Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-02-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-2084-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
e2YT-2084-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00067-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
J. S., P. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2084-1130/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00067-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., P. V. (P. V.), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V. (F. V.), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu.

Nurodė, kad jos tėvai J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir F. V., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), jie susilaukė vaikų: pareiškėjos S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama J. V., o (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas F. V.. Pabrėžė, kad jos mama J. V. iki mirties nuolat gyveno su F. V. adresu (duomenys neskelbtini), o tėvas po mamos mirties liko gyventi tame pačiame name. Teigia, kad kreipėsi pas notarą dėl palikimo įforminimo po tėvo F. V. mirties, notaras paaiškino, kad po motinos J. V. mirties niekas nepriėmė palikimo, todėl po F. V. mirties negali būti įformintas palikimas. Pabrėžė, kad paveldėjimo byla, po J. V. mirties užvesta nebuvo, testamento registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ir kt. Nurodė, kad jos tėvo vardu įregistruotas žemės sklypas 0,70 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), šio gyvenamojo namo statybos pradžios metai 1970, statybos pabaigos metai 1988, paprasto remonto pradžios metai ir pabaigos metai 2010. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 12 d. jos tėvo F. V. prašymu atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, o būtent paminėto žemės sklypo su statiniais. Pabrėžė, kad tėvai būdami santuokoje pastatė namą su pastatais bei juos remontavo, tėvas po mamos mirties liko gyventi šiame name, prižiūrėdavo namą ir ūkinius pastatus, atliko nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, mokėjo mokesčius už elektrą. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas, jog įformintų palikimą.

Suinteresuoti asmenys J. S., P. V. su pareiškimu sutiko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjos tėvų F. V. ir J. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo žemės sklypas 0,70 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti F. V. vardu. Pareiškėjos motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas F. V. – (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. lapkričio 8 d. notarės liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po J. V. mirties užvesta nebuvo.

Po sutuoktinės J. V. mirties F. V. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėja patvirtino, kad F. V. pradėjo mirusios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl F. V. teisės paveldėti savo sutuoktinės J. V. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad F. V. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V. po savo sutuoktinės J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos S. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V. (F. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis