Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – A. K., D. K., V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).

Dėl ieškovės pateiktų prašymų

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Ieškovė I. N. V. 2019 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – AB „Gimtasis sodžius“ 2003 m. balandžio 17 d. ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo akto ir AB „Gimtasis sodžius“ 2003 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderio kvito kopijas. Ieškovės vertinimu, šie nauji įrodymai patvirtina jos nuosavybės teisę į du statinius, kurie yra jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šių dokumentų neturėjo galimybės pateikti Inspekcijai jos administracinių procedūrų metu. Tačiau ieškovė nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teikiami nauji įrodymai yra susiję ne su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, bet su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018, dėl kurio ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

11. Ieškovė taip pat prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 336 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 336 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka pagal pateiktą atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nurodo argumentus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiję ne su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, bet su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018, dėl kurio ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl ieškovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o inspekcijos vykdomi ar planuojami atlikti patikrinimai, ar 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas įvykdytas, vykdomas ir kt., patys savaime ieškovei neigiamų padarinių nesukelia, be to, tokius veiksmus atlikti Inspekciją įpareigoja ir jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės teigdama, kad Inspekcija atliekamais patikrinimais pradėjusi vykdyti 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuris ieškovės yra apskųstas teismui, tačiau teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes po Inspekcijos patikrinimų sektų sekantis veiksmas – reikalavimas ieškovės atžvilgiu per nustatytą terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą priverstine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

17. Kaip jau ne kartą savo formuojamoje praktikoje pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas atsakovei nesuteikia pranašumo kitai šaliai (ieškovei) ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1713-180/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1600-180/2018 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių konkrečių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų teismui spręsti dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės įsitikinimu, Inspekcija neturi teisės atlikti patikrinimus, o po jų atlikimo Inspekcija gali pradėti priverstinai vykdyti 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042. Tačiau TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pasibaigus 11 straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą Inspekcijos atliekami patikrinimai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei nesukelia jokių neigiamų padarinių, o priverstinis 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 vykdymas galėtų būti pradėtas tik įsiteisėjus teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimui.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovės I. N. V. teikiamus naujus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.