Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3181-816/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-04
Bylos Nr.: eI3-3181-816/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01287-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jovita Einikienė (pirm.)
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai
Pareiškėjas: T. B.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3181-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01287-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2; 16.2.2; 16.6; 24.7; 53.8; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,

dalyvaujant atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui V. N., Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos atstovams J. M., T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-202 (AG-93/07-2020), 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarti iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kelias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“, ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius, 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius, 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.

Skunde nurodo, kad 2019 m. spalio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išmontuoti eismą ribojančius stulpelius (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi jie pastatyti ne pagal patvirtintą schemą. 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius išdavė leidimą Nr.117/U/16 (toliau – ir Leidimas) įrengti eismą ribojančius stulpelius. Schemoje prie Leidimo suderinta, kad bus 4 stulpeliai ir jie bus pastatyti kas 2 metrus. Schemoje nurodoma, kad „stulpeliai, pastatyti ne pagal išduotą schemą bus išmontuojami, pakartotinis leidimas jų įrengimui nebus išduodamas“. Savivaldybei pateiktose įrengtų stulpelių nuotraukose matoma, kad yra įrengti trys stulpeliai, atstumai tarp jų yra mažesni nei 1,5 metro, taigi jie įrengti ne pagal schemą, todėl, kaip nurodyta savivaldybės leidime, turi būti išmontuoti, o pakartotinis leidimas jų įrengimui neišduodamas.

Savivaldybės Eismo organizavimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. rašte Nr.A51- /19(2.9.3.1E-EIS) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. surengtame Eismo saugumo komisijos posėdyje pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo esamų stulpelių pakeitimui, įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio.

Nurodo, kad jis vadovaudamasis pačios Savivaldybės išduotame Leidime (ir schemoje prie Leidimo) nustatytomis sąlygomis bei tuo, kad šios sąlygos akivaizdžiai buvo pažeistos, o pažeidimas buvo tęstinis, reikalavo Savivaldybės išmontuoti stulpelius ir panaikinti Leidimą. Savivaldybė šį reikalavimą ignoravo, nors iš esmės pati be atskirų reikalavimų privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad Leidime nustatytos sąlygos būtų įgyvendintos tinkamai.

Savivaldybė nusprendė taikyti kitokias eismo ribojimo priemones nei numatyta Leidime ir prie jo patvirtintoje schemoje, ir tas priemones įgyvendino (skundžiamo sprendimo priėmimo metu stulpeliai jau buvo išmontuoti ir įrengti atitvarai, tai patvirtina pridedamos nuotraukos), todėl pareiškėjas teigia, kad Savivaldybė nepagrįstai ginčijo pareiškėjo reikalavimą panaikinti Leidimą, jei nurodytas sprendinys Savivaldybės sprendimu jau buvo pakeistas. Pareiškėjo vertinimu tiek Savivaldybės, tiek Komisijos teiginiai ir sprendimai šioje dalyje yra prieštaringi ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir su Savivaldybės sprendimu nustatyti eismo ribojimo priemones ginčo gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir Juodojo kelio, įrengiant atitvarus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Teigia, kad Savivaldybė savo sprendimą riboti eismą ginčo gatve, užtveriant pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, grindžia deklaratyviai cituojamomis bendro pobūdžio teisės aktų nuostatomis dėl teritorijų planavimo ir savivaldybės funkcijų, bei nurodo, kad sprendimas priimtas.

Pažymi, kad aktai nenustato skirtingų reikalavimų „laikinam“ ir „nelaikinam“ akligatviui. Priešingai, nei nurodo Savivaldybė, jos priimti sprendimai riboti eismą ginčo gatvėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ne tik neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, bet ir prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems akligatvių įrengimą bei eismo saugumą juose (kadangi tai verčia transporto priemones atbuline eiga įvažiuoti į Juodąjį kelią, o tai didina nesaugumą).

Pažymi, kad Savivaldybės pozicija dėl ginčo gatvės statuso apskritai yra nenuosekli ir prieštaringa. Pvz., Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. A51-498O/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namų savininkus, pažymėdamas, kad jų „užtverta teritorija Vilniaus miesto skaitmeniniuose žemėlapiuose yra pažymėta kaip gatvė ir nustatytos jos rekomendacinės raudonosios linijos“ bei prašydama atlaisvinti minėtąją gatvę. Tvora, savavališkai užtvėrusi gatvę, buvo nugriauta, tačiau paliktas betoninis pamatas, kuris neleido saugiai vykti automobiliams. 2016 m. rugsėjo pabaigoje, atsirado eismą ribojantys stulpeliai, o šios gatvės sankryžoje su Juoduoju keliu — kelio ženklas „Aklakelis“.

Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius, atsakydamas į 8 (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą, 2016 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 117/U/16 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. suderinimą Nr. 558 su Kelią policijos valdyba eismo organizavimo stulpeliams ir kelio ženklui „Aklakelis“ įrengti.

2017 m. rugsėjo 12 d. 24 pilnamečiai (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorę su prašymais: įpareigoti Savivaldybės struktūrinius padalinius panaikinti 2016 m. rugsėjo 29 d. leidimą Nr. 117/U/16 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. suderinimą Nr. 558 su Kelią policijos valdyba eismo organizavimo stulpeliams įrengti; įpareigoti Savivaldybės struktūrinius padalinius užtikrinti, kad stulpeliai ir likusi nelegalios tvoros dalis būtu pašalinta ir visi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai galėtų lygiateisiškai (tiek pėsčiomis, tiek vykdami automobiliais) naudotis minima gatve. Rašte informuojama, kad sprendimai įrengti eismą ribojančius stulpelius ir suderinti kelio ženklą „Aklakelis“ prieštarauja patvirtintoms (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosioms linijoms.

Po papildomo kreipimosi į Savivaldybę 2017 m. balandžio 24 d. Savivaldybės Eismo organizavimo skyrius 2017 m. birželio 29 d. atsiuntė raštą Nr. A51-43244/17 (3.3.10.3-EM4), kuriame nurodyta, kad „įrengtos eismo reguliavimo priemonės (stulpeliai) suteikia eismo dalyviams galimybę iš Pavilnio sodų 2-osios gatvės patekti į Juodąjį kelią“. Kaip eismo dalyviai automobiliu gali pravažiuoti per įrengtas eismo reguliavimo priemones (stulpelius), paaiškinta nebuvo.

Atsakydamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. raštą Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. spalio 13 d. atsiuntė raštą (Nr. A51-69394/17(2.9.3.1-UK5), kuriame teigiama, kad stulpeliai yra skirti „informuoti eismo dalyvius apie kliūtis kelyje“, tačiau niekaip nebuvo sureaguota į informaciją, kad akligatvis ir stulpeliai toje vietoje negali būti įrengiami, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir STR 2.06.04:2014 reikalavimus. Vietoje to buvo nurodyta, kad buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją, gyventojai bus informuojami papildomai gavus informaciją iš šių institucijų.

2018 m. kovo 7 d. buvo gautas Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento atsakymas Nr. A51-18411/18(2.9.31E-UK5), kuriame nurodyta, kad stulpelių įrengimo vieta, esanti šalia Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) sklypo, yra pėsčiųjų eismui skirta zona (nors nėra aišku, kada ir kokiu sprendimu toje vietoje atsirado pėsčiųjų ir dviračių zona, jeigu tokia zona įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji turi būti pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o transporto priemonių važiavimas ja draudžiamas. Tačiau „zonos“ priekyje stovi kelio ženklas „Aklakelis“, bet ne „Pėsčiųjų ir dviračių zona“).

Pažymi ir tai, kad 24 (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai prašė panaikinti eismo ribojimus (tik 8 gyventojai prašė juos taikyti), nenurodyta kokiais kriterijais vadovaudamasi Savivaldybė sprendė, kad viešuosius interesus geriausiai atitinka būtent sprendimas riboti eismą viešąja gatve, tokiu būdu vėl suformuojant keliems gyventojams privačią erdvę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos vertinimu, kad Eismo saugumo komisijos sprendimas, įformintas 2020-01-02 protokolu, jokių naujų teisinių padarinių pareiškėjui nesukūrė. Eismo ribojimas ginčo gatve iš esmės pažeidžia visos visuomenės interesus, tą patvirtino tiek Savivaldybės, tiek Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir veiksmai, siekiant atlaisvinti ginčo gatvę nuo užtvėrimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. vasario 5 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. vasario 4 d. pažyma Nr. 4D-2018/2-398, kuria, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rekomenduota imtis veiksmų, kad būtų patvirtinti teritorijų planavimo sprendiniai, lemiantys ginčo gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) g. ir Juodojo kel.) kategorijos nustatymą ir priimti reikiami sprendimai dėl saugaus eismo joje organizavimo.

Atsakovė, vykdydama Seimo kontrolieriaus įpareigojimus, 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijoje svarstė pareiškėjo iškeltus klausimus dėl ginčo gatvės pravažiavimo, atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus išvadoje išdėstytas pastabas. Klausimas dėl privažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis pakartotinai svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje. Posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija priėmė sprendimą iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo esamus stulpelius pakeisti kitomis eismą ribojančiomis priemonėmis, įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio.

Akcentuoja, kad, įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo sprendimą ir įrengus atitvarines sistemas ginčo teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotas leidimas Nr. 117/U/16 nustojo galioti.

Teigia, kad, ginčijamam leidimui nustojus galioti, neliko ginčo dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. Eismo organizavimo skyriaus Leidimo Nr. 117/U/16 panaikinimo, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta.

Nurodo, kad pareiškėjo realiai nurodomi ir tariami ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindai absoliučiai nesutampa su pareiškėjo deklaruojamais jo teisių ir interesų pažeidimais – t. y. skundu pareiškėjas, prisidengdamas formaliais, deklaratyviais ir skunde neplėtojamais savo teisių pažeidimais, iš tiesų byloje siekia ginti viešąjį interesą, ko pagal galiojanti teisinį reguliavimą daryti neturi teisės.

Pažymi, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio, neįrodė, kad šis sprendimas kokiu nors aspektu pažeidė paties pareiškėjo subjektines teises ir / ar teisėtus interesus. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog jis yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą viešojo intereso gynimui. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja galiojančiam detaliajam planui, kadangi ginčo privažiavimo kelias net nepatenka į jokias detaliojo plano ribas.

Atsiliepimas

Atsakovė Eismo organizavimo komisija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pritaria Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime nurodytai pozicijai, kad apie įrengiamas eismą ribojančias priemones, jų apimtį ir kt. pareiškėjas buvo nuolat informuojamas, jam dalyvaujant buvo priimami sprendimai, kuriuos šiuo metu pareiškėjas ginčija, net nenurodydamas, kaip šie sprendimai, net ir hipotetiškai, pažeidžia jo turimas subjektines teises ir teisėtus interesus.

Pažymėjo, kad pagal detalaus teritorijų planavimo sąlygas ir nustatytą eismo organizavimo minėtam privažiavimo keliui šiuo metu yra taikomas ir ateityje planuojamas aklakelis. Šis sprendimas yra priimtas dėl eismo saugumo užtikrinimo ir atsižvelgiant į gretimų gatvių kategorijas, pėsčiųjų eismo saugumą, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti tranzitinį eismą ginčo gatvėje – nepagrįstas.

Laikini eismo ribojimai yra skirti išlaikyti dar 2016 metais įvestą tvarką, pagal kurią ginčo gatvės atkarpa yra skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui, taip užtikrinant eismo dalyvių saugumą, kartu apsaugant pėsčiuosius nuo intensyvaus eismo keliamo pavojaus.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Vien tai, kad pareiškėjas pats deklaratyviai nurodo, esą įvestas eismo ribojimas ginčo gatvėje iš esmės pažeidžia visos visuomenės interesus, savaime tokio pažeidimo nepatvirtina ir neįrodo, kaip ir neįrodo, kad pareiškėjas turi teisę ginti visos visuomenės, t. y. viešąjį, interesą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia apginti viešąjį interesą, bet jis nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi vieną privažiavimą, todėl neturi teisės reikalauti kitų privažiavimų. Skundžiamas 2016 m. sprendimas buvo pakeistas 2019 m. sprendimu, be to, pareiškėjas praleido terminą apskųsti 2016 m sprendimą, todėl šioje dalyje skundas turėtų būti atmestas ir paliktas nepakeistas Komisijos sprendimas. Dėl 2019 m. sprendimo pažymėjo, kad Savivaldybė siekdama įgyvendinti eismo saugumo funkciją ginčo gatvėje turėjo įrengti atititravus.

Teismo posėdžio metu atsakovės Eismo organizavimo komisijos atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Komisija gavusi pareiškėjo pareiškimus privalo juos išnagrinėti ir atsakyti, tą Komisija ir yra padariusi. Dėl pareiškėjo suinteresuotumo pažymėjo, kad pareiškėjas siekia turėti trumpesnį privažiavimą tam, kad galėtų išvengti eismo spūsčių. Pažymėjo, kad ginčo gatvėje nuo senų laikų buvo susiformavęs akligatvis, todėl ir toliau šioje gatvėje yra formuojamas akligatvis. Ginčo gatvėje įrengti stulpeliai neatitiko saugaus eismo funkcijos, nes pro stulpelius vis tiek vyko eismas (t. y. tarpai tarp stulpelių buvo tokie, kad pro juos galėjo važiuoti transporto priemonės), dėl šios priežasties buvo nuspręsta stulpelius pakeisti atitvaru. Taip pat nurodė, kad ginčo gatvė nėra priskirta kokiai nors kategorijai, todėl joje gali būti formuojamas akligatvis, užtikrinantis eismo saugumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl eismą transporto priemonėmis ribojančių priemonių įrengimo privažiavimo kelyje tarp Juodojo kelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypų. Pareiškėjas siekia, jog minėtos priemonės (stulpeliai ir atitvarai) būtų išmontuojami, o taip pat ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją dėl eismą transporto priemonėmis ribojančių stulpelių pakeitimo, įrengiant atitvarines sistemas, tokiu būtu išlaikant akligatvį.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išmontuoti eismą ribojančius stulpelius (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi jie pastatyti ne pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. Eismo organizavimo skyriaus išduotu leidimu Nr. 117/U/16 patvirtintą schemą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal parengtą ir suderintą schemą numatyta, kad bus 4 stulpeliai, pastatyti kas 2 metrus, tačiau faktiškai yra įrengti trys stulpeliai, tarp kurių atstumai yra mažesni nei 1,5 m, tad jie įrengti ne pagal schemą ir turėtų būti išmontuoti. Pareiškėjo vertinimu, išduodant Leidimą įrengti eismą ribojančias priemones, buvo pažeista daugumos (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų teisė be apribojimo naudotis (duomenys neskelbtini) g.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. atsakyme Nr. A51-124239/19(2.9.3.1E-EIS) pareiškėjui nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Eismo organizavimo komisijos posėdyje buvo pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpeliui pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio.

Nesutikdamas su tokia Eismo organizavimo skyriaus pozicija ir priimtu sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. kovo 31 d. sprendimu byloje Nr. 21R- 202(AG-93/07-2020) pareiškėjo skundą dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. leidimo Nr. 117/U/16 panaikinimo nutraukė, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą. Skundą dalyje dėl Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo sprendimo panaikinimo atmetė (klaidingai nurodyta Eismo saugumo komisijos protokolo surašymo data, turi būti 2020-01-02).

Dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. leidimo panaikinimo

Pareiškėjas skunde teismui nurodo argumentus dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. Leidimo panaikinimo (t. y. dėl esmės), tačiau nepasisako dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo panaikinti šį leidimą buvo nutraukta, nes pareiškėjas praleido jo apskundimo terminą.

Komisija nustatė, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 4D-2018/2-398 matyti, kad prašymai dėl tarp Juodojo kelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypų įrengtų stulpelių ir Leidimo panaikinimo Savivaldybės struktūriniams padaliniams buvo teikiami jau nuo 2017 m. (pažymos 2.4 papunktis; Eismo organizavimo skyriaus 2017 m. birželio 29 d. raštas; Komisijos byla Nr. AG-93/07-2020, b. l. 12, 82), t. y. apie Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą pareiškėjas žino jau kelerius metus bei, pasinaudodamas Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, su skundu dėl minėtų ginčo stulpelių bei Leidimo panaikinimo kreipėsi į Seimo kontrolierių. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNT) 8 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Komisija bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2016 m. leidimą nutraukė.

Teismas, įvertinęs Komisijos argumentus ir rašytinius įrodymus, prieina prie išvados, kad Komisija teisingai ir pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį nutraukė. Be to, skunde Komisijai ar teismui pareiškėjas nesuformulavo prašymo atnaujinti apskundimo terminą, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas apskundimo terminas. Pagrindų savo iniciatyva atnaujinti ženkliai praleistą apskundimo terminą teismas nenustatė. Be to, proceso šalys pripažįsta, jog 2016 m. leidimu įgyvendinti eismo reguliavimo sprendiniai (stulpeliai) buvo išmontuoti bylos nagrinėjimo metu, pakeitus juos kitais sprendiniais (atitvarais), dėl kurių priimtus sprendimus pareiškėjas ginčija šioje administracinėje byloje. Šia prasme, 2016 m. priimti eismo reguliavimo ginčo ruože sprendiniai tapo nebeaktualiais ir tarpiniais.

Žemesnės instancijos teismas

Todėl, teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus prieina prie išvados, kad šioje dalyje nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti ir keisti ginčijamą Komisijos sprendimą.

Dėl Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio sprendimo (2020 m. sausio 2 d. protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)

Iš bylos medžiagos matyti, kad Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2016 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 117/U/16, kuriuo buvo suderinta 4 vnt. stulpelių su šviesą atspindinčiomis juostomis (statomų ant buvusios mūrinės tvoros pamato lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei) įrengimo schema. Leidimas buvo išduotas tuometinės Pavilnio Sodų 2-osios g. (duomenys neskelbtini) namų gyventojų atstovui V. P. (gatvės pavadinimas 2018 metais pakeistas į (duomenys neskelbtini) g.). Stulpelių įrengimo schema buvo suderinta Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vyriausiosios specialistės V. B., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento Eismo valdymo skyriaus inžinieriaus R. M. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K.. Suderintoje schemoje Nr. 117/U/16 nurodytos šios pastabos:

„1. Stulpeliai (⁓ 4 vnt.) […] 3. Stulpeliai pastatyti ne pagal išduotą schemą bus išmontuojami, pakartotinis leidimas jų įrengimui nebus išduodamas“.

Žemesnės instancijos teismas

Kelio ženklo „Aklakelis“ įrengimas pagal schemą Nr. 407/B/16 buvo suderintas tų pačių pirmiau nurodytų tarnautojų (pareigūnų) 2016 m. lapkričio 15 d.

Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savivaldybė, įgyvendindama savarankiškąsias funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas vykdyti. Šios funkcijos įgyvendinamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą (1 punktas), iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (3 punktas), atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje (6 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 40-375 patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatose numatyta, kad Eismo saugumo komisija yra tarpžinybinė institucija, kuri kontroliuoja, kaip Savivaldybės teritorijoje įgyvendinama eismo saugumo užtikrinimo politika (1 punktas). Eismo saugumo komisijos sprendimai įforminami protokolais, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Posėdžio protokolai išsiunčiami visiems komisijos nariams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (20 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punkte nustatyta, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius. Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas arba priežiūra turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kelių eismo taisyklių, standartų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (Tvarkos aprašo 6 punktas). Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys savo lėšomis įsirengti laikinas ar stacionarias technines eismo reguliavimo priemones bendro naudojimo teritorijoje, privalo parengti eismo organizavimo pakeitimo projektą, jį suderinti nustatyta tvarka ir gauti leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus.

Nors pareiškėjas teigia, kad nenuosekli savivaldybės pozicija dėl eismo reguliavimo ginčo kelio ruože, tačiau iš šalių susirašinėjimo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 4D-2018/2-398 „Dėl T. B. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ matyti, kad aptariamas kelio ruožas buvo užtvertas kelių transporto priemonių eismui nuo 2014 metų gyventojų iniciatyva, eismo reguliavimas akligatvio formavimo būdu savivaldybės sprendimais įteisintas 2016 m. leidimu ir juo priimtais sprendiniais ir atitinkamai skundžiamu 2019 m. sprendimu, pakeitusiu 2016 m. numatytas eismo reguliavimo priemones iš stulpelių į atitvarus. Tai aiškiai savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai pareiškėjui yra nurodę 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. A51-43244/17 (3.3.10.3-EM4), 2017 m. spalio 13 d., 2018 m. kovo 7 d. atsakymais. Tai, kad savivaldybės atsakingi tarnautojai buvo nurodę pašalinti savavališkai pastatytą tvorą ir atlaisvinti eismą pėstiesiems, niekaip neduoda pagrindo išvadai apie savivaldybės pozicijos ginčo ruože įrengti akligatvį prieštaringumą.

