- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 2YT-202-1014/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00022-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- I. Ž., G. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Ž. ir G. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai I. Ž. ir G. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003-05-22 mirusio V. Ž. visą palikimą priėmė jie, faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai nurodo, kad V. Ž. mirė 2003-05-22, jis testamento nepaliko, kitaip apie savo turtą nepasisakė. Mirus motinai, liko jos palikimas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys Vyšnių g. 29, Šalčininkų m., taip pat kitas asmeninis turtas. Mirus tėvui ir sutuoktiniui pareiškėjai nepateikė notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau priėmė palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Po tėvo ir sutuoktinio mirties pareiškėjai kartu pradėjo jo paliktą turtą valdyti, juo rūpintis, iki šiol tvarko ir prižiūri namą, jį išlaiko ir moka komunalinius mokesčius, atlieka kitus darbus namų ūkyje. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai galėtų teisiškai įforminti palikimo priėmimą ir gauti paveldėjimo liudijimą. Kiti asmenys nebuvo priėmę palikimo (CK 5.50 str. 3 d.), į jį niekada nepretendavo, nebuvo kreipęsi į notarą su jokiais pareiškimais.
Teismo posėdžio metu G. Ž. savo pareiškimą palaikė. Nurodė, jog kreipėsi į teismą tam, kad galėtų apiforminti palikimo dokumentus. Kuriais metais mirė vyras neprisimena, tačiau po jo mirties liko sodo namelis su jame esančiais baldais, kuris yra sodo bendrijoje „Draugystė“, (duomenys neskelbtini). Minėtame sodo namelyje gyveno vyro mirties metu, jame kartu su sūnumi gyvena ir šiuo metu, iš viso jame gyvena gal 20 metų. Minėtu turtu rūpinasi kartu su sūnumi Ivanu, pati apdirba žemę, moka mokesčius.
Teismo posėdžio metu I. Ž. savo pareiškimą palaikė. Nurodė, jog gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties momentu, ir jau 15 metų gyvena minėtame sodo name. Po tėvo mirties jis likusiu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Kadangi dokumentai yra nesutvarkyti, nusprendė juos sutvarkyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyrius atsiliepime nurodė, jog tarnyba nėra mirusiojo įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą bei neturi jokių teisių į mirusiojo turtą, neprieštarauja, kad pareiškėjų prašomas juridinis faktas būtų nustatytas.
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Ž. ir G. Ž. sudarė santuoką 1962-02-06 (b. l. 9-10). Santuokos metu 1963-06-30 jiems gimė sūnus I. Ž., o 1968-01-15 dukra G. Ž. (po santuokos – G.) ( b. l. 11-12). V. Ž. mirė 2003-05-22 (b. l. 24). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. Ž. ir G. Ž. santuokos metu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po tėvo ir sutuoktinio V. Ž. mirties sūnus I. Ž. bei sutuoktinė G. Ž. (iki santuokos – K.) iš karto paėmė tėvo ir sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, pradėjo juo naudotis bei rūpintis, prižiūrėti paliktą turtą, atlikinėti kitus namų ūkio išlaikymui būtinus darbus. Abu pareiškėjai patvirtino, kad jie abu moka mokesčius, išlaiko, prižiūri bei tvarko visą likusį namų ūkį, t. y. pareiškėjai pradėjo mirusiojo tėvo bei sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų teisės paveldėti V. Ž. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po V. Ž. mirties 2003-05-22 jo sūnus I. Ž. ir sutuoktinė G. Ž. priėmė V. Ž. palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė V. Ž. palikimą.
Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad I. Ž. ir G. Ž. priėmė visą V. Ž. palikimą, o ne konkretų turtą – gyvenamąjį namą, žemės sklypą ar jų dalį (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjų I. Ž. ir G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003-05-22 mirties, V. Ž. palikimą priėmė pareiškėjai I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėję paliktą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.