Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Palangos skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. F., E. F., A. F., M. Š., I. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Palangos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

7. Pareiškėjos pažymėjo, kad jos nebuvo pakviestos atvykti į posėdį, kuriame būtų svarstomas nuosavybės teisių atkūrimas į likusią negrąžintą žemę – Skyrius 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16SD-2127-(14.16.104.) tik informavo, kad sprendimo priėmimas atidedamas, o Skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 16SD-1010-(14.16.104) pranešta, kad už 0,6444 ha žemės bus kompensuota pinigais. Nors kompensuojamos pinigais žemės kiekis skiriasi, pareiškėjos į posėdį nebuvo kviečiamos, kas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 102¹, 112 punktų nuostatoms.

II.

17. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nuostatas (21 str. 3 d., 5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 3 p.), Tvarkos nuostatas (106¹ p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

III.

27.10. Skyrius ne tik nenustatė faktų dėl laisvos žemės M. K. turėtoje posesijoje, bet taip pat padarė daug procedūrinių pažeidimų, priimdamas Skundžiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į žemę, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pareiškėjos manė, jog skundžiama sprendimo dalis yra nepagrįsta, jos nėra išreiškusios valios gauti piniginę kompensaciją, o atsakovas nėra informavęs, jog nuosavybės teisių, grąžinant žemę natūra, atkurti nėra galimybių, todėl kreipėsi į teismą.

31. Apeliacinį skundą pateikė Nacionalinė žemės tarnyba, akcentuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog žemė, į kurią pretenduoja nuosavybės teises atkurti pareiškėjos, nepriskirtina valstybės išperkamai.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ginčas jau buvo nagrinėjamas administraciniuose teismuose ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1035-442/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nes teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė ir nesiaiškino, ar 0,6444 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais, negali būti grąžinta natūra, t. y. ar pagrįstai šią žemę atsakovas pripažino valstybės išperkama žeme. Taigi nagrinėjamu atveju tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas įvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymus, ar buvo pakankamai aktyvus, ar išreikalavo ir tyrė faktinius duomenis, kuriais remdamasis atsakovas grindė aplinkybę, jog žemė, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ginčijamu administraciniu sprendimu, yra valstybės išperkama.

34. Nuosavybės teisių atkūrimo procese esminė teisinė taisyklė, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę miestams priskirtose teritorijoje yra ta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta:1) pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; 2) kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; 3) žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; 4) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; 5) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; 6) savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; 7) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; 8) žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

36. Aktuali šiai bylai Palangos miesto teritorija yra detaliai suplanuota tik iš dalies, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažįstama, kad šioje teisės normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010)

37. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalis žemės sklypų buvusios M. K. valdytos 253 posesijos teritorijoje yra neginčijamai priskirtini valstybės išperkamai žemei, nes jie yra užimti esamomis ir suplanuotomis gatvėmis, miesto želdiniais, įgyti privačion nuosavybėn, todėl pripažintina, jog atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad šie sklypai negali būti laikomi laisva (neužstatyta) žeme.

38. Tačiau atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kad ir kitose M. K. valdytos 253 posesijos vietose žemė yra užimta anksčiau minėtiems visuomenės poreikiams tenkinti ar teisėtai ir pagrįstai naudojama kitų juridinių asmenų. Nors atsakovas teigia, jog jis neturi informacijos, kad kokia nors žemės dalis galėtų būti laisva, tačiau jis pats nesiėmė reikiamų priemonių, kad tai patikrintų, o nustatęs, jog konkrečiam juridiniam asmeniui suteikta žemė naudojama ne pagal paskirtį arba jos naudojama daugiau, nei reikia statiniams eksploatuoti, imtųsi teisės aktuose numatytų veiksmų, derinant dabartinių žemės naudotojų ir pretendentų atkurti nuosavybės teises interesus, kaip tai buvo padaryta UAB „Serenitė“ atveju.

39. Nors atsakovas tvirtina, jog informacija apie laisvą neužstatytą žemę buvo išsamiai pateikta Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Al-161 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ su patvirtinta schema, tačiau šis Administracijos direktoriaus įsakymas atspindi tik 2015 metais buvusią faktinę situaciją ir nepagrindžia aplinkybės, kad šiuo metu ginčo teritorijoje nėra galimos grąžinti natūra žemės. Atsakovo argumentai, susiję su tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi jokios naujos informacijos apie laisvą neužstatytą žemę, yra nepagrįsti, nes tarpinstitucinis bendradarbiavimas pasireiškia ir tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas esanti visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, turi teisę kontroliuoti, ar valstybinės žemės naudotojai naudoja žemę pagal paskirtį, turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis ar jas koreguoti, o dėl tokių veiksmų atsiradus laisvai valstybinei žemei, informuoti apie tai savivaldybės administraciją, kad pastaroji atliktų jos kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese.

40. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi ši nutartis priimta pareiškėjos naudai, ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

42. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

43. Pareiškėjų atstovė pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas (1452 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2023 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą ir 2023 m. birželio 12 d. mokėjimo pavedimą Šiaulių bankui. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apskaičiuojamas taikant 1,3 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2023 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1900,3 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2470,39 Eur (1900,3 x 1,3). Kadangi pareiškėjų prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalios sumos, iš esmės siekia vidurkį, ji priteistina pareiškėjai M. Š., kuri tiesiogiai patyrė šias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Palangos skyriaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti M. Š. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1452 ( vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du ) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.