- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- A-2195-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00758-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- "Vilniaus miesto būstas"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. (D. L.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. raštą Nr. A63-21/20(3.2.1-AD24) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 30-373/20 „Dėl Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjas įtrauktas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) eilės Nr. 1243; 3) įpareigoti Administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas atstovavimo išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėta administracinė byla Nr. I-1361-484/2018 pagal jo skundą atsakovams Administracijai ir Administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) ,,Vilniaus miesto būstas“. Pareiškėjas teismo prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. A51-89906/17(3.3.12.1-EM4) (toliau – ir 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas) ir įpareigoti Administraciją atstatyti jį į Sąrašą eilės Nr. 838. Pareiškėjas skunde nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. 1.35-17/4208 informavo pareiškėją apie sprendimą išbraukti jį iš Sąrašo, nes pareiškėjas 2017 metų Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) pateikė pavėlavęs tik vieną dieną. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad iš Sąrašo jis buvo išbrauktas tik dėl formalių priežasčių, neatsižvelgus į protingumo kriterijus ir žmogiškąjį faktorių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019 buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2018 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas ir Administracijos direktorius įpareigotas pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog Administracijos direktorius jokio sprendimo dėl pareiškėjo išbraukimo iš Sąrašo nebuvo priėmęs, Administracijos direktorius tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundo, todėl ginčijamas Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas turi būti panaikintas, įpareigojant Administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
2.2. Administracijos direktorius Sprendime nurodė, kad, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1361-484/2018 ir LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019, pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundas buvo išnagrinėtas pakartotinai ir, atsižvelgus į pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą dėl įrašymo į Sąrašą, pareiškėjas Įsakymu buvo iš naujo įrašytas į Sąrašą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1.35-20/963 informavo, kad jis jau nuo 2019 m. vasario 12 d. įtrauktas į Sąrašą eilės Nr. 1243. Įsakymas buvo priimtas nesivadovaujant anksčiau minėtu teismo sprendimu pakartotinai peržiūrėti jo 2017 m. spalio 27 d. skundą ir buvo priimtas visiškai kitais pagrindais, todėl Įsakymo dalis, kuria pareiškėjas įtrauktas į Sąrašą eilės Nr. 1243, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjas nesutinka, kad jo numeris eilėje pakito, t. y. Sąraše jo eilės numeris vietoje 838 tapo 1243.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas iš Sąrašo buvo išbrauktas vadovaujantis imperatyvia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta nuostata. Pareiškėjas Sąraše buvo įrašytas septynis metus, todėl jam deklaravimo pareiga buvo žinoma, tad visos kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, neva sukliudžiusios laiku pateikti deklaraciją, negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir objektyvios priežastys, galinčios paneigti įstatymų leidėjo sukonstruotą konkrečią imperatyvią nuostatą.
3.2. Administracija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog jis Deklaraciją pavėlavo pateikti tik vieną dieną, kadangi kasmetinei deklaravimo pareigai pagal teisės aktus skiriamas pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. keturi mėnesiai, todėl paskutinė deklaracijos pateikimo termino diena (gegužės 1 diena) neturėtų būti suabsoliutinama. Be to, Įstatyme nustatyta turto (pajamų) deklaravimo pareiga visiems asmenims (šeimoms) yra vienodai privaloma, todėl vieno asmens interesai neturėtų būti iškeliami prieš kitų asmenų interesus, sąžiningai vykdančius įstatyminę pareigą. Priešingu atveju būtų pažeidžiami Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinti lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai bei kitų laukiančių eilėje asmenų (šeimų) teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas turėjo teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą elgesio modelį, kuris leistų jam išlaikyti vietą Sąraše.
3.3. Administracijai neaišku, kodėl pareiškėjas skundžia Sprendimą, nors pats reikalavo, kad Administracija pakartotinai išnagrinėtų jo prašymą. Pareiškėjas skundu siekia būti atstatytas į Sąrašo buvusį eilės numerį 838. Pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą, pareiškėjui buvo detaliai išdėstytos išbraukimo iš Sąrašo priežastys. Pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pagal tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos 2017 m. skunde, procesinio sprendimo baigtis nebūtų pakitusi, kadangi pareiškėjas nesilaikė jam Įstatyme numatytos imperatyvios pareigos ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki 2017 m. gegužės 1 d. nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2016 metus, dėl ko, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2017 m. liepos 18 d. buvo išbrauktas iš Sąrašo. Pagal esamą teisinį reguliavimą, nėra numatyta galimybė pagrįstai išbrauktą iš Sąrašo asmenį atstatyti atgal į eilę tuo pačiu numeriu bei nėra aptartos tokio sąrašų keitimo sąlygos ir tvarka. Taigi pareiškėjas, dėstydamas priešingą poziciją, visų pirma, turi pateikti objektyvius įrodymus, įstatymo nuostatas, kurios galbūt patvirtintų jo poziciją, kad savivaldybės institucija jį privalo į Sąrašą atstatyti būtent tuo pačiu eilės numeriu.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjas savo iniciatyva 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu būti įrašytam į Sąrašą, iš kurio 2017 m. buvo išbrauktas. Būtent todėl, kad pats pareiškėjas kreipėsi su nauju prašymu į Administraciją, 2019 m. vasario 12 d. buvo priimtas sprendimas iš naujo įrašyti pareiškėją į Sąrašą, o ne, kaip jo paties teigiama, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, kuris, be kita ko, prašymo pateikimo dieną net nebuvo įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjo prašymas ne tik, kad yra visiškai nepagrįstas, bet ir prieštarauja elementariai logikai, kuomet yra prašoma panaikinti Įsakymą, kurio egzistavimas iš esmės reiškia paties pareiškėjo prašymo tenkinimą – būti įrašytam į Sąrašą, iš kurio jis buvo išbrauktas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas laiku nepateikė Deklaracijos už 2016 m. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo. Teisės aktai nenumato galimybės pagrįstai išbrauktą iš sąrašų asmenį atstatyti atgal į eilę tuo pačiu numeriu. Nėra aptarti terminai, sąlygos, priežastys ir aplinkybės, sąlygojančios ar reglamentuojančios sprendimo atstatyti į sąrašus priėmimo tvarką ir atvejus. Pareiškėjo atstatymas į sukurtų teisinių santykių neapibrėžtumą, nestabilumą, pažeistų kitų asmenų, tinkamai realizavusių teisę į socialinio būsto nuomą, teises.
4.2. Administracijos direktorius 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-485 patvirtino 2017 metų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, eilę. Pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, 2017 m. sąrašo. Patvirtintame Sąraše įrašyti asmenys, kurie atitiko Įstatyme minimus reikalavimus, taigi pareiškėjas į patvirtintą 2017 m. sąrašą neįrašytas ir laikomas išbrauktu iš sąrašo teisėtai priimtu bei nenuginčytu Administracijos direktoriaus įsakymu.
