- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-140-588/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00344-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Serenitė“
- Trečiasis asmuo
- I. S., Palangos miesto savivaldybės administracija, M. Š., E. F., A. F., I. F., E. R. S., A. R.
- Advokatai
- Karolis Kurapka, Dainius Motužis
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus atstovei Virginijai Vermontaitei
atsakovės UAB „Serenitė“ atstovui advokatui Karoliui Kurapkai
trečiajam asmeniui I. S. ir jos atstovui advokatui Dainiui Motužiui
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Serenitė“ su trečiaisiais asmenims Palangos miesto savivaldybės administracija, I. S., M. Š., E. F., A. F., I. F., E. R. S., A. R. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu prašo nutraukti prieš terminą 2012-05-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutartį Nr. 16SŽN-14, su UAB „Serenitė“ dėl 1,0612 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro atsakovės UAB „Serenitė“ valstybinės žemės nuomos mokesčio skola, taip pat duomenys, kad atsakovė UAB „Serenitė“ nuomojamame žemės sklype nevykdo veiklos, todėl žemę naudoja ne pagal paskirtį, be to, nuomojamo žemės sklypo dalis yra nuosavybės teisių atkūrimo objektas.
Ieškovės Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. Vermontaitė pilnai palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė UAB „Serenitė“ žemės nuomos mokesčio skolą sumokėjo, tačiau išliko kiti du valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybės dalyje atsakovės UAB „Serenitė“ nuomojamo žemės sklypo. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo pradėjusi valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūrą, tačiau atsakovė UAB „Serenitė“ į pranešimus neatsiliepė, todėl buvo pasirinktas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas teisme. Pripažįsta, kad prie atsakovei UAB „Serenitė“ priklausančių pastatų bus suformuotas valstybinės žemės sklypas ir perduotas nuomos pagrindais atsakovei UAB „Serenitė“, nes kitai ginčo žemės sklypo daliai bus sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Serenitė“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio skola susidarė dėl atsakovės UAB „Serenitė“ vienintelio akcininko ir savininko ligos ir mirties, tik įvykus paveldėjimui, buvo atnaujintas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų vykdymas, taip pat buvo sumokėta ir žemės nuomos mokesčio skola. Dėl tų pačių priežasčių iki šiol yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų naudojimo pagal patvirtintą detalųjį planą. Dėl UAB „Serenitė“ savininko ligos ir po to vykusio paveldėjimo proceso, nuomos žemės sklypas nebuvo tvarkomas, tačiau dabar yra įvykdyti visi žemės sklypo sutvarkymo darbai. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį ginčo žemės sklypo nurodo, kad šiam tikslui būtina keisti detalųjį planą, be to, valstybinės žemės nuomos sutartis dėl nuosavybės teisų atkūrimo įgyvendinimo, galima realizuoti pakeičiant valstybinės žemės nuomos sutartį administracinės procedūros būdu, o ne teisme reiškiant ieškinį nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Serenitė“ atstovas advokatas K. Kurapka palaiko atsiliepimo argumentus, jų pagrindu prašo ieškinį pilnai atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra užbaigusi administracinės procedūros dėl ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo, nėra priėmusi administracinio sprendimo šiuo klausimu, todėl tik dėl šios aplinkybės žemės nuomos sutarties nutraukimas teisme negali būti nagrinėjamas, todėl reikalavimas atmestinas. Be to nurodė, kad dėl UAB „Serenitė“ vienintelio akcininko ir savininko ligos, o po to ir mirties, bei paveldėjimo proceso, nebuvo galimybės tinkamai tvarkyti žemės sklypą, laiku mokėti žemės nuomos mokesčio, vadinasi valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nebuvo laiku ir tinkamai vykdomos dėl objektyvių priežasčių, todėl tai taip pat nėra pagrindas nutraukti teisme valstybinės žemės nuomos sutartį. Mano, kad atlikus ginčo žemės sklypo plano pakeitimus, galimai atsakovė UAB „Serenitė“ svarstytų dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo užtikrinant pretendentams teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį. Mano, kad tai turi būti vykdoma per administracines neteismines procedūras, kurias privalo organizuoti ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės administratorius.
Trečiojo asmens I. S. atstovas advokatas D. Motužis palaiko ieškovės poziciją. Prašo teismo atsižvelgti į trečiųjų asmenų, pretendentų, ketinimus atkurti nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo, todėl prašo priimti pretendentų interesus atitinkantį teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad procese dalyvauja ieškovo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pusėje, prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d., 564 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Rašytine šios civilinės bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės UAB „Serenitė“ 2012-05-29 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-14 dėl 1,0612 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šioje civilinėje byloje į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., M. Š., E. F., I. F., E. R. S., A. R. yra asmenys, pretenduojantys į dalį ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybinės žemės nuomos objektu pagal šioje byloje ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismui nekelia abejonių aplinkybė, kad šios bylos tretieji asmenys pretenduoja atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau šioje byloje nenagrinėjamas šios teisės realizavimo klausimas. Aplinkybe, kad yra asmenų, pretenduojančių atstatyti nuosavybės teises į galį ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos grindžia reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Iš Palangos m. savivaldybės administracijos pranešimo nustatyta, kad atsakovė UAB „Serenitė“ nemokėjo žemės nuomos mokesčio ir buvo susidariusi skola už 2018 m. Iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-20 žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas, netvarkomas, neprižiūrimas, padaryta išvada, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Byloje pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ne kartą atsakovei UAB „Serenitė“ 2018-2019 metais siuntė pranešimus dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų vykdymo (nevykdymo). Taip pat byloje yra duomenys apie vieno iš pretendentų A. R. atstovo E. R. kreipimąsi į ieškovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teises atkūrimo į ginčo sklypo dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja žemės nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo pagrindus nuomotojo reikalavimu, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Analogiška teisės norma įtvirtinta ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Šiose normose įtvirtinti trys alternatyvūs pagrindai leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista, t. y. žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį (būdą ar pobūdį) ir, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus teisės aktais numatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, sistemiškai aiškindamas žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuoja, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Darytina išvada, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (2008-12-23 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; LAT 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-l20/2007; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008).
Kitas žemės nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo pagrindas nuomotojo reikalavimu yra, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal jau ištirtus įrodymus ir aptartus duomenis, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Serenitė“ buvo įsiskolinusi žemės nuomos mokestį, šią aplinkybę pati atsakovė UAB „Serenitė“ pripažino, patvirtindama, kad skola susidarė dėl objektyvių priežasčių, tačiau kartu tai įrodo, kad skola buvo susidariusi. Be to, ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovei UAB „Serenitė“ sumokėjus žemės nuomos mokesčio skolą, valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą teismo prašo nutraukti pagrindu, kad žemė naudojama ne pagal paskirtį, bei tuo pagrindu, kad dalis ginčo žemės sklypo yra numatyta nuosavybės teisių atstatymo realizavimui.
Atsakovė UAB „Serenitė“ patvirtino aplinkybę, kad dėl tų pačių objektyvių priežasčių (įmonės vadovo ligos ir vėliau mirties) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai tvarkomas, prižiūrimas ir naudojamas, pateikė 2020-01-29 ekspertinio tyrimo aktą, kitus duomenis, kuriais grindžia savo ketinimus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo ir kartu valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų tinkamo vykdymo.
Teismas, įvertinęs paminėtas bylos ir ieškinio reikalavimo, bei atsikirtimų faktines aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų panaudotas įrodinėjimo priemones, ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus daro išvadą, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos reikalaudama nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą, veikia teisėtai ir pagrįstai. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai, kad atsakovė UAB „Serenitė“ žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ar reikšti ieškinį teisme dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, vertintini įrodytais ir pagrįstais. Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau paminėtose ir kitose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įrodė, kad atsakovei UAB „Serenitė“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti ir naudoti ne aukciono tvarka išnuomotas žemės sklypas pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, neatitinka įstatymo reikalavimų dėl išnuomoto žemės sklypo dydžio. Dėl šios aplinkybės ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvada, kad žemės sklypo dalis yra naudojama ne pagal paskirtį, nes atsakovės UAB „Serenitė“ pastatams tokio dydžio, koks yra išnuomotas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį žemės sklypas yra nenaudojamas, vadinasi neatitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytos paskirties, yra teisinga. Atsakovė UAB „Serenitė“ atsikirsdama į valstybinės žemės nuomos nutraukimo prieš terminą pagrindus nurodė, kad net ir dalis jos nuomojamo žemės sklypo negali būti nuosavybės teisių atstatymo objektu, nes pagal detalųjį planą tai nebuvo numatyta. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atstatymo klausimus sprendžia valstybės įgaliotos institucijos ir tik jos gali nuspręsti dėl nuosavybės teisių atstatymo natūra galimybių, atsakovė UAB „Serenitė“ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad tokių galimybių nėra, ar nėra pretendentų į ginčo žemės sklypo dalį. Priešingai, ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtino, kad dalis ginčo žemės sklypo gali būti nuosavybės teisių atstatymo objektu, nepažeidžiant ir atsakovės UAB „Serenitė“ interesų ne aukciono tvarka nuomos teise valdyti žemės sklypo dalį prie atsakovei UAB „Serenitė“ priklausančių pastatų, esančių ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir šiam tikslui reikalingas tik ginčo žemės sklypo planas.
