Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2024-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-3-1010/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-01-25
Bylos Nr.
A6.-3-1010/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pažeidėjas
V. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-3-1010/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00467-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. sausio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. A.,

viešame teismo pasėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., būdamas UAB „V. S.“ (toliau – Bendrovė) savininkas ir vadovas nuo 2018 m. spalio 25 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-pareiškėjas, VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo V. A. pažeidė kreditoriaus pareiškėjos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „V. S.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 23 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 40 901,26 Eur. Pareiškėja 2023 m. spalio 2 d. bendrovės atžvilgiu pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškimas persiųstas Šiaulių apygardos teismui ir 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 451-372/2023 teismas iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Iš Mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto istorinių duomenų matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2018 m. spalio 26 d. buvo V. A.. V. A. būdamas UAB „V. S.“ vadovu galėjo suvokti, kad blogėja bendrovės finansinė padėtis, kai VMI prie FM 2022 m. spalio 19 d. nurodymu nutarė nurašyti 6286,33 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. V. A., kaip UAB „V. S.“ vadovui nuo 2022 m. spalio 19 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Jei UAB „V. S.“ vadovas būtų laiku patikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui galėjo būti mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Pareiškime taip pat nurodyt, kad mokestinės nepriemokos susidarė (deklaruoti, pagal patikrinimo aktą, susidarymo data): 9 117,38 Eur GPM už 2020 m. kovo – gruodžio mėn., 2022 m. rugsėjo mėn., ir 118,75 Eur GPM delspinigiai; 1 023,29 Eur PLN už 2019 m.; 29 380,27 Eur su PVM už 2020 m. vasario mėn., 2020 m. balandžio – birželio mėn., 2020 m. rugpjūčio – spalio mėn., 2022 m. liepos mėn., 2022 m. lapkričio – gruodžio mėn., 2023 m. kovo – gegužės mėn. ( pakaitinės deklaracijos) ir 1 082,93 Eur PVM delspinigiai; 178,64 Eur pagal vykdomuosius dokumentus. UAB „V. S.“ su VMI prie FM buvo sudariusi 2020 m. balandžio 10 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-6173 ( toliau – MPS) dėl 3 412 Eur, kuri 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu N. (23.24-08) 327-16853 buvo nutraukta, nes baigėsi mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo terminas. UAB „V. S.“ su VMI prie FM buvo sudariusi 2021 m. sausio 27 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-2572 dėl 28 683,39 Eur, kuri 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-95728 buvo nutraukta, nes Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI prie FM vykdomas nuo 2022 m. spalio 19 d. priimant 11 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų ir 3 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškėja, siekdama išieškoti aukščiau nurodytą bendrovės mokestinę nepriemoką, sistemingai nuo 2022 m. spalio 19 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, nurašytos mokestinės nepriemokos sumos iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų) (2022 m. spalio 19 d., 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m., gegužės 18 d., 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 12 d., 2023 m. rugpjūčio 21 d., 2023 m. rugsėjo 5 d.).

Bendrovės didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais iš AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra: PTSS – 830 Eur; kredito pervedimas banko viduje, gavėjas tarpfilialiniai atsiskaitymai – 651,89 Eur; kredito pervedimas SEPA, gavėjas MB M. E.– 1 500 Eur; PTSS – 5 000 Eur; kredito pervedimas SEPA, gavėjas M. Z. – 3 500 Eur; kredito pervedimas Sepa, gavėjas R. Z. gamybinė komercinė įmonė – 883 Eur; kredito pervedimas Sepa, gavėjas R. Z. gamybinė komercinė įmonė- 600 Eur; kredito pervedimas SEPA , gavėjas – UAB E. M. L. – 752,93 Eur; PTSS – 7 000 Eur; kredito pervedimas SEPA, gavėjas UAB „H.“ - 919,60 Eur; kredito pervedimas SEPA, gavėjas M. Z. – 500 Eur; kredito pervedimas SEPA, gavėjas T. a.s. – 1 653 Eur. Bendrovė tokiu būdu pažeidė kreditoriaus interesus.

Teismo posėdžio metu V. A. pripažino savo kaltę ir prašo teismo skirti minimalią baudą ir ją išdėstyti. Parodė, kad įmonė vertėsi energetikos srityje, o tiksliau vidaus diegimo varikliais. Įmonės veiklą paveikė pandemijos laikotarpis, atsirado paskolos su atidėjimais bei šiuo metu vykdomas karas, todėl jo veikla ir sustojo. Dar buvo numatytas vienas projektas, buvo viltys, kad projektą pavyks įvykdyti, bet realybė kitokia. Su bankroto procedūromis nėra susipažinęs. Šiuo metu gauna apie 840 Eur.

VMI įgaliota atstovė atsiuntė teismui prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „V. S.“ Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Ne. eB2-45-372/2022) iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą, o tai tik įrodo, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. V. A. būdamas įmonės vadovu, susipažinęs su jos finansiniais dokumentais (UAB „V. S.“ neteikė finansinės atskaitomybės dokumentus už vėlesnius kaip 2021 m. metus; VĮ Registrų centro duomenimis UAB „V. S.“ priklauso viena transporto priemonė, kuriai taikomas areštas, o taip pat užvestos 7 vykdomosios bylos, kuriose antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai; VMI 2022 m. spalio 19 d. nurodymu nurašyta 6 286,33 Eur mokestinė nepriemoka iš mokesčio mokėtojo sąskaitų) privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, atitinkamai V. A. ne vėliau kaip 2022 m. spalio 19 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nors tokia jo pareiga įtvirtinta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, taip pažeisdamas kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, interesus, nes jei V. A. laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų buvę mažesni. Tokia jo veika (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas), sudėtį, jo veikoje yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atspindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, teismo posėdžio metu nurodė jo padarymo aplinkybes, pažeidimas buvo padarytas siekiant vystyti bendrovės veiklą, bet nepavyko (dėl vykdomo karo Ukrainoje), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, nurodė, kad šiuo metu sunki finansinė būklė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, V. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 400 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje V. A. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-3-1010/2024, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė