Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovei I. S.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. C., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

18. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo iniciatyva ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36749-22, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. vasario 21 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36749-22) buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad tam tikri buvę Audi A4 apgadinimai iki 2022 m. birželio 13 d. įvykio nesudaro pagrindo teigti, kad 2022 m. birželio 13 d. eismo įvykio nebuvo, ar jis galėjo būti sukeltas tyčia. O tuo atveju, jeigu draudimo bendrovė mano, kad per eismo įvykį automobiliui Audi A4 buvo padaryta mažesnė žala, tokie ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka ir tai nesudaro pagrindo I. N. veiksmų vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymo.

19. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl to, ar minėtas auto įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, ir ar dėl to atsakovui, draudikui, kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius už pakaitinio automobilio nuomą bei trečiojo asmens Ergo“ išmokėtą draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę.

20. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas – toliau ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis).

21. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (liet. bendrasis įstatymas) (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).

23. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką.

24. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

25. Draudikas neturi teisės:1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).

26. Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).

28. Ekspertas V. M. išvadoje nurodė, kad negalima pagrįsti (bent jau tai mažai tikėtina), kad tamsūs antsluoksniniai pėdsakai ir įbrėžimai automobilio Audi A4 variklio dangčio paviršiuje (pažymėti raudona brūkšnine linija 3 schemoje) susidarė kontaktuojant vien su automobilio Audi 80 užpakalinio panelio viduryje esančios juodos plastikinės apdailos viršutine dalimi (3 schema, raudonos rodyklės), nes ant šios apdailos ties galimo kontakto vieta (apie 80 cm aukštyje) neidentifikuoti tiesioginio kontakto požymiai. Be to, tamsūs antsluoksniniai pėdsakai ir įbrėžimai automobilio Audi A4 variklio dangčio paviršiuje yra ne prie pat šio dangčio priekinės briaunos, todėl jei šie pėdsakai būtų susidarę kontaktuojant su vien minėta apdaila, tai labai tikėtina, kad variklio dangčio priekinis kraštas būtų kontaktavęs su automobilio Audi 80 užpakaliniu valstybinio numerio ženklu (akivaizdžių tokio kontakto požymių nenustatyta).

29. Ekspertas V. M. išvadoje nurodė, kad automobilio Audi A4 priekinio dešinio sparno paviršiuje susidarė tiesioginio kontakto pažeidimas – didesnis įlinkimas (jo plotas 30-31 nuotraukose pažymėtas geltona brūkšnine linija) dėl intensyvaus deformuojančio poveikio kryptimi daugiau iš dešinės. Šio įlinkimo paviršiuje identifikuojamas daugiau vertikalus įmušimas, kuris susiformavo kontaktuojant su išgaubtu apie 60 ÷ 70 cm aukštyje buvusiu ir turėjusiu dvi lanko formos daugiau vertikalias lanko formos briaunas elementu (šių briaunų atspaudai ant šio sparno išvados 30-31 nuotraukose pažymėtos raudonomis brūkšninėmis linijomis). Tokių savybių elemento nėra automobilio Audi 80 galinėje dalyje. Su sparno įlinkimu siejamas kitas gretimas pažeidimas – dažyto paviršiaus nubrozdinimas (30 nuotrauka, pažymėta raudonomis rodyklėmis). Šie automobilio Audi A4 priekinio dešinio sparno pažeidimai taipogi negalėjo susidaryti antrinio automobilių Audi 80 ir Audi A4 kontakto metu (išvados tiriamosios dalies 2.5.5 p.).

30. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V. M. palaikė savo išvadą, išsamiai paaiškindamas, kad Audi 80 neturi tokių geometrinių detalių ir aukščių, kuriais galėjo būti padaryti aukščiau nurodyti Audi A4 sugadinimai.

32. Trečiojo asmens pateiktoje išvadoje konstatuota, kad eismo įvykio vietoje daryta fotografija patvirtina, jog automobilis Audi A4 prieš pat susidūrimą su automobiliu Audi 80 buvo intensyviai stabdomas, tai ant kelio dangos likęs automobilio Audi A4 dešinės pusės rato stabdymo pėdsakas (9 foto). Fotografija iš eismo įvykio vietos taip pat patvirtina, jog atstumas/tarpas tarp važiavusio gatve automobilio Audi A4 ir stovėjusio bei iš parkavimo vietos atbuline eiga išvažiavusio automobilio Audi 80 galinės dalies buvo nedidelis (juoda rodyklė), apie 65 - 80 cm (9 foto). Vadinasi automobilio Audi 80 vairuotoja, išvažiuodama iš parkavimo vietos atbuline eiga, įvertinant įstrižą automobilio judėjimo kampą maksimaliai galėjo pajudėti 1 - 1,3 m. Toks atstumas nėra pakankamas įvertinti situaciją, kadangi šalia lygiagrečiai priparkuoti kiti automobiliai apsunkina galimybę automobilio Audi 80 vairuotojai pamatyti gatve važiuojančius kitus automobilius. Automobilio Audi 80 vairuotojai matomumą apsunkina ir eismo įvykio vietos gatvės forma, įvykio vietoje gatvė yra lanko formos, todėl Audi 80 vairuotoja negalėjo tinkamai įvertinti esamos situacijos, jog kitiems eismo dalyviams nebus trukdoma važiuoti bei nebus sudaroma avarinė situacija.

33. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V. M. pripažino, kad dalies trečiojo asmens išvadoje pateiktų įvykio nuotraukų neturėjo, tačiau tai nekeičia jo išvados, net ir susipažinus su Ergo išvadoje pateiktomis nuotraukomis.

34. Trečiojo asmens liudytojas (specialistas) S. K. bylos nagrinėjimo metu palaikydamas Ergo išvadą nurodė, kad Audi A4 stabdymas negali pateisinti nurodomų automobilių aukščių skirtumų, kadangi dėl buvusio mažo automobilio Audi A4 greičio dėl stabdymo automobilio Audi A4 aukštis nepasikeitė.

35. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) šalia 67 namo. Bylos nagrinėjimo metu šalys paaiškino, o ir iš eksperto V. M. išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė eina ratu, o automobiliai šioje gatvėje ties 67 namu statomi 40-45 kampu. Iš byloje pateiktų įvykio ir vietos nuotraukų matyti, kad siekiant išvažiuoti iš automobilio parkavimo vietos, reikia važiuoti atgaline eiga, o tam, jog matytųsi gatvėje eismas ir atvažiuojantys automobiliai, R. C. turėjo išvažiuoti į gatvę atgaline eiga ne maža automobilio dalimi. Ieškovo teigimu, R. C. išvažiavo staiga, todėl ieškovas nebeturėjo galimybių sustabdyti Audi A4. R. C. teigimu, ji lėtai išvažiavo į gatvę ir tik 20 cm, bei sustojo įsitikinti, ar neužkerta kelio automobiliams ir pamačiusi ieškovo automobilį sustojo, įjungė pavarą pavažiavimui į priekį, tačiau pajuto trenksmą.

36. Byloje nustatyta, kad R. C. pripažinta kalta dėl šio eismo įvykio. Ergo pateiktos išvados nuotraukoje po įvykio matyti ieškovo automobilio stabdymo žymės, ir nors bylos nagrinėjimo metu dėl to kilo ginčas, ar tai yra ieškovo automobilio stabdymo žymės, vis tik labiau tikėtina, kad ieškovas pamatęs kliūtį automobilį stabdė, o R. C. iš stovėjimo vietos pajudėjo greičiau nei pati teigė, o į pravažiuojamą dalį išvažiavo ženkliai didesne dalimi nei 20 cm, nes tokiu atveju ieškovas būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo, apvažiuoti kliūtį, o ir kliūtis išvažiavus tik 20 cm į gatvę nebūtų neapvažiuojama.

37. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo iki eismo įvykio nebuvo pažįstami. Ieškovo transporto priemonė Ergo buvo draudžiama antrus metus kasko draudimu Ergo ir iki 2022 m. birželio 13 d., draudimo bendrovė nebuvo gavusi pranešimų dėl ieškovo automobilio autoįvykių. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykio vietoje yra lenkta, ir važiuojant nurodytoje atkarpoje nėra matomi visų automobilių galinės dalies žibintų užsidegančios šviesos, ketinant važiuoti atbuline eiga, kadangi jas užstoja gatvėje pastatyti kiti automobiliai (skirtingas jų dydis, aukštis), todėl teismo vertinimu, šioje gatvės atkarpoje yra didelė rizika auto įvykiams įvykti. Teismo vertinimu, ginčo auto įvykis įvyko susiklosčius natūralioms aplinkybėms – R. C. greičiau pajudėjus iš stovėjimo vietos, o ieškovui nespėjus laiku pamatyti ir sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės.

38. Teismas pasisakydamas dėl ieškovo automobilių apgadinimo apimties, vis tik remiasi atsakovo pateikta eksperto dr. V. M. (kuris yra ir teismo ekspertas) išvada, kurioje išsamiai aptarti automobilių apgadinimai, jų aukščiai ir (ne)suderinamumas, atlikti skaičiavimai, pasiremta įvykio programavimu, ir šioje išvadoje aiškiai nurodyta, jog ieškovo automobilio variklio dangčio paviršiuje esantis įlenkimas ir dešinio sparno apgadinimai nėra susiję su šiuo įvykiu, kadangi Audi 80 neturi tokių geometrinių formų ir aukščių, kuriais galėtų būti padaryti šie sugadinimai. Ir nors bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. Z. (kartu su ieškovu įvykyje dalyvavęs asmuo) ir L. S. (ieškovo vadovas ir serviso vadovas, kuriame buvo remontuojamas ieškovo automobilis) nurodė, kad iki šio įvykio ieškovo automobilis neturėjo apgadinimų, teismas darydamas išvadas remiasi objektyviais duomenimis, o ne subjektyviais liudytojų parodymais. Teismas šiuo atveju nesiremia Ergo specialisto išvada, kuri buvo aptarta ir teismo posėdžio metu, kadangi ji nėra tokia išsami, kaip dr. V. M. išvada; rengiant šią išvadą nebuvo atliekami jokie skaičiavimai ir įvykio aplinkybių programavimas, ar matavimai.

39. Vertinant tai, ar ieškovas sąmoningai (ne)efektyviai stabdė savo automobilį, siekiant šio auto įvykio pagrindu pasinaudojant draudimo išmoka susitvarkyti ankstesnius automobilio sugadinimus, teismas laiko, jog ginčo įvykio metu padarytų apgadinimų be PVM vertė sudaro net 11 226,36 Eur (su PVM 13 583,87 Eur), kai tuo tarpu, nesusijusių su ginčo įvykiu remonto vertė be PVM sudaro tik 730,53 Eur (atsakovas su tokia verte sutinka). Ieškovas yra autoserviso darbuotojas ir turi galimybę sau palankiomis kainomis ir laiku susitvarkyti automobilio apgadinimus. Byloje nustatyta, kad iki ginčo įvykio ieškovo automobilis dalyvavo eisme, tuo tarpu po įvykio, ieškovo automobilis nebegalėjo dalyvauti eisme, ieškovo automobilio apgadinimai buvo ženklūs, ieškovui reikėjo pakaitinio automobilio, todėl teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad dėl buvusių nedidelių automobilio apgadinimų ieškovas sąmoningai iniciavo eismo įvykį, ar sąmoningai leido kilti tokiems padariniams.

40. Atsakovas ieškovą 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu ir 2022 m. spalio 19 d. pranešimu informavo Ergo draudimo bendrovę apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką, vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalimi, kuris numato, kad <...jog draudikas turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (žalos byla CLT2705957).

41. Pagal Draudimo sutarties 2.3. punktą draudėjas ir apdraustasis yra atsakingi už draudikui ar jo atstovui pateikiamos informacijos išsamumą tikslumą. Pagal 2.8 punktą, turi pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją.

42. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis numato, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl draudimo išmokos mažinimo arba nemokėjimo (išmokėtos – susigrąžinimo), nėra būtina nustatyti, kad draudėjas pateikė draudikui neteisingą informaciją apie visą prarastą turtą, užtenka nustatyti patį melagingos informacijos faktą. Taigi draudimo bendrovė, vadovaudamasi duomenimis apie pateiktą melagingą informaciją, padidinančią draudimo išmoką, turi teisę svarstyti ir apie draudimo išmokos nemokėjimą (arba sumokėtos išmokos grąžinimą). Tokia draudiko teisė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar faktas dėl melagingos informacijos pateikimo nustatytas dėl viso apdrausto turto apimties, ar tik dėl jo dalies. Tačiau kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas. Be to, draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016).

44. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykis įvyko dėl R. C. kaltės. Teismo vertinimu, įvykis įvyko ieškovo ir R. C. iš esmės nurodytomis aplinkybėmis. Dėl šio įvykio ieškovo automobiliui padaryti ženklūs priekinės dalies sugadinimai. Ieškovo automobilio buvę sugadinimai iki ginčo įvykio įvertinti tik 730,53 Eur (be PVM) suma, iš visos 11 226,34 Eur (be PVM) sumos. Trečiojo asmens Ergo skaičiavimu, ieškovui padaryta žala sudarė 10 726,94 Eur (be PVM), o atlikus nusidėvėjimo skaičiavimą (12,51 Eur), ieškovui išmokėta suma sudaro 10 714,43 Eur. Teismo vertinimu, įvykis įvyko susiklosčius natūralioms aplinkybėms, ir nebuvo sąmoningai inicijuotas įvykyje dalyvavusių asmenų, nesusijusių su įvykiu sugadinimu vertė sudaro tik 6,50 proc. (730,53 Eur X 100 : 11 226,34 Eur) nuo visos automobilio remonto sumos, todėl atsakovo sprendimas dėl visos draudimo išmokos nemokėjimo ir įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, laikytina per griežta priemone, ir nesuderinamas su proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas nepagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti visą draudimo išmoką, tik dėl nedidelės ankstesnės žalos dalies (6,50 proc.).

45. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

46. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012)

47. Minėta, kad trečiasis asmuo Ergo, sumažinęs tam tikras pozicijas dėl remonto išlaidų ir nusidėvėjimą (12,51 Eur), pagal minėtą ieškovo kasko draudimo sutartį, ieškovui išmokėjo 10 714,43 Eur draudimo išmoką ir byloje atsakovui pareiškė subrogacinį reikalavimą. Minėta, kad pagal ieškovo pateiktą turto vertintojo E. L. vertinimo ataskaitą Nr. L220801, Audi A4 transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, atskaičius keičiamų dalių nusidėvėjimą sudaro 11 226,34 Eur be PVM. Ieškovas neginčija Ergo paskaičiavimų ir neprašo priteisti iš atsakovo draudimo išmokos skirtumo. Tuo tarpu, atsakovas nurodo, kad (DOK 48230), kad jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, atsakovas trečiajam asmeniui sutiktų atlyginti 9 996,41 Eur reikalavimą, iš Ergo sąmatos sumos atėmus nesusijusius sugadinimus (sparno keitimo ir variklio gaubto dažymo).

48. Pagal subrogacijos teisę ir proporcingumo principą, atsakovas turi sumokėti tik už tą žalos dalį, kuri tiesiogiai atsirado dėl įvykio, ir tik už tą sumą, kuri yra pagrįsta objektyviais vertinimais ir skaičiavimais. Trečiasis asmuo ieškovui jau išmokėjo 10 714,43 Eur draudimo išmoką, tačiau tai apima visą Ego vertinimo sumą, įskaitant ir nesusijusius sugadinimus, kurie neturėtų būti draudimo išmokos dalimi. Atsižvelgiant į atsakovo poziciją ir subrogacijos principus, atsakovas turėtų atsakyti tik už tą žalos dalį, kuri tiesiogiai susijusi su ginčo įvykiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, trečiajam asmeniui Ergo iš atsakovo priteistina 9 996,41 Eur žala (CK 6.1015 straipsnis).

49. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 996,41 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50. Teismas trečiojo asmens reikalavimus tenkino 93,29 proc., todėl trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 224,82 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo

51. CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

52. CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, pagal kurį žalą patyrusiam asmeniui turi būti atlyginti nuostoliai taip, kad jis būtų grąžintas į padėtį, kurioje būtų buvęs, jei žalingas įvykis nebūtų įvykęs. Ši nuostata taikoma sprendžiant dėl ieškovo teisės į nuostolių, patirtų dėl transporto priemonės negalėjimo naudotis, atlyginimą.

53. Byloje nustatyta, kad ieškovas už E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L220801 parengimą, turto vertintojui sumokėjo 150 Eur, pagal 2022 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EL 2739 ir kasos pajamų orderį Nr. 1868. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui sumokėti draudimo išmoką, o žalos administravimas užtruko, dėl ko ieškovas savarankiškai kreipėsi į turto vertintoją dėl žalos dydžio nustatymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 150 Eur suma už turto vertinimą.

54. Ieškovo pateikta 2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AG 0000007 ir kvitas Nr. AG 0000123 patvirtina, kad ieškovas už automobilio Jaguar XJ V8 nuomą patyrė 1 530 Eur išlaidų už 51 dieną. Atsakovas nesutinka su šiomis išlaidomis motyvuodamas tuo, kad pagal trečiojo asmens Ergo sąmatą, transporto priemonės remonto trukmė yra 43,40 val., ir negalėjo užtrukti ilgiau nei 31 d.

55. Byloje nustatyta, kad ginčo įvykis įvyko 2022 m. birželio 13 d. Atsakovas ieškovui nesuteikė pakaitinio automobilio. Atsakovas į UAB „Impulsana“ dėl eismo įvykio tyrimo kreipėsi tik 2022 m. liepos 26 d., o tyrimas baigtas 2022 m. rugpjūčio 11 d. Iš atsakovo (L. A.) susirašinėjimo matyti, kad ieškovo automobilis servise jau buvo 2022 m. birželio 28 d. Iš 2022 m. birželio 30 d. L. A. el. laiško matyti, kad ieškovas prašė sutekti pakaitinį automobilį, skambino kasdien, o remonto termino nežinojo, nes nebuvo dar suderinta remonto sąmata. Iš 2022 m. liepos 14 d. S. Š. el. laiško matyti, kad ieškovas dar 2022 m. liepos 14 d. negalėjo naudotis savo automobiliu, teiravosi atsakovo informacijos dėl naudojimosi pakaitiniu automobiliu. Iš UAB Moller Auto suvestinės (6 psl.) matyti, kad automobilio remonto trukmė yra 336 darbo valandos, o ne 43,40 val., kaip teigia atsakovas, o tai sudaro net 42 darbo dienas (o ne dienas), kas sudėjus nuo įvykio iki 2022 m. birželio 28 d., kuomet automobilis jau buvo servise (+15 d.), sudaro daugiau, nei 51 d., už kurias ieškovas prašo priteisti nuostolius, už pakaitinio automobilio nuomą. Ieškovas naudojosi ne aukštesnės klasės pakaitiniu automobiliu, o nuomos kaina (30 Eur/d.) atitiko protingas, rinkoje esančias vidutines nuomos išlaidas, kurias savo tinklapyje nurodo ir pats atsakovas. Automobilio remonto procesas yra sudėtingas ir reikalauja tikslumo, kad galutinis rezultatas būtų kokybiškas ir atitiktų saugos reikalavimus. Kiekvienas etapas, pradedant nuo detalių užsakymo ir baigiant galutiniu dažymu bei džiovinimu, turi savo specifiką ir laiką, kurio reikia, kad darbas būtų atliktas teisingai. Todėl teismas pripažįsta, kad 51 dienos automobilio nuomos laikotarpis yra pagrįstas, nes jis atitinka objektyvias remonto trukmės aplinkybes, kurios buvo būtinos, kad automobilis būtų tinkamai suremontuotas. Ieškovas pagrįstai negalėjo naudotis savo transporto priemone šiuo laikotarpiu ir turėjo teisę naudotis pakaitiniu automobiliu. Be to, nuomos kaina (30 Eur/d.) buvo pagrįsta ir atitiko rinkos sąlygas, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir ieškovui iš atsakovo priteisti 1 530 Eur išlaidas už pakaitinio automobilio Jaguar XJ V8 nuomą (CK 6.251 straipsnis).

51. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 680 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56. Teismas ieškovo reikalavimus tenkino visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 38 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų; iš viso 938 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

57. Byloje patirtos 66,47 Eur pašto išlaidos. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, o trečiojo asmens ieškinys tenkintas 93,29 proc. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteistinos 62 Eur pašto išlaidos. Kita pašto išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nėra priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo I. N. ieškinį tenkinti visiškai.

Trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ADB „Gjensidige“ (į. k. 110057869) 1 680 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 680 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 938 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288) iš atsakovo ADB „Gjensidige“ (į. k. 110057869) 9 996,41 Eur žalos atlygino, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 996,41 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 62 Eur pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.