Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas T. Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01268-2008-1

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 144 str. – areštu 40 parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. P. nuo nuosprendžio priėmimo per bausmės vykdymo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, atlyginti nusikaltimu padarytos žalos dalį – 7200 Lt, mokant kiekvieną mėnesį po 300 Lt, ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš V. P. nukentėjusiajam R. Ž. 4000 Lt neturtinei ir 62 575, 47 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bei už tai, kad sukėlusį pavojų nepagelbėjo žmogui, kai grėsė pavojus jo gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, t.y. ji, 2008-07-17, apie 16.25 val., Vilniaus raj., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 58, prie parduotuvės ,,Cento‘‘, vairuodama automobilį ,,Audi 80‘‘, v.n.. (duomenys neskelbtini) pažeidė eismo įvykio metu galiojusių KET 53, 145, 172 punktų reikalavimus, numatančius, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui‘‘, nurodančius, kad ,,prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu‘‘, kad vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę‘‘, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavusi į kelkraštį partrenkė juo ėjusį pėsčiąjį. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis R. Ž., kuriam dėl daugybinių nubrozdinimų galvoje, abiejų blauzdų kaulų kūnų viršutinių trečdalių lūžių, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Taip pat ji, 2008-07-17, apie 16.25 val., Vilniaus raj., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 58, prie parduotuvės ,,Cento‘‘, vairuodama automobilį ,,Audi 80‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET 53, 145, 172, 269.2, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus, padarė eismo įvykį, sukėlė pavojų ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiam, tai yra nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į kelkraštį ir partrenkė juo ėjusį pėsčiąjį R. Ž.. Turėdama pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, V. P. nepagelbėjo R. Ž., kai grėsė pavojus jo gyvybei, nors ji turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 str.

Skunde nurodoma, jog nedarbingumas R. Ž. buvo nustatytas nuo 2008-07-17 iki 2009-11-06. Per tą laiką R. Ž. nebuvo išduotas ir apmokėtas nedarbingumo lapelis, kaip apdraustam LR piliečiui dėl jo paties kaltės (girtumas 2,09 promilės alkoholio), dėl ko atsiranda ir R. Ž. civilinės atsakomybė pagal LR CK 6.246. 1 ir 2 d. Pateiktos pažymos apie gautas R. Ž. pajamas iki darbingumo praradimo už 7 paskutinius mėnesius patvirtintos tik darbdavio UAB „Virgio rūkyklos transportas“, kur aiškiai matosi, kad R. Ž. darbo užmokestis per 2008 m. buvo fiksuotas 1045 Lt, kas atitinka ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009-03-19 sprendimu Nr. 15-17-4115 nuo 2008-11-11 tik 743,43 Lt dydžio paskirtos netekto darbingumo pensijos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. P. gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė V. P. tinkamą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Už V. P. padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. P. padarė nesunkų ir neatsargų nusikaltimus. Nuteistosios skunde nurodytą aplinkybę, jog savo kaltę prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius nuteistajai V. P. Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ji bausta administracine tvarka, tačiau dirba, pažadėjo ateityje žalą atlyginti, turi šeimą, kuri turi finansinių įsipareigojimų, vyras nedirba. Apylinkės teismas nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios yra artimos atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatytam šios bausmės rūšies minimumui. Įvertinęs nuteistosios asmenybę, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.

Tačiau apylinkės teismas netinkamai byloje išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji ginčija nukentėjusiajam R. Ž. priteistos turtinės žalos dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis prašė priteisti 62 575, 47 Lt turtinės žalos, kurią patyrė dėl patirtų sužalojimų, kilusių komplikacijų, ilgo gydimosi ir negalimumo dirbti. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad negautų pajamų dydį jis apskaičiavo vidutines mėnesio pajamas padauginęs iš laikotarpio, kurį buvo nedarbingas (15 mėnesių). Vidutinės mėnesio pajamos buvo gautos darbdavio pažymoje nurodytą R. Ž. iki darbingumo netekimo per 7 mėnesius gautų pajamų sumą padalinus iš 7.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Tokias negautas pajamas sudaro negautas darbo užmokestis, sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, nes jis tampa visiškai arba iš dalies nedarbingas. Norint apskaičiuoti kokias pajamas nukentėjusysis teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti tam tikru laikotarpiu, tačiau jų negavo dėl patirto sveikatos sužalojimo, būtina žinoti jo iki sužalojimo gautas pajamas. Skaičiuojant iki sužalojimo gautas pajamas apskaičiuojamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Nukentėjusiojo, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Pagal šio aprašo 3 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas, padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais, priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse, anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais, premijos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams. Pagal 5 aprašo punktą į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje, išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nedarbo draudimo išmoka, kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį, atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu, kompensacija priimant arba perkeliant į darbą kitoje vietovėje, dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė, išmokos pagal civilines sutartis, vienkartinės ir kitos išmokos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skirtų darbuotojams skatinti, kitos išmokos (iš jų ir kompensuojamosios), nustatytos teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

Kaip matyti iš 2011-07-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiajam R. Ž. priteistos turtinės žalos dydį, rėmėsi tik nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ir jame pateiktu nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos – negautų pajamų – apskaičiavimu, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų praktikos ir pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiojo dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens patirtų nuostolių apskaičiavimą.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo R. Ž. civiliniame ieškinyje yra neteisingai apskaičiuotos jo laikotarpiu nuo 2008-07-17 iki 2009-11-06 dėl nedarbingumo netektos pajamos. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nenurodoma, kuo remiantis negautos pajamos buvo apskaičiuotos. Kaip minėta aukščiau, siekiant apskaičiuoti R. Ž. laikotarpiu nuo 2008-07-17 iki 2009-11-06 negautas pajams, būtina nustatyti jo iki sužalojimo gautą vidutinį darbo užmokestį, kuris nustatomas remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra tik UAB „Virgio rūkyklos transportas“ pažyma apie R. Ž. 2008 metais gautas pajamas už 11 mėnesių, tačiau iš šios pažymos neaišku, kodėl R. Ž. pajamos skirtingais mėnesiais žymiai skiriasi. Byloje nėra nei darbo sutarties, nei duomenų apie R. Ž. darbo pobūdį bei darbo laiką, nėra aišku, kodėl 2008 m. kovo ir birželio mėnesiais R. Ž. pajamos buvo keliolika kartų didesnės, nei kitais mėnesiais ir užmokestis už kokią konkrečiai veiklą sudaro šias sumas. Kadangi nėra aišku, ar minėtais mėnesiais R. Ž. pajamos buvo didesnės dėl gautos premijos, ar dėl kitų išmokų, susijusių su darbo pobūdžiu, o šios aplinkybės yra svarbios apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, nesant šių duomenų byloje, remiantis 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti R. Ž. vidutinių mėnesio pajamų ir tokiu būdu nėra galimybės apskaičiuoti jo dėl netekto darbingumo patirtų nuostolių per laikotarpį nuo 2008-07-17 iki 2009-11-06.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad negavus papildomų duomenų apie R. Ž. iki sužalojimo gautas pajamas, nėra galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, todėl remiantis LR BPK 115 str. 2 d., klausimas dėl ieškinio dydžio turi būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Be to, apylinkės teismas nepagrįstai V. P. pripažino vieninteliu civiliniu atsakovu byloje. Kaip matyti iš byloje esančios UADB „ERGO Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso Nr. LT/ACA 4542327, automobilis Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodama V. P. 2008-07-17 padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta R. Ž. sveikata, nuo 2008-02-16 iki 2008-08-15 buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu, žalą, padarytą šiame polise nurodytą transporto priemonę naudojusios valdytojos, nukentėjusiajam privalo atlyginti draudikas ta apimtimi, kuri numatyta 2001-06-14 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Remiantis veikos padarymo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 1 punktu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Remiantis teismų praktika, jeigu už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas neįtrauktas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą. Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą ir atidėjus bylos nagrinėjimą, protokoline nutartimi draudimo bendrovė UADB „ERGO Lietuva“ buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu. Bendrovei apie tai buvo pranešta, tačiau bendrovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu bei civilinio ieškinio nei žodžiu, nei raštu nepateikė. Todėl laikytina, kad bendrovė byloje esančio civilinio ieškinio neginčija.

Kaip nurodyta anksčiau, kolegija konstatavo, kad civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje šioje byloje išspręstas netinkamai, todėl, nesant byloje pakankamai duomenų, reikalingų apskaičiuoti nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydį, šioje dalyje ieškinys perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ginčo civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra, taigi laikytina, kad šioje dalyje civilinis ieškinys išspręstas tinkamai. Todėl, pripažinus UADB „ERGO Lietuva“ civiliniu atsakovu byloje, draudimo bendrovė privalo atlyginti dalį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nusprendžiu nukentėjusiajam R. Ž. priteistos neturtinės žalos sumos. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu iš draudimo bendrovės priteistina 3 452, 8 Lt, o likusią dalį, t.y. 547,2 Lt privalo atlyginti V. P..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios V. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendį pakeisti. Pripažinti UABD „Ergo Lietuva“ civiliniu atsakovu byloje. Priteisti nukentėjusiajam R. Ž. 3 452, 8 Lt iš UADB „Ergo Lietuva“ ir 547,2 Lt iš V. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžio dalį, kuria iš V. P. priteista 62 575,47 Lt nukentėjusiajam R. Ž. padarytai turtinei žalai atlyginti ir, pripažinus R. Ž. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio turtinės žalos atlyginimo dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.