Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avadu“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) sudarė rangos sutartį Nr. 05-378-2021 Buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal VIPA programą.

6. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų, pagal kurias buvo vykdomas pirkimas, 9 punkte buvo numatyta, kad pirkimo objektas – buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimo darbai. Darbų apimtį sudaro projektavimas ir statyba, visų kitų reikalingų darbų atlikimas bei technologinio proceso užtikrinimui reikalingų įrengimų, medžiagų ir kitų statybos produktų tiekimas ir sumontavimas, visus darbus atliekant iki galo, įskaitant išbandymą ir perdavimą eksploatuoti perkančiajam subjektu (užsakovui (statytojui)). Darbų apimtis – apie 12,73 km nuotekynės (savitakinių ir slėginių) tinklų (skaitant išvadus), ir apie 8,59 km vandentiekio tinklų (įskaitant įvadus). Preliminariai numatoma, kad reikės įrengti apie 10 nuotekų siurblinių (buitinių nuotekų siurblines (jų skaičių) tiekėjas įsivertina pats). Nurodyta, kad reikalavimai darbams pateikti pirkimo dokumentų III skyriuje „Užsakovo reikalavimai“. Darbų apimtys nurodytos Pirkimo sąlygų IV skyriuje „Darbų kainų žiniaraščiai“.

7. Pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, įskaitant pagal kartu su Pirkimo sąlygomis paskelbtas buitinių nuotekų ir geriamojo tinklų schemas, buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklai turėjo būti suprojektuoti ir įrengti 3 atskirose seniūnijose: 1) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 3) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

8. Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.1 punktas numato, kad inžinierius per 7 dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos turi informuoti rangovą ir užsakovą apie numatomą darbo pradžios datą. Rangos sutarties 3 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigojo užsakovui tinkamai atlikti ir baigti darbus per 15 mėn. nuo darbo pradžios bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus, laikantis sutarties ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų. Esant nenumatytoms, nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms, tokioms, kaip nepalankios klimatinės sąlygos, kitų institucijų nesuteikti leidimai, nepriimti ar vilkinami sprendimai, derinimai, priimti nauji sprendimai, teisės aktų pasikeitimai, darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas, vieną kartą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius. Nustatytas pranešimo apie defektus laikas – 365 dienos bei laikas atlikimo pažymos išdavimui numatomas – 28 dienas po pranešimo apie defektus laiko pabaigos. Numatoma bendra sutarties trukmė – 28 mėn.

9. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ (toliau – ir inžinierius) 2021 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 332 informavo šalis, kad darbų pradžios data nustatoma 2021 m. gruodžio 15 d. Vadovaujantis sprendimo 8 punkte paminėtu Rangos sutarties 3 punktu, darbai visa apimtimi turėjo būti atlikti per 15 mėnesių nuo darbų pradžios, t. y. iki 2023 m. kovo 15 d.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, parengė 3 Techninius darbo projektus: 1) Techninis darbo projektas „Vandientiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. PP-21-48/1-XX-TDP; 2) Techninis darbo projektas „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. PP-21-48-XX-TDP; 3) Techninis darbo projektas „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. PP-21-48/2-XX-TDP. Pagal minėtus Techninius darbo projektus buvo gauti trys statybą leidžiantys dokumentai: 1) 2022 m. birželio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal projektą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje; 2) 2022 m. birželio 29 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal projektą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje; 3) 2022 m. spalio 14 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal projektą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo pradėjusi vykdyti jokių fizinių statybos rangos darbų.

13. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo.

Dėl sutarties vienašališko nutraukimo (ne)teisėtumo

14. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

15. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.1 punkte numatyta, jeigu rangovas nevykdo kurių nors sutartinių įsipareigojimų, inžinierius gali rangovui nurodyti, apie tai pranešdamas raštu, įvykdyti įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkte nurodyta, kad užsakovui turi būti suteikiama teisė nutraukti Rangos sutartį, jeigu rangovas: a) nevykdo 4.2 punkto [Atlikimo užtikrinimas] nuostatų arba nevykdo 15.1 punkto [Nurodymas pataisyti] reikalavimų; b) nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį.

17. Minėta, jog ieškovė 2022 m. spalio 14 d. raštu informavo atsakovę, jog vienašališkai nutraukia tarp šalių sudarytą Rangos sutartį nuo 2022 m. spalio 29 d. Ginčo dėl minėtos aplinkybės, t. y. informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, tarp šalių nekilo.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis).

20. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl netinkamo atsakovės bendradarbiavimo, vykdant sutartį ir (ar) atsakovės nesąžiningų veiksmų atlikimo. Kaip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties vykdymo metu atsakovės atlikti veiksmai, sprendimų (ne)priėmimas sąlygojo aplinkybes, kad ieškovė negalėjo pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų. Todėl teismas ieškovės argumentus, kad ji sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti laiku dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo, ir (ar) netinkamo bendradarbiavimo atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus dėl žemiau nurodytų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų, aplinkybių.

