Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. F., E. F., A. F., M. Š., I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. F., E. F., A. F., M. Š., I. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Pareiškėja I. S. NŽT Palangos skyrius 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16SD-2127-(14.16.104.) buvo informuota, jog sprendimo už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais priėmimą nutarta atidėti dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamo ginčo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Serenitė“, nutraukimo/pakeitimo. NŽT Palangos skyrius 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 16SD-1010-(14.16.104) nurodė, kad vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Serenitė“, nutraukta. Kadangi žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,2736 ha dalis iš bendro 1,0612 ha sklypo ploto yra buvusio savininko M. K. valdytoje 253 posesijoje, nuosavybės tiesės į 0,2736 ha žemės bus atkurtos natūra, o už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę bus atlyginama pinigais.

6. Pareiškėjos akcentavo, kad vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, NŽT Palangos skyrius niekada neinformavo pareiškėjų, kad buvusio žemės savininko M. K. turėjote vietoje nėra laisvos žemės, kad nėra galimybės nuosavybės teises į E. F. tenkančią M. K. žemės dalį atkurti natūra. Pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius nesiūlė kitų nuosavybės atkūrimo būdų, kaip tai nurodyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Teigė, jog kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai (pvz., perduodant lygiavertį žemės sklypą) turėjo būti pasiūlyti iki 2003 m. kovo 1 d. Atkreipė dėmesį, kad šie NŽT Palangos skyriaus pažeidimai konstatuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 4D-2004/05-1363. Atsakovui nepasiūlius kitų nuosavybės atkūrimo būdų (pvz., perduoti lygiavertį žemės sklypą), pareiškėjos visada laikėsi savo išreikštos valios atkurti nuosavybės teises natūra ir netgi nežinojo apie galimybes atkurti nuosavybės teises į M. K. turėtą žemę kitokiu joms priimtinu būdu.

7. Pareiškėjos pažymėjo, kad jos nebuvo pakviestos atvykti į posėdį, kuriame būtų svarstomas nuosavybės teisių atkūrimas į likusią negrąžintą žemę – NŽT Palangos skyrius 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16SD-2127-(14.16.104.) tik informavo, kad sprendimo priėmimas atidedamas, o NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 16SD-1010-(14.16.104) pranešta, kad už 0,6444 ha žemės bus kompensuota pinigais. Nors kompensuojamos pinigais žemės kiekis skiriasi, pareiškėjos į posėdį nebuvo kviečiamos, kas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 102¹, 112 punktų nuostatoms.

II.

17. Teismas, analizuodamas visų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo turinį nurodė, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-552/2017; 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1048/2009; 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje A-2-733/2007 ir kt.). Taigi, tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

18. Nors pareiškėjos teigė, jog pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas jos nebuvo informuotos apie tai, kad buvusio žemės savininko M. K. turėjote vietoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kad joms nebuvo siūlomi kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai, Skundžiamo sprendimo dalies, kuria nuosavybės teisės E. F. atkurtos, grąžinant turėtoje vietoje 0,1034 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,0612 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), neginčijo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtino, jog buvusio savininko M. K. įpėdiniai 1991 m. spalio 31 d. prašyme grąžinti žemę nurodytos valios žemę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje, pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), nepakeitė.

19. Kadangi pareiškėjos nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, o buvusio savininko M. K. įpėdinių 1991 m. spalio 31 d. prašyme grąžinti žemę nurodytuoju būdu atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą nėra galimybių, nes buvusio savininko M. K. valdytos posesijos 253 dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, teismas sprendė, kad pagrįstai Skundžiamu sprendimu nuosavybės teisės į likusius negrąžintus 0,6444 ha žemės atkurtos atlyginant pinigais.

20. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų buvo matyti, jog įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.

21. Teismo vertinimu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – taip pat nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų.

23. Įvertinęs tai, kad Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte, ko nenumato ir teisės aktai, teismas sprendė, kad pareiškėjų teiginiai dėl Skundžiamu sprendimu nustatyto piniginės kompensacijos dydžio už valstybės išperkamą žemę laikytini nepagrįstais. Teismo nuomone, nors byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjoms buvo pranešta apie NŽT Palangos skyriuje vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas Skundžiamo sprendimo projektas (Tvarkos 112 p.), nevertintina, jog ši aplinkybė turi būti laikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Skundžiamam sprendimui panaikinti.

24. Teismas konstatavo, kad Skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta E. F. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinimui pagrindo nėra. Netenkinęs reikalavimo panaikinti Skundžiamo sprendimo dalį, išvestiniu laikytas reikalavimas įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. nuosavybės teisėmis valdytą ir likusią atkurti 0,6444 ha žemę atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

25. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat prašo pareiškėjos M. Š. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo NŽT Palangos skyriaus pagal byloje esančius dokumentus.

26. Pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad žemės savininko M. K. turėtoje vietoje nėra žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms, nevertino byloje pateiktos informacijos. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pakankamai informacijos, kad M. K. nuosavybės teisėmis valdyta žemė ilgą laiką buvo laisva, nėra jokių duomenų, kad ir šiuo metu M. K. žemė būtų užimta. Pareiškėjoms niekada nebuvo pranešta, kad nėra laisvos žemės buvusio žemės savininko M. K. turėtoje vietoje. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokios informacijos, kuri paliudytų, jog savivaldybės administracijos direktorius patvirtino, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra nėra laisvos žemės. Visuose pranešimuose buvo informacija apie esamą laisvą žemę. Teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė. Pareiškėjų nuomone, teismo sprendimas, priimtas nenustačius visų faktinių aplinkybių, nesant įrodymų, kurie paneigtų pranešimus, sprendimus apie laisvą M. K. žemę turėtoje vietoje, todėl yra nepagrįstas ir priimtas neatskleidus bylos esmės.

26.2. Pareiškėjos nežinojo, kad M. K. nuosavybės teisėmis valdytos žemės vietoje nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę, nes turėtoje vietoje laisvos žemės nėra. Pareiškėjos, išreiškusios valią atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę natūra, tikėjosi, kad ir bus grąžintas žemės sklypas turėtoje vietoje ar kitoje vietoje, tačiau natūra, o ne kompensacija pinigais. Taigi, pareiškėjų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo visada buvo ta pati ir nuosekli.

26.3. Teismas, nurodydamas teisės aktų reikalavimus dėl piliečių teisės pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, visiškai nieko nepasisako dėl šioje byloje nurodytų aplinkybių, dėl pareiškėjų išreikštos valios ir joms suteiktos informacijos apie laisvą žemę savininko M. K. turėtoje vietoje. Teismas tik nurodė, kad pareiškėjos nurodytos valios žemę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje nepakeitė. Svarbu atkreipti dėmesį į priežastis, kodėl pareiškėjos nepakeitė valios dėl žemės grąžinimo būdo. Pareiškėjos nuolat būdavo informuojamos apie tai, kad yra laisvos žemės M. K. nuosavybės teisėmis valdytos žemės vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos neturėjo jokio pagrindo keisti valią ir prašyti kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas nuosavybės teisiu atkūrimo procedūrą, niekada neinformavo E. F. ar pareiškėju, kad nėra galimybės nuosavybę grąžinti natūra ir raštu nepasiūlė kitų nuosavybės atkūrimo būdu, kaip numatyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Teismas šių aplinkybių savo priimtame sprendime visiškai nevertino, dėl minėtų aplinkybių netgi nepasisakė, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos valios nepakeitė ne dėl savo kaltės.

26.5. Teismas sprendime vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir nurodo, kad nuostata, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos pažymi, kad NŽT Skundžiamame sprendime nurodyta kompensacija yra už 0,6444 ha žemės (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais – 1194,43 Eur. Tokia kompensacija yra itin maža, visiškai neadekvati ir neprotinga. Su tuo sutinka ir teismas. Šiuo atveju, NŽT padarius pažeidimus nuosavybės teisių į M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę atkūrimo procese, buvo pažeista pareiškėjų teisė atkurti nuosavybės teises ir įsigyti žemės sklypą M. K. turėjo vietoje arba kitoje vietoje, suteikiant žemės sklypą natūra (ekvivalentine natūra), o ne priimant sprendimą kompensuoti neadekvačia pinigų suma. NŽT pažeidė teisėtus pareiškėjų lūkesčius atkurti nuosavybės teises į M. K. žemę gaunant žemės sklypą (joms visada buvo pranešama, kad yra laisvos žemės).

