Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-63-620/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
II-63-620/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pažeidėjas
A. S.
Advokatai
Rima Adomonienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-63-620/2018Teisminio proceso numeris 4-37-3-00027-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 23 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,dalyvaujant posėdžių sekretorei Jūratei Meiluvienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2018 m. vasario 2 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Š. 2018 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą Nr. 83-ANR_N-185-2018, administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti atėmimu 15 mėnesių dėl to, kad 2018 m. sausio 20 d., 12.06 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilės po paklaidos). Nutarime nurodoma, kad aukščiau nurodytais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

A. S. pateikė skundą dėl minėto nutarimo (b. l. 2-4) administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodė, kad neginčija, kad padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau šį pažeidimą padarė ne tyčia, o neteisingai įvertinęs savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Jis alkoholį vartojo iš vakaro po darbo, atsikėlęs ryte, apie 11 val., jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, neblaivus, sėdo už automobilio vairo, nes reikėjo grįžti namo į Rokiškio miestą iš darbo Panevėžio mieste, tačiau apie 12.06 val. Rokiškio mieste, policijos pareigūnui, sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės, po paklaidos 0,47 promilės). Jam nesutinkant su alkotesterio parodymais, jis policijos pareigūno apie buvo pristatytas į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę, kur jam atlikta medicininė apžiūra ir paimtas kraujas. 2018-02-01 pateikta specialisto išvada Nr. T-A 869/2018(01), kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Pareiškėjas, iš esmės neginčija policijos pareigūno alkotesteriu nustatytų parodymų, tačiau nesutinka su jam paskirta itin griežta administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pareiškėjas negalėjo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu 2018-02-02, kadangi dirbo ir buvo išsiųstas į komandiruotę. Byloje liko nenustatyta ir neįvertinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, už lengvą neblaivumo (girtumo) laipsnį, nedaug viršijantį įstatymais leistiną normą, 0,4 promilės, pareiškėjui paskyrė 15 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą. Esant tokiam nežymiam (0,07 promilės) viršijančiam įstatymais leistiną normą pareiškėjo neblaivumui, jis prašo įvertinti visas aplinkybes dėl nusižengimo padarymo ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi. Dabartinis darbdavys (duomenys neskelbtini) ir buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) jį charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, atsakingą darbuotoją, darbą atliekantį gerai ir laiku. Pareiškėjo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, t. y. jis vairuoja įmonės transporto priemones, perveža krovinius tarptautiniais maršrutais, todėl teisė vairuoti jam yra būtina darbo funkcijų atlikimui. Vairuoti jam tenka kiekvieną darbo dieną, be to, jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti jam reikalinga ne tik darbe, bet ir nuvykti į darbą, kadangi jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo darbas yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 mėnesių - jis neteks darbo, tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam ir jo šeimai. Pareiškėjas augina dvi dukras: D. S., kuri yra (duomenys neskelbtini) universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto bakalauro studijų III kurso studentė ir E. S., kuri dar mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Abi dukros dar neturi savarankiškų pajamų ir pareiškėjas jas privalo išlaikyti. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga ir rūpinantis savo šeima - žmona A. S., kuri nevairuoja transporto priemonių ir senyvo amžiaus (71 metų) mama G. S., kuri turi sveikatos problemų, jai nustatyta arterinė hipertenzija, stuburo juosmens pakitimai, tarpslankstelinių diskų osteochondrozė. Mama turi ūkį (duomenys neskelbtini), ten pareiškėjas su žmona taip pat yra įsigijęs sodybą su žemės sklypais, kuriuose planuoja ūkininkauti, užsiauginti savo reikmėms daržovių ir vaisių. Dėl prarastos teisės vairuoti pareiškėjas negali ne tik nuvažiuoti į savo sodybą, tačiau ir padėti mamai ūkininkaujant. Pareiškėjo tėvas B. S. mirė (duomenys neskelbtini), mamos G. S. vardu yra registruotas ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), teisę vairuoti traktorių turi tik pareiškėjas. Netekus teisės vairuoti, pareiškėjas negalės padėti mamai nudirbti ūkio darbus bei darbuotis savo žemės sklype, tad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas. Be nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimo metu jokios neigiamos pasekmės nebuvo sukeltos, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Šioje byloje faktinės aplinkybės atitinka teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo todėl pareiškėjas prašo, sprendžiant jo bylą, vadovautis teismo suformuotais precedentais administracinių nusižengimų bylose: Vilniaus apygardos teismo 2017-07-27 nutartimi byloje Nr. AN2-70-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartimi byloje Nr. AN2-600-327/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2017-06-16 byloje AN2-36-337/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-15 priimta nutartimi byloje Nr. AN2-545-255/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-31 priimta nutartimi byloje Nr. AN2-32-417/2017.Remiantis visų aukščiau aptartų aplinkybių visuma, pareiškėjas mano, kad yra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Pareiškėjas prašo pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2018 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 mėnesių terminą ir paskirti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK viršininkas Eugenijus Šopis atsiliepime į skundą (b. l. 25) nurodė, kad skundas nepagrįstas ir netenkintinas. A. S. praeityje jau yra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Tai rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą ir nepagarbą galiojantiems įstatymams. Transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Remiantis aukščiau išdėstytu, mano, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK įgalioto pareigūno nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir nėra jokių objektyvių priežasčių šį nutarimą keisti ar taikyti švelnesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2018 sausio 19 d. grįžo iš komandiruotės, buvo slidus kelias, vairavimas sukėlę stresinę situaciją, todėl jis pasiliko nakvoti sunkvežimio kabinoje ir išgėrė du litrus alaus. Kitą dieną, manydamas, kad yra blaivus ir alkoholio kiekis kūne neviršys leistinų normų, nes nesijautė apsvaigęs, iš vyko į Rokiškio miestą, tačiau apie 12.06 val. jį sustabdė policijos pareigūnai .Patikrino alkotesteriu, kur jam buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas. Alkotesterio parodymai jį nustebino ir jis paprašė nuvežti į į ligoninę, kur galėtų paimti kraują. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo, daug metų dirba vairuotoju, kitų specialybių nėra įgijęs, per du mėnesius kito darbo nepavyko susirasti.

Motyvuojamoji dalis

A. S. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš ginčijamo 2018 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 83-ANR_N-185-2018 administracinio nusižengimo byloje (b. l. 21) matyti, kad A. S. 2018 m. sausio 20 d., 12.06 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilės po paklaidos). Už šiuos veiksmus jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti atėmimu 15 mėnesių.

ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad <...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių <...>.

A. S. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau jis nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir prašo paskirti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje.

Vertinant A. S. paskirtos nuobaudos griežtumą, pažymėtina, kad jam buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta vidurkio dydžio nuobauda (375 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. terminui). Teismo nuomone, skiriant nuobaudą buvo pagrįstai atsižvelgta į bylai svarbias aplinkybes, t. y. į tai, kad pažeidėjo atžvilgiu nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., tačiau jis 2018 m. sausio 20 d. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, buvo pasirašytinai supažindintas su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir vieta, t.y. jis žinojo, kad byla bus nagrinėjama Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2018 m. vasario 2 d., 10.00 val., tačiau nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ir nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalės dalyvauti. Apklaustas teisme jis nurodė, kad paskirtos bylos nagrinėjimo ryte jis skambino į policijos komisariatą, informavo, jog dirba, kad dar nėra gavęs kraujo tyrimo rezultatų, prašęs posėdį atidėti, tačiau raštu iki posėdžio pradžios nepateikęs prašymų , ar įrodymų dėl jo negalėjimo dalyvauti jo bylos nagrinėjimo metu policijos komisariate. A. S. nuo protokolo surašymo dienos-2018 m. sausio 20 d. iki paskirtos bylos nagrinėjimo datos -2018-02-02 10 valandos, turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir įrodymus pateisinančius jo negalėjimą dalyvauti paskirtu metu. Nors savo skunde ir teismo posėdžio metu apklaustas jis nurodė, kad negalėjo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, kadangi dirbo ir buvo išsiųstas į komandiruotę, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