21. CK 6.200 straipsnyje yra įtvirtinti sutarties vykdymo principai: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis); sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 dalis); jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (4 dalis). Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga yra įtvirtinta ir CK 6.691 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

23. Kaip minėta sprendimo 6–7 punktuose, Pirkimo sąlygų 9 punkte buvo nurodyta, kad Rangos sutarties objekto darbai apėmė, įskaitant, bet neapsiribojant, buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų projektavimą ir statybą. Projektavimo ir statybos darbai turėjo būti atlikti Pirkimo sąlygose nurodytos gatvėse, kurios išsidėstę trejose seniūnijose, t. y. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei Pirkimo sąlygose, nei Rangos sutartyse nebuvo konkrečiai nurodyta, kiek Techninių darbo projektų turi parengti Rangos sutartį vykdantis rangovas, juolab nebuvo numatyta ir tai, kiek statybą leidžiančių dokumentų turės gauti Rangos sutartį vykdantis rangovas. Šias aplinkybes, kaip teisingai nurodė ir atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, turėjo įsivertinti pati ieškovė, kurį įsipareigojo įvykdyti Rangos sutartį.

24. Šiuo aspektus teismas papildomai pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2022 m. sausio 18 d. pateikė Darbų atlikimo grafiką bei Mokėjimų grafiką. Iš Darbų atlikimo grafiko nustatyta, kad pati ieškovė numatė 3 statybą leidžiančių dokumentų gavimą: pirmo statybos leidimo ((duomenys neskelbtini)) gavimo data buvo numatyta 2022 m. birželio 15 d.; antro ((duomenys neskelbtini)) – 2022 m. birželio 28 d; o trečio ((duomenys neskelbtini)) – 2022 m. liepos 15 d. Statybos projektų parengimo ir pateikimo derinimui atsakovei pradžia numatyta 2022 m. sausio 12 d., techninių projektų pateikimo ekspertizės paslaugoms data – 2022 m. gegužės 18 d. Taigi, byloje esantis Darbų atlikimo grafikas taip pat patvirtina, kad ieškovė dar Rangos sutarties vykdymo pradžioje numatė, jog vykdant Rangos sutartį yra reikalinga gauti ne 1, o 3 statybą leidžiančius dokumentus, atitinkamai įsivertino ir Darbų atlikimo grafike numatė kitų darbų, reikalingų vykdyti Rangos sutartį, atlikimo terminus.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 23–24 punktuose, darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytais argumentai, jog atsakovė netinkamai nurodė darbų apimtis ir (ar) apie tai savalaikiai neinformavo ieškovės. Teismo vertinimu, tai, kad jeigu ieškovė ir buvo numačiusi gauti vieną statybos leidimą visiems darbams, kaip vieningam objektui, tik patvirtina faktą, kad pati ieškovė, kaip rangovė ir šios srities profesionalė, netinkamai įsivertino, o ne atsakovė netinkamai nurodė, darbų apimtis.

26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (32.8.158)08-3032-2022 „Dėl mažinamų sutarties apimčių (Avadi)“ informavo inžinierių ir ieškovę, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovus, kad jie įregistruotų servitutus privačiuose sklypuose (gatvėse) ir būtų pilnai įgyvendinta Rangos sutartis. Pažymėta, kad visoms minėtoms gatvėms buvo pradėtos servituto rengimo procedūros, išskyrus (duomenys neskelbtini) Atsakovė, įsivertinusi visas aplinkybes, prašė inžinieriaus parengti pakeitimo nurodymą, pagal Rangos sutarties Bendrųjų ir Konkrečių sąlygų nuostatas, išminusuojant (duomenys neskelbtini) iš bendros Rangos sutarties vertės. Taigi, sutiktina su ieškove, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. iniciavo Rangos sutarties pakeitimą dėl darbų apimties mažinimo, atitinkamai ir darbų kainos mažinimo. Nepaisant to, teismas nesutinka, kad tik nuo 3 statybos leidimo gavimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 14 d., ieškovė įgijo realią galimybę suplanuoti pirkimo darbų atlikimo frontus ir (ar) pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 10 punkte, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo pradėtos rengti servitutų procedūros, yra tik vienoje seniūnijoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl darbų apimties pasikeitimo (sumažėjimo) yra susijusios išimtinai tik su (duomenys neskelbtini) seniūnija, o ne (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnija. Be to, kaip minėta sprendimo 10 punkte, nustatyti ir tai, kad 2 statybos leidimai kitose seniūnijose, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, buvo gauti dar 2022 m. birželio mėn. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, sprendžiant klausimą dėl darbų apimties mažinimo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, turėdama statybą leidžiančius dokumentus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose, negalėjo vykdyti jokių fizinių statybos rangos darbų.

27. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė vilkino medžiagų, naudotinų pirkimo darbams atlikti, specifikacijų derinimą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 119 pateikė atsakovei medžiagų, kurias planavo naudoti, vykdant Rangos sutartį, sąrašą. Atsakovė 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. (32-8.128)08-1850-2022, t. y. praėjus 2 darbo dienoms nuo minėto ieškovės rašto gavimo, pateikė ieškovei pastabas dėl Rangos sutarties vykdymo metu planuojamų naudoti medžiagų neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsakovė minėtame rašte prašė ieškovę skubos tvarka pateikti buitinių nuotekų siurblinių gamintoją (-us), kurio (-ių) produkcija planuojama naudoti vykdant Rangos sutartį. Ieškovė 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 127, atsižvelgdama į atsakovės pastabas, pakartotinai pateikė suderinimui planuojamų naudoti medžiagų ir įrenginių sąrašą ir eksploatacinių savybių deklaracijas ir sertifikatus. Atsakovė 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. (32-8.128)08-1971-2022, t. y. praėjus 3 darbo dienoms nuo ieškovės patikslinto medžiagų sąrašo gavimo, daliai medžiagų pritarė (pateikė suderinimą), o dėl dalies medžiagų nurodė ieškovei skubos tvarka pateikti trūkstamą dokumentaciją, susiderinti medžiagų gamintojus ir pradėti fizinius darbus. Ieškovė 2022 m. liepos 11 d. raštu Nr. 161, t. y. praėjus 1 mėnesiui po atsakovės pastabų dėl ketinamų medžiagų sąrašo gavimo, pateikė atsakovei pagal pastabas patikslintą Rangos sutarties vykdymo metu planuojamų naudoti medžiagų sąrašą. Atsakovė 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. (32-8.128)08-2285-2022, t. y. praėjus 3 darbo dienoms nuo ieškovės patikslinto medžiagų sąrašo gavimo, pateikė ieškovei suderinimą visoms medžiagoms.

29. Teismo vertinimu, sprendimo 28 punkte nurodytos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, derindama ieškovės pateiktas ir statybose planuojamas naudoti medžiagas (jų sąrašą), veikė operatyviai, nes visi sprendimai buvo priimti per 8 darbo dienas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės raštuose nurodytos pastabos dėl ieškovės planuojamų naudoti medžiagų buvo netinkamos ir (ar) nepagrįstos. Priešingai, tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė į visas atsakovės raštu pateiktas pastabas sureagavo, atsakovės nurodytus trūkumus dėl medžiagų, naudotinų vykdant Rangos sutartį, pašalino. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovės ir jos atstovų argumentais, kad medžiagų derinimas užtruko išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų (netinkamo veikimo), nes būtent ji nepateikė atsakovei iš karto Rangos sutarties reikalavimus atitinkančio medžiagų sąrašo, dėl ko derinimas užtruko daugiau kaip mėnesį laiko, t. y . nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 14 d. Be to, kaip minėta sprendimo 28 punkte, atsakovė pateikė ieškovei suderinimą dėl naudotinų medžiagų 2022 m. liepos 14 d. Rangos sutartis buvo nutraukta 2022 m. spalio 14 d. raštu nuo 2022 m. spalio 29 d. (žr. sprendimo 11 punktą). Taigi, ieškovė, gavusi atsakovės suderinimą dėl medžiagų 2022 m. liepos 14 d., taip ir nepradėjo vykdyti jokių fizinių statybos rangos darbų. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad medžiagų derinimas, kuris vyko laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 14 d., ieškovei trukdė atlikti ir (ar) pradėti fizinius statybos rangos darbus iki 2022 m. spalio 14 d. (rašto dėl Rangos sutarties gavimo) ir (ar) 2022 m. spalio 29 d. (Rangos sutarties nutraukimo dienos).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 288 nurodė rangovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus ir didinti darbų spartą, užtikrinant pakankamą objekte dirbančių žmonių ir mechanizmų skaičių. Atkreipė dėmesį, kad, neįvykdžius pateikto nurodymo, užsakovė įgis teisę inicijuoti Rangos sutarties nutraukimo procedūras pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (32-8.128)08-3115-2022 kreipėsi į ieškovę, prašydama imtis visų priemonių tam, kad pradėti fizinius statybos rangos darbus ir sutartį baigti laiku. Minėtame rašte nurodyta, kad yra gauti 2 iš 3 statybą leidžiantys dokumentai, tačiau artėjant šaltajam metų sezonui dar nėra pradėti vykdyti fiziniai statybos rangos darbai.

33. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 31–32 punktuose, darytina išvada, kad tiek inžinieriaus 2022 m. rugsėjo 23 d., tiek atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. raštuose nurodyti pavedimai, adresuoti ieškovei, buvo aiškūs ir suprantami, t. y. nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ne vieną kartą tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu akcentavo CK 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytą šalių pareigą bendradarbiauti. Šiuo atveju lieka neaišku dėl kokių priežasčių, tuo atveju, jeigu ieškovei nebuvo aiškūs inžinieriaus ir (ar) atsakovės raštuose nurodyti pavedimai ir (ar) jų terminai, ieškovė nesikreipė į juos su prašymu išaiškinti ir (ar) patikslinti raštuose nurodytus pavedimus ir (ar) jų terminus.