4.3. Neaišku, kodėl pareiškėjas reikalauja panaikinti Įsakymo dalį, susijusią su pareiškėju. 2020 m. vasario 12 d. gautas pareiškėjo prašymas įrašyti jį Sąrašą. Kadangi pareiškėjas šio prašymo pateikimo dieną atitiko Įstatymo reikalavimus, jis Įsakymu buvo įrašytas į minėtą Sąrašą eilės Nr. 1243. Pareiškėjas į Sąrašą įtrauktas ne 2017 m. spalio 27 d. skundo pagrindu, o naujai gauto 2020 m. vasario 12 d. prašymo pagrindu. Jeigu teismas panaikins Įsakymo dalį, pareiškėjas bus išbrauktas iš Sąrašo ir praras esamą eilės numerį. Siekdamas vėl būti įtrauktas į Sąrašą, pareiškėjas turės teikti naują prašymą. Tik nuo paties pareiškėjo valios priklauso, ar jis nori būti įtrauktas į Sąrašą. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. rašto Nr. A63-21/20(3.2.1-AD24) „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo A. B. I-1361-484/18 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties A. B. Nr. A-2452-756/2019 vykdymo“ dalį, kuria nuspręsta, kad 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas pagrįstai buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašo, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 30-373/20 „Dėl Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašo tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjas įtrauktas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą eilės numeriu 1243, ir įpareigojo Administraciją įrašyti pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą tuo eilės numeriu, kuris buvo iki 2017 m. liepos 18 d., arba kitu eilės numeriu, kuris negali būti didesnis nei 838. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas yra įtrauktas į Sąrašą, jo eilės numeris Sąraše iki 2017 m. liepos 18 d. buvo 838. Nuo 2020 m. vasario 19 d. jo eilės numeris Sąraše yra 1243. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1361-484/2018, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir įpareigoti Administracijos direktorių atstatyti pareiškėją į Sąrašą eilės Nr. 838. VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1361-484/2018 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir įpareigojo Administracijos direktorių pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą išnagrinėti iš naujo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendime konstatavo, kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, 2017 m. liepos 18 d. raštu informuodama pareiškėją apie jo išbraukimą iš Sąrašo, nesant šiuo klausimu Administracijos direktoriaus sprendimo, viršijo jai suteiktą kompetenciją; Administracijos direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą, šios aplinkybės nevertino, sprendimo pagal Įstatymo nuostatas nepriėmė, todėl tinkamai minėto skundo neišnagrinėjo. LVAT, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, paliko galioti VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendimą;
6.2. Atsakovai Administracija ir Administracijos direktorius, vykdydami anksčiau minėtą teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą ir 2020 m. sausio 30 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Sprendimu Administracija informavo pareiškėją, kad skundo pateikimo metu, t. y. 2017 m. spalio 27 d., asmenys buvo išbraukiami iš Sąrašo vadovaujantis skundo nagrinėjimo metu galiojusia Įstatymo redakcija. Sprendime Administracija nurodė, kad, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą, galioja Įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo redakcijos nuostatos. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkte įtvirtintas imperatyvus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, išbraukimo iš sąrašo pagrindas, t. y. asmuo arba šeima, pasibaigus kalendoriniams metams, nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; pareiškėjas nepateikė Deklaracijos už 2016 metus, todėl 2017 m. liepos 18 d. jis buvo išbrauktas iš Sąrašo; pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu įrašyti jį į Sąrašą, todėl 2019 m. vasario 19 d. priimtas sprendimas įrašyti pareiškėją į Sąrašą iš naujo;
6.3. Administracijos direktoriaus Įsakymu pareiškėjas buvo įrašytas į Sąrašą, pareiškėjo eilės Sąraše numeris yra 1243.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu (redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d., ir redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.). Teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundas. Sprendime yra nurodytas aiškus teisinis pagrindas (Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktas), kuriuo remiantis 2017 m. liepos 18 d. nuspręsta išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.
8. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas nuo pat jo įrašymo į (duomenys neskelbtini), sąrašą 2010 m. birželio 1 d. teikė deklaracijas, laikydamasis teisės aktuose nustatytų terminų, todėl pareiškėjui buvo žinoma apie pareigą deklaruoti turtą ir pajamas pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės 1 d. Įstatyme nėra įtvirtinta Administracijos pareiga informuoti teisę į socialinio būsto nuomą turinčius asmenis apie pareigą deklaruoti turtą, tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, pareiškėjui išsiuntė minėtą informaciją 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1.35-17/1506 jo gyvenamosios vietos adresu. Taigi pareiškėjas, gavęs šį raštą, turėjo galimybę laiku pateikti deklaraciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą terminą Deklaracijai už 2016 metus pateikti. Dėl to ginčo byloje nėra. SĮ „Vilniaus būstas“ pareiškėją išbraukė iš Sąrašo 2017 m. liepos 18 d. VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendime iš esmės konstatavo, kad SĮ „Vilniaus būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, neturėjo kompetencijos išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Taigi Administracija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą, privalėjo išnagrinėti šį klausimą, t. y. įvertinti, ar SĮ „Vilniaus būstas“ veikė teisėtai, išbraukdamas pareiškėją iš Sąrašo ir priimti dėl to atitinkamą sprendimą. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo dėl to, kad jis nepateikė deklaracijos už 2016 metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki 2017 m. gegužės 1 d. Teismas konstatavo, kad Administracija, priimdama Sprendimą, nevertino, ar veiksmai, kuriuos atliko SĮ „Vilniaus būstas“ (pareiškėjo išbraukimas iš Sąrašo), yra teisėti, t. y. ar SĮ „Vilniaus būstas“ turi kompetenciją tokius veiksmus atlikti, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria iš esmės pripažinta, jog pareiškėjas pagrįstai buvo išbrauktas iš Sąrašo 2017 m. liepos 18 d., yra nepagrįsta ir neteisėta. Kita ginčijamo Sprendimo dalis yra informacinio pobūdžio, joje nurodomi teisės aktų reikalavimai ir informuojama, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu iš naujo įrašytas į Sąrašą. Ši Sprendimo dalis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo ją panaikinti.
9. Teismas pabrėžė, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą, Administracija turėjo pareigą išnagrinėti visus pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skunde išdėstytus prašymus, be kita ko, prašymą atstatyti pareiškėją į Sąrašą. Ginčijamame Sprendime Administracija šio pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skunde išdėstyto prašymo neišnagrinėjo, nevertino skunde nurodytų aplinkybių (sveikatos būklė, (duomenys neskelbtini) terminas praleistas tik vieną dieną), dėl kurių pareiškėjas praleido terminą Deklaracijai pateikti (Deklaraciją pateikė 2020 m. gegužės 3 d.), ir dėl jų nepasisakė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad Administracija iki šiol nėra priėmusi sprendimo išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Tai, kad 2017 m. liepos 18 d. pareiškėją iš Sąrašo išbraukė netinkamas subjektas, neturintis kompetencijos atlikti tokius veiksmus, t. y. SĮ „Vilniaus būstas“, o ne Administracija, buvo vertinta VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendime. Teismas priėjo prie išvados, kad, nesant Administracijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, laikytina, jog pareiškėjas nebuvo išbrauktas iš Sąrašo, todėl jis turi būti įrašytas į Sąrašą tuo eilės numeriu, kuris buvo iki 2017 m. liepos 18 d., t. y. numeriu 838. Jeigu per administracinės bylos Nr. I-1361-484/2018 ir šios administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpius Sąrašas, galiojęs iki 2017 m. liepos 18 d., pasikeitė dėl to, kad jame nebėra tam tikrų asmenų, kurie buvo įrašyti į Sąrašą prieš pareiškėjo eilės numerį, pareiškėjo eilės numeris turi būti atstatytas į aktualaus Sąrašo eilės numerį, tačiau jo eilės numeris negali būti didesnis nei iki 2017 m. liepos 18 d. buvęs eilės numeris 838. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamo Įsakymo dalis, kuria pareiškėjas įrašytas į Sąrašą eilės numeriu 1243, yra neteisėta ir nepagrįsta. Administracija įpareigota įrašyti pareiškėją į Sąrašą tuo eilės numeriu, kuris buvo iki 2017 m. liepos 18 d., arba kitu eilės numeriu, kuris negali būti didesnis nei 838.
10. Teismas, konstatavęs, kad Sprendimo dalis ir Įsakymo dalis yra neteisėtos ir nepagrįstos, ir įpareigojęs Administraciją įrašyti pareiškėją į Sąrašą pagal atitinkamus teismo nurodymus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir atsakovo, trunka ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2017 m. spalio mėn., ginčas teisme nagrinėjamas jau antrą kartą, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą iš naujo.
11. Teismas pažymėjo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjo prašymo atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III.
12. Atsakovai Administracija ir Administracijos direktorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktų ir 16 straipsnio 10 dalies nuostatas, akivaizdu, kad savivaldybės vykdomoji institucija priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą. Taip pat savivaldybės vykdomoji institucija tvarko ir tikslina Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą savivaldybės vykdomoji institucija kiekvieną kartą priima sprendimą išnuomojant būstą, nereiškia, jog ir pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punktą savivaldybės vykdomoji institucija kiekvieną kartą, kai tik asmuo ar šeima išbraukiami iš sąrašų, privalo priimti sprendimą. Kadangi savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, teisinis reguliavimas leidžia savivaldybės vykdomajai institucijai nusistatyti bet kokią sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarką. Įstatymas nenumato, kokiais būdais savivaldybės vykdomoji turėtų tvarkyti ir tikslinti sąrašus, todėl savivaldybės vykdomoji institucija yra laisva pasirinkti bet kokį jai priimtiną sąrašų tvarkymo ir tikslinimo būdą ir tai yra savivaldybės vykdomosios institucijos diskrecijos teisė. Administracijos direktorius sprendimą priima ne kiekvieną kartą, kai tik asmuo ar šeima įrašomi į sąrašus, pasikeičia šeimų sudėtis, perrašomi iš vieno sąrašo į kitą, išbraukiami iš sąrašų, bet sprendimą priima vieną kartą per metus, kai patvirtina visą sutvarkytą ir patikslintą sąrašą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už Administracijos direktorių įsakymu sąrašų netvirtina. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, turėjo teisinį pagrindą 2017 m. liepos 18 d. pareiškėją išbraukti iš Sąrašo, o teismo netinkamas ir formalus Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktų bei Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 40-521 patvirtinto Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.2 punkto nuostatų aiškinimas ir taikymas, atsiejant jas nuo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, Aprašo 7.3 punkto ir Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 30-2298 patvirtinto Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, prašymų nagrinėjimo, sąrašų sudarymo, tikslinimo ir išbraukimo iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti tvarkos aprašo 21 punkto, ir, neatsižvelgiant į teisės normų tikrąją prasmę, tikslus bei uždavinius, lėmė visiškai nepagrįstą teismo išvadą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti sprendimo dėl 2017 m. spalio 27 d. skundo neturėjo teisinio pagrindo, ir, kad SĮ „Vilniaus būstas“, 2017 m. liepos 18 d. raštu informuodama pareiškėją apie jo išbraukimą iš Sąrašo, nesant Administracijos direktoriaus sprendimo, viršijo jai suteiktą kompetenciją.
12.2. Toks asmenų ir šeimų sąrašų tvarkymas ir tikslinimas, kai sąrašai tvirtinami kartą per metus, yra pakankamai seniai įtvirtintas teisės aktuose, kurie yra aukštesnės galios negu Administracijos direktoriaus įsakymai, ir taikomi pakankamai ilgą laiką. Vieninga praktika šio pobūdžio administracinėse bylose suformuota VAAT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7544-189/2016, VAAT 2017 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4655-208/2017.