Teismas sprendžia, kad ginčo žemės sklypas priklauso Valstybei, patikėjimo teise ją valdo ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymą (Lietuvos Respublikos žemės reformos 18 str. 10 d.). Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę pasirinkti viešojo intereso gynimo būdą ir ji turi teisę reikšti reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo, įvertinus ir tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas be žemės sklypo plano negalimas. Be to, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė UAB „Serenitė“ į ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo neatsiliepė ir tokiu būdu buvo sudarytos kliūtys administracine (neteismine) tvarka išspręsti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo nuostatos (9 str. 6 d. 1 p., 14 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos nustato teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės naudojama ne pagal paskirtį ir nenaudojama pagal tikslinę paskirtį, šiuo atveju – ūkinei – komercinei veiklai. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, atsakovės UAB „Serenitė“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotas žemės sklypo plotas susijęs su atsakovei UAB „Serenitė“ priklausančių pastatų valdymu ir disponavimu, galimai akivaizdžiai yra per didelis sklype esantiems pastatams valdyti ir administruoti. Dėl šios aplinkybės ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentas, kad atsakovė UAB „Serenitė“ nenaudoja viso išsinuomoto žemės sklypo, vadinasi dalį žemės sklypo nenaudoja, arba naudoja ne pagal paskirtį, yra pagrįstas.
Įvertinus šalių panaudotas įrodinėjimo priemones reikalavimams ir atsikirtimams į ieškinio reikalavimą pagrįsti darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį yra pagrįstas ir įrodytas, ieškinio pateikimo metu egzistavo ieškinyje nurodyti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, kurių dalį (dėl žemės nuomos mokesčio skolos, dėl žemės sklypo naudojimo, tvarkymo ir priežiūros) atsakovė UAB „Serenitė“ pripažino. Išnykus vienam iš valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindų, atsakovei UAB „Serenitė“ sumokėjus žemės nuomos mokesčio skolą, kiti pagrindai išliko, tame tarpe trečiųjų asmenų interesas realizuoti teisę pretenduoti atstatyti nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo. Teismas sprendžia, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį bus pasiektas visų asmenų, pretenduojančių į ginčo žemės sklypą, interesų proporcingumas, tokiu būdu pretendentams bus galimybė atstatyti nuosavybės teises, atsakovė UAB „Serenitė“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d. pagrindu ne aukciono būdu turės galimybę išsinuomoti valstybinę žemę prie ginčo žemės sklype esančių ir atsakovei UAB „Serenitė“ nuosavybės teise priklausančių pastatų.
Įvertinus paminėtus faktinius ir teisinius ieškinio reikalavimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį pagrindus, suformuotas teismų praktikos nuostatas, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas ir įrodytas todėl tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. pagrindu bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai, todėl atsakovei UAB „Serenitė“ jos prašomos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šiai šaliai taip pat neatlygintinos. Trečiojo asmens I. S. atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų dokumentus. Šis trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pusėje, todėl laikytina, kad teismo sprendimas priimtas ir šio trečiojo asmens I. S. naudai, todėl iš atsakovės UAB „Serenitė“ priteistinos jos atstovavimo išlaidos trečiajam asmeniui I. S., bei žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paduodant ieškinį yra atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., - 270 str., teismas, nusprendžia:
Rezoliucinė dalis
ieškinį tenkinti.
Nutraukti prieš terminą 2012-05-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Serenitė“ sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-14, dėl 1,0612 ha ploto žemės sklypo ( išnuomoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis , naudojimo būdas – kitos paskirties žemės; rekreacinės teritorijos), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės UAB „Serenitė“ 300,00 Eur Atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui I. S. ir 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.