Eismo saugumo komisija taip pat yra ne kartą svarsčiusi aptariamos gatvės eismo reguliavimo situaciją iki ginčo sprendimo priėmimo: 2018 m. gegužės 30 d., 2018 m. gruodžio 30 d., 2019 m. vasario 28 d..

Eismo saugumo komisija 2019 m. vasario 28 d. posėdyje, svarstydama dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kelyje ir (duomenys neskelbtini) gatvės, nutarta, kad VšĮ Transporto kompetencijų agentūros pristatytos rekomendacijos atitinka Eismo saugumo komisijos 2018 m. gegužės 30 d. posėdžio Nr. A16-392/18 (2.1.58-UK5) nutarimui dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir privažiavimo kategorijos nustatymo. Posėdyje sodininkų bendrija „Gintaras“ pirmininkė informavo, kad bendrijos gyventojams aktualu ir turi būti užtikrintas tik pėsčiųjų ėjimas nuo Juodojo kelio į / iš sodų bendrijos teritoriją. Transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo Juodojo kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atvirkščiai eismo saugumo požiūriu pavojingas ir negalimas. Komisija pakartotinai įpareigojo Miesto plėtros departamentą parengti teritorijų planavimo dokumentą (detaliojo plano korektūrą, specialųjį planą ar kt.), nustatant privažiavimo keliui prie sklypų Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės parametrus, D3 kategoriją bei suformuojant aklakelį ir panaikinant transporto eismo jungtį su Juoduoju keliu. Pavedė Miesto plėtros departamentui apie dokumentų rengimo terminus ir darbų eigą informuoti Eismo saugumo komisiją. Pavedė Miesto ūkio ir transporto departamentui, suderinus su Miesto plėtros departamento rengiamais teritorijų planavimo sprendiniais, (duomenys neskelbtini) g. ir privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. ieškoti ir numatyti 2019 m. kietos dangos (asfaltbetonio) įrengimą užsakyti (duomenys neskelbtini) g. ir privažiavimo kelio įrengimo techninio projekto parengimą. Projektuojant numatyti gyvenamosios zonos ir kitus susisiekimo infrastruktūros reikalavimus.

2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje Eismo saugumo komisija pritarė iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio; vykdyti įrengtų priemonių priežiūrą, užtikrinant, kad pėstiesiems liktų praėjimas iki visuomeninio transporto stotelės; pavesti Eismo organizavimo skyriui šį pavedimą įgyvendinti iki 2020 m. sausio 31 d. (Komisijos byla Nr. AG-93/07-2020, b. l. 7–8).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A15-124239/19(2.9.3.1E-EIS) informavo pareiškėją apie planavimo dokumentų rengimo procedūras. Miesto plėtros departamentas (nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. Vyriausiojo miesto architekto skyrius) tarnybiniu raštu Nr. A121-5991/19 (2.1.19-MP) patvirtino, kad vykdant Saugaus eismo komisijos pavedimus vyksta detaliojo planavimo procedūros ir nurodė teritorijų planavimo eigą: 2019 m. vasario 25 d. visuomenė informuota apie planuojamą priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento. Informacija paskelbta seniūnijos lentoje, savivaldybės el. svetainėje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/teritoriju-planavimo-viesumas/; 2019 m. kovo 8 d. priimtas sprendimas keisti sklypo Juodasis kel. (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo plano keitimas sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A30-509/19); 2018 m. kovo 8 d. pradėtas planavimo procesas TPDRIS sistemoje (Nr. K-VT-13-19-120); 2018 m. kovo 8 d. pateiktas prašymas išduoti planavimo sąlygas; 2018 m. kovo 25 d. suformuotas pavedimas SĮ Vilniaus planui; 2018 m. kovo 26 d. išduota dalis planavimo sąlygų (inžinerinės sąlygos užsakomos papildomai rengėjui pateikus reikalingus kiekius ir skaičiavimus); 2018 m. kovo 27 d. priskirtas rengėjas. Tolimesnę planavimo eigą ir procesą galima stebėti ir sekti TPDRIS sistemoje (sistema yra vieša ir prieinama tiek visuomenei tiek Komisijos nariams). Planavimo procesas vyksta TPDRIS sistemoje Teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Buvo nurodyta, kad SĮ „Vilniaus planas“ 2014 m. gruodžio 17 d. parengtame kvartalo prie Pavilnio Sodų 2-osios (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.) gatvės raudonųjų linijų ir preliminarių žemės sklypų ribų schemos korektūros brėžinyje numatyti projektiniai sprendiniai nėra patvirtinti ir juos planuojama tikslinti. Pravažiavimo keliui svarstoma nustatyti D3 kategoriją, suformuojant aklakelį ties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pietine puse (kryptimi link Juodojo kelio), o likusią privažiavimo atkarpą priskiriant pėsčiųjų-dviračių eismo zonai (E kategorija).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numatyta, kad susisiekimo tinklą sudaro: motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos), nemotorizuoto eismo gatvės (E, F kategorijos), takai, šaligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės (21 punktas). Pagrindinių susisiekimo linijų klasifikacija nurodyta 4 lentelėje. Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A – greito eismo gatvės; B – pagrindinės gatvės; C – aptarnaujančios gatvės; D – pagalbinės gatvės; E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai (STR 2.06.04:2014 22 punktas). Gatvės gali būti plėtojamos etapais, iš pradžių įrengiant žemesnės kategorijos gatves ir paliekant reikalingą teritorijos plotą ateityje numatomai gatvių juostai tarp raudonųjų linijų įrengti. Gatvės važiuojamosios dalies plėtojimo rezervas paliekamas įrengiant laikinąją centrinę skiriamąją juostą ar panaudojus kitus ekonomiškai pagrįstus sprendinius. Jei papildomos juostos yra rezervuojamos, jose negali būti inžinerinių tinklų (išskyrus lietaus nuotekų tinklus), apšvietimo ir kitų atramų (STR 2.06.04:2014 23 punktas). STR 2.06.04:2014 32 punkte numatyta, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Apskritimo formos aikštelių matmenys parenkami vadovaujantis 9 lentele. Tipinės apsisukimo aikštelių formos ir jų matmenys priklausomai nuo projektinio automobilio pateiktos 4, 5, 6, 7 paveiksluose. Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą. Akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti.

Tad, remiantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkto nuostata, kad akligatviais gali pasibaigti D kategorijos gatvės, o duomenų, kad ginčo gatvė būtų priskiriama aukštesnei nei D kategorijai nėra, - nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad ginčo gatvėje negalėjo būti įrengtas akligatvis (aklakelis) ir formuojamos transporto eismą ribojančios priemonės (stulpeliai ar atitvarai). Nėra ginčo, kad akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir/ar dviratininkams pravažiuoti ir ginčo ruože pagal gretimų teritorijų sodininkų bendrijų prašymus praėjimas pėstiesiems garantuojamas. Be to, Transporto kompetencijos agentūra 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. 10-265, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpa atitinka D3 (motorizuoto eismo) gatvės kategoriją, nes esamoje situacijoje yra siaura, vienos eismo juostos, eismo srautas šia gatve patenka tik į pavienius objektus, kuriuose vyrauja gyvenamoji aplinka, todėl rekomenduota joje ir kitose šalutinėse gatvėse nustatyti gyvenamosios zonos eismo režimą kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse, įrengiant atitinkamus gyvenamosios zonos kelio ženklus.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad aptariamos ginčo gatvės ir jos prieigų detalusis planas šiai dienai dar nėra patvirtintas, tačiau vyksta detaliojo planavimo procedūros. Ginčo gatvė šios bylos nagrinėjimo metu nėra detalaus planavimo lygmenyje priskirta jokiai kategorijai, tačiau pagal detaliojo planavimo procedūras ginčo gatvę planuojama priskirti D3 kategorijai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų netinkamai įgyvendinusi jai pavestą saugaus eismo užtikrinimo funkciją. Pareiškėjas skunde teismui nepagrindė aplinkybių dėl kokių priežasčių ši gatvė negalėtų būti priskirta D3 kategorijai, nors tai nusprendė iš įvairių su eismo saugumu ir eismo organizavimu susijusių specialistų sudaryta komisija ir Transporto kompetencijos agentūros specialistai. Pareiškėjas, neigdamas specialistų išvadas, nepateikė lygiaverčių įrodymų joms paneigti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, tą patvirtino posėdžio metu ir atsakovų atstovai, kad ginčo gatvėje transporto priemonių eismo ribojimas yra susiformavęs nuo 2014 m.

Tai, kad teisės aktai nenumato laikino ir pastovaus akligatvio įrengimo, neduoda teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Eismo saugumo komisijos sprendimo, kadangi sprendimas priimtas kompetentingos institucijos jai teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose, įvertinus visų suinteresuotų asmenų ir specialistų išvadas. Logiška, kad sprendžiant dėl konkrečių eismo organizavimo priemonių konkrečiose gatvėse ar jų ruožuose gali būti priimtos laikinos eismo organizavimo priemonės iki pilno teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.

Tad skundžiamas Eismo saugumo komisijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Taip pat teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.

Paminėta įstatymo nuostata suponuoja teismo (ar Komisijos), sprendžiančio skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, pareigą visų pirma tinkamai identifikuoti besikreipiančio į teismą subjekto pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą bei tuos visuomeninius teisinius santykius, kurių pagrindu atsiranda šios teisės ir saugomi interesai.

Pareiškėjas savo kreipimosi į teismą pagrindu nurodė, kad jis ir kiti eismo dalyviai dėl ginčo gatvėje įrengto atitvaro transporto priemonėmis negali pravažiuoti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kaip ir kiti eismo dalyviai, transporto priemonėmis gali pasiekti savo gyvenamąsias ar kitas zonas kitais gretimais keliais. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pats asmeniškai gyventų ginčo gatvėje ar zonoje. Tuo tarpu ginčo gatve su įrengtomis techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis (atitvarais) užtikrinamas eismo dalyviams (sodininkų bendrijoms „Gintaras“ ir „Tėvynė“ nariams) pėsčiomis iš Pavilnio sodų gatvių pateikti į Juodąjį kelią. Pažymėtina, kad toks būdas šiems asmenims buvo (yra) vienintelis prieiti prie visuomeninio transporto sustojimo vietos Juodajame kelyje. Teismas neturi pagrindo abejoti sodininkų bendrijų narių pozicija, kuri fiksuota Eismo saugumo komisijos posėdžių protokoluose, kad transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo Juodojo kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atvirkščiai eismo saugumo požiūriu yra pavojingas. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nepagrindžia savo asmeninio suinteresuotumo ir savo asmeninio intereso prioriteto prieš kitų visuomenės narių (grupių, bendrijų) interesus ginčyti priimtą sprendimą ginčo gatvėje riboti transporto priemonių eismą, nes transporto priemonių eismą ribojančių priemonių įrengimas ginčo ruože neriboja pareiškėjo galimybių patekti į jo gyvenamąją ar kitą zoną transporto priemone. Be to, savivaldybė, įgyvendindama jai priskirtą savarankiškąją funkciją, privalo užtikrinti ir derinti įvairių visuomenės narių ir grupių interesus, o ne atsižvelgti į pavienių visuomenės narių interesus ar patogumą, taip užtikrindama viešojo intereso įgyvendinimą.

Jau minėta anksčiau, kad pareiškėjas gyvena ne ginčo gatvėje, jis savo transporto priemone gali pasiekti savo gyvenamąją zoną, todėl neįrodyta, kad skundžiamas Eismo saugumo komisijos sprendimas pažeistų jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir toje dalyje, kurioje Komisija pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė, kadangi neįrodytas pareiškėjo asmeninis suinteresuotumas, asmeninių teisių pažeidimas esamu transporto priemonių eismo reguliavimo organizavimu (įrengiant eismo ribojimo priemones, leidžiančias tik pėsčiųjų ir/ar dviračių eismą) ginčo gatvės ruože. Įgalinimų ginti viešą interesą pareiškėjas nepateikė.

Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi jos įrengtos pagal teisėtą ir pagrįstą galiojantį Eismo saugumo komisijos sprendimą.

Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas pilna apimtimi kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo T. B. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė