Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

2. R. P. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, taikytą administracinio poveikio priemonę sumažinti, įpareigoti sudaryti Taikos sutartį.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji, vadovaudamasi įstatymų jai suteikiamomis teisėmis, gina savo interesą ir teisėtą lūkestį įsigyti greta jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esantį ir pačios pareiškėjos iniciatyva ir prašymu naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą (detali informacija teikiame šiame skunde žemiau), kuriame (valstybiniame žemės sklype) de facto negalima jokia gyvenamųjų namų statyba dėl per mažo (teisės aktų reikalavimų neatitinkančio) naujai suformuoto žemės sklypo ploto, per kurį dar ir eina servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas).

3.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad tuometinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius 2021 m. kovo 1 d. datuojamu raštu Nr. 47SD-596-(14.47.137E.) “Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ kvietė p. R. P. atvykti dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. Minėtame 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. 47SD-596-(14.47.137E.) buvo nurodyta apie 2020 m. lapkričio 27 d. 8:40 val. atliktą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-98-(14.47.78.) ir užpildytą Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną Nr. 47ŽNK-49-(14.47.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį, riboženkliai yra. Sklypas naudojamas už sklypo ribos, t. y. tikėtina, kad užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,30x6,00) - malkinė, tuo galbūt pažeistos LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos.

3.2. Formaliai R. P. padarė LR teisės aktų pažeidimą - t.y. tverdama savo rankomis tvorą, ją išplėtė ir už savo sklypo ribų, nesulaukusi sprendimo dėl valstybinės žemės pardavimo. Faktinė gi situacija, kuri geriausiai yra vis tik matoma būnant vietoje (t.y. matant tiek valstybinio ir R. P. žemės sklypo ribas, tiek ir atstumą iki kelio, kuriuo vyksta gan intensyvus eismas, o taip pat ir teorinę galimybę naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype įterpti gyvenamąjį statinį), yra tokia: R. P., formaliai pažeisdama LR teisės aktų reikalavimus, neturėdama tvoros tvėrimo metu teisių į jos pačios iniciatyva suformuota valstybinį žemės sklypą.

3.3. 2021-04-16 R. P. pateikė NŽT Ukmergės skyriui siūlymą sudaryti taikos sutartį ir išsamiai šiame siūlyme nurodė visas jai žinomas faktines aplinkybes, kurios ir sąlygojo būtent tokį pareiškėjos veiksmą - dalies tvoros ir malkinės įterpimą į valstybinį žemės sklypą. Šių aplinkybių papildomai nebekartos, o prie šio skundo pridėjo priedą Nr. 1 - būtent 2021-04-16 d. siūlymą sudaryti taikos sutartį.

3.4. 2021-05-18 NŽT Ukmergės skyrius pateikė R. P. atsakymą Nr. 47SD-1602- (14.47.137E.) “Dėl taikos sutarties sudarymo" (priedas Nr. 8) į 2021-04-16 d. R. P. pateiktą kreipimąsi. Skundžiamame sprendime NŽT Ukmergės skyrius nurodė: “manome, jog sudaryti taikos sutartį negalime”, o kaip motyvus, be kita ko, nurodė, jog aukciono būdu įsigyjant suformuotą valstybinį žemės sklypą, toks sklypas neturi būti apsunkintas kitiems asmenims priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Tuo tarpu, R. P. savo Prašyme nurodė, jog tuo atveju, jei įvyktų taip, kad minėtąjį valstybinį žemės sklypą aukcione įsigytų ne ji ar su ja susiję asmenys, pareiškėja įsipareigoja (raštu iki aukciono pradžios, tai numatant ir aukciono taisyklėse) statinius (t.y. tvoros dalį, esančią valstybinio žemės sklypo dalyje, ir malkinę, taip pat esančią valstybinio žemės sklypo dalyje) savarankiškai nugriauti iš anksto sutartu trumpu terminu, pvz., per 2 (dvi) kalendorines savaites; atitinkamas sąlygas aiškiai numatant ir aukciono sąlygose. Tokio draudimo, t.y. numatyti konkrečias konkretaus žemės sklypo įsigijimo aukcione sąlygas, teisės aktuose nėra, juo labiau, kad kiekvienas žemės sklypas yra vis kitoks: reljefo, landšafto, gretimai esančių žemės sklypų, nustatytų ar nenustatytų servitutų, lokacijos miesto prasme, dydžio, galimybių statyti ir kt. prasmėmis. Tokio R. P. siūlymo, kaip supranta, NŽT Ukmergės skyrius net nesvarstė.

