Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios K. D. įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-460/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios K. D. įmonės ieškinį atsakovams K. D., L. K. ir V. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismo teigimu, pagal atsakovų K. D. ir L. K. duomenis, transporto priemonė pardavimo metu buvo blogos būklės, t. y su žymiais defektais. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti kiti įrodymai, pagal kuriuos nustatyta, kad 2009-03-20 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1 atsakovas L. K. pardavė ekskavatorių UAB „Kemera“ už 20 000 Lt bei perdavimo–priėmimo akte ir defektacijos akte nurodė jo trūkumus: sugedusios priekinio ir galinio tilto pavaros, nėra priekinio tilto kardaninio veleno, visai sudėvėtos priekinių ratų padangos (b. l. 65, 109, 111). Oficialaus „Hyundai“ atstovo Lietuvoje UAB „Technikos jėga“ komerciniuose pasiūlymuose nustatytos keistinų detalių kainos: vienos šoninės pavaros detalių kaina - 16 821,00 Lt, nauji pagrindinis hidraulikos siurblys - 23 064,22 Lt, pagrindinis kuro siurblys –16 606,55 Lt, strėlės cilindrai (kairės ir dešinės pusės) – po 14 110,45 Lt, kaušo cilindras – 8 307,75, viena padanga, priklausomai nuo gamintojo, – po 1 690 Lt arba 845 Lt (b. l. 74–78). Teismas padarė išvadą, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus, jog ekskavatorius buvo techniškai netvarkingas, remonto kaštus, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas L. K. ekskavatorių įsigijo už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu, nustatant transporto priemonės rinkos vertę turi būti atsižvelgiama į faktinę transporto priemonės techninę būklę, nusidėvėjimą, piniginių lėšų sumą, būtiną transporto priemonės normaliai techninei būklei atkurti, bei į kitus veiksnius, tokius kaip reali ekonominė šalies padėtis, kuri turi įtakos transporto priemonių vertei, todėl piniginė suma, už kurią atsakovas K. D. bei vėliau atsakovas L. K. pardavė transporto priemonę, atitiko tos transporto priemonės faktinę realią rinkos vertę.

2. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovas L. K. yra susijęs su K. D. įmone, nes jis dalyvavo perkant ekskavatorių. Atsakovas L. K. moka anglų kalbą, todėl, būdamas Olandijoje, padėjo ieškovui įsigyti ekskavatorių, tačiau su pardavėju atsiskaitė ne atsakovas, o K. D. įmonė. Atsakovas L. K. niekada nedirbo K. D. įmonėje ir nėra kitaip su ja susijęs, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog jis turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį. Be to, atsakovas L. K. ginčo sandorio sudarymo metu žinojo apie ekskavatoriaus techninius gedimus, tačiau ketino jį pats suremontuoti ir sumokėjo už jį rinkos vertę atitinkančią kainą. Paaiškėjus, kad remontas yra ekonomiškai nenaudingas, atsakovas L. K. ekskavatorių pardavė UAB „Kemera“ už jo įsigijimo kainą. Šios aplinkybės negali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningumo įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikydamas paminėtas proceso taisykles, neteisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikydamas ir materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl actio Pauliana instituto taikymo, ginčijant 2008-12-30 K. D. įmonės ir atsakovo L. K. sudarytą ekskavatoriaus HYUNDAI ROBEX 130 W-3 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ginčo ekskavatorius buvo parduotas už 23 600 Lt kainą. Apygardos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir kreditorių teisių bei interesų pažeidimo, kaip šio instituto taikymo sąlygų (CK 6.66 str.), neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei įstatymo, nei teismų praktikos.

Actio Pauliana – teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia jo kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002). Taigi actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad kreditorių interesus taip pat pažeidžia sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkretus sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris dėl ekskavatoriaus HYUNDAI ROBEX 130 W-3 pardavimo už 23 600 Lt kainą nepažeidė ieškovo kreditorių interesų.

Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-04 nutartimi K. D. įmonei buvo iškelta bankroto byla (b. l. 16-17, 52-53). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-14 nutartimi K. D. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismo 2010-11-08 nutartimi (bankroto byla Nr. B2-184-622/2011) patvirtinti pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimai likviduojamai K. D. įmonei sudaro 25 307,21 Lt, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos - 41 426,84 Lt. Taigi ieškovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neužtenka visų kreditorių reikalavimams patenkinti.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovui 2008-12-30 parduoto (2008-12-30 PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderio kvito duomenimis, apmokėta 2009-03-03; b. l. 108, 110) ekskavatoriaus HYUNDAI ROBEX 130 W-3 kainą, ir be pagrindo konstatavo, kad 23 600 Lt kaina atitiko to ekskavatoriaus faktinę realią rinkos vertę. Bylos duomenimis, ieškovas įsigijo ginčo ekskavatorių 2007-02-01 už 26 700,00 eurų (92 189,76 Lt). Nepraėjus 2 metams nuo šios transporto priemonės įsigijimo, K. D. įmonė pardavė atsakovui (2008-12-30 PVM sąskaita faktūra) ekskavatorių už 4 kartus mažesnę nei įsigijimo kainą - 23 600 Lt, kurią sumokėjo 2009-03-03. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai neįrodė aplinkybės, kad parduotas ekskavatorius HYUNDAI ROBEX 130 W-3 pardavimo metu buvo blogos būklės, su defektais ir techniškai netvarkingas (CPK 12 str., 178 str.). Nei 2008-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje DEG Nr. 00483 (b. l. 110), nei 2009-03-03 Kasos pajamų orderio kvite DEG Nr. 00501 (b. l. 108), kurių pagrindu ginčo ekskavatorius buvo perleistas atsakovui L. K., nenurodyta, kad parduota transporto priemonė buvo sugedusi, blogos būklės, techniškai netvarkinga. Byloje pateiktas „Defektacijos aktas“ (b. l. 65), kuriame nurodyti ekskavatoriaus gedimai, yra be datos, todėl nepagrindžia jame nurodytų ekskavatoriaus gedimų buvimo ginčo sandorio sudarymo metu (2008-12-30). Ginčo sandorio kainos pagrįstumo taip pat neįrodo byloje pateikta 2009-03-20 ekskavatoriaus pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1, pagal kurią atsakovas L. K. perleido ginčo ekskavatorių trečiajam asmeniui UAB „Kemera“, kaip nurodoma, už 20 000 Lt (b. l. 109), ir 2009-03-20 perdavimo – priėmimo aktas, kurio 3 punkte nurodyti ekskavatoriaus gedimai (b. l. 111). Atsakovas L. K., būdamas ginčo ekskavatoriaus savininku, turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti jo pardavimo kainą, be to, jis tą pačią dieną (2009-03-20) įsigijo iš UAB „Kemera“ savivartį IVECO 260E34, kaip nurodoma, už 21 500 Lt (b. l. 64). 2009-03-20 perdavimo – priėmimo akte nurodyti ekskavatoriaus defektai taip pat nepatvirtina šių defektų atsiradimo momento. Pažymėtina, kad ieškovas 2007-02-01 įsigijo ne naują ekskavatorių HYUNDAI ROBEX 130 W-3 (2000 metų gamybos), kuris buvo 7 metų senumo, todėl nurodyti gedimai galėjo atsirasti ir iki jo įsigijimo, t. y. iki 2007-02-01. Be to, K. D. ir L. K. teigimu, išrašius 2008-12-30 PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00483, K. D. perdavė L. K. ginčo ekskavatorių, tačiau nei nurodytu laiku, nei pinigų sumokėjimo metu (2009-03-03) nebuvo pažymėta apie ginčo ekskavatoriaus gedimus.

Taigi byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių nurodyto ekskavatoriaus gedimus, kurie pagrįstų nustatytą jo pardavimo kainą pardavimo (ginčo sandorio) metu, yra pagrindo teigti, jog 23 600 Lt ekskavatoriaus kaina neatitiko jo faktinės rinkos vertės.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/ 2000-04-17 Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 9 punkte nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė - tai pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylose, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, teismas yra aktyvesnis nei kitose bylose, apeliacinės instancijos teismas, 2010-12-13 nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pasiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus apie ekskavatoriaus HYUNDAI ROBEX 130 W-3 vertę (buhalterinius duomenis), tačiau šalys nepateikė papildomų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ginčo ekskavatoriaus vertę jo pardavimo metu. Todėl teisėjų kolegija, nustatydama realią ginčo ekskavatoriaus vertę, pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgia į jo įsigijimo kainą - 92 189,76 Lt, kuri atitiko jo rinkos vertę 2007-02-01 (įsigijimo metu), į tai, kad ieškovas beveik 2 metus eksploatavo ginčo ekskavatorių, todėl jo įsigijimo kaina turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į transporto priemonės nusidėvėjimą per šį laiką. Šiuo atveju, skaičiuojant ginčo ekskavatoriaus nusidėvėjimą per 2 metus nuo įsigijimo, taikytini Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu patvirtinti „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“. Pagal Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 10 punktą traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomos krovininiais automobiliais, ir šiuo atveju pagal Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus (metais) ekskavatorius priskirtinas mašinų ir įrenginių kategorijai, kuriems taikomas 5 metų nusidėvėjimo laikotarpis. Minėta, kad ginčo ekskavatorius buvo įsigytas už 92 189,76 Lt ir apie 2 metus eksploatuotas, todėl jo vertė 2008-12-30 buvo 55 314 Lt, t. y. daugiau nei 2 kartus didesnė nei ginčo sandoriu nustatyta 23 600 Lt kaina.

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti kita sandorio šalimi. Todėl nepagrįstas asmens, sudarančio sandorį, neveikimas vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, nepaneigia jo „turėjimo žinoti“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sudarant kiekvieną sandorį, turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį, turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Byloje nustatyta, kad atsakovas L. K., įsigijęs ginčo ekskavatorių už nepagrįstai mažą 23 600 Lt kainą, buvo padėjęs K. D. įmonei jį įsigyti 2007-02-01 už 92 189,76 Lt. Todėl atsakovui buvo žinoma ginčo įrenginio įsigijimo kaina ir jo reali rinkos kaina pardavimo metu. Šiuo atveju atsakovas L. K., įsigydamas ginčo ekskavatorių už daugiau nei 2 kartus žemesnę kainą nei jo rinkos kaina, žinojo arba turėjo žinoti, kad pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, tačiau nepasidomėjo kitais skolininko kreditoriais ir elgėsi nesąžiningai. Be to, CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatyta prezumpcija, kad sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jei įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Šiuo atveju atsakovas nepaneigė ir šios prezumpcijos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, ginčo sandoriu perleidus atsakovui ekskavatorių už žymiai mažesnę kainą, buvo sumažinta ieškovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis, o likusio ieškovo turto vertės neužtenka visų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl ginčo sandoris pažeidė kreditorių interesus (CK 6.66 str. 1 d.), ir yra pagrindas, taikant actio Pauliana, pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

Pripažinus negaliojančiu sandorį CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu, jo negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga pašalinti kreditorių teisių pažeidimui (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.). Tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas nereikalauja priteisti iš atsakovų ginčo sandoriu parduotą ekskavatorių, kuris yra perleistas trečiajam asmeniui, o prašo priteisti iš atsakovų realią ekskavatoriaus vertę, grąžinant atsakovams jų pagal sandorį sumokėtą 23 600 Lt sumą. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, atsakovas L. K. ginčo sandorį sudarė santuokos su V. K. metu, paaiškinimuose nurodęs, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, siekiant gauti papildomų pajamų, 55 314 Lt ekskavatoriaus vertė priteistina ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų L. K. ir V. K. (CK 3.109 str., ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš dalies patenkinant ieškinį, pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str. 1 d.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o jo ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, iš paminėtų atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybei 1660 Lt žyminio mokesčio bei 9,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str. 1 d., b. l. 1). Bylos duomenimis, atsakovas L. K. pirmosios instancijos teisme turėjo 2 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 79). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškinio pagrindinį reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, tačiau sumažino reikalaujamą priteisti sumą dėl pritaikytos restitucijos, iš ieškovo atsakovui priteistina dalis (200 Lt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Be to, iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš atsakovo priteistinos valstybei išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str. 1 d., 302 str.; b. l. 173).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies antruoju punktu,

n usprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkinti ieškinį:

1. Pripažinti negaliojančiu 2008-12-30 K. D. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ekskavatoriaus HYUNDAI ROBEX 130 W-3 perleidimo sandorį.

2. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios K. D. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovams L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 600 Lt (dvidešimt trys tūkstančiai šeši šimtai litų).

3. Priteisti solidariai iš atsakovų L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai K. D. įmonei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 55 314 Lt (penkiasdešimt penki tūkstančiai trys šimtai keturiolika litų).

4. Priteisti iš atsakovų L. K. ir V. K. valstybei po 830 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei po 4,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo bankrutavusios K. D. įmonės (įmonės kodas 264177990) atsakovui L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo L. K. valstybei 4,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme