- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-205/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- Plass Investments Limited
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų įmonių grupės akcinės bendrovės „Alita“, V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1038-153/2012 pagal ieškovo Plass Investments Limited ieškinį atsakovams akcinei bendrovei įmonių grupei „Alita“, V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo priteisimo, dėl įstatų ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovai prašė 1) nurodyti ieškovui Plass Investments Limited pateikti atsakovo įmonių grupės AB „Alita“ nuostolių atlyginimo užtikrinimą įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 2 516 019,74 Lt arba pateikiant banko garantiją 2 516 019,74 Lt sumai atsakovo įmonių grupės AB „Alita“ naudai; 2) nustatyti ieškovui Plass Investments Limited 3 dienų terminą nuo teismo nutarties gavimo minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimui pateikti; 3) nustatyti, kad ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus nuostolių atlyginimo užtikrinimo Kauno apygardos teismo 2012-05-16 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos; 4) pripažinti įmonių grupės AB „Alita“ su šiuo prašymu pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga ir neleisti daryti šios bylos medžiagos kopijų. Atsakovai taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Bendrovė ketina atsisakydama nepelningos veiklos parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą ir visas iš 96 proc. turimų AB „Anykščių vynas“ akcijas, nes ši bendrovė yra sunkioje finansinėje būklėje ir neišvengiamai bankrutuos. Dėl taikyto draudimo parduoti nekilnojamąjį turtą ir AB „Anykščių vynas“ akcijas atsakovas įmonių grupės AB „Alita“ patirs mažiausiai 2 516 019,74 Lt nuostolius, kuriuos sudaro 2 395 599,74 Lt skirtumas tarp šiandieninės AB „Anykščių vynas“ akcijų vertės vertybinių popierių biržoje ir siūlomos kainos pagal pateiktą potencialaus pirkėjo siūlymą ir 120 420 Lt minimalūs preziumuojami nuostoliai, kuriuos sukels apribota teisė disponuoti visu nekilnojamuoju turtu mažiausiai vienerius metus, kas sąlygoja prarastą galimybę parduoti Bendrovės veikloje nenaudojamą turtą Bendrovės pelnui uždirbti. Nurodė, kad dėl to, jog ieškovas neturi jokio turto Lietuvoje, išskyrus akcijas, dėl nedidelio įstatinio kapitalo, galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie gali būti dideli, ieškovas negalės padengti. Atsakovų nuomone, prašymas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o pateikta prašymo prieduose informacija apie planuojamus Bendrovės sandorius ir jų vertę, duomenys apie komercinius partnerius negali būti viešinama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų prašymą ieškovas prašė atmesti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, o tenkinus prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neleisti nutarties vykdyti skubiai ir nustatyti, kad nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų sumokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė tokius motyvus: neegzistuoja būtinos sąlygos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti; atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikinai pritaikyti suvaržymai galėtų nulemti nuostolių atsiradimą: nekilnojamojo turto areštas jokių nuostolių Bendrovei nesukelia ir negali sukelti, nes nevaržo Bendrovės galimybės nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir tokiu būdu gauti pajamas; Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, jog laikinas draudimas perleisti AB „Anykščių vynas“ akcijas gali nulemti nuostolių atsiradimą ir kad AB „Anykščių vynas“ yra nemoki; Bendrovė nepateikė įrodymų apie AB „Anykščių vynas“ akcijų vertę; ieškovas neprivalo užtikrinti nuostolių, kurių Bendrovė nepatirs; Bendrovės nuostolius lemia tik jos paties neūkiškumas; nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas netaikomas, jeigu Bendrovė gali kitu būdu apginti savo teises; nutartis dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra skubiai vykdoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir uždraudimo medžiagą kopijuoti tenkino.
Atsiliepimas
Nurodė, kad prašymas dėl nuostolių įvykdymo užtikrinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismo nuomone, tiek atsakovai prašyme dėl nuostolių užtikrinimo, tiek ieškovas atsiliepime į prašymą turėjo galimybę argumentuotai pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl atsakovų nurodytų aplinkybių nevertintino kaip suteikiančias pagrindą spręsti, jog prašymą dėl nuostolių užtikrinimo yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Prašyme atsakovai nurodo, kad Bendrovė ketina parduoti nekilnojamojo turto už 2 007 000 Lt ir šią sumą panaudoti savo komercinei-ūkinei veiklai vystyti. Dėl taikyto arešto negalėdama parduoti nekilnojamojo turto, Bendrovė patirs 120 420 Lt minimalius nuostolius, kurie apskaičiuojami remiantis CK 6.261 str. 2 d., t. y. 6 procentų metinių palūkanų suma nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos - 2 007 000 Lt, galimu vienerių metų bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Teismas nesutiko su tokiais atsakovų argumentais. Atsakovų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, teismo vertinimu, nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ketinimus parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovų pateikiami išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina aplinkybę apie nurodyto nekilnojamojo priklausomybę nuosavybės teise Bendrovei bei to turto vertę. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto įvertinimas gali būti atliekamas ir kitu tikslu, ne vien tik dėl to turto pardavimo. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas dėl areštuoto nekilnojamojo turto gali būti taikomas tada, kai iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sudaryta to nekilnojamojo turto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis ir pritaikytas parduodamo turto areštas trukdo sutartyje numatytu terminu sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko areštuoto turto savininkui gresia piniginės sankcijos, numatytos preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-30 nutartis c.b. Nr. 2-1156/2010). Atkreipė dėmesį, kad teismui nėra pateikta preliminarių Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Vertino, kad atsakovų nurodytų 120 420 Lt minimalių nuostolių suma yra išvestinė ir siejama su Bendrovės nekilnojamojo turto 2 007 000 Lt pardavimo kaina. Atsakovams neįrodžius, jog dėl nekilnojamojo turto arešto Bendrovė negaus 2 007 000 Lt pajamų, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog Bendrovė patirs 120 420 Lt mi-nimalių nuostolių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovų reikalavimą užtikrinti 120 420 Lt minimalius nuostolius, galinčius atsirasti dėl pritaikyto nekilnojamojo turto arešto, teismas laikė nepagrįstu ir jo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovai prašyme nurodė, kad Bendrovei priklauso 35 113 087 vnt. arba 96 proc. visų AB „Anykščių vynas“ akcijų, kurių vertė 6 304 400,26 Lt arba 1 825 880,52 EUR, skaičiuojant po 0,052 EUR už akciją pagal šiandieninę akcijų kainą vertybinių popierių biržoje. Bendrovė sulaukė pasiūlymo parduoti jai priklausančias akcijas už 8 700 000 Lt. Nurodoma, kad AB „Anykščių vynas“ turi mokumo problemų, todėl neradus akcijų pirkėjo, AB „Anykščių vynas“ bus inicijuotas bankroto procesas. Dėl draudimo parduoti AB „Anykščių vynas“ akcijas Bendrovė patirs 2 395 599,74 Lt nuostolių, kas atitinka skirtumą tarp pasiūlytos akcijų kainos ir akcijų vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad iš byloje pateikto 2011 m. AB „Anykščių vynas“ balanso matyti, kad įmonė nėra nemoki, nes įmonė turi turto už 31 520 000 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudaro 14 894 000 Lt. Net ir pripažinus visus nurodytus balanse įmonės įsipareigojimus pradelstais, įmonės skolos neviršija pusės įmonės turimo turto vertės, todėl įmonės turtinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. numatytos įmonės nemokumo sampratos. Atsakovų argumentus, jog AB „Anykščių vynas“ yra nemoki ir artimiausiu metu gali bankrutuoti, teismas atmetė. Nurodė, kad turto rinkos vertė yra nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Teismui kėlė abejonių atsakovų nurodyta AB „Anykščių vynas“ akcijų vertė, kuri apskaičiuota remiantis vertybinių popierių biržoje pasiūlyta AB „Anykščių vynas“ akcijų pardavimo kaina, skaičiuojant po 0,052 EUR už akciją. Nurodė, kad iš atsakovų pateiktos vertybinių popierių biržos internetinio puslapio kopijos matyti, kad vertybinių popierių biržoje buvo pasiūlymų nupirkti AB „Anykščių vynas“ akcijas mokant nuo 0,098 iki 0,115 EUR. Skaičiuojant 0,098 EUR už akciją, visų akcijų vertė yra 11 881 370 Lt. Tai žymiai didesnė, nei nurodo atsakovai, todėl, teismo vertinimu, Bendrovė, pardavusi akcijas už 8 700 000 Lt ne gautų pelną, bet patirtų 3 181 370 Lt nuostolį. Šiuo atveju, teismas vertino, kad draudimas perleisti AB „Anykščių vynas“ akcijas apsaugo Bendrovę nuo galimų nuostolių. Pripažino, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad AB „Anykščių vynas“ akcijų vertė nustatyta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Nesant tokių duomenų, atsakovų nurodyta AB „Anykščių vynas“ akcijų vertė, apskaičiuota vien pagal vertybinių popierių biržoje pasiūlytą akcijų pardavimo kainą, teismo nuomone, nepagrindžia realios akcijų vertės, o tuo pačiu ir galimų nuostolių bei tų nuostolių dydžio.
Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo perleisti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei AB „Anykščių vynas“ akcijas, Bendrovė realiai patyrė ar gali patirti nuostolių, kad šių nuostolių atsiradimas priežastiniu ryšiu sąlygotas teismo nustatyto draudimo (CPK 178 str.). Neįrodžius pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygos – nuostolių atsiradimo ateityje tikimybės ar jau atsiradusių nuostolių dydžio, teismo manymu, nėra prasmės analizuoti antros nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygos - nuostolių atlyginimo apsunkinimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovų prašymą dėl jo nurodytos bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir uždraudimo medžiagą kopijuoti teismas vertino kaip pagrįstą ir tenkino, įvertinus tai, jog nurodytuose dokumentuose yra informacija apie Bendrovės turimo turto vertę, galimų sandorių vertę bei Bendrovės komercinius partnerius (CPK 10 str. 4 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai įmonių grupė AB „Alita“, V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nesutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimas dėl areštuoto nekilnojamojo turto gali būti taikomas tada, kai iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sudaryta to nekilnojamojo turto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis ir pritaikytas parduodamo turto areštas trukdo sutartyje numatytu terminu sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko areštuoto turto savininkui gresia piniginės sankcijos, numatytos preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Tai tik vienas iš galimų nuostolių, kuriuos prašoma užtikrinti, apskaičiavimo pagrindų. Nuostolius dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomų apribojimų gali sąlygoti ne tik mokėtinos netesybos, bet ir negautos pajamos, prarastos galimybės piniginė vertė ir kt. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Bendrovės prašymo esmę ir be jokio pagrindo susiejo galimus nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės teisės apribotos, savininko nuostolius su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali kilti dėl preliminarioje sutartyje numatytų prievolių pažeidimo. Kadangi Bendrovė nekildino savo būsimos žalos apskaičiavimo iš preliminariųjų sutarčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti Bendrovės prašymo vien todėl, kad ji nepateikė preliminarių Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių. Be to, pagal CPK 146 str. teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras, tai lemia, jog atsakovai pakankamai pagrindė nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patyrė minimalius nuostolius, yra preziumuojamas CK 6.261 str., todėl nereikalauja iš šalies įrodymų.Skundžiamoje nutartyje teismas vertino, ar ketinami sudaryti Bendrovės sandoriai jai bus naudingi, ar ne, ir nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis numatytas draudimas perleisti AB „Anykščių vynas“ akcijas apsaugos Bendrovę nuo galimų nuostolių. Teismas neturi teisės spręsti dėl sandorio naudingumo ar nenaudingumo Bendrovei, jei byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl paties sandorio pripažinimo negaliojančiu ar asmens, sudariusio tokią sutartį, civilinės atsakomybės. Byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl bendrovės sandorių teisėtumo, todėl teismas negali viršyti savo įgaliojimų ir konstatuoti ketinamo sudaryti sandorio atitikimą asmens interesams, ekonominę naudą. Be to, atsakovai pateikė neginčijamus įrodymus dėl AB „Anykščių vynas“ nuostolingumo, t. y. pateikė įrodymus, jog 2011 m. nepaskirstytas nuostolis sudarė - 21 326 000 Lt. Dėl šios priežasties teismas paviršutiniškai vertino AB „Anykščių vynas“ mokumą atsižvelgdamas į ĮBĮ numatytą sampratą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jam kelia abejonių atsakovų nurodyta AB „Anykščių vynas“ akcijų vertė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė AB „Anykščių vynas“ akcijų rinkos vertę grindė realaus įvykusio sandorio kaina (vidutine rinkos kaina, nurodyta vertybinių popierių biržoje), o ne neapibrėžtu pasiūlymu, be to, sandoriai su teismo nutartyje nurodyta verte nebuvo sudaryti. Akivaizdu, kad neprofesionalaus investuotojo siūloma už akcijas kaina neatspindi realios tikrosios vertybinių popierių kainos, jei būtų parduodamas kontrolinis akcijų paketas. Savo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo Bendrovė aiškiai nurodė, kad jos pateikiamas potencialaus pirkėjo pasiūlymas dėl AB „Anykščių vynas“ akcijų paketo įsigijimo yra tik vienas iš gautų pasiūlymų, o jame nurodyta siūloma akcijų paketo įsigijimo kaina nėra didžiausia iš gautų Bendrovėje. Teismas į tai neatsižvelgė ir dėl to nepagrįstai teigė, kad pardavus AB „Anykščių vynas“ akcijas Bendrovė gaus ne pelną, o nuostolį. Nepardavus minėtų akcijų, jos taps bevertėmis ir Bendrovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs mažiausiai 2 395 599,74 Lt nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnę AB „Anykščių vynas“ akcijų paketo rinkos vertę nei nurodė atsakovai.Jei ieškovui pareikalavus, esant hipotetinei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmei, teismas nedvejodamas priima nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, tai spręsdamas klausimą dėl atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas neturėtų taikyti dvigubų standartų ir atsisakyti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, esant neginčijamų įrodymų dėl būsimų nuostolių dydžio nepakankamumui. Juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė ketina nuostolingai perleisti ar iššvaistyti nekilnojamąjį turtą, ar nuostolingai parduoti AB „Anykščių vynas“ akcijų paketą. Visgi teismas, nepaisydamas šalių lygiateisiškumo ir procesinio poveikio priemonių pusiausvyros principų, taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, bet atsisakė taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atsakovų atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jų prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir nepagrįstai siejo galimybę taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą su preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių pateikimu. Pažymi, kad jie nuostolius grindžia ne piniginėmis sankcijomis, numatytomis preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, o su negautomis pajamomis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo motyvus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ketinimus parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. teismas vertino, kad atsakovų pateikti įrodymai yra nepakankami pagrįsti nuostolių atsiradimą iš nekilnojamojo turto pardavimo. Dėl šios priežasties nurodė, jog tokiu atveju yra reikalinga pateikti preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių realumą tinkamai įrodytų preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių pateikimas, kas atitinkamai pagrįstų realių nuostolių, kuriuos sudarytų negautos pajamos, atsiradimą ateityje. Kaip minėta, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir dėl to vertina, kad minėtas apeliantų argumentas yra nepagrįstas bei nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos pozicija, jog yra neįrodyti minimalūs nuostoliai. Jų nuomone, faktas, jog asmuo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patyrė minimalius nuostolius, yra preziumuojamas CK 6.261 str., todėl nereikalauja iš šalies įrodymų. CPK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Iš minėtos CPK nuostatos turinio matyti, kad minėtas straipsnis nagrinėjamu atveju nėra taikytinas, t. y. apeliantai nėra sudarę realių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, jie nėra skolininkai, ir juo labiau, nėra praleidę prievolės įvykdymo termino, kas sukeltų apeliantams pareigą mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs 120 420 Lt minimalių nuostolių. Pažymėtina, kad atsakovai, manydami, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patyrė realius minimalius nuostolius, turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal CPK 146 str. 2 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-321/2009).
Apeliantai nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie negali parduoti AB „Anykščių vynas“ akcijų, kas lemia, jog joms tapus bevertėmis apeliantai patirs mažiausiai 2 395 599,74 Lt nuostolių. Byloje nustatyta, kad apeliantai savo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia negautomis pajamomis iš pirkimo – pardavimo sandorių. Apeliantai atskirajame skunde pripažįsta, kad turi įvairių pasiūlymų dėl AB „Anykščių vynas“ akcijų pirkimo - pardavimo, tačiau konkretaus pirkėjo atsakovai nėra pasirinkę. Iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovai taip pat nesudarė jokio preliminaraus pirkimo – pardavimo sandorio ar susitarimo su konkrečiu pirkėju dėl AB „Anykščių vynas“ akcijų pirkimo – pardavimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai tikrai ketina parduoti minėtas akcijas, ir nėra būdo kaip bent preliminariai apskaičiuoti būsimus nuostolius, kuriuos sudarytų negautos pajamos, t. y. nesant konkretaus pirkėjo pasiūlymo įsigyti AB „Anykščių vynas“ akcijas už aiškiai numatytą kainą, nėra kaip nustatyti, kiek pajamų negautų atsakovai. Taigi apeliantų nurodomos nuostolių sumos yra laikytinos hipotetinėmis. Atitinkamai tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantai neįrodė nuostolių, kuriuos ateityje galimai sukels laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.