26.6. NŽT Skundžiamą sprendimą priėmė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, padarydama esminius pažeidimus, kuriuos nustatė ir Seimo kontrolierių įstaiga, ir procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes: neįvertinti NŽT padaryti pažeidimai atkuriant nuosavybės teises į M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę; pareiškėjos buvo klaidinamos, nuolat jas informuojant apie esamą laisvą M. K. valdytą žemę; joms nebuvo pranešta apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimui natūra gali neužtekti žemės turėtoje vietoje ir, kad jos dėl to gali pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (pvz., nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos ekvivalentine natūra); teismo sprendimas yra formalus, neteisėtas, nepagrįstas. Teismo sprendimas priimtas netiriant pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, formaliai nurodant bendrą nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo tvarką, nesigilinant į konkrečius NŽT pažeidimus, nevertinant pareiškėjų klaidinimo ir nuosavybės teisių pažeidimo.

28. Atsakovas nurodo, kad NŽT palaiko atsiliepime pirmosios instancijos teismui išsamiai išdėstytus argumentus ir motyvus, bei teigia, kad NŽT išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises pilietei E. F. (mirusi) į jai tenkantį buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę ir NŽT Palangos skyriaus priimtas Skundžiamas sprendimas yra galutinis rezultatas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti šio sprendimo.

30. Administracija nurodo, kad laisva grąžintina žemė galutinai buvo pažymėta labai išsamiu Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Al-161. Teisminiai ginčai dėl grąžintinos žemės vyko daugiau kaip 10 metų. Administracinėse bylose proceso dalyviais buvo visi pretendentai, todėl nepagrįstai yra teigiama, kad proceso dalyviams šioje byloje tariamai nieko nėra žinoma apie nagrinėtas administracines bylas. Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad iki šiol byloje nėra duomenų, jog buvusioje posesijoje nėra laisvos grąžintinos žemės. Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. Al-161, kuris buvo priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. įsiteisėjusį sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį (administracinė byla Nr. A756-735/2014), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą (administracinė byla Nr. eI-412-243/2015), buvo pateikti į bylą kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu. Minėtas Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. Al-161 buvo pateiktas ir į kai kurias nagrinėtas administracines bylas. Administracijos teigimu, pareiškėjos nei pirminiame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde niekada nenurodė, kurioje vietoje yra likę tariamai laisvos žemės; Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. Al-161 yra galiojantis; be to, pati posesija yra išnagrinėta, išanalizuota, pertikrinta, dalyvaujant pretendentams ir jų atstovams advokatams, daugybę kartų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei E. F.“ 1.5 d punkto, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6444 ha žemės (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais (1 194,43 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo

32. Pareiškėjos yra mirusios E. F., kuri pretendavo į jai tenkančią buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 4,9025 ha žemės, turto bei turtinių teisių paveldėtojos.

33. NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei E. F.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,7478 ha žemės: grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,1034 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,0612 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendraturčiais, o į likusius 0,6444 ha žemės nuosavybės teisės nuspręsta atkurti kitu būdu – atlyginant pinigais (1 194,43 Eur.).

34. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

35. Pretendentė į buvusio savininko M. K. turėtą žemę E. F. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, jog pageidauja žemę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje, pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini).

36. Pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pažymėjo, jog, jų nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės E. F., grąžinant žemę natūra.

37. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė ir nesiaiškino, ar 0,6444 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais, negali būti grąžinta natūra, t. y. ar pagrįstai šią žemę atsakovas pripažino valstybės išperkama žeme. Pirmosios instancijos teismo sprendime tik nurodyta, kad atkurti nuosavybės teises pretendentams į buvusio savininko M. K. žemę grąžinant ją natūra nėra galimybių, nes buvusio savininko M. K. valdytos posesijos 253 dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nemotyvuota, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ir netyrė faktinių duomenų, kuriais remdamasis atsakovas grindė aplinkybę, jog žemė, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ginčijamu administraciniu sprendimu, yra valstybės išperkama, t. y. pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjų skunde nurodytų esminių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas skundo reikalavimas dėl ginčijamo administracinio sprendimo dalies panaikinimo.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

39. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį administracinį ginčą, privalėjo išaiškinti, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, priėjo pagrįstą išvadą, kad 0,6444 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais, negali būti grąžinta natūra, ar tokią išvadą patvirtina nuosavybės atkūrimo byloje esantys faktiniai duomenys.

40. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Skundas gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.) Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neišnagrinėjo šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjų skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas (skundo pagrindą ir dalyką), tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. F., E. F., A. F., M. Š., I. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.