3.5. Taip pat lygiagrečiai R. P. 2021-04-16 buvo įteiktas administracinis nurodymas (šio skundo priedas Nr. 6) ir 2021 m. gegužės mėn., R. P. neįvykdžius administracinio nurodymo ir nesumokėjus pusės minimalios baudos (150 EUR), buvo numatyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo data: 2021-06-11, bei tame pačiame rašte numatyta papildomo patikrinimo dėl statinių nugriovimo data: 2021-08-06 d. (šio skundo priedas Nr. 7). R. P. administracinio nurodymo neįvykdė dėl tos priežasties, jog toks įvykdymas užkirstų jai kelią ginčyti NŽT Ukmergės skyriaus įpareigojimą nugriauti statinius, iš dalies įsiterpusius į naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą.

3.6. R. P. 2021-06-11 dalyvaujant administracinės bylos nagrinėjime pagal LR ANK 110 str., buvo padidinta bauda už administracinį nusižengimą nuo 150 EUR iki 430 EUR ir paliktas NŽT Ukmergės skyriaus įpareigojimas nugriauti statinius (t.y. dalį tvoros ir malkinės) iki kito patikrinimo, t.y. iki 2021-08-06 imtinai. NŽT Ukmergės skyrius 2021-09-06 d. 9:00 val. atlikę pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47NŽ-67-(14.47.87.).

3.7. Pareiškėja paties pažeidimo fakto neginčija (o ir padaryti tai būtų neįmanoma): taip, ji įsiterpė tvora į dalį valstybinio žemės sklypo, tikėdamasi, jog jos pačios pradėta (inicijuota) valstybinio žemės sklypo, esančio dviejų kelių sankirtoje, kurio plotas yra tokio dydžio, jog negalima jokia papildoma statyba (nekalbant jau apie gyvenamąjį namą), ir per kurio (sklypo) vidurį dar yra ir servitutas (tą naujai formuojamą žemės sklypą padalinantis kone pusiau), jog įsigis šį žemės sklypą, esantį prisišliejusį greta jos sklypo nuosavybės teise ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, užbėgdama įvykiams už akių, pasistatė tvorą.

3.8. Esama faktinė situacija yra tokia: NŽT Ukmergės skyrius įpareigojo iki 2021 m rugpjūčio pradžios tvorą ir malkinę nugriauti; tada būtų inicijuota šio valstybinio žemės sklypo įsigijimo aukciono keliu procedūra; nors formaliai aukcione dalyvauti gali bet kuris asmuo, tačiau dėl šio sklypo specifikos, vadovaujantis elementaria verslo logika, tokio sklypo įsigijimas trečiajam asmeniu neatneštų jokios naudos; tad prieš tai tvorą ir malkinę nugriovusi (grynai dėl formalių pagrindų) R. P. tame pačiame žemės sklype iš naujo turėtų statyti (pratęsti) tą pačią tvorą ir toje pačioje vietoje - tą pačią malkinę. Toks veiksmas yra visiškai nelogiškas esamoje situacijoje.

3.9. Būtent akcentuoja esamą situaciją, nes R. P. ne šiaip sau prasitęsė tvorą į dalį valstybinio žemės sklypo, kuriame galimai būtų kitas gyvenamasis namas ar kitos paskirties objektas. Ji tai atliko, nes turėjo teisėtus lūkesčius, jog jos pačios iniciatyva suformuotas valstybinės žemės sklypas, be kita ko, labai mažo ploto ir su numatomu servitutiniu keliu (patekimu į pareiškėjos žemės sklypą) bus parduodamas aukciono būdu ir ji, dalyvaudama aukcione, galės teisėtai jį įsigyti.

