruota Kauno apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai 2010 metais, kaip gyventojams išmoketos B klases pajamos (FRO 471, suma – 262 150 Lt). Taciau iš ieškovo 2010-06-30 balanso, sudaryto už laikotarpi 2010-01-01 - 2010-06-30, matyti, jog imone dirbo nuostolingai, jos turimas turtas sudare 223 152 Lt, isipareigojimai 488 903 Lt (b.l.10-11). 2010-08-02 pati imones savininke (atsakove) kreipesi i teisma del bankroto bylos imonei iškelimo. Kauno apygardos teismas 2010-08-26 L. B. imonei iškele bankroto byla, pripažindamas, kad imone yra nemoki. Išmokejusi atsakovei 262 150 Lt, imone sumažino savo turta ir tuo pažeide imones kreditoriu interesus atgauti savo reikalavimus iš imones lešu ar turto. Imones savininkes 262 150 Lt pinigu sumos iš kasos savo pareikiams išemimas šiuo atveju vertintinas kaip sandoris su imone, ka aptvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2006-10-30 nutartis civ. byloje Nr. 2A-341/2006; civ. byla Nr. 2A-463/2008). Todel gincijant tokius veiksmus (sandori) del lešu paemimo (perleidimo), taikytinos sandoriu negaliojimo taisykles, tarp ju ir CK 6.66 str. nuostatos, reglamentuojancios actio Pauliana instituto taikyma. Ginco sandoriu sudarymo metu (nes pinigai buvo išimami per keleta kartu) pagal imoneje rasta apyvartos žiniarašti, sudaryta 2009-12-31, ieškovo skolos savo kreditoriams sudare 513 933,10 Lt, tarp ju 178 326,69 Lt imones skola savininkei; 74 041,57 Lt imones skolos tiekejams; 155 603,59 Lt PVM isiskolinimas biudžetui; 55 414,61 Lt atlyginimai darbuotojams; 41156,70 Lt VSDVF imokos; 9 390,54 Lt kitos skolos. Imones turimas turtas 2009-12-31 sudare 513 933 Lt. Šios aplinkybes patvirtina, jog imone jau 2009-12-31 buvo nemoki ir atitiko IBI 2 d. 8 p. apibrežta nemokumo savoka. Ši nemokumo situacija tesesi visus 2010 metus iki bankroto bylos imonei iškelimo. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio men. iki 2010 m. birželio men. imones skolos išaugo: PVM mokescio isiskolinimas nuo 155 603 Lt padidejo iki 180 393,33 Lt; atlyginimu darbuotojams isiskolinimas nuo 63 436,45 Lt išaugo iki 164 839,92 Lt; isiskolinimas socialiniam draudimui nuo 41 156,70 Lt išaugo iki 90 815,88 Lt. Po piniginiu lešu išmokejimo atsakovei, imoneje neliko isiskolinimo imones savininkei (atsakovei), taciau kitu kreditoriu skolos išaugo. Kiekviena menesi buvo vedami imones apyvartos žiniarašciai, atsakove, budama imones savininke, šia situacija žinojo. Nutarties iškelti imonei bankroto byla isiteisejimo dienai skolos darbuotojams dar padidejo, išaugdamos iki 189 069, 62 Lt, skolos VSFDV išaugo iki 103 411,37 Lt. Administratorei peremus imones dokumentus ir turta, buvo perimtas menkavertis turtas - žaliavu likuciai (43 087,68 Lt sumai) (b.l.18) bei gatavos produkcijos likuciai (69 825 Lt sumai) (b.l.19), grynuju pinigu, kitokio turto imone neturejo, todel imones kreditoriai netures iš ko patenkinti savo reikalavimu. Administratores nuomone, gincijami sandoriai (pinigu išemimas) pažeidžia imones kreditoriu teises ir turi buti pripažinti negaliojanciais, šaliu atžvilgiu turi buti taikoma restitucija, sandoriu pagrindu gautos lešos priteisiamos bankrutuojanciai imonei.
Atsiliepimas
Atsakove L. B. atsiliepime i ieškini (b.l.33-38) su ieškiniu nesutiko, prašo ieškini atmesti, taikyti vieneriu metu senaties termina ir priteisti atsakoves patirtas bylinejimosi išlaidas. Atsakove atsiliepime nurodo, jog 2010 m. pavasari susidarius sunkiai imones (ieškovo) finansinei situacijai, buvo nuspresta kreiptis del bankroto bylos imonei iškelimo. Atsakove 2010 m. balandžio - gegužes menesiais kreipesi i bankroto administratore Nijole Mankiene, kad ši duotu sutikima administruoti bankrutuojancia imone. Kaip ir kiekvienas administratorius, prieš duodama sutikima, administratore domejosi imones finansine bukle, pasitikrino, ar bus turto ir lešu administravimo išlaidoms apmoketi. Patikrinus finansinius dokumentus, buvo nustatyta, kad kasoje turejo buti apie 260 000 Lt grynuju pinigu likutis, susidares del ivairiu priežasciu, tarp ju ir buhalteriniu klaidu per paskutinius 2-5 metus. Taciau tokiu lešu imoneje nebuvo, nei viena imone tokiu pinigu grynaisiais nelaiko. Todel administratore patare „susitvarkyti kasa“, t. y. formaliai „išmoketi“ pinigus savininkei, nes pagal Individualiu imoniu istatymo (toliau - III) 8 str. 3 d. imones savininkas turi teise perduoti individualiai imonei arba paimti iš individualios imones pinigus ar kita turta, surašydamas ir pasirašydamas pinigu ar kito turto perdavimo (ar paemimo) dokumentus. Pinigu išdavimas grynaisiais iš kasos buvo iformintas teises aktu nustatyta tvarka, išrašant kasos išlaidu orderius. Pagal III 6 str. 6 d. 2 p. individualios imones savininkas turi teise paimti imones kasoje esancius pinigus, kaip avansu išmokama pelna (o tuo labiau - kaip faktiškai gauta pelna), savo asmeniniams poreikiams. Tokiu budu imones vyriausioji buhaltere A. J. išraše kasos išlaidu orderius individualios imones savininkei L. B. (atsakovei): 2010-01-28 orderio Nr. 0128/02 – 80 000 Lt (sausio men. pajamos buvo 20 126,24 Lt); 2010-02-25 orderio Nr. 0225/02 – 75 000 Lt (vasario men. pajamos buvo 26 281,41 Lt, iš kuriu už siuvimo paslaugas tik 5 381,41 Lt, kiti - iš UB Maestro korteles); 2010-03-31 orderio Nr. 0331/03 – 65 000 Lt (kovo men. pajamos buvo 19 720 Lt); 2010-04-29 orderio Nr. 0429/02 – 17 000 Lt (balandžio men. pajamos buvo 23 699,48 Lt, išlaidos be išmokos – 7 452,01 Lt); 2010-05-31 orderio Nr. 0531/01 – 18 900 Lt (gegužes men. pajamos buvo 32 724 Lt); 2010-06-15 orderio Nr. 0615/01 – 6 250 Lt (birželio men. pajamos buvo 25 156,71 Lt). Buhalterine apskaita reglamentuojancios normos nereikalauja kasos išlaidu orderiu registracijos ir sudaro galimybes juos „iterpti“, numeruojant tik atskiro menesio išlaidu orderius nuo pirmojo. Tai, kad realus grynieji pinigai nebuvo išmoketi 2010 m., irodo aplinkybiu visetas: 1) imonese pinigines operacijos dažniausiai atliekamos pavedimais per banka, o ne grynaisiais; 2) gautos pajamos sausio-kovo menesi dažniausiai yra gerokai mažesnes nei tariamos išmokos savininkei (kurios šiais menesiais buvo didžiausios); 3) visos išmokos buvo „iterptos“ menesio gale kaip paskutine operacija (nes tiketinai taip lengviausiai iterpti) (išskyrus birželio men., kuomet buvo parengti dokumentai del bankroto bylos iškelimo), t. y. po išmokos savininkei neseke nei viena išmoka, o kito menesio išmoku orderiai buvo numeruojami vel iš naujo, ka patvirtina ieškovo pateikti kiekvieno menesio kasos apyvartos žiniarašciai; 4) nei imone, nei savininke išmoku išmokejimo momentu 2010 m. negalejo laikyti tokiu dideliu sumu grynaisiais, nes už darba su imone pagal sutartis buvo atsiskaitoma pavedimais per banka. Atsakoves nuomone, norint objektyviai išsiaiškinti realias sudarytu sandoriu aplinkybes ir salygas, reikia nustatyti, iš kokiu šaltiniu (ar del buhalteriniu klaidu) ir kada susidare 262 000 Lt grynuju pinigu likutis imones kasoje bei nuo kokio momento imone laikytina nemokia. Siekiant nustatyti likucio susidarymo laikotarpi ir realu išemimo iš imones kasos laika, ieškovo pateiktu duomenu nepakanka. Atsakove nurodo, jog pinigu likutis susidare del to, kad pinigines operacijos vykdavo tikiu budu: 1) užsakovai pervesdavo atsiskaityma už paslaugas i imones banko saskaita AB Ukio banke; 2) savininke išimdavo iš saskaitos su Maestro kortele grynuosius. Su valstybes biudžetu buvo atsiskaitoma iš banko saskaitos, tik vienkartine imoka VSDFV buvo padaryta grynais pavedimu; 3) grynieji buvo pajamuojami imones kasoje; 4) iš kasos grynais pinigais vyko atsiskaitymas su darbuotojais (jie neprieštaravo), tiekejais, už kura ir kitas paslaugas imonei; 5) likutis likdavo ir faktiškai kaupdavosi pas savininke (tai ir yra realus pinigu išemimo momentai - naujai susidare nepanaudotu pajamu likuciai kiekvieno menesio pabaigoje); 6) savininke, prašydama buhalteres apiforminti pinigu išdavima 2010 m., patvirtino, kad tuos pinigus turejo; 7) išemimas faktiškai iformintas 2010 m. iki bankroto bylos iškelimo, taciau esant imones isiskolinimui savininkei - 178 326,69 Lt traktuotini kaip skolos gražinimas (nes nera patvirtinto savininkes L. B. kreditorinio reikalavimo, vadinasi, lešos užskaitytos ne kaip išmoka, o kaip skolos gražinimas), o kiti - kaip išmoka, todel reali išmokos suma yra 83 823,31 Lt skirtumas (iš kuriu 24 proc. turetu buti moketini kaip mokesciai i valstybes biudžeta, t. y. 20 117,60 Lt). Atsakoves nuomone, turint detalia piniginiu srautu banko saskaitoje ir kasoje judejimo ataskaita už 2007-2010 m., reiktu atsižvelgti i momenta, nuo kurio pradejo kauptis grynuju pinigu likutis kasoje, ir i momenta, nuo kurio imone tapo nemoki. Iš ieškovo su ieškiniu pateiktu duomenu galima spresti tik apie 2010 m. likucius kasoje (taciau duomenys nera pilni ir išsamus, nes atsakove neturi duomenu apie judejima banko saskaitoje). Atsakove nurodo, jog 2010 m. sausi imones pajamos 20 126,24 Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 1 338,76 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) – 18 787,48 Lt; 2010 m. vasari imones pajamos 26 281,41 Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 16 559,35 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) – 9 722,06 Lt; 2010 m. kova imones pajamos 19 720 Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 760 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) – 18 960 Lt; 2010 m. balandi imones pajamos 23 699,48 Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 7 452,01 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) –16 247,47 Lt; 2010 m. geguže imones pajamos 32 724,18Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 408,76 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) – 32 315,42 Lt; 2010 m. birželi imones pajamos 11 690,39 Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 18 906,71 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) – -7216,32 Lt. Tokiu budu per laikotarpi nuo 2010 m. sausio men. iki 2010 m. birželio men. imones pajamos buvo 134 241,70 Lt, realios išlaidos iš kasos (be išmokos atsakovei) – 45 425,59 Lt, likutis (skirtumas, galima išmokejimo suma atsakovei) – 88 816,11 Lt. Tokiu budu pagal turimus piniginius srautus atsakovei 2010 m. faktiškai tebuvo galima išmoketi 88 816,11 Lt. Ši suma labai artima aukšciau minetam skirtumui. Butinybe nustatyti imones finansine bukle