12.3. Teismo išvados yra nepagrįstos ir dėl to, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai socialinio būsto nuomą priskyrė savivaldybės viešojo administravimo funkcijai, o ne savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo funkcijai, o tai lėmė nepagrįstą išvadą, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatymu nėra pavesta atlikti Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosioms institucijoms pavestų pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatas, savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo, o pagal sprendimų priėmimo laisvę – į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) (5 str. 2 d.). Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais. Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka atlygintinai ir neatlygintinai (VSĮ 8 str. 1, 3, 4, 5 d.). Savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms, kurios vykdomos teikiant gyventojams viešąsias paslaugas per kontroliuojamas įmones ir pavaldžias įstaigas atlygintinai ar (ir) neatlygintinai, priskiriama, be kita ko, savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma (VSĮ 6 str. 15 p.). VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų numatytą viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai (VAĮ 17 str. 2 d.). Savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tokius viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymų įgaliotos savivaldybės institucijos savo priimtu teisės aktu (VAĮ 4 str. 5 d.). SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ yra savivaldybės įmonė (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 2 d.), per kurią savivaldybė vykdo savarankiškąją savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymo ir jo remonto, socialinio būsto nuomos funkciją, teikiant gyventojams viešąsias paslaugas (VSĮ 6 str. 15 p.). Atsižvelgiant į tai, ir, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tam, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikdama gyventojams viešąsias paslaugas galėtų išbraukti asmenį ar šeimą iš Sąrašo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatymu neprivalo būti pavesta atlikti Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosioms institucijoms pavestų pareigų, kadangi pats įstatymas leidžia Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosioms institucijoms savo priimtu teisės aktu viešąsias paslaugas teikiančiai savivaldybės kontroliuojamai įmonei suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Tokie įgaliojimai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir suteikti Administracijos direktoriaus Aprašu.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti; iš atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Teismas teisingai konstatavo, kad SĮ „Vilniaus būstas“ veikė neteisėtai išbraukdamas pareiškėją iš Sąrašo, nes tokios kompetencijos neturėjo.
13.2. Nors apeliantų pateiktas apeliacinis skundas yra didelės apimties, tačiau jame nėra pateiktų svarių duomenų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, tinkamai laikėsi proceso teisė normų ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
13.3. Apeliantai pateikia ir cituoja teisės aktus, iš kurių daro niekuo nepagrįstą, aiškiai deklaratyvią išvadą, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėjo pagrindą pareiškėją išbraukti iš Sąrašo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gali atlikti tik techninį darbą, o ne priiminėti sprendimus dėl asmenų išbraukimo iš Sąrašo. Apeliantai mini bylas niekuo nesusijusias su nagrinėjama byla, tačiau nesivadovauja skundžiamame sprendime minimais teismų sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. A63-21/20(3.2.1-AD24), kuris priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1361-484/18 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 30-373/20 „Dėl Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašo tvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjas įtrauktas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą eilės Nr. 1243, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. A63-21/20(3.2.1-AD24) dalį, kuria nuspręsta, kad 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas pagrįstai buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašo, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 30-373/20 dalį, kuria pareiškėjas įtrauktas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą eilės numeriu 1243, ir įpareigojo Administraciją įrašyti pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą tuo eilės numeriu, kuris buvo iki 2017 m. liepos 18 d., arba kitu eilės numeriu, kuris negali būti didesnis nei 838.
16. Apeliacinį skundą padavė atsakovai Administracija ir Administracijos direktorius, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, iš esmės motyvuodami tuo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, turėjo teisinį pagrindą 2017 m. liepos 18 d. pareiškėją išbraukti iš Sąrašo, o teismo netinkamas ir formalus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktų bei Aprašo 7.2 punkto nuostatų aiškinimas ir taikymas, atsiejant jas nuo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, Aprašo 7.3 punkto ir Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 30-2298 patvirtinto Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, prašymų nagrinėjimo, sąrašų sudarymo, tikslinimo ir išbraukimo iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti tvarkos aprašo 21 punkto, neatsižvelgiant į teisės normų tikrąją prasmę, tikslus bei uždavinius, lėmė visiškai nepagrįstą teismo išvadą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti sprendimo dėl 2017 m. spalio 27 d. skundo neturėjo teisinio pagrindo, ir, kad SĮ „Vilniaus būstas“, 2017 m. liepos 18 d. raštu informuodama pareiškėją apie jo išbraukimą iš Sąrašo, nesant Administracijos direktoriaus sprendimo, viršijo jai suteiktą kompetenciją.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog VAAT įsiteisėjusiame 2018 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1361-484/18 konstatavo, kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, 2017 m. liepos 18 d. raštu informuodama pareiškėją apie jo išbraukimą iš Sąrašo, nesant šiuo klausimu Administracijos direktoriaus sprendimo, viršijo jai suteiktą kompetenciją, o Administracijos direktorius 2017 m. spalio 27 d. skundo tinkamai neišnagrinėjo. VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1361-484/2018 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir įpareigojo Administracijos direktorių pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundą išnagrinėti iš naujo. LVAT, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 8 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019 paliko galioti VAAT 2018 m. birželio 15 d. sprendimą. LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartyje konstatavo, jog sisteminis Įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir Aprašo normų vertinimas suponuoja išvadą, kad, nors SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą koordinuoja ir jį administruoja, bet pati savarankiškai dėl šio sąrašo sprendimų nepriima, o tik rengia Administracijos direktoriaus (savivaldybės vykdomosios institucijos) įsakymų projektus dėl asmenų (šeimų) į minėtą sąrašą įrašymo (sąrašo tvirtinimo, tikslinimo). LVAT išaiškino, kad asmenis (šeimas) į šį sąrašą SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ įtraukia (išbraukia) savivaldybės vykdomosios institucijos atitinkamo sprendimo (įsakymo ir (ar) kito administracinio akto) pagrindu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog Administracijos direktorius jokio sprendimo dėl pareiškėjo išbraukimo iš Sąrašo nebuvo priėmęs, LVAT teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad Administracijos direktorius tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundo, todėl ginčijamas Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas turi būti panaikintas, įpareigojant Administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
19. Pasisakant dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019, reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Todėl viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo. Nurodyti išaiškinimai dėl taikytinos teisės aiškinimo saisto tiek atsakovų, tiek abiejų instancijų administracinius teismus. Atsakovai neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Neveikė, nors atitinkamai veikti buvo įpareigoti teismo sprendimu (ABTĮ 16 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad Administracija pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. skundo tinkamai neišnagrinėjo; Administracija iki šiol nėra priėmusi sprendimo išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, nors įsiteisėjusiajame teismo sprendime prieita prie išvados, kad 2017 m. liepos 18 d. pareiškėją iš Sąrašo išbraukė netinkamas subjektas (SĮ „Vilniaus būstas“), neturintis kompetencijos atlikti tokius veiksmus; nesant Administracijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, laikytina, jog pareiškėjas nebuvo išbrauktas iš Sąrašo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kuria iš esmės pripažinta, jog pareiškėjas pagrįstai buvo išbrauktas iš Sąrašo 2017 m. liepos 18 d., taip pat ginčijamo Įsakymo dalis, kuria pareiškėjas įrašytas į Sąrašą eilės numeriu 1243, yra neteisėtos ir nepagrįstos.
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019, prieita prie teisinio vertinimo, kuris turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2158-415/2021).
21. Iš atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad jie kelia ginčą, ar SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, turėjo teisinį pagrindą 2017 m. liepos 18 d. pareiškėją išbraukti iš Sąrašo, tačiau šis klausimas buvo išnagrinėtas ir dėl jo, kaip minėta, pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019. Atsakovai šioje byloje apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, kuriuos išdėstė apeliaciniame skunde LVAT administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019, tačiau atsakovai nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, atsižvelgiant į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo bei teismo sprendimo res judicata principus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo įvertinti atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetencijos pareiškėją išbraukti iš Sąrašo, tačiau atsakovai į tai neatsižvelgė, kas yra nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadomis.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties išaiškinimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.
23. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-2662-13115 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo apskundimo, procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisinės pagalbos teikimui buvo skirtas advokatas G. A. P., kuris apeliacinės instancijos teismui 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė pareiškėjo atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą.
24. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo atmesti, darytina išvada, kad šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos valstybei.
25. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-8504 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei priteistina 99,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ši prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio. Todėl valstybei iš atsakovų priteisiama 99,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 99,50 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.