3.10. Tokiems statiniams, kokius pastatė pareiškėja, bet kita ko, nėra reikalingas ir statybos leidimas LR Statybos įstatymo prasme. Teikdama šį skundą NŽT, pareiškėja kartu kreipiasi ir į LR Statybos inspekciją dėl konstatavimo, jog jos pastatytiems statiniams statybos leidimas nėra būtinas.

3.11. Kaip alternatyva tokiam įsigijimui, jei jo vis tik negalima/ nebus galima vykdyti nenugriovus statinių (dalies tvoros ir malkinės), pareiškėja po šio skundo pateikimo dienos vėl kreipsis į NŽT Ukmergės skyrių, prašydama leisti išsinuomoti tą naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą maksimaliam įstatymų šiuo metu leidžiamam valstybinio žemės sklypo nuomos terminui. Preliminariais duomenimis NŽT Ukmergės skyrius yra išsakęs poziciją, jog toks veiksmas irgi yra negalimas, tačiau tokio atsakymo raštu pareiškėja neturi, todėl siekdama išnaudoti visas teisines galimybes, jog nereikėtų patirti finansinių nuostolių ir nugriovus statinius (tvoros dalį ir malkinę), vėliau juos vėl atstatyti, ketina kreiptis su tokiu prašymu į NŽT Ukmergės skyrių. Jei NŽT matytų galimybę, nesulaukusi oficialaus NŽT Ukmergės skyriaus atsakymo dėl valstybinio žemės sklypo nuomos, pateikti savo poziciją ir šiuo klausimu, pareiškėja būtų labai dėkinga.

3.12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir savavališkos statybos atveju konstatavo, kad kai statiniai savavališkai vra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės) vra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017).

3.13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016).

3.14. Ypatingai atkreiptinas NŽT direktoriaus dėmesys į tą svarbią aplinkybę, jog šis konkretus R. P. iniciatyva suformuotas valstybinis žemės sklypas, kurio įsigijimu ar nuoma yra suinteresuota R. P. yra tokio dydžio ir perimetro, jog dėl per sklypo vidurį einančio servitutinio kelio (kuris yra būtinas patekti į R. P. nuosavybę tuo atveju, jei minėtąjį valstybinį žemės sklypą įsigytų tretieji su R. P. nesusiję asmenys) gyvenamojo namo statyba savo šiame valstybiniame žemės sklype savo esme yra negalima. Žemiau pridedame vizualizaciją fotografijos pagrindu (pav. 1), su paaiškinimu: Pav. Nr. 1, kairėje pusėje, matoma tvoros dalis, patenkanti į valstybinį R. P. iniciatyva suformuotą žemės sklypą, dėl kurio įsigijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas aukciono būdu, tačiau nustačius tvoros dalį esant valstybiniame žemės sklype - aukcionas buvo sustabdytas. Toliau pažymėta riba, iki kurios konkrečiai formuojamas/ suformuotas žemės sklypas (dešinėje apačioje raudoname fone įrašas ir matomos pažymėtos raudonos žymos).

3.15. Atkreiptinas dėmesys, jog per sklypo vidurį esantis keliukas - įvažiavimas išlieka kaip servitutas (0,0077 ha) formuojant valstybinį žemės sklypą, nes turi būti numatytas patekimas į R. P. ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą tuo atveju, jei naujai suformuotas valstybinis žemės sklypas būtų įsigytas ne pareiškėjos, bet trečiųjų su ja niekaip nesusijusių asmenų.

3.16. Gana detali situacijos schema matoma iš žemiau pateikiamo pav. Nr. 2: žalia spalva yra pažymėtas šiuo metu R. P. ir jos sutuoktiniui priklausantis nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame stovi ir sutuoktinių gyvenamasis namas; tuo tarpu raudona spalva yra pažymėtos naujai suformuoto žemės sklypo ribos, o per sklypo vidurį iki pareiškėjos žemės sklypo vedantis keliukas - būsimasis servitutinis keliukas, kurio plotis 0,0077 ha. Patekimas į žalia spalva paveikslėlyje Nr. 2 pažymėtą pareiškėjai R. P. priklausantį žemės sklypą, vadovaujantis statybą (gyvenamojo namo) leidžiančiais dokumentais yra numatytas būtent iš (duomenys neskelbtini) - t.y. pro naujai suformuoto (pažymėto raudona spalva) valstybinio žemės sklypo servitutinį kelią; tuo tarpu patekimo (o ir faktinio kelio) iš magistralinės gatvės - (duomenys neskelbtini) - iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nėra.