36. Kaip minėta sprendimo 14 punkte, statybos rangos sutarčių šalių pareiga bendradarbiauti yra numatyta ir CK 6.691 straipsnio 1 dalyje. Minėtame straipsnyje nurodyta ir tai, kad tuo atveju, jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 25 d. kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė Rangos sutarties vykdymo metu vykusių ieškovės, atsakovės ir inžinieriaus susirinkimų protokolus. Iš minėtų protokolų turinio nustatyta, kad Rangos sutarties vykdymo metu ieškovė niekada, susitikimu metu, nekėlė klausimo dėl statybviečių (ne)perdavimo, niekada nenurodė, kad dėl šios priežasties ji negali vykdyti fizinių statybos rangos darbų. Byloje nėra nė vieno kito įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė po statybos leidimų gavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, t. y. po 2022 m. birželio mėn., ir (ar) po inžinieriaus ir atsakovės raštų 2022 m. rugsėjo mėn. gavimo, būtų informavusi atsakovę, jog negali pradėti vykdyti fizinių statybos rangos sutarties darbų dėl to, kad jai nėra pagal aktą perduotos statybvietės. Kaip ir nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė, gavusi informaciją iš ieškovės apie statybviečių neperdavimą, būtų vengusi įvykdyti savo pareigą, t. y. būtų vengusi perduoti statybvietes.

38. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 36–38 punktuose, ieškovės argumentai, kad ieškovė negalėjo vykdyti Rangos sutarties, t. y. negalėjo pradėti fizinių statybos rangos darbų, dėl to, kad ieškovei aktais nebuvo perduotas statybvietės, yra visiškai nepagrįsti.

39. Teismas nesutinka ir su ieškovės argumentais, kad nepasirašius statybviečių priėmimo–perdavimo aktų, jai nebuvo žinomos statybviečių ribos.

40. Pažymėtina, kad Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta, jog rangovas, gavęs pranešimą pagal 8.1 punktą [Darbo pradžia], privalo išnagrinėti užsakovo reikalavimus: bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, projektavimo sąlygas, nužymėjimo duomenis ir kitus dokumentus, išsamiai susipažinti su statybviete, patikrinti pagrindinius projektinius duomenis (t. y. vandens, nuotekų, dumblo ir t.t kokybinius ir kiekybinius rodiklius), užsakyti ir atlikti visus projekto parengimui reikalingus aikštelės ir (arba) statinių tyrimus ir (arba) bandymus. Rangovas per pasiūlymo priede nurodytą laiką, skaičiuojamą nuo darbo pradžios, privalo pranešti inžinieriui apie visas užsakovo dokumentuose arba atskaitos duomenyse rastas klaidas, neatitikimus ar kitus trūkumus.

41. Bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta sprendimo 9 punkte, nustatyta, kad inžinierius apie darbų pradžią šalims pranešė 2021 m. gruodžio 8 d. raštu. Taigi, ieškovė nuo minėto pranešimo gavimo privalėjo susipažinti su statybvietėmis ir jų ribomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigti, kad jai, neperdavus pagal aktus statybviečių, nebuvo žinomos statybviečių ribos, neturi jokio pagrindo.

42. Rangos sutarties 2 punkto f papunktyje numatyta, kad viena iš sudedamųjų sutarties dalių yra skyrius Užsakovo reikalavimai. III skyriaus Užsakovo reikalavimai 5 skirsnio Specialūs Užsakovo reikalavimai 3.3 papunktyje numatyta, kad pradėti statybos darbus galima tik gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikiamus leidimus žemės kasimo darbams bei gavus inžinieriaus žymą „Pritariu, statyti“ ant kiekvieno techninių specifikacijų lapo ir kiekvieno projekto brėžinio. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad tokios inžinieriaus žymos „Pritariu, statyti“ nėra ant kiekvieno techninių specifikacijų raštų. Kita vertus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie tai, jog negali pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų dėl tos priežasties, kad nėra gavusi inžinieriaus žymos „Pritariu, statyti“.

43. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.1 punkte nurodyta, jog rangovas privalo parengti Nuolatinių darbų projektą pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 57 punkte nurodyta, kad kai Reglamento 9.2 papunktyje nurodytu atveju darbo projektą rengia kitas projektuotojas, darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams) statinio techninio projekto vadovas ir darbo projekto architektūrinės dalies darbo brėžiniams statinio techninio projekto architektūrinės dalies vadovas pritaria pasirašydami ir pažymėdami žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius, atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius) rangovas gali vykdyti statybos darbus.

45. Reglamento 9 punkte nurodyta, kad darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Reglamento 9.2 papunktyje nurodyta, kad kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei statybos darbai perkami kartu su projektavimo darbais (pagal statytojo parengtą techninį projektą) ir statybos rangovas atrenkamas konkurso būdu.

46. Taigi, kaip nustatyta iš anksčiau nurodyto galiojančio teisinio reglamentavimo, žyma „Pritariu, statyti“ yra aktuali tik tuo atveju, jeigu darbo projektą rengia kitas projektuotas, tam, kad būtų užtikrinta, jog darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius. Šiuo konkrečiu atveju pagal Pirkimo sąlygų 9 punktą, į Rangos sutarties objekto apimtį pateko ir projektavimo paslaugos. Ieškovė, pasitelkusi subrangovą, vykdydama Rangos sutartį, parengė 3 Techninius darbo projektus, kurie buvo patvirtinti ekspertizės aktais ir pagal kuriuos buvo išduoti 3 statybą leidžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad Techninius darbo projektus rengė tas pats projektuotojas, darytina išvada, kad inžinieriaus žyma „Pritariu, statyti“ nebuvo reikalinga tam, kad ieškovė galėtų pradėti fizinius statybos rangos darbus pagal statybą leidžiančius dokumentus.

47. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 43–47 punktuose, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad ji negalėjo pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų dėl to, jog inžinierius neuždėjo žymos „Pritariu, statyti“ ant kiekvieno techninių specifikacijų lapo ir kiekvieno projekto brėžinio.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką toleravo ieškovės neveikimą, t. y. fizinių statybos rangos darbų nepradėjimą. Atsakovė, ieškovei nepradėjus fizinių statybos rangos darbų, nenutraukė su ieškove sudarytos Rangos sutarties, siuntė raštus su raginimais pradėti fizinius statybos rangos darbus, tokiu būdu sudarydama visas sąlygas ieškovei įvykdyti sutartį. Nepaisant to, ieškovė jokių veiksmų tam, kad būtų pradėti fiziniai statybos rangos darbai, neatliko. Atsižvelgiant į tai, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, vykdant Rangos sutartį elgėsi nesąžiningai ir (ar) pažeidė bendradarbiavimo pareigą, įtvirtintą CK 6.200 straipsnyje.

49. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė, kaip užsakovė, su ieškove, kaip rangove, bendradarbiavo, tą darė tinkamai, sudarė visas sąlygas pagal Rangos sutartį numatytiems darbams atlikti. Nepaisant to, ieškovė, kaip rangovė, iš savo pusės nedėjo pakankamai pastangų tam, kad Rangos sutartis būtų tinkamai įvykdyta.

50. Kaip minėta sprendimo 14 punkte, sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi, pagal CK 6.217 straipsnį, sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

51. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

52. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tam tikrais atvejais galimos faktinės situacijos, kai sutartis gali būti nutraukta skirtingais pagrindais, t. y. tiek vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais esminio sutarties pažeidimo vertinamaisiais kriterijais, tiek sutartyje šalių aptartais konkrečiais sutarties pažeidimo (paprastai, bet nebūtinai, esminio) atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Praktikoje neretai galimos situacijos, kai šalių aptarti konkretūs pažeidimo atvejai atitinka ir įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo vertinamuosius kriterijus. Kadangi abiem atvejais naudodama šį savigynos būdą nukentėjusi šalis siekia to paties tikslo – nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, šie nutraukimo pagrindai vienas kitam neprieštarauja. Todėl, esant įstatyme ir sutartyje įtvirtinto vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų sutapčiai, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę grįsti savo reikalavimą (ir pranešimą ne teismo tvarka) nutraukti sutartį tiek vienu iš šių pagrindų, tiek jais abiem. Kai sutartis ne teismine tvarka nutraukta remiantis abiem pagrindais, o sutartį pažeidusi šalis ginčija nutraukimo teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar sutarties nutraukimo metu egzistavo bent vienas iš šių sutarties nutraukimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021, 81 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė sutartį nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų, remdamasi: 1) CK 6.217 straipsnio pagrindu; 2) Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčių pagrindu.

54. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė atsakovės sprendimo dėl Rangos sutarties priėmimo dienai, t. y. 2022 m. spalio 14 d., nebuvo pradėjusi vykdyti fizinių statybos rangos darbų. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovė negalėjo pradėti Rangos sutartyje numatytų fizinių darbų dėl atsakovės veiksmų ir (ar) netinkamo veikimo ir (ar) netinkamo bendradarbiavimo (žr. sprendimo 21–56 punktai).

55. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju egzistavo tiek Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a papunktyje, tiek b papunktyje nurodyti vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pagrindai (žr. šio sprendimo 16 punktą).

56. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą anksčiau minėta, inžinierius 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu kreipėsi į ieškovę. Inžinierius minėtame rašte, be kita ko, nurodė, kad darbų sparta objekte yra nepatenkinama, statybos darbai nepradėti vykdyti. Įvertinus faktinę rangos darbų eigą pagal atliktų darbų aktus, konstatuojamas ženklus atsilikimas nuo patvirtinto darbų vykdymo grafiko ir patvirtinto mokėjimų srauto grafiko pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.4 [Mokėjimų žiniaraštis] papunktį. Minėtame rašte pažymėta ir apie tai, kad buvo gauti 2 iš 3 statybos leidimai. Nurodyta, kad fiziniai statybos rangos darbai po statybos leidimų gavimo iki šiol nėra pradėti vykdyti. Inžinierius nurodė ieškovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus ir didinti darbų spartą, užtikrinant pakankamą objekte dirbančių žmonių ir mechanizmų skaičių. Minėtame rašte inžinierius taip pat aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad neįvykdžius aukščiau pateikto nurodymo, užsakovė įgys teisę inicijuoti Rangos sutarties nutraukimo procedūras pagal Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčius.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė anksčiau minėto inžinieriaus nurodymo nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus nevykdė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a papunkčio pagrindu.

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė, gavusi inžinieriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nurodymą nedelsiant pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose, ne tik nepradėjo vykdyti darbų, bet, priešingai, 2022 m. spalio 5 d. atsakovei atsiuntė prašymą Nr. 214 „Dėl 2021-11-26 sutarties Nr.05-378-2021 keitimo“. Minėtame prašyme ieškovė, be kita ko, nurodė, kad sutarties įvykdymas pabrango apie 25 proc., todėl teikia prašymą dėl sutarties kainos padidinimo. Be to, ieškovė atsakovei nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė negalės ir (ar) nenorės koreguoti sutarties kainos, ji bus priversti nutraukti Rangos sutartį.

59. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad sprendimo 58 punkte nurodytas ieškovės raštas patvirtina, jog ieškovė Rangos sutarties esamomis sąlygomis neketino vykdyti, nes esamos sąlygos jos netenkino.

60. Be to, pažymėtina, kad CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato, jog kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

61. Teismo vertinimu, sprendimo 60 punkte minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog ieškovė, netgi ir tapus Rangos sutarties įvykdymui sudėtingesniam dėl jos 2022 m. spalio 5 d. rašte nurodytų priežasčių, privalėjo toliau vykdyti Rangos sutartį. Nepaisant to, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, fizinių statybos rangos darbų nepradėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir kitu Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų punkto pagrindu, t. y. 15.2 punkto b papunkčio pagrindu.

63. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3 punktas bei Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktas numato galimybę tikslinti Darbų vykdymo grafiką dėl objektyvių priežasčių. Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktas numato, kad rangovas nedelsdamas praneša inžinieriui apie galimus ypatingus įvykius arba aplinkybes, galinčius nepalankiai paveikti darbą, padidinti sutarties kainą arba dėl kurių bus uždelsiamas darbų vykdymas. Inžinierius gali pareikalauti rangovo pateikti būsimų įvykių arba aplinkybių poveikio įvertinimą ir (arba) siūlymą pagal 13.3 punktą [Pakeitimų tvarka]. Jeigu bet kuriuo metu inžinierius informuoja rangovą, kad programa (tiek, kiek nurodoma) neatitinka sutarties arba prieštarauja faktinei darbų vykdymo eigai bei rangovo išdėstytiems ketinimams, tai rangovas, pagal šio punkto nuostatas, privalo pateikti inžinieriui pataisytą programą. Programos pateikimas neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti darbus nustatyta apimti bei įvardytais terminais.

64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. 141 informavo atsakovę, jog užtrukus projektų derinimo laikui, bus atsiliekama nuo pateikto Darbų vykdymo ir Mokėjimo grafiko. Ieškovė prašė atsakovės sudaryti galimybę koreguoti 2022 m. sausio 18 d. pateiktus Darbų atlikimo ir Mokėjimo grafikus. Atsakovė 2022 m. birželio 30 d. raštu Nr. (32-8.128) 08-2167-2022, o inžinierius 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. 197 kreipėsi į ieškovę, prašydami pateikti atnaujintus Darbų atlikimo ir Mokėjimo grafikus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nepateikė atnaujintų Darbų atlikimo ir Mokėjimo grafikų.

65. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 64 punkte nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovės ir jos atstovų argumentais, jog ieškovei nepateikus atnaujinto Darbų atlikimo grafiko, ieškovė privalėjo vadovautis savo pačios 2022 m. sausio 18 d. pateiktu Darbų atlikimo grafiku, darbus atlikti minėtame grafike numatytais terminais. Ieškovė pagal 2022 m. sausio 18 d. Darbų atlikimo grafiką faktinius statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje turėjo pradėti vykdyti dar 2022 m. birželio 16 d., o (duomenys neskelbtini) seniūnijoje – 2022 m. birželio 29 d. Nepaisant Darbų atlikimo grafike nurodytu terminų, ieškovė, kaip ne kartą minėta, faktinių statybos rangos darbų nepradėjo, taip pat nenurodė atsakovei jokių priežasčių ir aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pradėti minėtus darbus ir (ar) aplinkybių ir priežasčių, sudarančių pagrindą pratęsti Darbų atlikimo grafike nurodytus terminus.

66. Taigi, apibendrinat sprendimo 63–65 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog Darbų atlikimo grafikas galėjo būti koreguojamas, jokiu būdu nepateisina ieškovės neveikimo ir (ar) nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo tiek vykdant Rangos sutartį, tiek ir priimant sprendimą vienašališkai ją nutraukti.

68. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, parengė 3 Techninius darbo projektus, kurių pagrindu buvo išduoti 3 statybą leidžiantys dokumentai. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad atsakovė už Techninių darbo projektų parengimą su ja yra visiškai atsiskaičiusi, sumokėdama Rangos sutartyje numatytą kainą.

69. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji, siekdama įvykdyti Rangos sutartį, buvo įsigijusi statybinių medžiagų, reikalingų atlikti darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikė tik įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius, kad turėjo tiek žmogiškuosius išteklius, tiek gamybinius pajėgumus, kurie būtų leidę jai įvykdyti Rangos sutartį joje numatytais terminais. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po atsakovės vienašališko rangos sutarties nutraukimo ieškovei teko atleisti iš darbo savo darbuotojus, o turimą techninę įrangą parduoti.

70. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. gegužės 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad 6 iš 8 ieškovės nurodytų darbuotojų darbo sutartys buvo sudarytos jau po atsakovės priimto sprendimo dėl Rangos sutarties nutraukimo, t. y. po 2022 m. spalio 14 d. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad 4 iš 8 darbuotojų buvo įdarbinti tinkuotojo funkcijoms vykdyti. Iš byloje esančio Rangos sutarties priedo „Darbų žiniaraštis“ nustatyta, kad jame nėra nurodyta, jog vykdant Rangos sutartį reikalinga atlikti tinkavimo darbus. Be to, teismas visiškai sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad ieškovės teikiami įrodymai apie tai, kad ji turėjo žmogiškuosius išteklius, niekaip nepaneigia fakto, kad ieškovė iki pat Rangos sutarties fizinių statybos rangos darbų nevykdė, t. y. jų net nepradėjo vykdyti, neatliko jokių paruošiamųjų darbų.

71. Kaip minėta anksčiau, ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino ir tai, kad Rangos sutarties tinkamam įgyvendinimui ji turėjo sukaupusi gamybinius pajėgumus, kas taip pat būtų leidę ieškovei Rangos sutartį įvykdyti numatytais terminais. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad turimą techniką pradėjo pardavinėti po atsakovės vienašališko Rangos sutarties nutraukimo.

72. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodyta technika buvo reikalinga ir (ar) buvo skirta Rangos sutarties įvykdymui. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir atsakovė, iš ieškovės kartu su 2023 m. gegužės 8 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikto dokumento „Parduoda ir šiuo metu parduodama technika“ nustatyta, kad ieškovė nurodytą techniką įsigijo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Tuo tarpu Rangos sutartis buvo sudaryta tik 2021 m. lapkričio 26 d. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nurodyta technika nebuvo įsigyta išimtinai tik Rangos sutarties vykdymui.

73. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo būdu, nustačius esminio sutarties pažeidimo sąlygas, atsakovė neturi teisinio pagrindo ginčo santykiuose su ieškove prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai ir (ar) favor contracus principui, o turi pareigą nutraukti viešojo pirkimo sutartį būtent dėl šios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

74. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyti argumentai ir teikiami įrodymai apie tai, kad ji parengė Techninius darbo projektus, rūpinosi darbuotojų, reikalingų vykdant Rangos sutartį, darbo sutarčių sudarymu, turėjo techniką, reikalingą Rangos sutarties įvykdymui, visiškai neturi jokios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl vienašališkos sutarties nutraukimo teisėtumo. Šiuo atveju teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, padarė esminį sutarties pažeidimą, kas patvirtina, kad atsakovė turėjo pareigą su ieškovė sudarytą Rangos sutartį nutraukti.

75. Atsižvelgiant į tai, tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog atsakovė, remdamasi Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčiais, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl toks atsakovės sprendimas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir teisėtu. Be to, įvertinus neįvykdytų darbų apimtį bei terminą, atsakovė taip pat turėjo pagrindą manyti, jog ji negaus to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte esminio pažeidimo kriterijų. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

76. Pažymėtina, kad ieškovė prašė taikyti liudytojui G. T. atsakomybę už melagingų parodymų davimą vykusio teismo posėdžio metu.

77. Pažymėtina, kad atsakomybė už melagingų parodymų davimą yra numatyt Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje. CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad liudytojas G. T. bylos nagrinėjimo metu būtų davęs melagingus parodymus, todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į atitinkamas institucijas CPK 299 straipsnio pagrindu.

78. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

80. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl yra pagrindas spręsti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

81. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 13 683,14 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Kartu su prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktose darbų išklotinėse nurodyta, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (be PVM) sudaro: 120 Eur už susitikimą su klientu dėl pateikto ieškinio, 600 Eur už ieškinio teisinę analizę, atsiliepimo strategijos formavimą, 4 080 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2 400 Eur už tripliko parengimą, 180 Eur už prašymo dėl teismo posėdžio datos pateikimą, 1 200 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, vykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, 1 020 Eur už pasirengimą kliento atstovavimui ir atstovavimą žodiniame teismo posėdyje, 960 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą dėl pateiktų ieškovės naujų įrodymų, 720 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą, 28,38 Eur už kelionės išlaidas.

82. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atstovai byloje yra parengę atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus, pateikę prašymą dėl posėdžio atidėjimo, atstovavo atsakovę teismo posėdžių metu. Be to, neabejotina, kad atstovai turėjo pasirengti vykusiems teismo posėdžiams. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos kitos atstovavimo išlaidos, tokios kaip ieškinio teisinė analizė, atsiliepimo strategijos formavimas, susitikimas su klientu, yra susijusios su procesinių dokumentų parengimu, todėl atskirai atsakovei negali būti priteisiamos. Be to, atsakovei nėra priteisiamos ir advokatų išlaidos, susijusios su vykimu į teismo posėdį, kelionės išlaidos, nes nenustatytos Rekomendacijų 3 punkte nurodytos aplinkybės, kurios būtinos tokioms bylinėjimosi išlaidoms priteisti (pvz., reikiamos specializacijos atstovo nebuvimas teismo vietovėje ar kt.).

84. Teismas, vertindamas ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2, 8.3, 8.16, 8.17 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 4 451,25 Eur; 2) už tripliko – 2 698,50 Eur; 3) už rašytinių paaiškinimų parengimą – 760,12 Eur; 4) už prašymo atidėti teismo posėdį parengimą – 179,90 Eur. Bendra maksimali atstovavimo išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, rašytinių paaiškinimų, prašymo atidėti teismo posėdį yra 8 089,77 Eur (4 451,25 Eur + 2 698,50 Eur + 760,12 Eur + 179,90 Eur). Tuo tarpu atsakovė prašė priteisti 9 220,20 Eur (su PVM) (4 936,80 Eur (už atsiliepimo parengimą) + 2 904 Eur (už tripliko surašymą) + 217,80 Eur (prašymo atidėti teismo posėdį parengimą) + 1 161,60 Eur (už rašytinių paaiškinimų parengimą).

85. Darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, rašytinių paaiškinimų, prašymo parengimą viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia atsakovės prašomas priteisti 9 220,20 Eur atstovavimo išlaidas mažinti iki Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovės priteisiant 8 089,77 Eur.

86. Teismas, vertindamas atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu juose, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.19 papunkčiu, maksimalios išlaidos už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą, yra 179,90 Eur ir 190,03 Eur. Iš pateiktų atliktų darbų išklotinių nustatyta, kad atsakovė atstovams už vieną pasirengimo ir atstovavimo teisme valandą mokėjo 145,20 Eur (su PVM). Taigi, minėta suma neviršijo Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vyko trys teismo posėdžiai: 1) 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdis truko 3 valandas; 2) 2023 m. gegužės 8 d., – 2 valandas; 3) 2023 m. birželio 14 d., – 2 valandas. Vadinasi, maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme sudaro 1 016,40 Eur (145,20 Eur x 7 val.). Pažymėtina, kad pateiktose atliktų darbų išklotinėse nėra išskirta, kiek valandų truko pasirengimas teismo posėdžiams. Teismo vertinimu, pasirengimas teismo posėdžiams negalėjo trukti ilgiau nei dalyvavimas juose, todėl sprendžia, kad pagrįsta priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiams yra 1 016,40 Eur (145,20 Eur x 7 val.). Iš viso pagrįstai suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, teismo vertinimu, sudaro 2 032,80 Eur (1 016,40 Eur + 1 016,40 Eur).

87. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia atsakovei iš ieškovės priteisti 10 122,57 Eur (8 089,77 Eur + 2 032,80 Eur).

88. Byloje susidarė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

89. Ieškovė 2023 m. kovo 29 d. protokoline nutartimi buvo įpareigota įmokėti 250 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojo iškvietimą į teismo posėdį. Minėtą sumą ieškovė sumokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 34217561. Nė vienas iš liudytojų, kurie buvo apklausti teismo posėdžių metu, prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei grąžinama 250 Eur suma, sumokėta kaip užstatas galimoms liudytojo išlaidoms padengti (CPK 90, 91 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avadi“ 10 122,57 Eur (dešimt tūkstančių vieno šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avadi“ 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Avadi“ iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) sumą, sumokėtą kaip užstatą civilinėje byloje Nr. e2-586-921/2023.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.