faktinio sandorio atsiradimo momentu salygota LAT formuojamos teismu praktikos, taikant actio Pauliana bankroto bylose. LAT 2010-11-30 civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010 pasisake, kad actio Pauliana institutas nesudaro prielaidu gincyti sandorius, kurie ju sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko iprasta verslo praktika, nepaisant to, kad ju sudarymo metu skolininkas turejo isipareigojimu ir kitiems kreditoriams, o veliau jam buvo iškelta bankroto byla. Kol skolininkui nera iškelta bankroto byla, istatymai nenustato bendrojo kreditoriu lygybes principo, budingo bankroto situacijai, todel iprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditoriu reikalavimas (šiuo atveju tam tikroje dalyje savininke taip pat buvo kreditore), nors ir yra sueje prievoliu vykdymo kitiems kreditoriams terminai, istatymu yra leidžiamas net ir esant neivykdytiems isipareigojimams kitiems kreditoriams. Atsakoves nuomone, realus nemokumo atsiradimo nustatymo momentas yra tiesiogiai susijes su kreditoriu teisiu pažeidimu, todel net ir pripažinus negaliojanciais sandorius tam tikroje apimtyje, restitucija nebutinai turi buti taikoma arba netaikytina pilna apimtimi. LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymeta, kad: „Pripažinus negaliojanciu sandori CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu, jo negaliojimo teisines pasekmes nustatomos teismo sprendimu pritaikius restitucija tokia apimtimi, kiek tai reikalinga pašalinti kreditoriu teisiu pažeidimui (CK 6.66 str. 4 d., 6.245 str.). /.../ Tais atvejais, kai gražinimas natura neimanomas ar šalims nepriimtinas del sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, verte pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijams“ (LAT 2009-07-31 nutartis Nr. 3K-3-339/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-11 nutartis Nr. 2A-115/2011). Atsakove atkreipia demesi, jog ieškinys yra reiškiamas Paulino ieškinio pagrindu, todel gali buti gincijami tik sandoriai, sudaryti per vieneriu metu termina. IBI 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta prezumpcija, kad administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentu apie šiu sandoriu sudaryma gavimo dienos (administratore nurode 2010-09-09 dokumentu perdavimo data). Prezumpcija galioja tol, kol nera paneigiama. Taciau šios bylos atveju apie sandorius administratore, kaip fizinis asmuo, turintis specialiu žiniu, faktiškai sužinojo iki bylos iškelimo, kuomet atsakove kreipesi i administratore del konsultacijos del bankroto bylos iškelimo ir sutikimo buti administratore, t. y. 2010 m. balandžio - gegužes menesiais. Tuo metu administratore susipažino su esama situacija. Paskutinis sandoris sudarytas 2010-06-15, o ieškinys šiuo pagrindu teismui pateiktas 2011-06-16, todel jau yra suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas. Atsakove taip pat atkreipia demesi, jog pats ieškovas pripažista, kad pagal 2009-12-31 finansine atskaitomybe iki išmoku iš pelno išmokejimo skola atsakovei sudare 178 326,69 Lt, todel sandoriu panaikinimo atveju turetu buti patvirtintas tokio dydžio jos kreditorinis reikalavimas. Atsakoves nuomone, ieškovas del to paties dalyko i teisma kreipiasi jau antra karta, tuo pažeisdamas CPK 294 str. 2 d. Kauno apygardos teisme 2011-08-19 buvo nutraukta civiline byla Nr. 2-2237-259/2011, kurioje ieškove praše priteisti iš atsakoves 262 1250 Lt žalos atlyginimo, gincas buvo kiles tarp tu paciu šaliu, faktinis ieškinio pagrindas taip pat išliko nepakites. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p. ieškinyje privaloma nurodyti faktini ieškinio pagrinda (t. y. aplinkybes) ir ieškinio dalyka, tuo tarpu reikalavimo nurodyti teisini ieškinio pagrinda nera nei CPK 135 str., nei CPK 111 str. Todel teisinio pagrindo pakeitimas, taikant CPK 294 str., neturi reikšmes, nes ieškovas teisinio pagrindo, reikšdamas ieškini pirmosios instancijos teisme, netgi neprivalo nurodyti, kadangi nagrinedamas byla, pirmos instancijos teismas vadovaujamasi principu „teismas žino teise“. Atsakove nurodo, jog supranta, kad jos veikoje (t. y. iforminant išmokas veliau, nei jos realiai buvo gautos) gali buti teises pažeidimu, numatytu Administraciniu teises pažeidimu kodekse (ATPK) 163⁷ str., 173¹ str. ar kitose teises normose, požymiu ir tai pripažista. Taciau grynaisiais pinigu iš imones kasos pagal gincijamus kasos išlaidu orderius 2010 m. atsakove negavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Teismas pažymi, kad Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditoriu nuo nesažiningu skolininko veiksmu, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybe gauti visiška savo reikalavimo patenkinima Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeista jo mokuma sugražinant tai, ka skolininkas nesažiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandoriu pripažinimo negaliojanciais pagrindu atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacine, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškini skolininko sudaryta sandori negaliojanciu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas i perduota pagal ta sandori turta ar jo verte tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojanciu nera pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemone atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeista jo mokuma ir sugražinti skolininka i ankstesne turtine padeti, kad kreditorius galetu patenkinti savo reikalavima.
Išnagrinejus byla yra nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio men. iki 2010 m. birželio men. L. B. imones savininkei atsakovei L. B. iš imones kasos per 6 kartus ivairiomis sumomis buvo išmoketa 262 150 Lt suma, nurodant pinigu išmokejimo paskirti „išmokos iš 2005-2006 m. imones pelno po apmokestinimo“ (b.l.12-17). Nagrinejant byla teismo posedžio metu ieškovas nurode, kad L. B. imone ir L. B. sudare grynuju pinigu išemimo iš imones kasos ir išmokejimo L. B. sutartis: 2010 metu sausio menesi 80000 lt sumai; 2010 metu vasario menesi 75000 lt sumai, 2010 metu kovo menesi 65000 lt sumai, 2010 balandžio menesi 17000 lt sumai, 2010 metu gegužes menesi 18900 lt sumai, 2010 metu birželio menesi 6250 lt sumai. Byloje nustatyta, jog 2010-08-02 L. B. imones savininke L. B. (atsakove) kreipesi i teisma del bankroto bylos imonei iškelimo. Kauno apygardos teismas 2010-08-26 nutartimi iškele L. B. imonei bankroto byla. Iš L. B. imones 2010-06-30 balanso, sudaryto už laikotarpi 2010-01-01 - 2010-06-30, matyti, jog imone tuo laikotarpiu dirbo nuostolingai, jos turimas turtas sudare 223 152 Lt, isipareigojimai 488 903 Lt (b.l.10-11). Ieškovas pareiške ieškini teisme atsakovei imones savininkei L. B., praše pripažinti negaliojanciais nuo sudarymo momento 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužes, birželio menesiais piniginiu lešu iš viso 262 150 Lt sumai išmokejimo iš L. B. II kasos sandorius, sudarytus tarp L. B. II ir atsakoves L. B.; taikyti restitucija, priteisti iš atsakoves L. B. 262 150 Lt suma, priteisti iš atsakoves 5 procentu dydžio metines palukanas nuo 262 150 Lt sumos, skaiciuojant nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško sprendimo ivykdymo.
Ieškovas irodinejo, kad išmokejusi atsakovei 262 150 Lt, imone sumažino savo turta ir tuo pažeide imones kreditoriu interesus atgauti savo reikalavimus iš imones lešu ar turto. Imones savininkes 262 150 Lt pinigu sumos iš kasos savo pareikiams išemimas šiuo atveju vertintinas kaip sandoris su imone, taikytinos sandoriu negaliojimo taisykles, tarp ju ir CK 6.66 str. nuostatos, reglamentuojancios actio Pauliana instituto taikyma. Bankrutuojancios imones administratores nuomone, gincijami sandoriai (pinigu išemimas) pažeide imones kreditoriu teises ir turi buti pripažinti negaliojanciais, šaliu atžvilgiu turi buti taikoma restitucija, sandoriu pagrindu atsakoves gautos lešos priteisiamos bankrutuojanciai imonei.
Teismas pažymi, kad pagal IBI 11 straipsnio 3 dalies 8 punkta, bankrutuojancios administratorius gali pareikšti ieškinius imones bankroto byla nagrinejanciame teisme del sandoriu, priešingu imones veiklos tikslams ir (arba) galejusiu tureti itakos tam, kad imone negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojanciais. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, jog straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinius del sandoriu pripažinimo negaliojanciais kreditorius turi teise pareikšti per vieneriu metu ieškinio senaties termina, kuris pradedamas skaiciuoti nuo tos dienos, kada kreditorius (suinteresuotas asmuo) sužinojo arba turejo sužinoti apie jo teises pažeidžianti sandori.
Byloje atsakove praše taikyti ieškinio senati, nurode, kad apie gincijamus sandorius bankroto administratore sužinojo apie 2010 metu pavasari, kai imones savininke pakviete bankroto administratore ivertinti imones turtine padeti ir finansine bukle, todel ieškovas yra praleides 1 metu ieškinio senaties termina. Prašymas taikyti ieškinio senati netenkintinas. Nustatyta, jog bankrutuojancios imones bankroto administratore ieškini teismui del sandoriu pripažinimo negaliojanciais teisme pareiške 2011 06 15 (b.l.4), o bankroto byla imonei iškelta 2010-08-26 (b.l. 7). Esant šioms nustatytoms aplinkybems, darytina išvada, kad apie gincijamus sandorius ir bankrutuojancios imones turtiniu teisiu pažeidima imones banrkoto administratorius sužinojo po bankroto bylos iškelimo, todel ieškovas nera praleides ieškinio senaties termino (LR CK 6.66 str. 3 d.). Nepagristas atsakoves teiginys, kad bankroto administratore žinojo apie gincijamus sandorius 2010 pavasari, todel praleido termina juos gincyti. 2010 metu pavasari bankroto administratore neturejo subjektines teises gincyti sandoriu, nes imones bankroto administratore buvo paskirta tik 2010-08-26, imonei teismo nutartimi iškelus bankroto byla.
Teismas, taip pat nesutinka su atsakoves manymu, kad ieškovas del to paties dalyko i teisma kreipiasi jau antra karta, tuo pažeisdamas CPK 294 str. 2 d.. Atsakove nurodo, kad Kauno apygardos teisme 2011-08-19 buvo nutraukta civiline byla Nr. 2-2237-259/2011, kurioje ieškove praše priteisti iš atsakoves 262 150 Lt žalos atlyginimo. Iš „Liteko“ duomenu bazes teismas nustate, kad atsakoves minimoje civilineje byloje ieškovas bankrutuojanti L. B. imone reiške ieškini atsakovei del 262 150 lt žalos atlyginimo. Esant šiai nustatytai aplinkybei darytina išvada, jog nagrinejamos ir atsakoves nurodomos bylos nagrinejimo dalykas nesutampa, kadangi šioje byloje reiškiamas reikalavimas del sandoriu pripažininmo negaliojanciais ir restitucijos taikymo.
Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo pagristuma pripažinti imones savininko veiksmus išimant pinigus iš savo imones kasos ir išsimokant tuos pinigus sau, negaliojanciais sandoriais, pažymi, kad sandoriais laikomi asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandori sudarancio asmens laisva valia gali buti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išraiškos forma (CK 1.64 str. 1 d.). Nagrinejamu atveju teismas laiko, kad veiksmas, kai individualios imones savininkas išima pinigus iš kasos ir išsimoka juos sau, turi buti vertinamas kaip jo sandoris su imone. Tokiu sandoriu (veiksmais) individualios imones savininkas, atstovaudamas imonei, perleidžia lešas sau kaip fiziniam asmeniui, tuo kiekvienai iš šio sandorio šaliu sukuriamos, pakeiciamos arba panaikinamos civilines teises ir pareigos ir tokiems sandoriams taikomos tiek bendrosios sandoriu nugincijimo teises normos ir pagrindai (LR CK 1.80 str.-1.93 str.), tiek numatytos LR CK 6.66 str..
Teismas, išnagrinejes byla pažymi, kad ieškovas irode, jog L. B. imone gincijamu sandoriu sudarymo metu buvo nemoki. Iš imones 2010-06-30 balanso, sudaryto už laikotarpi 2010-01-01 - 2010-06-30, matyti, jog imone dirbo nuostolingai, jos turimas turtas sudare 223 152 Lt, isipareigojimai 488 903 Lt (b.l.7, 10-11). Byloje nustatyta, kad iki gincijamu sandoriu sudarymo imones savininkei imone buvo skolinga 178 326,69 Lt suma, o po piniginiu lešu išmokejimo atsakovei, imoneje neliko isiskolinimo imones savininkei (atsakovei), taciau kitu kreditoriu skolos išaugo. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio men. iki 2010 m. birželio men. imones skolos išaugo: PVM mokescio isiskolinimas nuo 155 603 Lt padidejo iki 180 393,33 Lt; atlyginimu darbuotojams isiskolinimas nuo 63 436,45 Lt išaugo iki 164 839,92 Lt; isiskolinimas socialiniam draudimui nuo 41 156,70 Lt išaugo iki 90 815,88 Lt. Imones turimas turtas 2009-12-31 sudare 513 933 Lt, o 2010 06 30 - 223 152 Lt, šios aplinkybes patvirtina, jog imone jau 2009-12-31 buvo nemoki ir atitiko IBI 2 d. 8 p. apibrežta nemokumo savoka. Ši nemokumo situacija tesesi visus 2010 metus iki bankroto bylos imonei iškelimo. atsakove, budama imones savininke, šia situacija žinojo, nes kiekviena menesi buvo vedami imones apyvartos žiniarašciai. Kadangi pinigines lešos iš imones kasos buvo paimamos tuo laikotarpiu, kuomet ši imone faktiškai buvo nemokios busenos, turejo daug pradelstu kreditoriniu isipareigojimu, galima pagristai manyti, kad gincijamais sandoriais pažeistos individualios imones kreditoriu teises ir padaryta žala ju teisetiems interesams, nes buvo atimta arba sumažinta kreditoriu galimybe gauti visiška ar dalini savo reikalavimu patenkinima iš imones finansinio turto. Esant šios nustatytoms aplinkybems, teismas sprendžia, kad gincijami sandoriai (pinigu išemimas ir išmokejimas imones savininkei) pažeide imones turtinius interesus, kreditoriu teises ir turtinius interesus, todel turi buti pripažinti negaliojanciais, nes šiu sandoriu imones savininke neprivalejo sudaryti, nes nebuvo tam jokio ekonominio ir finansinio butinumo (LR CK 6.66 str. 1 d.).
Teismas laiko nustatytu, jog gincijamu sandoriu šalys nebuvo sažiningos. Byloje nustatyta, kad imones savininke L. B. sudare gincijamus sandorius su savo imone. Esant šiai nustatytai aplinkybei, konstatuotina nesažiningumo prezumpcija (LR CK 6.67 str.2 p.) ir gincijami sandoriai pripažintini negaliojanciais ir šiuo pagrindu (LR CK 6.66 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad nustacius LR CK 6.67 straipsnyje itvirtintas salygas, kurioms esant abieju sandorio šaliu nesažiningumas preziumuojamas, irodinejimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka sandorio šalims (LR CPK 178 str.), o tokiu irodymu atsakove nepateike. Teismas atmeta atsakoves pozicija ir motyvus, jog imones kasoje buvo susidares „popierinis“ 260 000 Lt grynuju pinigu likutis arba mažesnis nei ieškinyje nurodomas galimas išmoketi grynuju pinigu kiekis, susidares del ivairiu priežasciu, tarp ju ir buhalteriniu klaidu per paskutinius 2-5 metus, tokiu lešu imoneje nebuvo, nei viena imone tokiu pinigu grynaisiais nelaiko. Teismas šiuos argumentus atmeta ne tik LR CPK 178 straipsnio pagrindu, bet ir tuo faktiniu pagrindu, jog po grynuju pinigu išmokejimo iš imones kasos atsakovei, 2010 metais neliko imones 178 326,69 Lt dydžio isiskolinimo L. B., kas leidžia daryri išvada, kad gincijami sandoriai sukele teisines pasekmes.
Esant šioms nustatytoms aplinkybems byloje, teismas sprendžia, kad ieškovas, turedamas istatymo leidejo suteikta teise reikšti ieškini LR CK 6.66 straipsnio pagrindu, irode ieškinio faktini ir teisini pagrinda, del ko gincijami sandoriai pripažintini negaliojanciais. Pripažinus pinigu išemimo ir išmokejimo sandorius negaliojanciais, taikytina restitucija, iš atsakoves L. B. priteistina 262 150 Lt suma (LR CK 1.178 str. 5 d.). pagristas ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentu dydžio metines palukanas nuo 262 150 Lt sumos, skaiciuojant nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško sprendimo ivykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.1 d.). Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šiu istatyminiu palukanu dydis nagrinejamu atveju yra 5 procentai. Pareiga moketi šias procesinemis vadinamas palukanas atsiranda iš istatymo, nurodytu palukanu paskirtis – skatinti skolininka kuo greiciau ivykdyti prievole, be to, jos atlieka kompensacine funkcija – procesines palukanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimasi kreditoriaus lešomis. Procesines palukanos skaiciuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaiciuoti, ir tai daroma nuo prievoles gražinti skola atsiradimo iki visiško prievoles ivykdymo, jei šalys nera sutarusios kitaip.
Kadangi ieškovas nuo žyminio mokescio paduodant ieškini istatymo leidejo yra atleistas, todel pilnai patenkinus ieškini iš atsakoves valstybei yra priteistinas 6243 lt žyminis mokestis (LR CPK 96 str. 1 d.), taip pat valstybei priteistinos 14, 07 lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendži a:
ieškini patenkinti pilnai.
Pripažinti negaliojanciomis nuo sudarymo momento L. B. imones (i.k. (duomenys neskelbtini)) ir L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) sudarytas grynuju pinigu išemimo iš imones kasos ir išmokejimo L. B. sutartis: 2010 metu sausio menesio 80000 lt sumai; 2010 metu vasario menesio 75000 lt sumai, 2010 metu kovo menesio 65000 lt sumai, 2010 balandžio menesio 17000 lt sumai, 2010 metu gegužes menesio 18900 lt sumai, 2010 metu birželio menesio 6250 lt sumai.
Priteisti iš L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) bankrutuojanciai L. B. imonei (i.k. (duomenys neskelbtini)) 262 150 Lt (du šimtus šešiasdešimt du tukstancius viena šimta penkiasdešimt litu) suma ir 5 procentu dydžio metines palukanas nuo 262 150 Lt (dvieju šimtu šešiasdešimt dvieju tukstanciu vieno šimto penkiasdešimt litu) sumos, skaiciuojant nuo bylos iškelimo teisme dienos (t.y. nuo 2011 06 16) iki visiško šio teismo sprendimo ivykdymo dienos.
Priteisti valstybei iš L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 6243 lt žymini mokesti ir 14, 07 lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, viso priteisti 6257, 07 lt šia suma sumokant Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos i surenkamaja saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, imokos kodas 5660. Atlikus mokejima, kvito ar mokejimo pavedimo originala butina nedelsiant pateikti Kauno apygardos teismui.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Kauno apygardos teisma.