3.17. Vadovaujantis galiojančio LR Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (su visais atitinkamais jo pakeitimais ir papildymais) 3 p. reikalavimais, naujo pastato (namo) statyba galima tik tuo atveju, kai žemės sklypo plotas yra ne mažesnis kaip 4 arai: "<...> Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2”. Tuo tarpu naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas tėra tik 0.0512 ha. iš kurių yra 0,0077 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), einantis per patį sklypo vidurį, ir 0,0135 ha - elektros tinklų apsaugos zona. Tai reiškia, jog faktinis sklypo plotas yra 0,03 ha (t.y. labai mažas) - statyba negalima. Juo labiau, kad tokio ploto sklype net ir grynai teoriškai pagal aukščiau minėtąjį STR kalbant, “patenkant/ įtelpant” į žemės sklypo plotą (pagal kvadratūrą), statyba negalima pagal LR Statybos įstatymą, nes nebus jokios net teorinės galimybės išlaikyti reikiamus įstatymo reikalaujamus atstumus nuo kitų statinių, būtų pažeistos apsaugos zonų ir kiti reikalavimai. Iš to seka išvada, jog vienintelis realus kandidatas į šio sklypo įsigijimą yra vis tik R. P..

3.18. Tad kyla pagrįsta abejonė, kokiu tikslu bet koks tretysis asmuo tokios formos sklypą įsigytų nuosavybėn, kuriame net de facto negalima jokia statyba (nes nebus įmanoma išlaikyti LR Statybos įstatyme numatytų atstumų), kuris yra tokio mažo ploto ir apsunkintas per vidurį einančiu servitutu, tačiau tokiai teorinei galimybei, jog naujai suformuotą su pareiškėjos sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą galėtų įsigyti tretysis asmuo, esant, R. P. ir pateikė 2021-04-16 NŽT Ukmergės skyriui siūlymą susitarti taikiai, numatant, jog visi bet kokie statiniai, patenkantys į valstybinį žemės sklypą, tuo atveju, jei jį įsigis ne pareiškėja ar su ja susiję asmenys, bus nugriauti įmanomai trumpiausiais iš anksto sutartais terminais.

3.19. Taip pat atkreipia dėmesį, jog iš paveikslėlyje 1 labai akivaizdu, kur yra vietinės reikšmės keliukas (žvyrkelis), ir kur yra magistralinis kelias - t.y. kokiu mažu atstumu nuo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo jie yra (fotofiksacijoje matomas magistraliniu keliu važiuojantis autobusas), kas ir sudarė prielaidas pareiškėjai, iniciavusiai naujo greta jos žemės sklypo esančio valstybinio žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo procedūras, suklysti ir tvora įsiterpti į formuojamą valstybinį žemės sklypą.

3.20. Vis tik geriausiai situaciją galima suvokti ją įvertinus vietoje, dėl ko ir buvo prašoma NŽT centrinės būstinės įgalioti atitinkamus asmenis atvykti iš Vilniaus centrinės būstinės ir įvertinti faktinę padėtį vietoje, idant būtų galima šią kolizinę situacija išspręsti formaliai netaikant statinių griovimo, o vėliau juos reikėtų atstatyti; tokiu atveju pareiškėja patirtų penkiagubą žalą; (i) turės sumokėti baudą pagal LR ANK; (ii) turės sumokėti baudą už statinių nenugriovimą valstybei; (iii) jau patyrė statinių statymo išlaidas; (iv) turės patirti statinių nugriovimo išlaidas; (v) ir visų šių veiksmų logikos pasėkoje, vis tiek turės atstatyti tvorą ir malkinę, labai tikėtina, nuosavybės teisėn įsigijusi niekam de jure ir de facto nereikalingą valstybinės žemės sklypuką, esantį greta judrios (duomenys neskelbtini).

3.21. Taip pat kyla klausimas, ar naujai suformuotam valstybiniam žemės sklypui iš tiesų negalima suteikti “įsiterpusio sklypo” statuso (LR teisės aktų numatyta tvarka) ir sklypo įsigijimo nuosavybėn procedūras vykdyti supaprastinto proceso tvarka, nes greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esantis naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas neturi “įsiterpusio sklypo” statuso tik todėl, kad viena jo kraštinė ribojasi ne su gretimu sklypu, bet su keliu ir kelio apsaugo zona ((duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog kelio apsaugos zonoje sklypo formavimas yra negalimas (R. P. priklausantis sklypas yra kraštinis arba kitaip - pats pirmasis, žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini)), todėl esant tokiai situacijai, vėlgi, galėtų būti taikoma supaprastinta naujai suformuoto žemės sklypo įgijimo iš valstybės fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn procedūra.

3.22. NŽT Ukmergės skyriui, kaip suprato tiek iš Skundžiamo sprendimo, tiek ir iš patikrinimo vietoje, nematant jokios galimybės sudaryti taikos sutarties šioje esamoje situacijoje iki teismo, o R. P. esant įsitikinusiai, jog vis tik taika yra galima ir jog situacija yra visiškai kolizinė, įvertinus tiek patį suformuotą valstybinį žemės sklypą (jo dydį, numatytą per jo vidurį servitutinį kelią, sklypo atstumą nuo magistralinio kelio ir vietinės reikšmės keliuko), tiek ir jo užstatymo galimybes (jei aukciono būdu sklypą įsigytų tretysis asmuo/asmenys, nesusiję su R. P.), kas (toks teorinis minėtojo suformuoto valstybinio sklypo užstatymas) neatitiktų LR Statybos įstatymo privalomų reikalavimų (t.y. dėl sklypo dydžio negalėtų net teoriškai būti išlaikomi reikiami atstumai nuo vietinės reikšmės kelio ir nuo greta esančio sklypo bei jo statinių/ tvoros/ namo), manome esant tikslinga NŽT organizuoti patikrinimą vietoje ((duomenys neskelbtini)), nes nei fotografijos, nei paaiškinimai neatspindi iki galo tos tikrosios faktinės padėties, kuri yra matoma būnant vietoje, jaučiant keliu pravažiuojančio autobuso keliamą vėją ir suvokiant, jog niekas ir niekada tame mažame valstybiniame žemės sklype, beje, suformuotame pačios R. P. iniciatyva, nei statys gyvenamojo namo ar kokio kito objekto (vien jau dėl paprastos logikos - vietos stokos), nei juo labiau toje vietoje vystys kokią nors ūkinę finansinę veiklą.

3.23. Juo labiau, kad tas naujai suformuotas valstybinis žemės sklypas, esantis greta ir besišliejantis prie R. P. ir jos sutuoktinio nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, neturi teisiškai vadinamo “įsiterpusio sklypo” statuso (vadovaujantis šiuo metu galiojančiais LR teisės aktais) vien tik dėl to, kad viena jo kraštinė ribojasi su greta magistralinio kelio esančia rekreacine zona (kurioje taip pat pagal bendrą planą niekada nebus jokių statinių).

3.24. Atkreipia NŽT dėmesį ir į tą faktinę aplinkybę, jog visą laikotarpį nuo pat to momento, kai R. P. kartu su sutuoktiniu įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, besiribojantį su naujai suformuotu valstybinės žemės sklypu, net ir tuo laikotarpiu, kai sklypas dar nebuvo formuojamas, R. P. juo nepertraukiamai rūpinosi: jį šienavo, prižiūrėjo, naikino kiečius, ir kt. Toks R. P. veiksmas niekam neužkliuvo, nors akivaizdu, jog valstybiniu žemės sklypu turi rūpintis ne gretimo sklypo savininkai, bet valstybės įgaliota institucija. Pridedame foto fiksacijas, kaip atrodė valstybinės žemės sklypas š.m. birželio mėnesį, kai dėl objektyvių priežasčių juo daugiau kaip 2-3 sav. negalėjo rūpintis ir nesirūpino R. P.: sklypas yra visiškai apleistas ir paverstas “erkių veisykla". Būtent dar ir dėl šios priežasties pareiškėja mano, jog jos rūpestis valstybiniu žemės sklypu neatlygintinai, jai pačiai iniciavus valstybinės žemės sklypo šioje vietoje suformavimo procedūras, yra ne kas kita, o jos padarytą administracinį pažeidimą lengvinanti aplinkybė tiek pagal LR ANK, tiek ir kitų LR teisės aktų prasme. Pareiškėja valstybiniame žemės sklype nepastatė statinio, kuriam yra reikalingas LR Statybos įstatymo numatyta prasme statybos leidimas, nepraplėtė savo gyvenamojo namo ploto, o tik pailgino tvorą (ir tai tvora yra nepabaigta, bet bent jau vaikai žino, kad iki tos tvoros eiti tegalima) ir pasistatė malkinę, nes atvirai laikomos malkos puvo, o pareiškėjos namai yra kūrenami ne kuo kitu, bet kietu kuru (t.y. malkomis). Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, pareiškėjos nuomone, yra tokio pobūdžio, jog įvertinus visas lengvinančias aplinkybes, priežastis, esamą situaciją - žalą valstybei pareiškėja gali atlyginti sumokėdama baudą, o ne griaudama tvorą (kurią vėliau reikės atstatyti dėl tų pačių mažamečių vaikų saugumo). Pridedame fotofiksacijas (2021 m. birželio mėn.)

3.25. Esant tokiai teisinei situacijai, R. P. suvokia, jog vienintelis logiškas tokios situacijos sprendimas: taikos sutarties sudarymas. Juo labiau, kad šj klausimą ginčo šalims išsprendus taikiai, jokia forma nenukentės nei pačios valstybės, nei NŽT, nei bet kokių trečiųjų asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai, nes situacija yra ne eilinė, o keletą metų iš eilės valstybiniu žemės sklypu besirūpinusi (t.y. jį šienavusi, pavojingus sveikatai kiečius savo jėgomis ir rankomis šalinusi, prižiūrėjusi ir estetiškai puoselėjusi) moteris, nors ir suklydusi (t.y. neturėdama tam leidimo kažkiek praplėtusi tvorą į ketinamą įsigyti valstybinį žemės sklypą), už tą klaidą sumokės ne ultima ratio (t.y. statinių nugriovimu, kuriuos, jau įsigijusi žemės sklypą, vėl turės iš naujo statyti tokius pat ir toje pat vietoje), bet tiek valstybei, tiek ir jai pačiai racionaliausiu būdu - taikiai susitardama teisiškai.

3.26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, R. P. yra žinoma, kad, siekiant įteisinti pastatytą nesudėtingąjį statinį (tvorą ar malkinę) valstybinėje žemėje, reikia: (i) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį (Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos) dėl žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties (ar kitokios teisės aktuose numatytos valdymo ir naudojimo sutarties) sudarymo, numatant statinių (tvoros ir voljero) statybos galimybę; (ii) nustatyta tvarka parengti statinių projektą (projekto sprendiniais numatant ar tvora ir voljeras yra atskiri statiniai) ir gauti SLD, jei statinys, atsižvelgiant į jo kategoriją, patenka į teritoriją, kurioje pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punktą privaloma gauti SLD; (iii) atlikti statybos užbaigimo procedūrą, t. y. surašyti Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą. Šios deklaracijos rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V152.

3.27. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus bei motyvus; įvertinus tai, jog LAT praktikoje aiškiai nurodoma, jog kiekvienu atveju situaciją, kai konkrečiu etapu neturint žemės savininko sutikimo/ leidimo (šiuo atveju - Lietuvos valstybės) valstybiniame žemės sklype yra pastatomi/ pradedami statyti statiniai, reikia vertinti itin individualiai, įvertinant visas tokio veiksmo priežastis ir pasekmes; pripažindama savo klaidą dėl paskubėjimo pradėti tverti dar neįsigytą valstybinės žemės sklypą (pirmiausia dėl saugumo motyvų) ir siekdama tą klaidą ištaisyti kitokiu nei statinių nugriovimo būdu (nes vėliau, tikėtina, tuos statinius reikės atstatyti), teismo prašo:

3.27.1. panaikinti Skundžiamą sprendimą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus 2023-02-06 Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANRJ-65-2023;