A. S. teigia, kad byloje liko nenustatyta ir neįvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Nagrinėjamu atveju, priimant 2018 m. vasario 2 d. nutarimą pagrįstai lengvinančia aplinkybe nebuvo laikyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kadangi A. S., kaip jau minėta, bylos nagrinėjime nedalyvavo, o administracinio nusižengimo protokole rašydamas pasiaiškinimą taip pat nenurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo. Pasiaiškinime jis tik nurodė faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad protokole esančiame pasiaiškinime A. S. pateikė kitokią 2018-01-20 įvykio versiją nei savo skunde, kuriame teigia, kad alkoholį vartojo iš vakaro po darbo, tuo tarpu protokole nurodė, kad po komandiruotės lengvuoju automobiliu grįžinėjo į Rokiškį iš (duomenys neskelbtini). Buvo pavargęs, apėmė miegas, todėl išgėrė 0,33 l 5 proc. skardinę alaus. Po 5 minučių jį sustabdė policija, alkotesteris parodė 0,49 promilės girtumą. Tokia skunde A. S. nurodoma įvykio aplinkybių versija vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė versija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. 2018-03-22 įvykusio teismo posėdžio metu A. S. pateikė dar kitą įvykio versiją, jog policijos pareigūnams sustabdžiusiems jo automobilį nurodė, kad vartojo energetinį gėrimą, kramtęs gumą, kurie gali suklaidinti alkotesterio parodymus, o tai pasakęs, nes išsigando. A. S. negalėjo išsamiai paaiškinti, kodėl administracinio nusižengimo protokole jis pats rašydamas paaiškinimą nurodė, kad prieš 5 minutes išgėrė 0,33 l. 5 proc. skardinę alaus , o ne energetinio gėrimo , ar , kad alkoholinio gėrimo-alaus gėrė iš vakaro.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. S. praeityje jau baustas už analogišką KET pažeidimą – 2013-03-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6-3004-929/2013 jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį - 290 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 prom. girtumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. S. teisingai paskirta vidurkio dydžio nuobauda, ji nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

A. S. taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti nuobaudą, švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtą normą. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas turi atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. A. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,47 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Tai, kad nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią ribą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindu švelninti A. S. teisinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra individualizavęs administracinę atsakomybę, priklausomai nuo nustatyto girtumo laipsnio, todėl papildomai diferencijuoti to paties administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra teisinio pagrindo.

Skiriant nuobaudą taip pat vertinama ir pažeidėjo asmenybė. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog A. S. praeityje jau buvo baustas už KET pažeidimą, ši aplinkybė vertinama kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti medžiaga ir rodo, kad jis nedaro tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidinėja įstatymo reikalavimus. Be to, jo skunde nurodomos aplinkybės (prasta mamos sveikatos būklė, būtinybė vairuoti transporto priemones darbe, reikalingumas teisės vairuoti rūpinantis šeima, padedant mamai ūkininkauti) egzistavo ir prieš jam padarant administracinį nusižengimą, ką jis pats patvirtino apklaustas teismo posėdžio metu, todėl jis, darydamas nusižengimą, prisiėmė ir neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažymėtina, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. A. S. yra darbingo amžiaus, todėl gali tęsti darbinę veiklą pareigose, nesusijusiose su teise vairuoti transporto priemones.

Skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti išskirtinėmis, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir tuo remiantis skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali nuobaudą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Įvertinus aukščiau nurodytus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pateiktas A. S. skundas netenkintinas, o Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Š. 2018 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 83-ANR_N-185-2018 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti atėmimu 15 mėnesių, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

A. S. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2018 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 83-ANR_N-185-2018, kuriuo A. S. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti atėmimu 15 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė