- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eA-2553-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01287-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-202 (AG-93/07-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjo skundą tenkinti; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2020 m. sausio 2 d. Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)) priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius; 3) panaikinti Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius; 4) įpareigoti Savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. spalio 31 d. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu išmontuoti eismą ribojančius stulpelius (duomenys neskelbtini), kadangi jie pastatyti ne pagal patvirtintą schemą. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2016 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 117/U/16 (toliau – ir Leidimas) įrengti eismą ribojančius stulpelius. Schemoje prie Leidimo suderinta, kad bus 4 stulpeliai ir jie bus pastatyti kas 2 metrus. Schemoje nurodyta, kad „stulpeliai, pastatyti ne pagal išduotą schemą bus išmontuojami, pakartotinis leidimas jų įrengimui nebus išduodamas“. Savivaldybei pateiktose įrengtų stulpelių nuotraukose matyti, kad yra įrengti trys stulpeliai, atstumas tarp jų yra mažesnis nei 1,5 metro, t. y. jie įrengti ne pagal schemą, todėl, kaip nurodyta Leidime, turi būti išmontuoti, o pakartotinis leidimas jų įrengimui neišduodamas. Savivaldybės Eismo organizavimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. A51-19(2.9.3.1E-EIS) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. surengtame Eismo saugumo komisijos posėdyje pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo esamų stulpelių pakeitimui, įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaudamasis pačios Savivaldybės išduotame Leidime (ir schemoje prie Leidimo) nustatytomis sąlygomis bei tuo, jog šios sąlygos akivaizdžiai buvo pažeistos, o pažeidimas buvo tęstinis, reikalavo Savivaldybės išmontuoti stulpelius ir panaikinti Leidimą. Savivaldybė šį reikalavimą ignoravo, nors iš esmės pati be atskirų reikalavimų privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad Leidime nustatytos sąlygos būtų įgyvendintos tinkamai. Savivaldybė nusprendė taikyti kitokias eismo ribojimo priemones, nei numatyta Leidime ir prie jo patvirtintoje schemoje, ir tas priemones įgyvendino (Sprendimo priėmimo metu stulpeliai jau buvo išmontuoti ir įrengti atitvarai, tai patvirtina pridedamos nuotraukos), todėl Savivaldybė nepagrįstai ginčijo pareiškėjo reikalavimą panaikinti Leidimą, jei nurodytas sprendinys Savivaldybės sprendimu jau buvo pakeistas. Pareiškėjo vertinimu, tiek Savivaldybės, tiek Komisijos teiginiai ir sprendimai yra prieštaringi ir nepagrįsti.
4. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybė sprendimą riboti eismą ginčo gatve, užtveriant pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės, grindžia deklaratyviai cituojamomis bendro pobūdžio teisės aktų nuostatomis dėl teritorijų planavimo ir savivaldybės funkcijų. Teisės aktai nenustato skirtingų reikalavimų „laikinam“ ir „nelaikinam“ akligatviui. Priešingai nei nurodo Savivaldybė, jos priimti sprendimai riboti eismą ginčo gatvėje iš (duomenys neskelbtini) pusės ne tik neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, bet ir prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems akligatvių įrengimą bei eismo saugumą juose (kadangi tai verčia transporto priemones atbuline eiga įvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o tai didina nesaugumą).
5. Pareiškėjo vertinimu, Savivaldybės pozicija dėl ginčo gatvės statuso apskritai yra nenuosekli ir prieštaringa. Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės (toliau – ir Seimo kontrolierė) 2019 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 4D-2018/2-398 „Dėl T. B. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma) matyti visa Savivaldybės ir kitų institucijų veiksmų ir sprendimų, susijusių su ginčo gatve, chronologija. Pavyzdžiui, Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. A51-498O/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) namų savininkus, pažymėdamas, kad jų „užtverta teritorija Vilniaus miesto skaitmeniniuose žemėlapiuose yra pažymėta kaip gatvė ir nustatytos jos rekomendacinės raudonosios linijos“ bei prašydama atlaisvinti šią gatvę. Tvora, savavališkai užtvėrusi gatvę, buvo nugriauta, tačiau paliktas betoninis pamatas, kuris neleido saugiai vykti automobiliams. 2016 m. rugsėjo pabaigoje atsirado eismą ribojantys stulpeliai, o šios gatvės sankryžoje su (duomenys neskelbtini) – kelio ženklas „Aklakelis“. Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius, atsakydamas į 8 (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą, 2016 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 117/U/16 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. suderinimą Nr. 558 su Kelių policijos valdyba eismo organizavimo stulpeliams ir kelio ženklui „Aklakelis“ įrengti.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorę su prašymais įpareigoti Savivaldybės struktūrinius padalinius panaikinti Leidimą ir 2016 m. rugsėjo 27 d. suderinimą Nr. 558 su Kelių policijos valdyba eismo organizavimo stulpeliams įrengti; įpareigoti Savivaldybės struktūrinius padalinius užtikrinti, kad stulpeliai ir likusi nelegalios tvoros dalis būtų pašalinta ir visi (duomenys neskelbtini) gyventojai galėtų lygiateisiškai (tiek pėsčiomis, tiek vykdami automobiliais) naudotis minima gatve. Rašte informuojama, kad sprendimai įrengti eismą ribojančius stulpelius ir suderinti kelio ženklą „Aklakelis“ prieštarauja patvirtintoms (duomenys neskelbtini) raudonosioms linijoms. Po papildomo kreipimosi į Savivaldybę 2017 m. balandžio 24 d. Savivaldybės Eismo organizavimo skyrius 2017 m. birželio 29 d. atsiuntė raštą Nr. A51-43244/17 (3.3.10.3-EM4), kuriame nurodyta, kad „įrengtos eismo reguliavimo priemonės (stulpeliai) suteikia eismo dalyviams galimybę iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į (duomenys neskelbtini)“. Tačiau nebuvo paaiškinta, kaip eismo dalyviai automobiliu gali pravažiuoti per įrengtas eismo reguliavimo priemones (stulpelius). Atsakydamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. raštą, Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. spalio 13 d. atsiuntė raštą (Nr. A51-69394/17(2.9.3.1-UK5), kuriame teigiama, kad stulpeliai yra skirti „informuoti eismo dalyvius apie kliūtis kelyje“, tačiau niekaip nebuvo sureaguota į informaciją, kad akligatvis ir stulpeliai toje vietoje negali būti įrengiami, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) reikalavimus. Vietoje to nurodyta, kad buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, gyventojai bus informuojami papildomai gavus informaciją iš šių institucijų. 2018 m. kovo 7 d. buvo gautas Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento atsakymas Nr. A51-18411/18(2.9.31E-UK5), kuriame nurodyta, kad stulpelių įrengimo vieta, esanti šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, yra pėsčiųjų eismui skirta zona (nors nėra aišku, kada ir kokiu sprendimu toje vietoje atsirado pėsčiųjų ir dviračių zona, jeigu tokia zona įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji turi būti pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o transporto priemonių važiavimas ja draudžiamas. Tačiau „zonos“ priekyje stovi kelio ženklas „Aklakelis“, bet ne „Pėsčiųjų ir dviračių zona“).
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad 24 (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai prašė panaikinti eismo ribojimus (tik 8 gyventojai prašė juos taikyti), tačiau nebuvo nurodyta, kokiais kriterijais vadovaudamasi Savivaldybė sprendė, kad viešuosius interesus geriausiai atitinka būtent sprendimas riboti eismą viešąja gatve, tokiu būdu vėl suformuojant keliems gyventojams privačią erdvę.
8. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos vertinimu, kad Eismo saugumo komisijos sprendimas, įformintas 2020 m. sausio 2 d. protokolu, jokių naujų teisinių padarinių pareiškėjui nesukūrė. Pareiškėjas nurodė, kad eismo ribojimas ginčo gatve iš esmės pažeidžia visos visuomenės interesus, tą patvirtino tiek Savivaldybės, tiek NŽT sprendimai ir veiksmai, siekiant atlaisvinti ginčo gatvę nuo užtvėrimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. vasario 5 d. buvo gauta Seimo kontrolieriaus pažyma, kuria, be kita ko, Administracijai rekomenduota imtis veiksmų, kad būtų patvirtinti teritorijų planavimo sprendiniai, lemiantys ginčo gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kategorijos nustatymą ir priimti reikiami sprendimai dėl saugaus eismo joje organizavimo. Atsakovas, vykdydamas Seimo kontrolierės įpareigojimus, 2019 m. vasario 28 d. Savivaldybės Eismo saugumo komisijoje svarstė pareiškėjo iškeltus klausimus dėl ginčo gatvės pravažiavimo, atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus išvadoje išdėstytas pastabas. Klausimas dėl privažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis pakartotinai svarstytas Savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje. Posėdyje Savivaldybės Eismo saugumo komisija priėmė sprendimą iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo esamus stulpelius pakeisti kitomis eismą ribojančiomis priemonėmis, įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini). Įgyvendinus Savivaldybės Eismo organizavimo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo sprendimą ir įrengus atitvarines sistemas ginčo teritorijoje, Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotas leidimas Nr. 117/U/16 nustojo galioti. Leidimui nustojus galioti, neliko ginčo dėl jo panaikinimo, todėl ši bylos dalis turėtų būti nutraukta.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo realiai nurodomi ir tariami Sprendimo neteisėtumo pagrindai nesutampa su pareiškėjo deklaruojamais jo teisių ir interesų pažeidimais, t. y. skundu pareiškėjas, prisidengdamas formaliais, deklaratyviais ir skunde neplėtojamais savo teisių pažeidimais, iš tiesų byloje siekia ginti viešąjį interesą, ko pagal galiojanti teisinį reguliavimą daryti neturi teisės. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini), neįrodė, kad šis sprendimas kokiu nors aspektu pažeidė paties pareiškėjo subjektines teises ir / ar teisėtus interesus. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog jis yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą ginti viešąjį interesą, o Sprendimas neprieštarauja galiojančiam detaliajam planui, kadangi ginčo privažiavimo kelias net nepatenka į jokias detaliojo plano ribas.
12. Atsakovas Savivaldybės Eismo saugumo komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Atsakovas nurodė, kad pritaria Administracijos atsiliepime į skundą nurodytai pozicijai, jog apie įrengiamas eismą ribojančias priemones, jų apimtį ir kt. pareiškėjas buvo nuolat informuojamas, jam dalyvaujant buvo priimami sprendimai, kuriuos pareiškėjas ginčija, net nenurodydamas, kaip šie sprendimai, net ir hipotetiškai, pažeidžia jo turimas subjektines teises ir teisėtus interesus. Pagal detaliojo teritorijų planavimo sąlygas ir nustatytą eismo organizavimo minėtam privažiavimo keliui šiuo metu yra taikomas ir ateityje planuojamas aklakelis. Šis sprendimas yra priimtas dėl eismo saugumo užtikrinimo ir atsižvelgiant į gretimų gatvių kategorijas, pėsčiųjų eismo saugumą, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti tranzitinį eismą ginčo gatvėje yra nepagrįstas. Laikini eismo ribojimai yra skirti išlaikyti dar 2016 metais įvestą tvarką, pagal kurią ginčo gatvės atkarpa yra skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui, taip užtikrinant eismo dalyvių saugumą, kartu apsaugant pėsčiuosius nuo intensyvaus eismo keliamo pavojaus.
14. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Vien tai, kad pareiškėjas pats deklaratyviai nurodo, esą įvestas eismo ribojimas ginčo gatvėje iš esmės pažeidžia visos visuomenės interesus, savaime tokio pažeidimo nepatvirtina ir neįrodo, kaip ir neįrodo, kad pareiškėjas turi teisę ginti visos visuomenės, t. y. viešąjį interesą.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo T. B. skundą atmetė.
16. Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išmontuoti eismą ribojančius stulpelius (duomenys neskelbtini), kadangi jie pastatyti ne pagal Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotu leidimu Nr. 117/U/16 patvirtintą schemą. Pareiškėjo vertinimu, išduodant Leidimą įrengti eismą ribojančias priemones, buvo pažeista daugumos (duomenys neskelbtini) gyventojų teisė be apribojimo naudotis (duomenys neskelbtini).
16.2. Administracijos Eismo organizavimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. atsakyme Nr. A51-124239/19(2.9.3.1E-EIS) pareiškėjui nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpeliui pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini).
16.3. Nesutikdamas su tokia Eismo organizavimo skyriaus pozicija ir priimtu sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“; panaikinti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius; įpareigoti Savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Komisija sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. leidimo Nr. 117/U/16 panaikinimo nutraukė, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą. Skundo dalį dėl Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo sprendimo panaikinimo atmetė (klaidingai nurodyta Eismo saugumo komisijos protokolo surašymo data, turi būti 2020 m. sausio 2 d.).
17. Įvertinęs Komisijos argumentus ir rašytinius įrodymus, teismas priėjo išvados, kad Komisija teisingai ir pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl Leidimo panaikinimo nutraukė. Teismas pažymėjo, kad skunde Komisijai ar teismui pareiškėjas nesuformulavo prašymo atnaujinti apskundimo terminą, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Teismas nenustatė pagrindų savo iniciatyva atnaujinti ženkliai praleistą apskundimo terminą, nurodė, kad proceso šalys pripažįsta, jog 2016 metų leidimu įgyvendinti eismo reguliavimo sprendiniai (stulpeliai) buvo išmontuoti bylos nagrinėjimo metu, pakeitus juos kitais sprendiniais (atitvarais), dėl kurių priimtus sprendimus pareiškėjas ginčija šioje administracinėje byloje, t. y. 2016 metais priimti eismo reguliavimo ginčo ruože sprendiniai tapo nebeaktualiais ir tarpiniais.
18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio sprendimo (2020 m. sausio 2 d. protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)), teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2016 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 117/U/16, kuriuo buvo suderinta 4 vnt. stulpelių su šviesą atspindinčiomis juostomis (statomų ant buvusios mūrinės tvoros pamato lygiagrečiai (duomenys neskelbtini)) įrengimo schema. Leidimas išduotas tuometinės (duomenys neskelbtini) namų gyventojų atstovui V. P. (gatvės pavadinimas 2018 metais pakeistas į (duomenys neskelbtini)).
19. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktų nuostatas, Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu 40-375 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatų 1 ir 20 punktų nuostatas, Administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo 2, 5, 6 ir 11 punktų nuostatas.
20. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas teigia, jog yra nenuosekli Savivaldybės pozicija dėl eismo reguliavimo ginčo kelio ruože, tačiau iš šalių susirašinėjimo, Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, kad aptariamas kelio ruožas buvo užtvertas kelių transporto priemonių eismui nuo 2014 metų gyventojų iniciatyva, eismo reguliavimas akligatvio formavimo būdu Savivaldybės sprendimais įteisintas 2016 metų leidimu ir juo priimtais sprendiniais ir atitinkamai skundžiamu 2019 metų sprendimu, pakeitusiu 2016 metais numatytas eismo reguliavimo priemones iš stulpelių į atitvarus. Tai Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai pareiškėjui yra nurodę 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. A51-43244/17 (3.3.10.3-EM4), 2017 m. spalio 13 d., 2018 m. kovo 7 d. atsakymais. Teismo vertinimu, tai, kad Savivaldybės atsakingi tarnautojai buvo nurodę pašalinti savavališkai pastatytą tvorą ir atlaisvinti eismą pėstiesiems, nesudaro pagrindo išvadai apie Savivaldybės pozicijos ginčo ruože įrengti akligatvį prieštaringumą.
21. Vadovaudamasis STR 2.06.04:2014 32 punkto nuostata, kad akligatviais gali pasibaigti D kategorijos gatvės, nesant duomenų, kad ginčo gatvė būtų priskiriama aukštesnei nei D kategorijai, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad ginčo gatvėje negalėjo būti įrengtas akligatvis (aklakelis) ir formuojamos transporto eismą ribojančios priemonės (stulpeliai ar atitvarai). Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir / ar dviratininkams pravažiuoti ir ginčo ruože pagal gretimų teritorijų sodininkų bendrijų prašymus praėjimas pėstiesiems garantuojamas. Be to, Transporto kompetencijų agentūra 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. 10-265 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atkarpa atitinka D3 (motorizuoto eismo) gatvės kategoriją, nes esamoje situacijoje yra siaura, vienos eismo juostos, eismo srautas šia gatve patenka tik į pavienius objektus, kuriuose vyrauja gyvenamoji aplinka, todėl rekomenduota joje ir kitose šalutinėse gatvėse nustatyti gyvenamosios zonos eismo režimą kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse, įrengiant atitinkamus gyvenamosios zonos kelio ženklus.
22. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aptariamos ginčo gatvės ir jos prieigų detalusis planas dar nėra patvirtintas, tačiau vyksta detaliojo planavimo procedūros. Ginčo gatvė šios bylos nagrinėjimo metu nėra detaliojo planavimo lygmenyje priskirta jokiai kategorijai, tačiau pagal detaliojo planavimo procedūras ginčo gatvę planuojama priskirti D3 kategorijai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog Administracija būtų netinkamai įgyvendinusi jai pavestą saugaus eismo užtikrinimo funkciją. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, dėl kokių priežasčių ši gatvė negalėtų būti priskirta D3 kategorijai, nors tai nusprendė iš įvairių su eismo saugumu ir eismo organizavimu susijusių specialistų sudaryta komisija ir Transporto kompetencijų agentūros specialistai. Pareiškėjas, neigdamas specialistų išvadas, nepateikė lygiaverčių įrodymų joms paneigti. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ginčo gatvėje transporto priemonių eismo ribojimas yra susiformavęs nuo 2014 metų. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.
23. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė savo asmeninio suinteresuotumo ir savo asmeninio intereso prioriteto prieš kitų visuomenės narių (grupių, bendrijų) interesus ginčyti Sprendimą, nes transporto priemonių eismą ribojančių priemonių įrengimas ginčo ruože neriboja pareiškėjo galimybių patekti į jo gyvenamąją ar kitą zoną transporto priemone. Pareiškėjas gyvena ne ginčo gatvėje, jis savo transporto priemone gali pasiekti į savo gyvenamąją zoną, todėl neįrodyta, kad Sprendimas pažeistų pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus. Įgalinimų ginti viešąjį interesą pareiškėjas nepateikė.
24. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini), kadangi jos įrengtos pagal teisėtą ir pagrįstą galiojantį Sprendimą, todėl skundą atmetė visa apimtimi.
III.
25. Pareiškėjas T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-202 (AG-93/07-2020) bei pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašo: 1) panaikinti Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2020 m. sausio 2 d. Nr. A16-1/20(2.1.58- UK5) priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius; 2) įpareigoti Savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams, tenkinti.
26. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijai šioje byloje pripažinus ir pareiškus, jog įgyvendinus Eismo organizavimo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo sprendimą ir įrengus atitvarines sistemas ginčo teritorijoje, Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotas leidimas Nr. 117/U/16 nustojo galioti, pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies dėl Leidimo panaikinimo neginčija.
27. Dėl teisinio suinteresuotumo pareiškėjas nurodo, kad iš Seimo kontrolieriaus pažymos yra akivaizdu (15 punkto 2 pastraipa, 19 ir 22.1.1 punktai), jog pareiškėjas yra ne tik (duomenys neskelbtini) gyventojas, bet ir šios gatvės gyventojų atstovas. Pareiškėjui priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjo gyvenamąjį namą ir ginčo teritoriją, ties kuria užtvertas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), skiria vos vienas gyvenamasis namas. Be to, atsakovų atsiliepimuose į skundą, tiek Komisijos bei teismo sprendime ne kartą akcentuota, kad pareiškėjas apie eismo ribojimo priemones ir atsakovų priimtus sprendimus žinojo jau kelerius metus, prašymai šiuo klausimu buvo teikiami nuo 2017 metų, atsakovai nuolat informuoja pareiškėją apie planavimo dokumentų rengimo procedūras, įgyvendinant Seimo kontrolierės rekomendacijas. Atsakovai ne tik žinojo ir žino apie pareiškėjo suinteresuotumą, turi tai patvirtinančius duomenis, bet niekada jo neginčijo ir tai patvirtina pačių atsakovų argumentai apie pareiškėjo informavimą ginčo klausimais, jo dalyvavimą juos svarstant ir pan. Todėl atsakovų teiginiai ir teismo išvada, kad pareiškėjas neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo esmės, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
28. Pareiškėjo ir kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų suinteresuotumą dėl bylos baigties atskleidžia ir Seimo kontrolieriaus pažymoje (19 punkte) nurodyta aplinkybė: galimybė naudotis gatve, jungiančia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visiems suinteresuotiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, įskaitant pareiškėją, yra ypač svarbi dėl to, kad tai yra gatvė, kuri nors ir nesutvarkyta, tačiau turi gelžbetonio plokščių dangą, dėl ko tiek pėsčiųjų, tiek motorizuotų transporto priemonių eismas bet kokiu metų laiku ja besinaudojantiems asmenims yra patogiausias ir optimaliausias. Tuo metu (duomenys neskelbtini), kuri yra žvyro dangos ir ypač prastos techninės būklės, kelia daug nepatogumų ja priverstiems naudotis (duomenys neskelbtini), įskaitant pareiškėją, gyventojams.
29. Dėl Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio sprendimo pareiškėjas pažymi, kad esminis momentas šioje byloje yra ne kokias funkcijas turi teisę atlikti atsakovai, o ar jų priimti sprendimai ir šių sprendimų pagrindu įrengtos eismo ribojimo priemonės yra suderinamos su teisės aktų joms keliamais reikalavimais. Pareiškėjas remiasi Seimo kontrolieriaus pažymos 19 punktu, akcentuoja, kad tiek atsakovų, tiek teismo motyvas, jog akligatvio įrengimas yra skirtas eismo saugumui užtikrinti, yra nepagrįstas ir dėl to, kad įrengtas akligatvis neatitinka STR 2.06.04:2014 32 punkto reikalavimų.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl ginčo gatvės detaliojo plano. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A30-509/19 nuspręsta organizuoti Administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 30-1428 patvirtinto sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą, sklype (duomenys neskelbtini), keičiant susisiekimo komunikacijų sprendinius ir šalia esančioje teritorijoje nustatant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, teritorijos naudojimo būdą bei kitus planuojamai teritorijai reikalingus teritorijos naudojimo reglamentus. Planavimo darbų programoje numatyti papildomi planavimo uždaviniai – numatyti eismo organizavimo sprendimus (siūlomi – nustatant privažiavimą prie sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), panaikinti transporto eismo jungtį su (duomenys neskelbtini), paliekant tik pėsčiųjų praėjimą, nustatant E kategoriją). Tačiau, remiantis STR 2.06.04:2014 22 punktu, E kategorijos gatvė yra nemotorizuoto eismo gatvė, t. y. automobilių eismas joje iš viso negali vykti, nors faktiškai vyksta, ginčo gatve iš (duomenys neskelbtini) gali įvažiuoti ir važiuoti (duomenys neskelbtini) gyventojai, t. y. neaišku, kokią gatvę planuoja atsakovai, nes jų pozicija keičiasi, priklausomai nuo pareiškėjo argumentų. Šį nenuoseklumą akcentavo ir Seimo kontrolierė.
31. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde akcentavo, jog teisės aktai nenustato skirtingų reikalavimų laikinai ir nelaikinai įrengtiems akligatviams, t. y. visi akligatviai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Tačiau teismas padarė teisės aktais nepagrįstas išvadas: „tai, kad teisės aktai nenumato laikino ir pastovaus akligatvio įrengimo, neduoda teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Eismo saugumo komisijos sprendimo, kadangi sprendimas priimtas kompetentingos institucijos jai teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose, įvertinus visų suinteresuotų asmenų ir specialistų išvadas. Logiška, kad sprendžiant dėl konkrečių eismo organizavimo priemonių konkrečiose gatvėse ar jų ruožuose gali būti priimtos laikinos eismo organizavimo priemonės iki pilno teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo“. Tai, jog Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, įvertinus specialistų išvadas ir suinteresuotų asmenų pageidavimus, savaime nereiškia, kad sprendimas ir jo pagrindu įgyvendintos priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus. Laikiną eismo ribojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių eismo įstatymo 18 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Šiuo atveju vietoje to, kad ginčo gatvė būtų tvarkoma ar būtų įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (šaligatviai, greitį ribojantys ženklai ir / ar įrenginiai), jau penktus metus įrengtas teisės aktų reikalavimų ir eismo saugumo reikalavimų neatitinkantis akligatvis, ribojantis aplinkinių gyventojų, įskaitant ir pareiškėjo, galimybę naudotis viešu keliu. Ginčo teritorijoje suformuotas aklikelis ne tik nepagrįstai riboja aplinkinių gyventojų teises, bet ir neturi įrengtos transporto priemonių apsisukimo aikštelės.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Savivaldybės Eismo saugumo komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
33. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra deklaratyvus, jame pateikiami argumentai, kurie teismo jau buvo patikrinti ir atmesti. Kadangi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra identiški skunde pateiktiems argumentams, atsakovas prašo vadovautis 2020 m. birželio 5 d. atsiliepimu į skundą, kuriame jis pateikė išsamų savo priimtų sprendimų pagrindimą.
34. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
35. Atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai akcentuoja, kad iš pareiškėjo nurodytų Seimo kontrolieriaus pažymos punktų matyti, jog nei viename jų nebuvo vertinamas materialusis pareiškėjo suinteresuotumas. Seimo kontrolieriaus pažyma nėra tinkamas dokumentas, nustatantis, ar pareiškėjas turi materialinį suinteresuotumą būtent bylos baigtimi, ar iš tiesų jis yra gyventojų atstovas ir ar jam priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kaip teigia pareiškėjas. Net pareiškėjui ir pateikus įrodymus apie žemės ginčo gatvėje ar namo nuosavybės teises, lieka neatsakytas esminis klausimas – iš kokio teisinio pagrindo pareiškėjas kildina savo teisę turėti daugiau nei vieną privažiavimą prie savo sklypo ir / ar namo. Tik esant atitinkamai pareiškėjo teisei, jis galėtų kreiptis į teismą, teigdamas, kad ši jo teisė yra pažeidžiama, tačiau pats pareiškėjas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo jis grįstų tokią savo teisę, ir tai rodo pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas niekaip neriboja pareiškėjo galimybių patekti į jo gyvenamąją ar kitą zoną transporto priemone, pareiškėjas savo namus gali pasiekti kitu keliu. Pareiškėjas taip pat niekaip nepagrindė ir savo teisės ginti viešąjį interesą.
36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas suabsoliutina Seimo kontrolieriaus išvadą. Seimo kontrolieriaus išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamos įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Nagrinėjamu atveju Administracijai buvo pateiktos rekomendacijos, iš kurių matyti, kad Seimo kontrolierė nenurodė Administracijai atlaisvinti pravažiavimą ginčo gatvėje, priešingai, Administracijai rekomenduota toliau spręsti šiuos klausimus. Be to, iš Seimo kontrolieriaus pažymos 19 punkto turinio matyti, kad Seimo kontrolierė kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), kuri yra žvyro dangos, t. y. apie kitą gatvę, nei vyksta ginčas šioje byloje (pastaroji gatvė turi betono plokščių dangą). Kelio savininko (valdytojo) pareigos buvo aptartos būtent dėl žvyro dangos kelio, o ne ginčo kelio, todėl pareiškėjas šioje byloje klaidina teismą, argumentuodamas, kad neva Seimo kontrolierė pripažino, jog ginčo kelyje negali būti uždarytas pravažiavimas.
37. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad eismo apribojimai nustatyti jau ilgesnį laikotarpį, nesudaro nei teisinio, nei loginio pagrindo panaikinti šiuos apribojimus, taip sukeliant grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju privalo būti ginamas būtent viešasis interesas dėl eismo saugumo, o ne asmeninis ir teisės aktais neparemtas pareiškėjo interesas turėti antrą pravažiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Bylos esminis dalykas – Savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (2020 m. sausio 2 d. posėdžio protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58- UK5)) priimto sprendimo „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ ir šį sprendimą įgyvendinančių sprendinių; Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. leidimo Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimus įpareigoti Savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams, panaikinti Komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-202 (AG-93/07-2020).
39. Pirmosios instancijos teismas pripažino teisėta Komisijos išvadą, jog pareiškėjas praleido Leidimo apskundimo terminą, ir konstatavo, jog pagrįstai Komisija nutraukė bylos dalį dėl šio Leidimo panaikinimo. Pareiškėjas apeliaciniu skundu neskundžia šios sprendimo dalies, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako ir ją palieka nepakeistą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio sprendimo (2020 m. sausio 2 d. protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5))
40. Pareiškėjo ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis. Sprendimu pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo esamų stulpelių pakeitimui įrengti atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini); taip pat nuspręsta vykdyti įrengtų priemonių priežiūrą, užtikrinant, kad pėstiesiems liktų praėjimas iki visuomeninio transporto stotelės; pavesta Eismo organizavimo skyriui šį pavedimą įgyvendinti iki 2020 m. sausio 31 d. Pažymėtina, kad Sprendime nėra nurodyti šio Sprendimo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai.
41. Eismo saugumo komisija, atsikirsdama į pareiškėjo skundą, yra nurodžiusi, jog atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus išvadoje išdėstytas pastabas, klausimas dėl privažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis pakartotinai svarstytas Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje. Eismo saugumo komisija teigė, kad vedė dialogą su pareiškėju, nagrinėjo ir vertino jo teikiamas pastabas / skundus, ieškojo abiems pusėms priimtiniausio sprendimo, tačiau įvertinusi susiklosčiusią situaciją (duomenys neskelbtini)‚ „pravažiavimo keliuke“ nusprendė teikti prioritetą saugiam pėsčiųjų eismui, negalėjo nepaisyti ir neatsižvelgti į gyventojų argumentus, susijusius su ginčo gatve, t. y. į tai, kad neįrengus eismą ribojančių sistemų, ginčo kelias yra naudojamas apvažiuoti rytines spūstis tam nepritaikytame keliuke (nėra šaligatvių, apšvietimo, nepritaikyta danga, atsiranda pavojus pėstiesiems) pradeda vykti intensyvus eismas ypač piko metu ir kt.
42. Eismo saugumo komisija taip pat nurodė, kad privažiavimas prie pareiškėjo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (nuo (duomenys neskelbtini) buvusia (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl bendrąja prasme numatyti eismo ribojimai nėra tiesiogiai susiję su pareiškėju ir netrukdo jam patekti iki jo gyvenamosios vietos.
43. Administracija atsiliepime į skundą akcentavo, jog Sprendimas priimtas dėl eismo saugumo užtikrinimo ir atsižvelgiant į gretimų gatvių kategorijas, pėsčiųjų eismo saugumą (atsiliepimo į skundą 44 p.).
44. Iš Administracijos Eismo organizavimo skyriaus atsakymo į pareiškėjo el. laiškus matyti, kad esamą padėtį siekiama išlaikyti iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo.
45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nurodė, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.); savivaldybė, įgyvendindama savarankiškąsias funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas vykdyti; šios funkcijos įgyvendinamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą (1 p.), iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (2 p.); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (3 p.), atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje (6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nurodė, jog neturi pagrindo abejoti sodininkų bendrijų narių pozicija, kuri fiksuota Eismo saugumo komisijos posėdžių protokoluose, jog transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atvirkščiai eismo saugumo požiūriu yra pavojingas, o remdamasis įrodymais, kad vyksta detaliojo planavimo procedūros, kurių metu pravažiavimo keliui svarstoma nustatyti D3 kategoriją, suformuojant aklakelį ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietine puse (kryptimi link (duomenys neskelbtini)), o likusią privažiavimo atkarpą priskiriant pėsčiųjų-dviračių eismo zonai (E kategorija), vadovaudamasis STR 2.06.04:2014 32 punkto nuostata, kad akligatviais gali pasibaigti D kategorijos gatvės, nėra duomenų, kad ginčo gatvė būtų priskiriama aukštesnei nei D kategorijai, nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog ginčo kelyje negalėjo būti įrengtas akligatvis (aklakelis) ir formuojamos transporto eismą ribojančios priemonės (stulpeliai ar atitvarai).
47. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.
48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.
50. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Eismo saugumo komisija ir Administracija Sprendimo motyvus teikė procesiniuose dokumentuose, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog motyvai dėl priimto administracinio akto privalo būti išdėstyti priimtame akte, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijimą Sprendimą ir atsakovų šioje byloje nurodomus argumentus, dėl kurių buvo priimtas toks Sprendimas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, konstatuoja, jog Sprendimas turėjo būti panaikintas ir Eismo saugumo komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir priimti dėl šio klausimo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.
52. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.).
53. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuotas Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, pažymėtina, kad Seimo kontrolierė išnagrinėjo pareiškėjo, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojas, skundą (skundą pareiškėjas teikė ir kaip (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų atstovas) dėl Administracijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje pripažino, kad skundas yra pagrįstas, ir pateikė rekomendacijas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einančiam A. V., Administracijos direktoriui P.P.. Pažymoje konstatuota, kad Administracija nesiima visų įmanomų veiksmų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams aktualaus klausimo operatyviam sprendimui. Seimo kontrolieriaus pažyma išsiųsta pareiškėjui (adresas – (duomenys neskelbtini)).
54. Seimo kontrolieriaus pažymoje yra nurodyta, kad Administracija, atsakydama į paklausimus, nurodė, jog ginčo privažiavimo kelias Vilniaus miesto skaitmeniniame žemėlapyje yra pažymėtas kaip viešasis kelias, privažiavimo kelias nėra pažymėtas nukreipiamaisiais kelio ženklais Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ ar kitomis techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis, kurios nurodytų, kad kelias yra skirtas tik pėsčiųjų ir dviračių eismui, vairuotojai gali privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sklypų. Taip pat nurodyta, kad Savivaldybė po tvoros pamato pašalinimo įvertino privažiavimo kelio tarp sklypų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būklę; danga nėra tinkama ir pritaikyta saugiam ir sklandžiam eismui; dėl nepritaikytos infrastruktūros, kelių aukščių skirtumo reikalinga įspėti vairuotojus apie pavojingą eismo situaciją ir kelio pabaigą. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierės pažymoje taip pat įvertinti NŽT ir Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus departamento dokumentai, kuriais nustatyta, jog tvora (jos pamatas) pastatyta nelegaliai ir turi būti pašalinta, veiksmai, kad ginčo gatvė būtų atlaisvinta bendram naudojimui.
55. Seimo kontrolierė taip pat yra nurodžiusi, jog galimybė naudotis gatve, jungiančia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visiems suinteresuotiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams ir sodų bendrijų „Gintaras“ bei „Tėvynė“ nariams yra ypač svarbi dėl to, kad tai yra gatvė, kuri nors ir nesutvarkyta pagal tokiai gatvei keliamus techninius reikalavimus, tačiau turinti betono plokščių dangą, dėl ko tiek pėsčiųjų, tiek motorizuotų transporto priemonių eismas bet kokiu metų laiku ja besinaudojantiems asmenims yra patogiausias ir optimaliausias.
56. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einantis A. V. pareiškėjui, Administracijai bei Seimo kontrolierei 2019 m. vasario 27 d. pateikė išvadas, kad (duomenys neskelbtini) gatvė atitinka C kategorijos gatvės funkcionalumą – surenka eismą iš šalutinių gatvių ir užtikrina ryšį su miesto centrine dalimi; užtikrinant eismo saugumą, aktualu riboti mažos reikšmės šalutinių gatvių eismo srautų patekimo į šią funkciją atliekančią gatvę galimybę, nes kiekviena tokia vieta (sankryža, nuovaža) potencialiai pavojinga dėl transporto priemonių stabdymo ir manevravimo. Taip pat nurodyta, kad vykdant su (duomenys neskelbtini) gatve besiribojančių teritorijų planavimą, rekomenduojama pagal galimybę mažinti sankryžų su mažos reikšmės šalutinėmis gatvėmis skaičių ir eismo srautų patekimą į teritorijas planuoti jungiamaisiais keliais, gatvėmis ar esama infrastruktūra, kuri gali užtikrinti privažiavimą prie pavienių teritorijų. Susidarius situacijai, kuomet formuojamas akligatvis, rekomenduojama vadovautis STR 2.06.04:2014 reikalavimais. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo skunde ginčytina (duomenys neskelbtini) atkarpa atitinka D3 (motorizuoto eismo) gatvės kategoriją, nes esamoje situacijoje yra siaura, vienos eismo juostos gatvė, eismo srautas šia gatve patenka į pavienius objektus, kuriuose vyrauja gyvenamoji aplinka; rekomenduojama joje ir šalutinėse gatvėse nustatyti gyvenamosios zonos eismo režimą (kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse), įrengiant atitinkamus gyvenamosios zonos kelio ženklus. Taip pat nurodyta, kad gyvenamojoje zonoje visi eismo dalyviai yra lygiateisiai ir gali naudotis ta pačia kelio važiuojamąja dalimi.
57. Pažymėtina, kad VšĮ Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einantis A. V. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtent kelyje, jungiančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negali būti organizuojamas automobilių eismas dėl to, kad tai būtų nesaugu, kad šiuo viešuoju keliu negali naudotis toje gyvenamojoje zonoje gyvenantis pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) gatvės gyventojas). Be to, pagal bylos duomenis šiuo keliu vyksta motorizuotų transporto priemonių (privažiavimui prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų) eismas. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einantis A. V. nenurodė, kad ginčo viešuoju keliu automobilių eismas išimtinai turi būti ribojamas pastatant stulpelius (ar atitvarus) ir įrengiant aklikelį, o ne imantis kitų automobilių eismo ribojimų (pavyzdžiui įrengiant tam tikrus gyvenamosios zonos kelio ženklus).
58. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nurodė, kad neturi pagrindo abejoti sodininkų bendrijų narių pozicija, kuri fiksuota Eismo saugumo komisijos posėdžių protokoluose, jog transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atvirkščiai eismo saugumo požiūriu yra pavojingas. Tačiau byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų (specialistų išvadų), kurie patvirtintų tokią sodininkų bendrijos narių poziciją.
59. Aplinkybė, kad būtina išlaikyti esamą padėtį, t. y. drausti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams naudotis viešuoju keliu ir dėl kurios jau seniai vyksta ginčas, iki bus įvykdytos detaliojo planavimo procedūros, kurių metu pravažiavimo keliui svarstoma nustatyti D3 kategoriją, suformuojant aklakelį ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietine puse (kryptimi link (duomenys neskelbtini)), o likusią privažiavimo atkarpą priskiriant pėsčiųjų-dviračių eismo zonai (E kategorija), nėra pagrįsta teisiniais argumentais. Siekiama išlaikyti padėtis atsirado 2016 metais, o apskritai ginčo gatvėje eismo priemonių ribojimas yra susiformavęs nuo 2014 metų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad ši padėtis atsirado dėl to, kad buvo būtina užtikrinti eismo saugumą.
60. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai, kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų, konkrečios specialistų išvados, kad laikinai būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.
61. Dėl pareiškėjo suinteresuotumo pažymėtina, kad Eismo saugumo komisija ar Administracija, spręsdamos pirmiau nurodytus klausimus dėl pareiškėjo galimybės naudotis ginčo keliu, nebuvo nustačiusios, jog pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojas, kuris turi teisę naudotis viešajam naudojimui skirtais keliais. Nagrinėjamu atveju ši jo teisė yra ribojama, todėl pareiškėjas turi teisę skųsti Sprendimą, kuris riboja jo tokią teisę.
62. Be abejo pareiškėjas nagrinėjamu atveju gina savo asmeninius interesus dėl naudojimosi ginčo gatve, jam nėra suteikta teisė ginti kitų asmenų (pavyzdžiui, kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų, teises ir teisėtus interesus (byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas skundą padavė kaip (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų atstovas), pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 2 d. 2–4 p.).
63. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Savivaldybė, įgyvendindama jai priskirtą savarankiškąją funkciją, privalo užtikrinti ir derinti įvairių visuomenės narių ir grupių interesus, o ne atsižvelgti į pavienių visuomenės narių interesus ar patogumą, taip užtikrindama viešojo intereso įgyvendinimą. Tačiau pagal Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui (Kelių įstatymo 18 str. 1 d.).
64. Nagrinėjamu atveju užtverta gatvė, paneigiant visuomenės narių (iš jų ir pareiškėjo) teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais, todėl Eismo saugumo komisija turėjo motyvuotai atsakyti, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių yra ribojama nuo 2016 metų pareiškėjo teisė naudotis viešuoju keliu susisiekimo tikslais, pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų kilo grėsmė saugiam eismui, jei būtent dėl šios priežasties priimtas Sprendimas.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apibendrinant aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl Sprendimo ir jį įgyvendinančių sprendinių negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo ir jį įgyvendinančių sprendinių, Sprendimas ir jį įgyvendinantys sprendiniai panaikinami, Eismo saugumo komisija įpareigojama iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje ir palikta Komisijos sprendimo dalis dėl bylos pagal pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Leidimą nutraukimo, paliekama nepakeista. Išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje netenkinamas, nes šio reikalavimo išsprendimas priklauso nuo to, kaip bus išspręstas klausimas dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis.
66. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo ir jį įgyvendinančių sprendinių panaikinimo, panaikinama ir Komisijos sprendimo dalis, kuria atmestas šis pareiškėjo skundo reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
67. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal bylos duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 21 Eur žyminį mokestį už skundą, 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 600 Eur advokatei už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (už skundo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme).
68. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje AS-227-415/2020; kt.).
69. Kaip jau minėta, pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio (21 Eur – už skundą; 15 Eur – už apeliacinį skundą). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjui iš atsakovo Administracijos priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (2,25 Eur) grąžintina pareiškėjui. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
70. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
71. Advokatei už suteiktas paslaugas yra apmokėta 2020 m. gegužės 11 d., todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino advokatei darbo užmokesčio, atsižvelgiama į 2019 metų IV ketvirtyje buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2019 metų IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 358,60 Eur (Rekomendacijų 7 p.).
72. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 p.).
73. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio trukmė buvo 41 min., o tai reiškia, kad maksimali advokatei priteistina suma galėtų būti 135,96 Eur. Pareiškėjas nėra nurodęs, kiek advokatei buvo apmokėta už skundo parengimą, todėl darytina išvada, kad už skundo parengimą sumokėta 464,04 (600–135,96) Eur.
74. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į pareiškėjo atstovės suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, procesinę bylos baigtį (netenkintas skundo reikalavimas dėl Leidimo panaikinimo), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisiama už skundo parengimą – 232,02 Eur; už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme – 67,98 Eur (iš viso 300 Eur).
75. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo Administracijos priteistina 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.
„Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (2020 m. sausio 2 d. posėdžio protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)) priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 21R-202 (AG-93/07-2020) dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (2020 m. sausio 2 d. posėdžio protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)) priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius.
Priteisti pareiškėjui T. B. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjui T. B. žyminio mokesčio permoką – 2,25 Eur (du eurus ir 25 centus).
Nutartis neskundžiama.