3.27.2. nesant galimybės panaikinti Skundžiamą sprendimą - pakeisti NŽT teritorinio (Ukmergės) padalinio priimtą sprendimą, sumažinti Pareiškėjai taikytą administracinio poveikio priemonę iki minimalios įstatymo numatytosios, esant lengvinančių aplinkybių (išdėstytos šiame pareiškime):

3.27.3. įpareigoti NŽT Ukmergės skyrių sudaryti taikos sutartį sudaryti aptartomis sąlygomis), atitinkamai numatant, jog pareiškėjai priklausantys ir valstybiniame naujai suformuotame žemės sklype iš dalies esantys statiniai (t.y. dalis tvoros ir malkinės) nebūtų griaunami iki to momento, kol paaiškės naujai suformuoto su Pareiškėjos sklypu besiribojančio valstybinio žemės sklypo įgijėjas aukciono būdu, aukciono sąlygose numatant Pareiškėjos aiškų įsipareigojimą ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites savo jėgomis ir lėšomis išgriauti valstybiniame žemės sklype stovinčius statinius tuo atveju, jei nuosavybės į šį valstybinį žemės sklypą teisė, paskelbus aukciono rezultatus atiteks trečiajam (su pareiškėja nesusijusiam) asmeniui.

Šalies argumentai

4.4. Atsakovė 2021 m. liepos 1 d. pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR N-l 116-2021. Bylą nagrinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismas (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-6-675/2022 (buvęs Nr. 11-343-675/2021), teisminio proceso Nr. 4-49-3-00127-2021-5) ir 2022 m. birželio 10 d. nutartimi paliko Ukmergės skyriaus vedėjo nutarimą galioti. 2022 m. liepos 8 d. gautas R. P. apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-675/2022, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės skundą administracinėje byloje Nr. AN2-236-891/2022, tenkino iš dalies, t. y. už nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudą sumažindamas iki 300 eurų. Atsakovė sumokėjo baudą, tačiau administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.

4.5. 2021 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 47ŽNS-12-(14.47.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ Ukmergės skyriaus vedėjas nusprendė 2021 m. rugpjūčio 6 d. 14:30 atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinį naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimas Ukmergės skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendiniu Nr. 47ŽNS- 18-( 14.47.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ buvo atidėtas iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės skyrius nurodytą dieną 9:00 vai. atliko pakartotinį naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-67- (14.47.78.) (toliau - Aktas) (pridedama). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo akte Nr. 47ŽN-98-( 14.47.78.) nurodyti pažeidimai nepašalinti, t. y. minėtas žemės sklypas naudojamas už sklypo ribos, užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,30x6,00 m), tuo pažeidžiamos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. Apie patikrinimą atsakovė informuojama 2021 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės skyriaus raštu Nr. 47SD-2913-(14.47.137E.). Akcentuoja, kad atsakovei sutikimo vykdyti statybas (statyti tvorą ir ūkio pastatą) valstybinėje žemėje NŽT nėra išdavusi. Nekilnojamieji daiktai - tvora ir ūkio pastatas, daiktinės teisės į juos NTR neįregistruoti.

4.6. Atsakomybė už pakartotiną (arba tęstinį) nusižengimą numatyta ANK 110 straipsnio 2 dalyje, t. y. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

4.7. Ukmergės skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2023 m. sausio 11 d. nutarimo, pakartotinai išnagrinėjo bylą ir 2023 m. vasario 6 d. skundžiamu nutarimu pakeitė nutarimą ir paskyrė švelnesnę nuobaudą - 850 eurų.

4.8. Pareiškėja pripažįsta, kad savavališkai yra užėmusi valstybinį žemės plotą. Tiek pirmojo patikrinimo metu, taip pat protokolo surašymo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, pareiškėjai buvo siūloma geranoriškai atlaisvinti valstybinės žemės plotą, tačiau pareiškėja „pamindama“ geros moralės principus, ignoruoja Ukmergės skyriaus specialistų siūlymą geranoriškai pašalinti pažeidimą. O tai sunkinanti, bet ne lengvinanti aplinkybė.

4.9. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė vengia atlaisvinti valstybinę žemę, Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Ukmergės skyriaus, vadovaudamasi CPK 49 straipsnio 2 dalimi, CK 4.98 straipsniu, siekdama nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. valstybinės žemės užėmimą, ruošia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo atsakovei R. P..

4.10. Dalyje dėl skundžiamo nutarimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ukmergės skyriaus nuomone, žemės naudojimo patikrinimas atliktas tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, administracinio nusižengimo sudėtis nustatyta ir administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nutarimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimais ir pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kontrolės nuostatai), 1 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas - užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą. Paminėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojai įgalioti organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) nustatyta tvarka atlikti padarytų administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose, tyrimą bei surašyti protokolus, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vadovai įgalioti nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir priimti procesinius nutarimus (ANK 619 straipsnis). Kontrolės nuostatų 16 punkte reglamentuojama, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Kontrolės nuostatų 11.1-11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.

4.11. Pažymi tai, kad Žemės įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas. Pagal šio straipsnio nuostatas žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

4.12. Pareiškėja paties pažeidimo fakto neneigia, t. y. nurodo, kad „aptvėrimą vykdžiau išimtinai saugumo tikslais - mūsų nuosavybės teise teisėtai valdomas žemės sklypas yra prie pat kelio, o mūsų šeimoje yra mažamečių vaikų (jauniausiajam jų - dveji metukai“, juo labiau, kad tikėjau, jog mano pačios iniciatyva suformuotas itin mažas valstybinės žemės sklypukas, esantis greta kelio, plius su per vidurį numatytu servitutu (kuris reikalingas tam, kad būtų galima patekti iki mūsų gyvenamojo namo) nebus niekam kitam reikalingas, galėsiu jį įsigyti iš valstybės nuosavybės teise ir jau galiu aplinką tvarkyti ne tik neatlygintinai prižiūrėdama valstybinį žemės sklypą, bet ir apsaugodama mūsų vaikus nuo kelio ir jų lekiančių automobilių“. Pažymėtina, kad tvora vaikų saugumui atliktų tą pačią paskirtį pastatyta, jeigu būtų pastatyta pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose. Pareiškėja žinojo, tverdama tvorą bei statydama statinius užtvertame valstybinės žemės plote, kad tai neteisėta, tačiau geranoriškai atlaisvinti žemės sklypą vengia.

4.13. Dalyje dėl taikos sutarties nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams. Įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 papunktyje, reglamentuojančiame, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tai-p privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo atvejai ir tvarka yra detalizuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17 punkte reglamentuojama, kad Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip.

4.14. Iš tiesų, 2018 m. gegužės 10 d. ŽPDRIS buvo įkeltas Projekto iniciatorės - Pareiškėjos 2018 m. gegužės 10 d. prašymas (toliau - Pareiškėja, Projekto iniciatorė) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), Projekto (toliau - Projektas Nr. 1), kurio tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu Žemės sklypu, rengimą. ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP - 49160 (toliau - Paslauga Nr. 1). Projekto Nr. 1 organizatorius - Ukmergės rajono savivaldybė (toliau - Projekto Nr. 1 organizatorius). 2018 m. gegužės 14 d. ŽPDRIS buvo įkeltas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 13-741 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas Nr. 1, o taip pat pridėta „Preliminari sklypų ribų schema“ (toliau - Schema), kurioje pažymėtos formuojamo kaip įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto ribos bei nurodytas plotas - apie 0,05 ha.

Šalies argumentai

4.23. Pareiškėjos prašymas įpareigoti Ukmergės skyrių sudaryti Taikos sutartį, atitinkamai numatant, jog pareiškėjai priklausantys ir valstybiniame naujai suformuotame žemės sklype esantys statiniai, nebūtų griaunami iki to momento, kol paaiškės, kas vis tik įsigyja nuosavybės teise naujai suformuotą žemės sklypą, aukciono sąlygose numatant pareiškėjos aiškų įsipareigojimą ne vėliau kaip per dvi savaites savo jėgomis ir lėšomis išgriauti statinius, Skyriaus nuomone, gali suponuoti situaciją, kad dalyvių skaičius aukcione sumažės, ar apskritai norą dalyvauti aukcione pareikš tik viena pareiškėja, taigi ir mažesnė nauda valstybei.