Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-891/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
1A-276-891/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38169-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-891/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38169-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

A. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai konfiskuota automobilio DAEWOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 710 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2022 m. spalio 6 d., apie 19.17 val., Vilniuje, P. Lukšio gatvėje, ties pastatu Nr. 34, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vairavo automobilį DAEWOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nekoordinuotus judesius, taip pat pirmu tikrinimu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrąjį kartą tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d., ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d.

2.1. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka su pagrindine nuosprendžio dalimi, laiko ją teisinga ir pagrįsta, taip pat su baudžiamojo poveikio priemone – automobilio DAEWOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 710 Eur konfiskavimu valstybės naudai, tik nesutinka su kita jam skirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, kuri, jo manymu, yra per griežta, pritaikyta neatsižvelgus į prokuroro rekomendaciją bei neįsigilinus į jo asmenybę, nuoširdžią atgailą ir byloje esančius jį charakterizuojančius duomenis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog prokurorė rekomendavo uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, tačiau apylinkės teismas paskyrė jam griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę nei siūlė prokurorė, tokio savo sprendimo nemotyvuodamas, neatsižvelgęs į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, dėl to, toks nuosprendis laikytinas su trūkumais. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju yra galimybė taikyti administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip baudžiamojo poveikio priemonę, nes tokia poveikio priemonė geriau pasieks baudžiamojo įstatymo tikslus, be to, tai nesukurs naujo precedento teismų praktikoje (teismų praktikoje yra atvejų, kai atimama teisė vairuoti tik tam tikras transporto priemones, pvz. lengvuosius automobilius ar motociklus).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras Marijus Normantas (toliau – prokuroras) prašo A. L., kuriam baudžiamoji byla yra nutraukta, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinį skundą atmesti, nes BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams – jam paskirta teisėtai ir pagrįstai.

4. Visų pirma, atsiliepime prokuroras nurodo, kad atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantui vietoje jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės galėtų būti paskirta kita poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams, nes apelianto prašoma taikyti poveikio priemonė yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama su administracine nuobauda už administracinio nusižengimo padarymą. Antra, prokuroras pažymi, kad A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra artima minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai. Be to, apylinkės teismas, nustatydamas tokios trukmės – 1 metų 6 mėnesių BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pagrįstai tai motyvavo, nurodydamas, kad net ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus asmuo (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių, tai yra įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas vienu patikrinimu A. L., tai yra 1,65 promilės. Taip pat teismas atsižvelgė į A. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, jo poziciją proceso metu, į tai, kad nusikalstama veika nepadaryta reali žala trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, bei į jo asmenybę ir padarė tinkamą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai yra artimam minimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpiui. Prokuroro vertinimu, tiek pati paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tiek jos trukmė nėra neproporcinga, varžanti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens teises labiau negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Galiausiai, atsiliepimu nesutinkama su apelianto argumentu, kad nuosprendis yra su trūkumais, neteisėtas ir pažeidžiantis įstatymus, nes teismas skyrė didesnį baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą nei siūlė prokurorė. Pasak prokuroro, teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, yra nepriklausomas ir vadovaujasi įstatymais, nėra saistomas prokuroro pozicijos, šiuo atveju – dėl siūlomų skirti baudžiamojo poveikio priemonių rūšies ir jos trukmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. L. neginčija nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, kaltės, taip pat sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis laidavimo sąlygomis ir skirta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu. Apeliantas, iš esmės neginčydamas to, kad jam pagrįstai paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šiuo atveju nesutinka su šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams terminu bei teigia, kad jam turėtų būti uždrausta tik naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 67 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Diskrecija spręsti, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias konkrečiai baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, palikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas šią jam suteiktą diskreciją teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, jų suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-372-693/2018). Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams bei vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (710 Eur) konfiskavimą. Apeliantas ginčija tik vieną iš jų, tai yra uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones teismo nustatytam terminui, teigdamas, kad ji yra per griežta. Apeliantas tvirtina, kad jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams neatsižvelgus ir tinkamai neįsigilinus į tam reikšmingas aplinkybes (prokuroro rekomendaciją, jo teigiamą charakteristiką, nuoširdžią atgailą). Be to, jo manymu, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo tikslus geriau pasiektų uždraudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

9. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu ir parinkdamas baudžiamojo poveikio priemones. Buvo įvertinta tai, kad A. L. pirmą kartą padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, duomenų apie panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nenustatyta. Per 5 metus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su KET nesilaikymu (daugiausia už greičio viršijimą), paskirtos baudos sumokėtos. Teismas įvertino ir tai, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta reali žala trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, A. L. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (nors konkrečiai to neįvardijo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės), kreipėsi pagalbos (pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Paminėta ir įvertinta ir tai, kad A. L. dirba pagal verslo liudijimą, yra dailininkas, socialiai aktyvus asmuo (aktyviai užsiima edukacine veikla), apibūdinamas teigiamai. Šių aplinkybių visuma leido apylinkės teismui A. L. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą bei uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tokiam laikotarpiui, kuris yra labai artimas minimaliam įstatyme nustatytam terminui. Tačiau minėtos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos kaip lemiančios būtinybę jam skirti dar trumpesnį (minimalų) minėto draudimo terminą. Pažymėtina, kad, be minėtų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. palankių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vertino ir kitas, taip pat reikšmingas aplinkybes.

10. A. L. automobilį vairavo neblaivus, kai jam pirmu tikrinimu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,65 promilės). Nors toks nustatytas girtumas nedaug viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą (1,5 promilės) ir pats A. L. nurodė, kad jis nesijautė labai neblaivus, vis tik jis pripažino, kad išvakarėse, taip pat įvykio dieną iki vairavimo vartojo kelis litrus alaus, be to, policijos pareigūnai, sulaikę A. L., jam nustatė akivaizdžius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nekoordinuotus judesius, tad A. L. suvokė savo neblaivumą, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, taip sukeldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Jo veikos pavojingumą apibūdina ir tai, kad jis vairavo tamsiu, bet dar pakankamai intensyvaus eismo paros metu, mieste, intensyvaus eismo gatvėje, prie prekybos centro, nors, kaip ir nurodyta nuosprendyje, nusikalstama veika reali žala trečiųjų asmenų turtui, sveikatai nebuvo padaryta, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. L. vos neatsitrenkė į kitą automobilį (ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas A. S. (A. S.) parodė, kad bandant patikrinti A. L. neblaivumą prie jų buvo sustojęs baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad šio automobilio DAEWOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vos į jį neatsitrenkė (b. l. 33–35)). Taigi A. L. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. L. atsisakė antrą kartą tikrintis neblaivumą alkotesteriu, taip pat nevykdė ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėstis į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, už tai jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (b. l. 77).

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. L., apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jo atžvilgiu taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra per griežtas (neproporcingas), iš esmės tokios savo pozicijos niekaip nemotyvuoja. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad apylinkės teismas jam paskyrė ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą nei teismo posėdžio metu siūlė prokurorė, niekaip nepagrindžia nei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumo, nei kažkokių skundžiamo nuosprendžio trūkumų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Pastebėtina, tai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ir prokuroras, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, yra nepriklausomas ir vadovaujasi įstatymais, todėl nėra saistomas prokuroro pozicijos, taip pat ir dėl siūlomų skirti baudžiamojo poveikio priemonių bei jų dydžio ar trukmės. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skirdamas A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei nustatydamas jos terminą, savo sprendimą išsamiai motyvavo.

12. Nors A. L. apeliaciniame skunde apie tai neužsimena, bet šiame kontekste paminėtina, kad aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka, jog dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas patirs tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų. Vis tik, tai nereiškia, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliantas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, tad A. L. turi prisiimti savo veiksmų teisines pasekmes. Juo labiau, kad ir pats apeliantas nenurodo jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismo parinktas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamus padarinius A. L. gyvenime.

13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visumą aptartų aplinkybių, sprendžia, kad A. L. paskirtas artimas minimaliam, o būtent 1 metų 6 mėnesių, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra parinktas tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtas, atitinka esamą teismų praktiką, proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka tokia baudžiamojo poveikio priemone siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tad pagrindo keisti šią baudžiamojo poveikio priemonę nėra. Kartu pažymėtina, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) yra viena efektyviausių priemonių, suteikianti galimybę atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų, sietinų su šios naudojimu, darymo. Todėl būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas dažnai pasiekia prevencinius tikslus.

14. Be kita ko, apeliaciniu skundu A. L. prašo jam taikyti poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teisėjų kolegija, atsakydama į su šiuo prašymu susijusius apeliacinio skundo argumentus, pabrėžia, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 31¹ straipsnyje, kuri gali būti paskirta tik už administracinio nusižengimo padarymą, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Tokios priemonės BK nenumato. Šiuo atveju A. L. padarė nusikaltimą, tai yra pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veiką, tad švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės jam negali būti taikomos.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams A. L. paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė